Civilinė byla Nr. e2-24033-1128/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15817-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 31 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Juzikienė,
sekretoriaujant Benediktai Barcytei,
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Godai Šimkienei,
atsakovei G. S., jos atstovei advokatei Tatjanai Benetei,
trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. S., jos atstovui Artūrui Cibulskui.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu (per ZOOM vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą ir bylos dalyviams atvykus į teismo posėdžių salę) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei G. S., dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, gyvenamosios vietos nustatymo bei nuolatinės globos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – J. S..
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius, ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas:
1.1. atskirti E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nuo motinos G. S., a. k. (duomenys neskelbtini);
1.2. priteisti iš G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą vaikui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), po 50 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės;
1.3. nustatyti E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, jo globėju, gaunamų lėšų administratoriumi paskirti J. S., a. k. (duomenys neskelbtini);
1.4. E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresu;
1.5. nepavykus atsakovei įteikti procesinių dokumentų, prašome jai procesinius dokumentus įteikti ir apie teismo posėdį pranešti viešo paskelbimo būdu arba skelbti jos paiešką per policiją;
1.6. teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovės
2. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė turi mažametį vaiką E. S.. Mažamečio vaiko atsakovė savarankiškai neaugina ir motinos valdžios jo atžvilgiu neįgyvendina. Nepilnamečio atžvilgiu tėvystė nenustatyta. Nepilnamečio E. S. motinai G. S. yra nustatytos diagnozės - (duomenys neskelbtini) Su šeima dirbančių specialistų pastebėjimu, G. S. neturi reikiamų socialinių bei tėvystės įgūdžių ir negeba savarankiškai pasirūpinti vaiko tinkama priežiūra bei atliepti visų jo poreikių. Tarnybos vertinimu, G. S. galimai dėl turimų sveikatos sutrikimų ir nustatytų diagnozių negeba suprasti visų vaikų poreikių ir tinkamai jų atliepti. G. S. vaiku E. S. tinkamai nesirūpina, jai reikalinga nuolatinė trečiojo asmens priežiūra kasdien, todėl ji visapusiškai motinos valdžios vaiko atžvilgiu neįgyvendina būtent dėl turimų diagnozių ir jų sąlygoto mąstymo, elgesio bei suvokimo, todėl siekiant užtikrinti ir apsaugoti geriausius vaiko interesus, sudaryti jam tinkamas sąlygas sveikai vystytis, augti bei tobulėti, nepilnametis E. S. atskirtinas nuo motinos G. S.. Atsižvelgiant į nepilnamečio E. S. amžių, sveikatą ir poreikius: aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, ugdymui, lavinimui, į atsakovės darbingą amžių, pajamas, turtinę padėtį, į turimų išlaikytinių skaičių, priteistinas išlaikymas iš atsakovės sūnui po 50 eurų, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės. Tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tikslinga E. S. nuolatine globėja skirti J. S.. J. S. atitinka įstatymuose vaikų globėjams (rūpintojams) keliamus reikalavimus. Moteris yra tinkamo amžiaus ir sveikatos būklės globoti vaikaitį. Tarnyboje nėra duomenų apie tai, kad J. S. būtų apribota motinos valdžia, kad vaikas (ai) būtų nuo jo atskirti, arba jos, kaip vaiko (ų) globėjo (rūpintojo) įgaliojimai būtų nutraukti įstatymų numatytais pagrindais. Tarnyba nėra gavusi kitų fizinių asmenų prašymų dėl paskyrimo E. S. nuolatiniais globėjais. Mažametis E. S. neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra.
3. Atsakovės atstovė pateiktame atsiliepime teismui nurodė, kad vykdydama atsakovės atstovės pareigas susisiekė su atsakove. Į atstovės klausimą, ar gavo dokumentus, G. S. nurodė, kad dokumentus gavo ir supranta, koks sprendžiamas ginčas. Atsakovė nurodė, kad iš esmės ieškiniui neprieštarauja. Ji supranta, kad turi sveikatos problemų ir viena negali pasirūpinti vaiku. Ji sutinka, kad vaiku pasirūpintų J. S., kad ji būtų vaiko globėja. Posėdžio metu ji plačiau paaiškins savo pozicija.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir patvirtina ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad dukra G. S. myli savo sūnų E. S., jį prižiūri bei juo rūpinasi, tačiau dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai pilnai užtikrinti jo poreikius, todėl jai būtina nuolatinė pagalba. Patvirtino, kad Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. vasario 12 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), E. S. nustatyta laikinoji globa J. S. šeimoje. Trečiojo asmens manymu, išlaikymas iš vaiko motinos turėtų būti priteisiamas minimalus arba jis visiškai neturėtų būti priteistas, kadangi ji su atsakove gyvena kartu ir veda bendrą ūkį.
5. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus, tačiau atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, kadangi atsakovė ir trečiasis asmuo gyvena kartu ir trečiasis asmuo disponuoja atsakovės lėšomis. Nors šeimos teisiniuose santykiuose nėra apribotas veiksnumas atsakovei, tačiau dėl nustatytos diagnozės, trečiojo asmens paaiškinimų Tarnyba kreipėsi į teismą dėl vaiko atskyrimo nuo motinos. Kadangi atsakovės kaltės nėra bei atsižvelgiant į vaiko geriausius interesu gyventi šeimoje, prašo taikyti ne pačią griežčiausią priemonę – valdžios apribojimą, o atskyrimą. Atskyrus vaiką, šeimai ir toliau bus teikiama pagalba.
6. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su ieškiniu sutinka, supranta teisminį procesą. Nurodė vaiko amžių, vardą, kad rūpinasi vaiku kartu su mamos pagalba, kuri, atsakovės manymu, jai reikalinga. Atsakovės motina padeda maudyti vaiką, nueiti į polikliniką, maitinti. Atsakovės motina visada būna kartu. Visą dieną vienai būti su vaiku, pagaminti jam valgyti būtų sudėtinga.
7. Atsakovės atstovė palaikė atstovaujamosios poziciją. Visos šalys sutinka su ieškiniu. Kitos išeities kaip tik gyventi kartu nėra.
8. Teismo posėdyje trečiasis asmuo palaikė ieškinio reikalavimus. Trečiasis asmuo paaiškino, kad stengiasi atsakovę įtraukti į vaiko priežiūrą. Kas yra vaiko tėvas nežino, bendravimo, išlaikymo nėra. Vaikas yra sveikas. Trečiasis asmuo yra pasiryžęs auginti vaiką pats, įvaikinimo galimybės nesvarsto.
9. Trečiojo asmens atstovas nurodė, kad vaiko atskyrimą reglamentuojančios teisės norma nedraudžia, kad atsakovė ir toliau gyventų kartu su vaiku. Mano, kad išlaikymo priteisimas būtų perteklinis, nes pati atsakovė nedisponuoja savo pinigais, o disponuoja trečiasis asmuo.
k o n s t a t u o j a:
Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos
10. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
11. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Taigi, vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. Jei tėvai kalti, kad nevykdo pareigų vaikams, t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų.
12. Byloje esanti 2024 m. sausio 15 d. gimimo įrašo (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad atsakovė G. S., gim. 2000 m. vasario 14 d., yra E. S., gim. 2024 m. sausio 11 d., motina, vaiko tėvystė nenustatyta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei G. S. konstatuotas (duomenys neskelbtini) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbingumo lygio pažymoje yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)
13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2442-599/2022 nuspręsta pripažinti G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); nustatyti G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teismo sprendime konstatuota, kad (duomenys neskelbtini).
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5372-465/2024 tenkino Tarnybos prašymą dėl teismo leidimo paimti E. S. iš jo motinos G. S. ir leido paimti E. S. iš jo motinos G. S., konstatavus motinos atsisakymą naudoti motinos valdžią naujagimio atžvilgiu, (duomenys neskelbtini).
15. Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. vasario 12 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), E. S. nustatyta laikinoji globa trečiojo asmens J. S. šeimoje.
16. Mobiliosios komandos rekomendacijos atvejo vadybininkui dėl tolimesnio darbo su šeima organizavimo 2024 m. vasario 15 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti tokie rizikos veiksniai: dėl atsakovės G. S. sveikatos būklės, nes dėl esamos sveikatos būklės moteris negali pilnai pasirūpinti vaiku, nori, kad vaiko globėja būtų močiutė J. S., tėvystės įgūdžių stoka, nes G. S. yra sudėtinga vienai rūpintis vaiku, dėl sveikatos būklės gali būti sunku patenkinti vaiko fizinius ir emocinius poreikis; atsakovės socialinė atskirtis – atsakovė neturinti draugų rato, mėgstamų veiklų, visą laisvą laiką praleidžia namie, žiūrėdama televizorių, naršydama socialiniuose tinkluose; vaiko tėvo nedalyvavimas vaiko gyvenime, tėvas su vaiku nebendrauja.
17. Ieškovo teigimu nagrinėjamu atveju prašoma taikyti valdžios apribojimas būdą atskyrimą dėl to, kad dėl negalėjimo įgyvendinti motinos valdžią vaiko atžvilgiu nėra atsakovės kaltės, be to, atskyrimas atitinka geriausius vaiko interesus paliekant vaiką gyventi šeimoje. Nors atsakovė šiuo metu gyvena kartu su vaiku ir globėja, tačiau būtent globėja atskyrus vaiką turės užtikrinti geriausius vaiko interesus, taip pat ir santykyje su motina.
18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir paaiškinimų posėdžio metu nustatyta, kad E. S. gyvena su atsakove G. S. ir trečiuoju asmeniu J. S. bei jos dukromis globėjos namuose, (duomenys neskelbtini). Atsakovė paaiškino, kad ji pati gali pakeisti vaikui sauskelnes, pamaitinti vaiką jau paruoštu maistu, bet be motinos pagalbos negalėtų pati susitvarkyti. Trečiasis asmuo J. S. paaiškino, kad ji visą laiką būna šalia atsakovės ir vaiko, palikti vieno vaikai atsakovei negalima, nes ji nemoka apskaičiuoti maisto proporcijų, bijo vaiką maudyti, susierzina, jei vaikas yra aktyvesnis, negali pati savarankiškai apsipirkti parduotuvėje, nueiti pas gydytoją, atliepti visų vaikų poreikių. J. S. pasirengusi globoti anūką iki pilnametystės, apie atidavimą įvaikinimui negalvoja. (Duomenys neskelbtini). Dabar trečiasis asmuo yra motinystės atostogose, planuoja vesti vaiką į darželį, visur stengiasi įtraukti ir atsakovę, kad rūpintųsi vaiku, eitų pas gydytojus ir pan., tačiau pastebi, kad vis labiau susierzina, kai vaikas tampa aktyvesnis ir judresnis.
19. Vadovaujantis CK 3.183 straipsnio 3 dalimi, teismas, nagrinėdamas tėvų valdžios apribojimo prašymus, išklauso vaiko, galinčio suformuoti savo pažiūras, nuomonę ir į tai atsižvelgia. Šiuo atveju nepilnametis vaikas negali būti išklausytas dėl savo amžiaus.
20. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjUxLTM3OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-251-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-251-378/2020">e3K-3-251-378/2020</a>, 52 punktas). Vaiko atskyrimas nuo šeimos galimas tik jei: 1) tai yra nustatyta įstatyme, 2) taikant tokią priemonę yra siekiama teisėtų tikslų, 3) šis atskyrimas yra būtina ir 4) proporcinga priemonė, derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje.
21. Vertinant pirmąją sąlygą, pažymėtina, kad nors tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją prieš vaiko interesus ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgyLTkxNi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-182-916/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-182-916/2020">e3K-3-182-916/2020</a>, 25 punktas).Vertinant kitas vaiko atskyrimo nuo šeimos sąlygas, teisėtas vaiko atskyrimo nuo šeimos tikslas, šios priemonės būtinumas ir proporcingumas paprastai visada pasireiškia, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti.
22. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 23 straipsnyje nustatyta, kad valstybės, šios konvencijos šalys, imasi veiksmingų ir atitinkamų priemonių, kad pašalintų neįgaliųjų diskriminavimą visais klausimais, susijusiais su santuoka, šeima, tėvyste (motinyste) ir asmeniniais santykiais, lygiai su kitais asmenimis, siekdamos užtikrinti, kad: a) būtų pripažinta visų neįgaliųjų, kurie yra sukakę santuokinį amžių, teisė susituokti ir sukurti šeimą esant laisvam ir visiškam asmenų, kurie ketina susituokti, sutikimui; b) būtų pripažintos neįgaliųjų teisės laisvai ir atsakingai priimti sprendimus dėl savo vaikų skaičiaus ir jų gimimo laikotarpių, taip pat teisė gauti informaciją pagal amžių, teisė į švietimą reprodukcijos ir šeimos planavimo klausimais ir būtų suteiktos priemonės, kurios leistų jiems pasinaudoti šiomis teisėmis; c) neįgalieji, įskaitant vaikus, lygiai su kitais asmenimis išsaugotų savo vaisingumą. Valstybės, šios konvencijos šalys, užtikrina, kad vaikas nebūtų atskirtas nuo savo tėvų prieš jų valią, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos, kurių sprendimus gali peržiūrėti teismas, pagal galiojančius įstatymus ir procedūras nusprendžia, kad toks atskyrimas yra būtinas dėl vaiko interesų. Vaikas jokiu būdu negali būti atskirtas nuo tėvų dėl savo neįgalumo arba dėl vieno ar abiejų tėvų neįgalumo (Neįgaliųjų teisių konvencijos 23 straipsnio 4 dalis).
23. Teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą konstatuoja, kad atsakovė G. S. dėl savo psichinės sveikatos būklės, dėl tėvystės ir socialinių įgūdžių stokos, dėl savo elgesio, galimai nulemto ligų ir kitų gretutinių veiksnių, negali savarankiškai užtikrinti nepilnamečio vaiko E. S. poreikių ir interesų, vaiko saugios gyvenamosios aplinkos, todėl vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos principu, sprendžia, kad geriausius vaiko interesus šiuo metu atitinka jo atskyrimas nuo motinos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad priežastys, dėl kurių nagrinėjamu atveju taikytinas CK 3.179 straipsnyje įtvirtintas vaiko atskyrimo nuo motinos institutas, yra ne pati atsakovės liga, o atsakovės elgesys, kuris gali būti nulemtas jos ligos ir neleidžiantis jai tinkamai pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jam saugią ir sveiką aplinką darniam vystymuisi.
24. Atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaikus nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad vaikų atskyrimas nuo tėvų iš esmės atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį neriboja vaikų teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t. y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme. Pažymėtina, kad vaiko atskyrimas nuo tėvo panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvo buvo atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). Vaiką atskyrus, šeima ir toliau bus teikiama socialinė pagalba.
Dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo (ne)priteisimo
25. CK 3.257 straipsnio 3 punkte nurodyta, vaiką įstatymų nustatyta tvarka atskyrus nuo tėvų, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba). CK 3.264 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad nustatant vaiko globą (rūpybą), pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, suteikiama giminaičiams. CK 3.259 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skiriant vaiko globėją, pirmumas teikiamas vaiko giminaičiams, jeigu šie turi tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas ir nėra asmenys ar asmenų grupė, išvardyti šio kodekso 3.269 straipsnyje. Nustatant vaiko globą (rūpybą) šeimoje, globėju (rūpintoju) gali būti skiriamas vienas asmuo arba sutuoktiniai (4 dalis).Vadovaujantis CK 3.251 straipsnio 1 dalimi, globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų.
26. Vadovaujantis CK 3.256 straipsniu, nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. CK 3.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vaiko globa (rūpyba) nustatoma vadovaujantis šiais principais: geriausių vaiko interesų pirmumas; pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko giminaičiai ir kiti su vaiku emociniais ryšiais susiję asmenys, jeigu tai atitinka vaiko interesus; vaiko globa (rūpyba) šeimoje; brolių ir seserų neišskyrimas, išskyrus atvejus, kai tai pažeidžia vaiko interesus; vaiko aplinkos ir globos (rūpybos) vietos pastovumas.
27. Teismas konstatuoja, kad atskyrus nepilnametį vaiką E. S. nuo motinos G. S. yra pagrindas nustatyti nepilnamečiam vaikui E. S. nuolatinę globą (CK 3.252 straipsnio 2 dalis, CK 3.256 straipsnis, CK 3.257 straipsnio 3 punktas, CPK 407 straipsnis).
28. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad trečiasis asmuo J. S., būdama laikinąja vaiko globėja, tinkamai atlieka savo pareigas, užtikrina nepilnamečio vaiko fizinį ir emocinį saugumą, rūpinasi jo sveikata ir ugdymu. J. S. paskirta laikinąją E. S. globėja Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. vasario 12 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 26 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. 1GPA-512 nurodyta, kad nepilnamečio vaiko E. S. globa atitinka geriausius vaiko interesus.
29. Teismas konstatuoja, kad J. S. atitinka visas CK 3.269 straipsnyje nurodytas sąlygas ir yra pasirengusi vaiko globai (CK 3.270 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai apie J. S. pasirengimą nuolatinei globai: SOS vaikų kaimai Lietuvoje draugijos globos centras 2024 m. gegužės 13 d. teigiama išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl J. S. pasirengimo nuolat globoti E. S.. 2024 m. rugpjūčio 21 d. registruotas laikinosios globėjos J. S. sutikimas būti paskirtai E. S. nuolatine globėja (Nr. 1GD-18242), norą būti globėja patvirtino ir teismo posėdžio metu. Iš Vaiko globos rūpybos peržiūros akto nustatyta, kad globėjos šeimoje vaikui kuriama jo emocinius poreikius atitinkant aplinka, namuose yra tinkamos buities sąlygos, vaikas pilnai viskuo aprūpintas. Vaikas yra mylimas, jam kuriamas saugumo jausmas. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutinka, jog jos motina globų vaiką.
30. Vadovaujantis CK 3.243 straipsnio 4 dalimi nepilnamečių asmenų globėjai ir rūpintojai turi gyventi kartu su nepilnamečiu, išskyrus šio kodekso 3.265 straipsnio 4 punkte numatytus atvejus.
31. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo prašymas tenkinamas, nepilnamečiam vaikui E. S. nustatoma nuolatinė globa, nepilnamečio vaiko globėja skiriama J. S., nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.251 straipsnio 1 dalis, 3.252 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalies 1 punktas, 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 3 punktas, 3.263 straipsnis, 3.265 straipsnio 1 punktas).
32. Teismas išaiškina, kad vaiko globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus; vaiko globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis).
33. Nustačius nuolatinę globą, laikinoji nepilnamečio vaiko globa baigiasi (CK 3.255 straipsnio 3 punktas).
34. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Ieškovui atsisakius reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės, nes trečiasis asmuo J. S. yra paskirta atsakovės G. S. turto administratore, teismas priima ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo priteisti iš atsakovės išlaikymą.
35. CK 3.191 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtą, kai teismas atskiria vaikus nuo tėvų ar apriboja tėvų valdžią. CK 3.275 straipsnyje numatyta, kad globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, paskyrus trečiąjį asmenį J. S., ieškovo prašymas skirti J. S. nepilnamečio vaiko gaunamų lėšų administratore, tenkinamas.
36. Sprendimas dalyje dėl vaiko atskyrimo vykdomas skubiai (CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys priimtas ieškovo naudai.
38. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
39. Teismui pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. (8.28Mr) ATP-C-2024-07974 ir 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimas (8.28Mr) ATP-C-2024-28507, iš kurių matyti, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovei ir trečiajam asmeniui yra 100 procentų, taip pat 100 procentų atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos iš atsakovų valstybės naudai nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.
41. Ieškovas byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 406-407 straipsniais straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Atskirti nepilnametį vaiką E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo motinos G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti nuolatinę globą E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo globėja paskiriant J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nepilnamečio vaiko E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su globėja J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.
Paskirti J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gaunamų lėšų administratore.
Sprendimo dalį dėl vaiko atskyrimo vykdyti skubiai.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Renata Juzikienė
