Baudžiamoji byla Nr. 2K-28/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.10.4.; 1.1.8.11.; 1.2.14.5.; 1.2.18.3. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. sausio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei,
dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei,
gynėjui advokatui Ipolitui Brazlauskui,
nuteistajam A. Č.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos kasacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – areštu keturiasdešimt parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2007 m. spalio 16 d. teismo nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams septyniems mėnesiams.
Taip pat skundžiamas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendis, kuriuo Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalis dėl A. Č. nuteisimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: A. Č. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu A. Č. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2007 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams vienam mėnesiui.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
A. Č. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone, apgaudamas banko grynųjų pinigų išmokėjimo elektroninę sistemą, savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, būtent: 2008 m. sausio 10 d., apie 21.50 val., būdamas pas G. L. jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo stalo neteisėtai paėmė ir taip neteisėtai įgijo AB banko (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo kortelę V. E. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal naudojimosi sutartį su teise naudotis išduotą G. L., kurią tą pačią dieną neteisėtai panaudojo neteisėtoms finansinėms operacijoms atlikti: iš AB banko (duomenys neskelbtini) bankomato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas elektronine mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. sausio 10 d. 22.09 val. iš G. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 180 Lt, taip nukentėjusiajai G. L. padarė bendrą 180 Lt turtinę žalą.
Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja prašo panaikinti 2008 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį ir palikti galioti 2008 m. gegužės 26 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį su pakeitimais – A. Č. skirti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje – vienerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje – vienerius metus devynis mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirti A. Č. subendrintą bausmę dvejus metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šią bausmę subendrinti su 2007 m. spalio 16 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti dvejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo. Prokurorė nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas, priimdamas 2008 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį ir išteisindamas A. Č. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai rėmėsi 2006 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-633/2006, nes Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233 buvo pakeistos BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies redakcijos. Ji akcentuoja, kad baudžiamąją atsakomybę už svetimo mokėjimo instrumento panaudojimą finansinei operacijai inicijuoti nuo 2007 m. liepos 1 d. nustato BK 215 straipsnio 1 dalis, o BK 214 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už mokėjimo instrumento identifikavimo duomenų panaudojimą. Prokurorė teigia, kad Šiaulių apygardos teismas, paskirdamas A. Č. galutinę subendrintą vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę, netinkamai pritaikė BK 64 straipsnio 3 dalį. Anot prokurorės, Joniškio rajono apylinkės teismas, paskirdamas bausmes ir jas subendrindamas, neteisingai pritaikė Baudžiamojo kodekso bendrosios ir specialiosios dalių normas ir paskyrė A. Č. neteisingą, savo dydžiu aiškiai per švelnią bausmę. Prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmes, pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punkte (neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamas veikas A. Č. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), ir 5 punkte (netinkamai įvertino A. Č. asmenybę (teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs). Prokurorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bendrindamas A. Č. paskirtas bausmes, taikydamas BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, už visas tris padarytas nusikalstamas veikas subendrindamas griežtesne bausme apimant švelnesnes. Kadangi skirtingas šių veikų padarymo laikas, vieta, todėl, prokurorės teigimu, negalima laikyti, kad jos padarytos viena veika. A. Č. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirtos bausmės turėtų būti bendrinamos apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, o po to subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, turi būti bendrinama dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies taikymo
Asmens baudžiamoji atsakomybė neatsiejama nuo baudžiamojo įstatymo galiojimo. BK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Baudžiamojo įstatymo, jo atskiro straipsnio arba straipsnio dalies galiojimo laikas pasibaigia, kai įstatymas (ar straipsnis, dalis) panaikinamas arba įstatymas pakeičiamas kitu įstatymu (ar straipsniu, dalimi). Šiuo konkrečiu atveju 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233 (įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d.) buvo pakeistos BK 214 straipsnio 1 dalies ir BK 215 straipsnio 1 dalies dispozicijos. Baudžiamąją atsakomybę už svetimos elektroninės mokėjimo priemonės neteisėtą įgijimą ir kitus alternatyvius veiksmus nustatė BK 214 straipsnio 1 dalis, o baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą finansinės operacijos svetima elektronine mokėjimo priemone atlikimą – BK 215 straipsnio 1 dalis. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis A. Č. 2008 m. sausio 10 d., apie 21.50 val., neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo kortelę ir tą pačią dieną apie 22.09 val. neteisėtai ją panaudojo, t. y. neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo kortele. Todėl visiškai pagrįstai prokuroro kasaciniame skunde nurodoma, kad kvalifikuojant nusikalstamas veikas turėjo būti taikoma ne ankstesnė (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272), bet vėlesnė (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233) BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies redakcija. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas A. Č. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą. Veikos neteisingą kvalifikaciją lėmė tai, kad nebuvo atsižvelgta į baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką (BK 3 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas šias nuostatas taikė teisingai. Svetimos elektroninės mokėjimo kortelės neteisėtas įgijimas kvalifikuojamas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymas), o neteisėtas atlikimas finansinės operacijos svetima elektronine mokėjimo kortele atitinka nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymas), sudėties požymius. Taigi apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).
Dėl BK 64 straipsnio taikymo
Prokuroras kasaciniame skunde teisingai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, subendrinęs bausmes pagal kelis nuosprendžius, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 64 straipsnis). Kaip subendrinti bausmes visiško ar dalinio sudėjimo principu (BK 64 straipsnio 1 dalis), teismas sprendžia savo nuožiūra. Visais atvejais galutinė subendrinta bausmė pagal BK 64 straipsnio 2 ir 3 dalių taisykles turi būti didesnė už neatliktą bausmę, kai naują nusikaltimą padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas buvo atidėtas BK 75 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, nauju nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinęs su 2007 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant BK 75 straipsnį, galutinę bausmę nustatė vienerius metus vieną mėnesį laisvės atėmimo, t. y. paskyrė švelnesnę bausmę negu buvo ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė. Taigi asmuo, padaręs naujas nusikalstamas veikas, faktiškai liko nenubaustas ir palyginus su pirmuoju nuosprendžiu, nuteistojo teisinė padėtis netgi tapo geresnė. Tai savo ruožtu prieštarauja bausmės teisingumo principui. Tokios klaidos apeliacinės instancijos teismas nebūtų padaręs, jeigu vadovautųsi BK 64 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, kuriose nustatyta, kad jei neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.
Dėl paskirtos bausmės
Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad skiriant bausmę A. Č. iš esmės buvo netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos. Skirdamas bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostata, atsižvelgė į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), į tai, kad A. Č. anksčiau buvo teistas, baustas administracine tvarka, įvertino jo asmenybės bruožus, atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) aplinkybes. Teisės taikymo aspektu apylinkės teismo išdėstyti motyvai ir už kiekvieną veiką atskirai paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus.
Dėl bausmių bendrinimo taikant BK 63 straipsnio nuostatas
BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, t. y. esant nusikalstamų veikų sutapčiai. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, sudarančios nusikalstamų veikų sutaptį, teismas iš pradžių paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti ar visiškai arba iš dalies jas sudėti. Nepriklausomai nuo bausmių subendrinimo būdo teismas bausmių bendrinimą turi pradėti atsižvelgdamas į griežčiausią bausmę. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos švelnesnės bausmės, o kai sudedamos iš dalies, – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Be to, BK 63 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas pirmiau taiko bausmių apėmimą, po to šiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar iš dalies sudeda su kitomis paskirtomis bausmėmis. Šioje byloje buvo pagrindas taikyti nuteistajam A. Č. minėtas baudžiamojo įstatymo nuostatas. A. Č. pirmosios instancijos teismo nuteistas už dvi nusikalstamas veikas esant idealiai veikų sutapčiai, kuria laikoma neteisėtas atlikimas finansinės operacijos svetima elektronine mokėjimo priemone (BK 215 straipsnio 1 dalis) ir nedidelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule (BK 182 straipsnio 3 dalis), o neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo kortelės įgijimas (BK 214 straipsnio 1 dalis) laikomas realiąja sutaptimi kitų paminėtų veikų atžvilgiu (BK 215 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, bendrinant bausmes, paskirtas už tris veikas, pirmiausia apėmimo būdu turėjo būti subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, o po to ši subendrinta bausmė iš dalies arba visiškai sudėta su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas bausmių subendrinimo būdo detaliai neaprašė. Nurodė, kad už tris veikas A. Č. paskirtas bausmes subendrina apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tačiau teismas iš esmės paskyrė teisingą galutinę subendrintą bausmę (vienerius metus laisvės atėmimo). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad subendrinęs bausmes už kelias nusikalstamas veikas teismas taikė bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus, nors ir nebuvo nuorodos į BK 63 straipsnio 4 dalies ar šio straipsnio 6 dalies nuostatas. Todėl negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas BK 63 straipsnio pagrindu subendrinęs bausmes neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą.
Pažymėtina ir tai, kad esant dviejų nuosprendžių sutapčiai pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė galutinę bausmę (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. nuosprendį.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Josifas Tomaševičius
Benediktas Stakauskas
