Civilinė byla Nr. e2YT-5841-1200/2026
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00071-2026-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.6.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų vardu,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. V. (I. V.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: O. L., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
1. pareiškėjas I. V. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo A. V., mirusio 2015 m. birželio 2 d., mirties priėmė jo testamentu pareiškėjui paliktą palikimą faktiškai pradėjęs jį (palikimą) valdyti.
2. Pareiškėjas nurodo, kad yra A. V., mirusio 2015 m. birželio 2 d., ir P. V., mirusios 2025 m. lapkričio 18 d., sūnus. Pareikėjo tėvai turėjo dukrą L. N., kuri mirė 2019 m. birželio 1 d., po jos mirties liko jos dukra (pareiškėjo dukterėčia) O. L.. Pareiškėjo tėvas 2010 m. spalio 19 d. sudarė testamentą (notarinio registro Nr.JK-3700), pagal kurį pareiškėjui ir anūkei O. L. (2010 m. buvo O. B.), paliko dalį savo turto. Mirus palikėjo tėvui suinteresuotas asmuo O. L. ir pareiškėjo mama priėmė palikėjo turtą, pareiškėjas į notarą nesikreipė, nes gyveno tėvo name. 2025 m. lapkričio 18 d. mirus pareiškėjo motinai P. V., pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl mamos palikimo priėmimo ir notaras paaiškino, kad po tėvo A. V. mirties pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, o pareiškėjo mama P. V. su suinteresuotu asmeniu O. L. priėmė palikėjo A. V. palikimą, taip pat paaiškino, kad iki šiol pareiškėjui priklausanti tėvo palikimo dalis yra registruota palikėjo vardu. Mirus tėvui pareiškėjas per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes priėmė palikimą faktiniu valdymu: nuo pat gimimo iki tėvo mirties ir iki dabar gyvena tėvo name, ten visą laiką deklaravo savo gyvenamąją vietą. Tėvams dar būnant gyviems, po tėvo, taip pat ir po motinos mirties, pareiškėjas mokėjo už namui teikiamą elektrą (kitų paslaugų nebuvo teikiama, nes šildymas yra krosninis, vanduo – iš šulinio). Palikėjas priėmė tėvo namų apyvokos daiktus. O. L. palikėjo name negyveno praktiškai nuo to laiko, kai jai sukako 18 metų, negyvena ir dabar.
3. Vilniaus apygardos teismo pirmininkės Loretos Braždienės 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties pagrindu, dėl didelio darbo krūvio Vilniaus regiono apylinkės teisme, byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui
4. Suinteresuotas asmuo O. L. pateiktame atsiliepime su pareiškimu sutinka, prašo jį patenkinti.
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra jos atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Teismui įsitikinus, kad I. V. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus prašymo patenkinimui.
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime prašo įvertinti visas faktines aplinkybes ir tik nustačius, kad yra visos (nėra visų) sąlygos, reikalingos nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę, tenkinti pareiškėjo prašymą. Teismui nustačius, kad egzistavo pareiškime nurodytos aplinkybės ir, kad jos yra svarbios vertinant pareiškėjo pareiškimo pagrįstumą, neprieštaraus, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinis faktas.
7. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkinamas.
8. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo A. V., mirties 2015 m. birželio 2 d., faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
9. Iš byloje esančio 1969 m. rugpjūčio 9 d. gimimo liudijimo nustatyta, kad pareiškėjas I. V. yra A. V. ir P. V. sūnus. VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad A. V. ir P. V. turėjo ir dukrą L. N., kuri mirė 2019 m. birželio 1 d. A. V. mirties liudijimas patvirtina, kad jis mirė 2015 m. birželio 2 d.
10. Palikėjas A. V. 2010 m. spalio 19 d. sudarė oficialųjį testamentą, kurio pagrindu savo turtą paliko sūnui I. V. ir anūkei O. L. (2010 m. – O. B.). Iš byloje esančio Testamentų registro išrašo matyti, kad po palikėjo A. V. mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė P. V. ir O. L..
11. Taigi, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad I. V. yra palikėjo A. V. testamentinis įpėdinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
12. Teismui pateiktas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad palikėjo vardu vis dar registruotas šis turtas:
12.1. (duomenys neskelbti);
12.2. (duomenys neskelbti);
12.3. (duomenys neskelbti);
12.4. (duomenys neskelbti).
13. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
14. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-381/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-381/2011">3K-3-381/2011</a>).
15. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQwLTM3OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-340-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-340-378/2020">e3K-3-340-378/2020</a>). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODctNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-687-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-687-690/2015">3K-3-687-690/2015</a>; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDctNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-147-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-147-687/2016">3K-3-147-687/2016</a>).
16. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzEvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-171/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-171/2007">3K-3-171/2007</a> dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.
17. Pareiškėjas yra savo tėvo A. V. testamentinis įpėdinis (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėjas nurodo, kad po tėvo mirties į notarą nesikreipė, testamentu jam paliktą turtą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti. Pareiškėjas nurodo ir byloje esantys Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad nuo pat gimimo iki tėvo mirties ir iki dabar pareiškėjas gyvena tėvo name, ten visą laiką deklaravo savo gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad nuo 1990 m. vasario 8 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. adresas (duomenys neskelbti) nebuvo tikslus; suteiktas tikslus adresas (duomenys neskelbti). Pareiškėjas nurodo, kad tiek tėvam esant gyviems, tiek po jų mirties (po tėvo mirties 2015 m. birželio 2 d.) mokėjo už namui teikiamą elektrą (pateikė duomenis apie elektros suvartojimą bei apmokėtas 2015 m. gegužės mėn. ir 2015 m. spalio mėn. sąskaitas) (kitų paslaugų nebuvo teikiama, nes šildymas yra krosninis, vanduo – iš šulinio); palikėjas priėmė tėvo namų apyvokos daiktus.
18. Įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką bei nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas po tėvo A. V., mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu, nes toliau rūpinosi nekilnojamuoju turtu ir namų apyvokos daiktais, prižiūrėjo turtą kaip savo, taigi tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti pareiškėjo dėstomais argumentais, kad jis po tėvo mirties testamentu paliktą turtą valdė kaip savo. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys O. L., VĮ Turto bankas, NŽT nepateikė prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto.
19. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad I. V. po tėvo A. V. mirties faktiniu valdymu priėmė A. V. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis). Todėl pareiškėjo pareiškimas tenkinamas, nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas po tėvo A. V., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
20. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu pareiškėjui įgyvendinti savo teises ir pareigas priimant palikimą, atsiradusį po tėvo A. V. mirties (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo sprendimu nėra nustatomas konkretus paveldimas turtas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsniu, 269–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas I. V. (I. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2015 m. birželio 2 d., mirties priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aušra Mazaliauskienė
