Dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-54/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

35.1; 52.3; 114.9.6.2; 114.11

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Antano Simniškio (pranešėjas),

sekretoriaujant Aringui Kartanui,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Congestum group“ atstovams S. Č. ir advokatei Dianai Dūdienei,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sermeta“ atstovui advokatui Gyčiui Mekioniui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sermeta“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 9 d. sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Congestum group“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sermeta“ dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas iš statybos rangos santykių kilęs ginčas dėl apmokėjimo rangovui už atliktus darbus ir nuostolių atlyginimo.

Ieškinyje nurodyta, kad šalys 2005 m. lapkričio 15 d. sudarė rangos sutartį, kuria ieškovas (rangovas) įsipareigojo savo medžiagomis, jėgomis ir lėšomis atlikti objekto – pastatų, priskirtų prie istorinio paveldo objektų, esančių Vilniuje, Malūnų g. 6 ir 6A, avarinės būklės likvidavimo, konstruktyvinės dalies projektavimo bei kitus statybos-remonto-bendrastatybinius darbus, o atsakovas (užsakovas) įsipareigojo sudaryti būtinas sąlygas statybos-remonto darbams atlikti, priimti tinkamai, laiku ir laikantis visų sutarties nuostatų atliktus darbus ir už tinkamai atliktus darbus rangovui sumokėti sutartyje ar jos prieduose nurodytą kainą. Ieškovo teigimu, jis atliko skubius objekto avarinės būklės likvidavimo darbus – pamatų, perdangų, kapitalinių sienų, stogo stiprinimą bei kitus su likvidavimo darbais susijusius statybos remonto darbus – ir, vadovaudamasis sutarties 11.5 papunkčiu, atsakovo atstovams pasirašytinai pateikė atliktų darbų aktus, kuriuos gavęs atsakovas privalėjo nedelsiant pradėti darbų patikrinimą ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasirašyti tinkamai atliktų darbų (darbų etapų) perdavimo-priėmimo aktus, tačiau atsakovas vengia priimti dalį atliktų darbų. Anot ieškovo, dėl atliktų darbų atsakovas jokių pretenzijų nepareiškė, atliekamų darbų objekte nesustabdė. Ieškovas nurodė, kad atliko darbų iš viso už 773 942,59 Lt sumą, iš kurios atsakovas yra sumokėjęs 282 831,90 Lt, o 491 110,69 Lt suma yra likusi nesumokėta. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis, vykdydamas rangos sutarties priedą Nr. 1, 2006 m. vasario 14 d. pagal perdavimo-priėmimo aktą perdavė atsakovui konstruktyvinės dalies avarinės būklės likvidavimo projekto dokumentaciją, kurios pagrindu buvo atliekami rangos sutartimi sulygti darbai, ir šalys susitarė, kad už atliktą projektą atsakovas ieškovui sumokės 15 000 Lt, tačiau šio įsipareigojimo atsakovas neįvykdė. Be to, pažeisdamas savo įsipareigojimus, atsakovas nepateikė ieškovui objekto avarinės būklės likvidavimo projekto, leidimo statybai, informacijos apie paskirtą statybos techninės priežiūros vadovą ir t. t. Ieškovo teigimu, įvertinęs atsakovo padarytus sutartinių įsipareigojimų pažeidimus, jis nuo 2006 m. lapkričio 15 d. nutraukė rangos sutartį. Ieškovo prašymu antstolis 2006 m. rugpjūčio 16 d. konstatavo faktines aplinkybes – statinių, esančių Vilniuje, Malūnų g. 4, 6 ir 6A, būklę, o 2006 m. spalio 25 d. V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ ekspertas atliko tyrimą, kurio akte konstatuota, kad likviduojant statinio avarinę būklę faktiškai atlikti darbai atitinka sutartyje ir sąmatose numatytus darbus, dėl ko yra pagrindas užsakovui atsiskaityti su rangovu pagal atliktų darbų aktus ir projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktą, sumokant rangovui 506 110,69 Lt. Šiems dokumentams parengti, anot ieškovo, jis turėjo iš viso 4012 Lt išlaidų, kurios pripažintinos jo nuostoliais. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 506 110,69 Lt nesumokėtą atliktų darbų kainą, 4012 Lt patirtų nuostolių ir šešių procentų dydžio metinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 510 122,69 Lt nesumokėtą atliktų darbų kainą ir patirtus nuostolius ekspertizei bei faktinėms aplinkybėms konstatuoti, šešis procentus metinių palūkanų nuo šios priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad šalys 2005 m. lapkričio 15 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo savo medžiagomis, jėgomis ir lėšomis atlikti objekto pastatų, esančių Vilniuje, Malūnų g. 6 ir 6A, avarinės būklės likvidavimo, konstruktyvinės dalies projektavimo bei kitus statybos-remonto darbus, o atsakovas įsipareigojo priimti tinkamai, laiku ir laikantis rangos sutarties nuostatų atliktus darbus bei už juos sumokėti. Šalys 2005 m. lapkričio 29 d. pasirašė sutarties priedą Nr. 1, pagal kurį per nustatytą terminą ieškovas įsipareigojo savo medžiagomis, jėgomis ir lėšomis parengti pastato, esančio Vilniuje, Malūnų g. 6, konstruktyvinės dalies avarinės būklės likvidavimo projektą, o atsakovas – priimti tinkamai, laiku ir laikantis rangos sutarties ir priedo Nr. 1 nuostatų atliktus darbus ir už juos sumokėti. Šalys susitarė, kad visi darbų vykdymo etapai pagal sudarytą sutartį bus atliekami tik iš anksto susitarus šalims atskirais rašytiniais susitarimais. Remdamasis šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais, teismas nustatė, kad darbų vykdymo metu tarp šalių susiklostė žodiniai sutartiniai santykiai, o rašytiniai susitarimai dėl atskirų darbų etapų atlikimo pasirašomi nebuvo. Nustatydamas ieškovo atliktų ir atsakovo priimtų darbų apimtį bei kainą, teismas vertino tik šalių pateiktus pasirašytus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovas atliko specifinius pastatų avarinės būklės likvidavimo statybos darbus, dėl kurių apimties ir kainos šalims iš anksto sunku susitarti, ir į tai, kad visi avarinės būklės likvidavimo darbai turėjo būti atlikti iš karto, o tokių darbų sustabdymas galėjo sukelti žalą pačiam atsakovui. Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad atsakovas sutiko su ieškovo atliktais darbais pirmame aukšte (iš viso 643 167,66 Lt sumai), šiuos darbus priėmė, pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, tačiau neatsiskaitė už atliktus darbus. Teismo vertinimu, šalių sudaryta rangos sutartis ir jos priedas Nr. 1 neapribojo ieškovo galimybės vykdyti pastato avarinės būklės likvidavimo darbus ir antrame objekto aukšte. Nustatęs, kad ieškovas dėl objekto antro aukšto darbų kreipėsi į atsakovo darbuotoją T. Ž., laikydamas jį tinkamu pagal rangos sutartį atsakovo paskirtu statybos vadovu, ir kad T. Ž. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus pasirašė ir po 2006 m. kovo 10 d., teismas darė išvadą, jog T. Ž. vykdė statybos vadovo pareigas visame objekte pagal šalių pasirašytą rangos sutartį. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepranešė ieškovui apie įgaliojimų T. Ž. priimti darbus panaikinimą, kad T. Ž. vis dar dirba UAB „Sermeta“, teismas sprendė, kad visi T. Ž. pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai įrodo, jog ieškovas ieškinyje nurodytus darbus atliko tinkamai ir atsakovas juos priėmė. Teismo vertinimu, ieškovas negalėjo ir neprivalėjo žinoti, kad atsakovas paskyrė statybos vadovą tik tam tikriems atskiriems darbams prižiūrėti ir priimti. Teismas pažymėjo, kad atsakovui apie ieškovo atliekamus darbus buvo žinoma, tačiau atsakovas nepasinaudojo sutarties 11.4 papunktyje nustatyta teise stabdyti atliekamus darbus, pretenzijų dėl darbų kiekių, kokybės ir kainos nepareiškė, todėl laikytina, kad atsakovas, gavęs ieškovo atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, pretenzijų nepareiškė, su ieškovo vykdomais darbais antrame aukšte sutiko, darbus priėmė ir neįvykdė savo atsiskaitymo už darbus prievolės. Nustatęs, kad atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 282 831,90 Lt už atliktus darbus, teismas nurodė, kad už atliktus ir priimtus darbus atsakovas skolingas ieškovui iš viso 491 110,83 Lt (643 167,66 Lt + 62 278,85 Lt + 68 496,22 Lt – 282 831,90 Lt). Remdamasis 2006 m. vasario 14 d. ir 2006 m. lapkričio 22 d. projektinės dokumentacijos priėmimo-perdavimo aktais, teismas nustatė, kad ieškovas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, parengė pastato, esančio Vilniuje, Malūnų g. 6, konstruktyvinės dalies avarinės būklės likvidavimo projektą, o atsakovas patvirtino, kad sumokės 15 000 Lt kainą, pasirašydamas priėmimo-perdavimo aktus. Nustatęs, kad ieškovas už ekspertizę sumokėjo 3540 Lt, o už antstolio paslaugas – 472 Lt, atsižvelgdamas į tai, kad šios ieškovo išlaidos, turėtos iki ieškinio padavimo teismui dienos, nepriskiriamos bylinėjimosi išlaidoms, teismas sprendė, kad jos laikytinos ieškovo patirtais nuostoliais ir priteistinos iš atsakovo. Teismas konstatavo, kad atsakovas nesikreipė į teismą su priešieškinio (ieškinio) reikalavimais dėl žalos atlyginimo, todėl ieškovo pateikti įrodymai apie sugriuvusią sieną nelaikomi įrodymais, patvirtinančiais ieškovo atliktų darbų nekokybiškumą. Teismas nurodė, kad, atsakovo iniciatyva atliekant ekspertizę dėl ieškovo atliktų darbų vidutinės rinkos vertės, ekspertui buvo pateikti atsakovo ar jo atstovo nepasirašyti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai, apie atliekamą ekspertizę atsakovas ieškovui nepranešė, todėl šios atsakovo iniciatyva atliktos ekspertizės išvados nelaikytinos rašytiniu įrodymu ir negali būti vertinamos nei pagal CPK 218 straipsnyje nustatytas taisykles, nei pagal CK 6.662 straipsnio 5 dalies, 6.691 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2008 m. spalio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kolegija nustatė, kad šalys 2005 m. lapkričio 15 d. sudarė rangos sutartį ir 2005 m. lapkričio 29 d. pasirašė priedą Nr. 1; ieškovas 2006 m. lapkričio 7 d. pranešimu atsakovui pranešė, kad nuo 2006 m. lapkričio 15 d. nutraukia 2005 m. lapkričio 15 d. rangos sutartį ir prašė iki 2006 m. lapkričio 15 d. sumokėti 491 110,54 Lt už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus ir 15 000 Lt už atliktus projektavimo darbus, t. y. iš viso 506 110,54 Lt. Remdamasi pateiktomis ieškovo sudarytomis darbų ir jų kainų lokalinėmis sąmatomis, kurių dalį patvirtino atsakovas, kolegija sprendė, kad šalys pagal rangos sutartį buvo sudariusios atskirus raštiškus susitarimus dėl darbų atlikimo. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad dėl darbų vykdymo šalys buvo sudariusios ir žodinius susitarimus, kuriuos patvirtina atsakovo pasirašyti ir priimti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai, kuriuose nenurodyta pastabų dėl darbų, jų kainos ir atlikimo, taip pat patvirtina atsakovo veiksmai – atsakovas nesustabdė darbų ir atsakovo paskirtas statinio statybos techninis prižiūrėtojas nepareiškė reikalavimų ar pastabų dėl atliekamų darbų (Statybos įstatymo 16 straipsnis).

Spręsdama dėl atsakovo prievolės pagal jo atstovų pasirašytus atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, kolegija nustatė, kad atsakovas nepranešė ieškovui, jog atliktų darbų aktus gali pasirašyti tik atsakovo direktorius K. A., o atsakovo statybos vadovas T. Ž. negali jų pasirašyti ir privalo pateikti įgaliojimą kiekvieno atliktų darbų akto pasirašymui. Kolegijos vertinimu, atsakovas savo veiksmais pritarė T. Ž. pasirašytiems atliktų darbų aktams (CK 2.133 straipsnio 2 dalis), nes gavo nurodytus aktus, pretenzijų bei pastabų dėl aktų nepateikė, nepranešė ieškovui (rangovui) per protingą terminą iki šalių ginčo atsiradimo dėl T. Ž. įgaliojimų viršijimo, sumokėjo ieškovui už dalį minėtuose aktuose nurodytų darbų. Kolegija sprendė, kad atsakovo atstovų pasirašyti atliktų darbų aktai yra šalių rašytiniai susitarimai, patvirtinantys jų žodinius ir rašytinius susitarimus dėl darbų pagal rangos sutartį atlikimo ir darbų kainos. Kolegija pažymėjo, jog atsakovas minėtuose aktuose nepareiškė pretenzijų dėl darbų, jų kainos, apimties ir atlikimo, o byloje įstatymo nustatyta tvarka nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad minėtuose aktuose konkretūs duomenys yra neteisingi ar nepagrįsti. Kolegija sprendė, kad pateikti į bylą įrodymai nepatvirtina, jog objekto rūsio sienos sugriuvo dėl ieškovo veiksmų bei kaltės. Kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pagal atsakovo atstovų pasirašytus atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus atsakovui atsirado prievolė sumokėti ieškovui už atliktus darbus 643 167,66 Lt.

Nustačiusi, kad atsakovo statybos vadovas T. Ž. pasirašė, jog gavo atliktų darbų laikotarpiu 2006 m. kovo 1-31 d. aktą 62 278,85 Lt sumai ir pasirašė, kad 2006 m. kovo 20 d. gavo atliktų darbų laikotarpiu 2006 m. kovo 1-17 d. aktą 68 496,22 Lt sumai, taip pat kad T. Ž. gavo sąmatas dėl objekto antrojo aukšto darbų, kolegija konstatavo, kad atsakovas gavo pirmiau nurodytas sąmatas ir atliktų darbų aktus. Kolegija nustatė, jog atsakovas minėtuose atliktų darbų aktuose nenurodė pastabų dėl atliktų darbų ir nepranešė ieškovui, kad atsisako pasirašyti šiuos aktus. Kolegija sprendė, kad atsakovas savo veiksmais patvirtino minėtus atliktų darbų aktus, nes darbų nesustabdė, per protingą laiką iki šalių ginčo atsiradimo nepareiškė pastabų ieškovui dėl atliktų darbų pagal minėtus aktus, atsakovo paskirtas statinio statybos techninis prižiūrėtojas A. G. Statybos įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka nepareiškė reikalavimų ir nepadarė įrašų statybos darbų žurnale dėl darbų pagal šiuos aktus atlikimo. Kolegijos nuomone, atsakovas, vykdydamas rangos sutartį, nesilaikė CK 6.200 straipsnyje įtvirtintų sutarties vykdymo principų bei CK 6.691 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo ir dėl to atsiradusios pasekmės tenka atsakovui. Kolegijos vertinimu, šiuose atliktų darbų 62 278,85 Lt bei 68 496,22 Lt sumai aktuose nurodytų duomenų nepaneigia byloje surinkti įrodymai, teismo eksperto S. M. ekspertizės aktas ir teismo eksperto L. U. teismo ekspertizės aktas. Pastarųjų ekspertizių aktų išvados nei patvirtina, nei paneigia šių atliktų darbų aktų duomenų teisingumą bei pagrįstumą. Kolegija pažymėjo, kad atliktiems darbams, jų kainoms bei darbo trūkumams nustatyti svarbi ir reikšminga CK 6.662, 6.694 straipsniuose nustatyta atliktų darbų perdavimo ir priėmimo tvarka. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovas šiuose atliktų darbų aktuose nenurodė, kokie konkretūs šių aktų duomenys yra neteisingi ar nepagrįsti ir kokie konkretūs duomenys turėtų būti juose nurodyti, taip pat į tai, kad atsakovas, ginčydamas atliktų darbų aktus tuo aspektu, kad juose nurodytų darbų kaina yra nepagrįstai didesnė už ankščiau atliktų analogiškų darbų kainą, nenurodė kokie konkretūs tai darbai bei analogiški darbai ir kokia konkreti tokių darbų kaina turi būti nurodyta šiuose aktuose, kolegija, atkreipusi dėmesį į CK 6.653 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl kainos nustatymo pagal CK 6.198 straipsnyje nustatytas taisykles, konstatavo, jog atsakovas neįrodė savo atsikirtimų į ieškinio reikalavimus, grindžiamus minėtais atliktų darbų aktais, pagrįstumo. Kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovui atsirado prievolė sumokėti ieškovui už atliktus darbus pagal minėtus atliktų darbų aktus. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis dėl 15 000 Lt skolos už atliktus projekto darbus ir 4012 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovo ieškovui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Sermeta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 9 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Taikydami CK 6.694 straipsnio 4 dalį, teismai neatsižvelgė į: 2006 m. gegužės 12 d. atsiliepimą į ieškovo 2006 m. gegužės 9 d. pretenziją-įspėjimą; 2006 m. lapkričio 24 d. pranešimą dėl geranoriško bendradarbiavimo vykdant rangos sutartį; kasatoriaus atstovų paaiškinimus byloje apie tai, kad šalių ginčas dėl pastato II aukšto atliktų darbų ir panaudotų medžiagų kainos bei pretenzijos buvo pareikštos iš karto ieškovui pateikus kasatoriui atliktų darbų aktus. Šių įrodymų teismai apskritai nevertino, taip pažeisdami įrodymų vertinimo taisyklę (CPK 185 straipsnis). Nurodyti įrodymai paaiškino priežastis, dėl kurių kasatorius atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktus. Dėl to teismai nepagrįstai taikė ir aiškino CK 6.694 straipsnio 4 dalies normą, nustatančią vienašalio atliktų darbų perdavimo akto galiojimą kitai šaliai. Teismai, pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), nevertino nustatytų faktinių aplinkybių, kad ieškovas pateikdavo kasatoriui tokius objekto II aukšto darbų priėmimo-perdavimo aktus bei sąmatas, kuriuose nurodomi tapatūs darbai, tačiau skirtingos už tuos darbus mokėtinos sumos.

2. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino teismo ekspertų ekspertizės aktų išvadas, nes būtent teismo ekspertizės aktai patvirtina kasatoriaus teiginius apie tai, kad 2006 m. kovo 1-17 d. atliktų darbų aktuose nurodytos kainos (62 278,85 Lt ir 68 496,22 Lt), dėl kurių kilęs ginčas, yra nepagrįstai didelės. Kadangi ginčas kilęs dėl visos objekto II aukšte atliktų darbų ir medžiagų kainos, tai kasatorius byloje ginčijo ir atliktų darbų aktą už 2006 m. vasario 1-28 d. laikotarpį 255 414,77 Lt sumai. Pagal teismo ekspertų išvadas nurodytame akte užfiksuota darbų ir medžiagų kaina mažesnė negu nurodyta ieškovo, tačiau apeliacinės instancijos teismas apskritai nesivadovavo specialisto skaičiavimais. Vertindami įrodymus apie atliktų darbų vertę, teismai turėjo vadovautis specialistų pateiktomis išvadomis ir motyvuoti, kodėl su jų skaičiavimais (iš dalies) nesutinka (CPK 218 straipsnis). Pažeisdamas CPK 218 straipsnio reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.691 straipsnį ir 6.694 straipsnio 4 dalies normas. Nagrinėjamu atveju nebuvo šalių suderintos darbų sąmatos dėl objekto II aukšto darbų ir kainos, kasatorius jau nuo pat pradžių siūlė įvertinti atliktus nesuderintus darbus ir susitarti dėl jų kainos. Vėliau kasatorius pateikė specialisto skaičiavimus, patvirtinančius kasatoriaus teiginius dėl nepagrįstai didelės kainos. Šias aplinkybes dar kartą patvirtino teismo paskirtas ekspertas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, dėl šių aplinkybių nepasisakė ir nenurodė motyvų, dėl kurių padarė išvadą, jog kasatorius vis dėlto neįrodė savo atsikirtimų į ieškinio reikalavimus.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Estinos arka“ v. UAB „Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006, konstatavo, kad kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Nagrinėjamoje byloje šalys buvo susitarusios dėl statybos kainos nustatymo sudarant sąmatas, tačiau ieškovas dėl ginčo objekto šių sąmatų nebuvo pateikęs kasatoriui, todėl kasatorius turėjo teisę reikalauti, kad būtų koreguojama atliktų darbų kaina, kurią vienašališkai nustatė ieškovas. Teismai nepagrįstai netaikė CK 6.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos galimybės kasatoriui nustatyti protingumo kriterijus atitinkančią kainą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Congestum group“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose kasatorius ginčijo tik dalį ieškinio reikalavimų bendrai 386 189,84 Lt sumai. Kasaciniu skundu kasatorius taip pat iš esmės ginčija teismų priimtų procesinių sprendimų dalį dėl objekto II aukšte tinkamai atliktų darbų kainos, bet ne darbų kiekio.

2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“, bylos Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, bylos Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007), ir tik esant įstatymo nustatytiems atvejams, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti rangovo atliktus darbus. Pagal 2006 m. vasario 1-28 d. atliktų darbų aktą nustatyta, kad 2006 m. kovo 7 d. užsakovo atstovas akte nurodytų darbų kiekius suderino ir patvirtino bei šiuos darbus be išlygų priėmė. Atliktų darbų akte nesant užsakovo nuorodos apie atsisakymą priimti akte nurodytus darbus, laikytina, kad jie priimti, be to, užsakovui nenurodžius akte darbų trūkumų bei kitų esminių pastabų, darytina išvada, kad darbai atlikti laiku ir tinkamai. Esant tokioms aplinkybėms, užsakovas prarado teisę vėliau remtis trūkumų faktu. Dėl to ieškovas mano, kad skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalis, kuria ieškovui iš kasatoriaus priteista 255 414,77 Lt pagal 2006 m. vasario 1-28 d. atliktų darbų aktą, yra teisinga. Kasacinio skundo argumentai, kad teismai nevertino kasatoriaus 2006 m. gegužės 12 d. atsiliepime į ieškovo 2006 m. gegužės 9 d. pretenziją, 2006 m. lapkričio 24 d. pranešime nurodytų argumentų dėl 2006 m. vasario 1-28 d. atliktų darbų aktu priimtų darbų, atmestini. Kasaciniame skunde nurodyti kasatoriaus rašytiniai įrodymai (atsiliepimai, pareiškimai) buvo gauti tik po to, kai ieškovas atliko visus sulygtus darbus ir pareiškė pretenzijas dėl užsakovo įsipareigojimų atsiskaityti už atliktus darbus nevykdymo. Kasatorius nepareiškė priešieškinio dėl 2006 m. vasario 1-28 d. atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu. Ieškovas nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad neva teismai nevertino aplinkybių, jog ieškovas pateikdavo kasatoriui tokius objekto II aukšto darbų priėmimo-perdavimo aktus bei sąmatas, kuriuose nurodomi tapatūs darbai, tačiau skirtingos už tuos darbus mokėtinos sumos. Atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismo protokoline nutartimi šalys buvo įpareigotos pateikti atliktų darbų aktų originalus. Priimdami procesinius sprendimus, teismai rėmėsi atliktų darbų aktų originalais, kuriuose buvo šalių atstovų žymos.

3. Užsakovui nenurodžius priežasčių, dėl kurių jis nesutinka priimti pagal 2006 m. kovo 1-17 d. ir 2006 m. kovo 1-31 d. darbų aktus atliktų darbų, rangovas įgijo teisę pasirašyti šiuos aktus vienašališkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, bylos Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007). Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą. Be to, pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nesiejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Jonaitis v. G. Alionis, bylos Nr. 3K-3-207/2005). Atsiliepime pažymima, kad ieškovas prašė teismo priteisti už atliktus darbus, kurie buvo baigti iki 2006 m. gegužės mėn., o kasatoriaus pretenzijos dėl atliktų darbų ir panaudotų medžiagų kainos ieškovui tapo žinomos po to, kai šie darbai buvo visiškai atlikti.

4. Ieškovo teigimu, nagrinėdami bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tenkino visus šalių prašymus, aptarė ir tyrė visus byloje esančius įrodymus, todėl kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė įrodymų ar neteisingai taikė materialines ar procesines teisės normas, yra kritiški, pažeidžia CPK 7 straipsnio nuostatas ir naudojami kaip priemonė bylai vilkinti, turint tikslą kiek įmanoma ilgiau neatsiskaityti už tinkamai atliktus darbus. Be to, ieškovo manymu, kasatorius, gavęs darbo rezultatą, nesąžiningai praturtėjo ieškovo sąskaita (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina teisės taikymo aspektu apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Šios nuostatos teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama kasatoriaus UAB „Sermeta“ kasacinį skundą, nes nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnis). Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Šioje byloje kasatorius UAB „Sermeta“, nors kasaciniu skundu prašo visiškai panaikinti skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, tačiau kasaciniame skunde nurodo argumentus tik dėl dalies skundžiamų teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka, t. y. dalies, kuria, remiantis trimis atliktų darbų aktais (atliktų darbų 2006 m. vasario 1-28 d. laikotarpiu aktas 255 414,77 Lt sumai, atliktų darbų 2006 m. kovo 1-17 d. laikotarpiu aktas 68 496,22 Lt sumai ir atliktų darbų 2006 m. kovo 1-31 d. laikotarpiu aktas 62 278,85 Lt sumai), iš kasatoriaus ieškovo naudai yra priteista 386 189,84 Lt už atliktus pagal rangos sutartį darbus. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka kasatoriaus atstovas teismo posėdyje nurodė, kad yra ginčijami trys atliktų darbų aktai: atliktų darbų 2006 m. vasario 1-28 d. laikotarpiu aktas 255 414,77 Lt sumai, atliktų darbų 2006 m. kovo 1-17 d. laikotarpiu aktas 68 496,22 Lt sumai ir atliktų darbų 2006 m. kovo 1-31 d. laikotarpiu aktas 62 278,85 Lt sumai. Dėl to kasacinio peržiūrėjimo objektu nagrinėjant kasatoriaus UAB „Sermeta“ kasacinį skundą yra tik skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalis dėl minėtų 386 189,84 Lt už atliktus darbus (atliktų darbų 2006 m. vasario 1-28 d. laikotarpiu aktas 255 414,77 Lt sumai, atliktų darbų 2006 m. kovo 1-17 d. laikotarpiu aktas 68 496,22 Lt sumai ir atliktų darbų 2006 m. kovo 1-31 d. laikotarpiu aktas 62 278,85 Lt sumai) priteisimo, tuo tarpu likusi teismų procesinių sprendimų dalis, kuria ieškovo naudai už atliktus darbus bei nuostoliams atlyginti iš atsakovo priteista 123 932,85 Lt, nėra kasacinio peržiūrėjimo objektas.

Dėl atlyginimo rangovui už atliktus pagal statybos rangos sutartį darbus ir atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto

CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties.

Aiškindamas statybos rangos santykius reglamentuojančias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Estinos arka“ v. UAB „Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006), kad statybos rangos santykius reglamentuoja specialiosios CK XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos. Šiose normose nenurodyti statybos darbų kainos nustatymo ypatumai. Darbų kaina – tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą, t. y. rangovo pelnas. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą arba sudarant sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. CK 6.653 straipsnio 1-3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Rangos sutartis galioja ir nenurodžius kainos sutartyje, tokiu atveju darbų kaina nustatoma CK 6.198 straipsnyje nustatyta tvarka.

CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla, – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Atsižvelgiant į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos realizavimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu reiškia, kad jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis (užsakovas, rangovas ar subrangovas) privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Mamedovas v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005, ir kt.). Tuo atveju, kai statybos rangos sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine-komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai.

Aiškindamas atliktų statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuojančias CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“; bylos Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“; bylos Nr. 3K-3-597/2005). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 5, 6 dalys). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Darbų priėmimo-perdavimo aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokaustos statyba“ v. UAB „Aviacijos paslaugų centras“, bylos Nr. 3K-3-361/2007).

Nagrinėjamos bylos kontekste konstatuotina, kad atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, tiek pasirašytas abiejų statybos rangos sutarties šalių, tiek ir vienašališkai rangovo, yra įrodymų šaltinis apie rangovo nurodomą atliktų darbų, panaudotų medžiagų kainą. Esant ginčui dėl užsakovo prievolės rangovui atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus dydžio, užsakovas turi teisę ginčyti atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte nurodytą kainą, taip pat ir tuo atveju, kai dėl kainos rangos sutarties šalys nebuvo iš anksto susitarusios ir kaina rangos sutartyje nenurodyta. Šia teise užsakovas gali naudotis atsikirtimų į ieškinį pareiškimo forma. Tuo atveju, kai sutarties (atliktų darbų) kainai nustatyti pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalį taikomos CK 6.198 straipsnio taisyklės ir statybos rangos sutarties šalių ginčas dėl sutarties (atliktų darbų) kainos sumokėjimo nagrinėjamas teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 straipsnis).

CK 6.653 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu rangos sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutarties šalys, nenumatydamos sutartyje kainos ar jos nustatymo kriterijų, omenyje turėjo įprastą kainą, o jeigu tokios kainos nėra, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią teisės normą įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis. Konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes (įvykdymo kokybę, sutartį vykdančios šalies kvalifikaciją ir panašiai), tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą. CK 6.198 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta galimybė koreguoti sutarties kainą, kai sutarties šalis, turinti teisę viena nustatyti sutarties kainą, elgėsi nesąžiningai ir šia teise piktnaudžiaudama nustatė aiškiai protingumo kriterijų neatitinkančią kainą. Pagal šią teisės normą viena iš jos taikymo sąlygų yra sutarties šalies turėjimas teisės savo nuožiūra nustatyti sutarties kainą ir šios teisės įgyvendinimas. Kai šios sąlygos nėra, aptariamoji teisės norma netaikytina.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2005 m. lapkričio 15 d. sudarė rangos sutartį, kuria ieškovas (rangovas) įsipareigojo savo medžiagomis, jėgomis ir lėšomis atlikti objekto – pastatų, priskirtų prie istorinio paveldo objektų, esančių Vilniuje, Malūnų g. 6 ir 6A, avarinės būklės likvidavimo, konstruktyvinės dalies projektavimo bei kitus statybos-remonto-bendrastatybinius darbus, o atsakovas (užsakovas) įsipareigojo sudaryti būtinas sąlygas statybos-remonto darbams atlikti, priimti tinkamai, laiku ir laikantis visų sutarties nuostatų atliktus darbus ir už tinkamai atliktus darbus rangovui sumokėti sutartyje ar jos prieduose nurodytą kainą. Sutartimi šalys, be kita ko, sulygo, kad: kiekvienas <...> darbas (darbų etapas) bus vykdomas prieš tai šalims susitarus atskiru rašytiniu susitarimu, kuris taps neatskiriama šios sutarties dalimi (1.3 papunktis); sutarties kaina bus nurodyta atskirame šalių pasirašomame susitarime arba kiekvieno darbo (ar atskiro darbų etapo) kaina bus nurodyta atskiruose šalių raštiškai sudaromuose susitarimuose (7.1 papunktis); visi šioje sutartyje nurodyti darbai bus atliekami tik po to, kai šalių bus sudarytas atskiras rašytinis susitarimas (atskiri rašytiniai susitarimai) dėl kiekvieno darbo (darbų etapo) atlikimo, kuriame (kuriuose) kiekvienas atskiras darbas (ar darbų etapas) bus konkrečiai ir aiškiai apibrėžtas bei įvardytas, nurodant darbų kainą, apimtį, kiekį ir kitą reikiamą informaciją (7.3 papunktis). Byloje taip pat nustatyta, kad šalys pagal rangos sutartį buvo sudariusios atskirus rašytinius susitarimus dėl atitinkamų darbų atlikimo, taip pat, nepaisant sutarties sąlygų, dėl atitinkamų darbų (darbų etapų) vykdymo buvo sudariusios ir žodinius susitarimus, tuo tarpu rašytiniai susitarimai dėl pastarųjų darbų (darbų etapų) pasirašomi nebuvo. Kaip jau pirmiau konstatuota šioje nutartyje, kasacinio peržiūrėjimo objektas šioje kasacinėje byloje yra skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalis dėl priteisimo 386 189,84 Lt už atliktus darbus, kurių perdavimas įformintas abiejų šalių pasirašytu atliktų darbų 2006 m. vasario 1-28 d. laikotarpiu 255 414,77 Lt sumai aktu (T. 2, b. l. 94-97) ir vien tik ieškovo pasirašytais (atsakovas pasirašyti atsisakė) atliktų darbų 2006 m. kovo 1-17 d. laikotarpiu 68 496,22 Lt sumai aktu (T. 2, b. l. 91-93) ir atliktų darbų 2006 m. kovo 1-31 d. laikotarpiu 62 278,8 Lt sumai aktu (T. 2, b. l. 89, 90). Byloje nustatyta, kad dėl šiuose atliktų darbų aktuose nurodytų darbų atlikimo, jų kainos ir t. t. išankstinis rašytinis šalių susitarimas, kaip tai numatyta pagal šalių rangos sutarties sąlygas, sudarytas nebuvo. Byloje nenustatyta, kad atsakovas patvirtino šių darbų sąmatas, taip pat kad ieškovas turėjo teisę savo nuožiūra nustatyti darbų kainą. Kasatorius minėtus atliktų darbų aktus ginčija išimtinai kainos aspektu, tuo tarpu nėra šalių ginčo dėl juose nurodytų darbų atlikimo, jų kiekio, apimties, atitikties sutarties sąlygoms ir panašiai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė CK 6.198 straipsnio 2 dalies. Byloje nenustatyta, kad egzistuoja šios teisės normos taikymo sąlyga – ieškovo turėjimas teisės savo nuožiūra nustatyti sutarties kainą ir šios teisės įgyvendinimas. Dėl to kasatoriaus argumentas dėl CK 6.198 straipsnio 2 dalies nepagrįsto netaikymo atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į darbų priėmimo-perdavimo akto paskirtį (šios bylos atveju – ginčijami atliktų darbų aktai), faktines bylos aplinkybes apie šalių sudarytos rangos sutarties sąlygas ir jos vykdymą, šalių bendradarbiavimą, jų statusą bei joms taikytinus griežtesnius reikalavimus dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, sprendžia, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino atliktų darbų aktų, dėl kurių nagrinėjamas ginčas, teisinę reikšmę ieškovui juose nurodytos kainos aspektu ir dėl to netinkamai taikė materialinės teisės normas. Darbų priėmimo-perdavimo aktu (šios bylos atveju – ginčijami atliktų darbų aktai) yra įforminamas jau atliktų darbų priėmimas, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai apie tai, kad atsakovas darbų nesustabdė, atsakovo paskirtas statinio statybos techninis prižiūrėtojas A. Grušas Statybos įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka nepareiškė reikalavimų bei nepadarė įrašų statybos darbų žurnale dėl darbų pagal ginčijamus aktus atlikimo ir kt., pagal faktines šios bylos aplinkybes neteikė teisinio pagrindo apeliacinės instancijos teismui pripažinti, jog atsakovo atstovo pasirašytas vienas iš ginčijamų atliktų darbų aktų yra šalių rašytinis susitarimas dėl jame nurodytų darbų kainos bei jog atsakovas savo veiksmais patvirtino jo nepasirašytuose ir šioje byloje ginčijamuose atliktų darbų aktuose nurodytą kainą. Šios bylos šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine-komercine veikla, ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taigi jos žinojo arba privalėjo žinoti, kad, nesant susitarimo dėl tam tikrų darbų (darbų etapo) kainos, tokių atliktų darbų kainos nustatymui vadovaujantis CK 6.653 straipsnio 1 dalimi taikytinos CK 6.198 straipsnio 1 dalies taisyklės. Esant ginčui dėl jau atliktų darbų kainos, rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos (CK 6.691 straipsnio 1 dalis) vykdymo išraiška yra įprastos kainos nustatymas, o jeigu tokia kaina neegzistuoja – protingumo kriterijus atitinkančios kainos nustatymas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai akcentavo CK 6.653 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl kainos nustatymo pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles, tačiau skundžiamos nutarties turinys neteikia pagrindo pripažinti, jog šios teisės normos pritaikytos tinkamai, nes byloje nėra pagal CK 6.198 straipsnio 1 dalies taisykles nustatyta atliktų darbų, dėl kurių nagrinėjamas ginčas, kaina. Tokios kainos įrodinėjimo pareiga esant ginčui teisme paskirstoma pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo pareigos taisykles, abi ginčo šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju ginčijama kaina nustatoma pagal CK 198 straipsnio 1 dalies taisykles. Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes kaip įprasta kaina gali būti vertinama ir rangos sutarties šalių abipusiais susitarimais sulygta tokių pačių darbų ir medžiagų kaina.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Dukštas v. T. Eitutis, bylos Nr. 3K-3-516/2004).

Šioje byloje aktuali kaina gali būti nustatoma remiantis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal teismo nutartį paskyrus ir įstatymo nustatyta tvarka atlikus ekspertizę, ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Tuo atveju, kai ekspertizė – faktų tyrimo procesas yra atliekamas asmenų, kurie teismo nėra paskirti byloje ekspertais, surašyta eksperto išvada nelaikoma įrodinėjimo priemonė – eksperto išvada, o priskirtina kitai įrodinėjimo priemonei – rašytiniam įrodymui. Eksperto išvada teismui nėra privaloma. Ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas teismo procesiniame sprendime (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Gali būti kritiškai vertinama dalis ekspertizės akto duomenų. Pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios.

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamos kainos, nesutiko su teismo eksperto S. M. ekspertizės akto ir teismo eksperto L. U. teismo ekspertizės akto išvadomis motyvuodamas tuo, kad šių ekspertizių aktų išvados nei patvirtina, nei paneigia ginčijamų atliktų darbų aktų duomenų teisingumą bei pagrįstumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamos nutarties turinys rodo, kad apeliacinės instancijos teismas detaliai neanalizavo šių įrodymų, jų nevertino visų faktinių bylos aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų kontekste. Skundžiamoje nutartyje nurodyti nesutikimo su aptariamais įrodymais motyvai nėra pakankami ir reikiamai pagrįsti. Dėl to pripažintinas pagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 218 straipsnio reikalavimus.

Reikalavimai apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui reglamentuojami CPK 331 straipsnyje, o ne 270 straipsnyje, reglamentuojančiame pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, todėl kasacinio skundo argumentai apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatyti materialinės ir proceso teisės normų pažeidimai yra pagrindas naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos nutarties dalį dėl priteisimo 386 189,84 Lt už atliktus darbus, kurių perdavimas įformintas atliktų darbų 2006 m. vasario 1-28 d. laikotarpiu 255 414,77 Lt sumai aktu (T. 2, b. l. 94-97), atliktų darbų 2006 m. kovo 1-17 d. laikotarpiu 68 496,22 Lt sumai aktu (T. 2, b. l. 91-93) ir atliktų darbų 2006 m. kovo 1-31 d. laikotarpiu 62 278,85 Lt sumai aktu (T. 2, b. l. 89, 90) (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ją naikinant, taip pat panaikintina ir skundžiamos nutarties dalis dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Nurodyta bylos dalis perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Tuo tarpu skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovo naudai už atliktus darbus bei nuostoliams atlyginti iš atsakovo priteista 123 932,85 Lt, paliktina nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutarties dalis, kuriomis palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 9 d. sprendimo dalis dėl priteisimo iš atsakovo 386 189,84 Lt už atliktus darbus ieškovo naudai bei iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistas 20,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Likusią Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis