Dėl sprendimų, įsakymų ir sutarčių panaikinimo

Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)

Dėl sprendimų, įsakymų ir sutarčių panaikinimo

N U T A R T I S

2009 m. sausio 29 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Sigitos Rudėnaitės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centrui, UAB „Saunų rojus“, Kūno kultūros ir sporto departamentui prie LR Vyriausybės, tretieji asmenys Vilniaus Ozo vidurinė mokykla, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centras, UAB „SEB VB lizingas“, UAB „Minoleta“ rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Ieškovas ieškiniu prašo:

panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1997-12-11 sprendimą Nr. 2024V „Dėl sklypo Ozo g. 39 ribų ir dydžio nustatymo“;

panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 1998-11-09 įsakymą Nr. 3240-01 „Dėl žemės sklypo Vilniaus mieste suteikimo naudotis Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centrui“;

pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 1998-11-09 valstybinės žemės panaudos sutartį tarp Vilniaus miesto apskrities viršininko ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro;

pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2000-09-04 sutartį ir dvi 2000-12-15 sutartis dėl 2000-09-04 sutarties pakeitimo tarp Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir UAB „Saunų rojus“;

pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2000-09-11 valstybinės žemės subnuomos sutartį ir 2000-12-15 sutartį dėl 2000-09-11 valstybinės žemės subnuomos sutarties pakeitimo tarp Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro ir UAB „Saunų rojus“;

panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-10-31 įsakymą „Dėl sklypo Ozo g. 39 detaliojo plano papildymo“;

panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2002-10-29 statybos leidimą, išduotą statytojai UAB „Saunų rojus“ hidroterapijos centro inžinierinei infrastruktūrai statyti;

panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2003-11-24 statybos leidimą, išduotą statytojai UAB „Saunų rojus“ apartamentiniam viešbučiui statyti;

panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004-03-23 pažymą apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį.

Ieškovas nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko 1998-11-09 įsakymas Nr. 3240-01 „Dėl žemės sklypo Vilniaus mieste suteikimo naudotis Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centrui“ ir 1998-11-09 valstybinės žemės panaudos sutartis tarp Vilniaus miesto apskrities viršininko ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro (toliau – Olimpinio sporto centras) prieštaravo tuo metu galiojusiam Žemės įstatymui ir poįstatyminiams teisės aktams, nes sprendimą naudoti valstybinę žemę, kai suteikiamo žemės sklypo plotas miestuose didesnis kaip 1 ha, turėjo priimti LR Vyriausybė, suteiktas panaudai sklypas buvo kelis kartus didesnis, nei buvo reikalinga panaudos gavėjo Olimpinio sporto centrui pagrįstiems poreikiams patenkinti. Minimas Vilniaus apskrities viršininko 1998-11-09 įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1997-12-11 sprendimu Nr. 2024V „Dėl sklypo Ozo g. 39 ribų ir dydžio nustatymo“, kuriuo sklypo ribos patvirtintos be parengto ir patvirtinto detaliojo plano, todėl pastarasis sprendimas taip pat yra neteisėtas. Pripažinus negaliojančia 1998-11-09 valstybinės žemės panaudos sutartį, negaliojančiomis turėtų būti pripažintos 2000-09-04 sutartis (ir ją keičiančios 2000-12-15 sutartys) tarp Olimpinio sporto centro, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir UAB „Saunų rojus, bei 2000-09-11 valstybinės žemės subnuomos sutartis (ir ją keičianti 2000-12-15 sutartis) tarp Olimpinio sporto centro ir UAB „Saunų rojus“. Be to, subnuomos sutartys su UAB „Saunų rojus“ sudarytos negavus išankstinio panaudos davėjo sutikimo, o subnuoma galima tik nuomos, tačiau ne panaudos sutarties pagrindu. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, nuomos sutartį turėjo sudaryti apskrities viršininkas ar jo įgaliotas apskrities viršininko administracijos atstovas, o valstybinė žemė turėjo būti išnuomota aukciono būdu. Taip pat, Olimpinis sporto centras pažeidė tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį, nes žemės sklypas buvo skirtas mokyklos statinio eksloatavimui, tuo tarpu žemės sklypas suteiktas naudotis UAB „Saunų rojus“ komercinės paskirties pastatų statybai.

Nors 1998-11-09 valstybinės žemės panaudos sutartis tarp Vilniaus miesto apskrities viršininko ir Olimpinio sporto centro buvo nutraukta 2003-10-02 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu, o kartu turėjo pasibaigti ir ginčijamos subnuomos sutartys, ieškovas teigia, kad sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis nuo sudarymo momento, nes tai gali turėti teisinės reikšmės įvertinant vėliau išduotų statybos leidimų ir pačių statybų teisėtumą.

Taip pat ieškovas nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-10-31 įsakymas „Dėl sklypo Ozo g. 39 detaliojo plano papildymo“, kuriuo nuspręsta papildyti detaliojo plano užstatymo zoną yra neteisėtas, nes pažeistos teritorijų planavimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos nesilaikant privalomos detaliojo plano rengimo, derinimo ir viešo svarstymo procedūros. Išduodant UAB „Saunų rojus“ 2002-10-29 ir 2003-11-24 statybos leidimus, UAB „Saunų rojus“ teisė būti statytoju buvo grindžiama neteisėtomis žemės panaudos ir subnuomos sutartimis. 2003-11-24 statybos leidimas išduotas jau nutraukus valstybinės žemės panaudos sutartį, atitinkamai nebegaliojo ir subnuomos sutartis. Statybos leidimu leista statyti statinį, kuris neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, nes pastatą leista statyti neteisėtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pakeistoje užstatymo zonoje. Statinio techninio projekto sprendiniai prieštarauja detaliajam planui. Panaikinus statybos leidimą, turi būti panaikinta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004-03-23 pažymą apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį, kuriuo remiantis UAB „Saunų rojus“ savo vardu įregistravo nebaigtą statyti apartamentinį viešbutį Nekilnojamojo turto registre.

Vilniaus apygardos teismas nusprendė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl kilusio ginčo rūšinio teismingumo. Teismas nurodo, kad byloje, kurioje yra reiškiami tiek administracinio, tiek civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, taikytinas absorbcijos principas ir byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau ši taisyklė neturi būti taikoma, kai vienoje byloje pareikšti skirtingos teisinės prigimties reikalavimai ir vyrauja administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Faktas, kad dalyvaujančius byloje asmenis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, jeigu civiliniai teisiniai santykiai tiesiogiai kilo iš administracinių teisinių santykių, savaime nekeičia vyraujančių teisinių santykių pobūdžio ir dalies ar viso ginčo priskyrimo administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Kaip teisingai nurodo Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjamoje byloje yra reiškiami tiek administracinio, tiek civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Ieškovo reikalavimai, kuriais prašoma pripažinti negaliojančiomis disponavimo valstybine žeme sutartis, yra civilinio teisinio pobūdžio, nes valstybė ir jos institucijos šiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip savo nuosavybės teisę įgyvendinantis savininkas. Tokią poziciją patvirtina ir nuosekli Specialiosios teisėjų kolegijos praktika (pvz. 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta byloje Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija v. Utenos apskrities viršininko administracija; 2008 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta byloje UAB „Adema“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija; 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija). Todėl tokio pobūdžio reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Reikalavimai dėl statybos leidimų panaikinimo, pažymos apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį panaikinimo yra administracinio teisinio pobūdžio. Tačiau Specialioji teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad statybos leidimų neteisėtumas grindžiamas pirmiausia tuo, kad statytojas UAB „Saunų rojus“ neturėjo teisės į žemę, tai yra reikalavimas dėl statybos leidimų panaikinimo yra tiesiogiai susijęs su reikalavimais dėl aukščiau aptartų sutarčių negaliojimo. Dėl šios priežasties ir siekiant proceso operatyvumo, reikalavimai dėl statybos leidimų ir pažymos apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį panaikinimo neturėtų būti išskirti ir perduoti administraciniam teismui. Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu kiti byloje reiškiami administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai taip pat yra kompleksiškai susiję su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais ir jų išskirti į atskirą bylą, kurią nagrinėtų administracinis teismas, nėra tikslinga (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį byloje R. J. ir kt. v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir kt.).

Apibendrinant tai, kas pasakyta, kilusį ginčą, kuris yra susijęs tiek su civiliniais, tiek su administraciniais teisiniais santykiais, turi spręsti bendrosios kompetencijos teismas, kurio kompetencija yra platesnė (Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

n u t a r i a:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centrui, UAB „Saunų rojus“, Kūno kultūros ir sporto departamentui prie LR Vyriausybės, tretieji asmenys Vilniaus Ozo vidurinė mokykla, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centras, UAB „SEB VB lizingas“, UAB „Minoleta“, grąžinti Vilniaus apygardos teismui.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pirmininko pavaduotojas

Janina Stripeikienė Ričardas Piličiauskas

Civilinių bylų skyriaus teisėja teisėjas

Sigita Rudėnaitė Anatolijus Baranovas