(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 31 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,
sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,
dalyvaujant ieškovui P. A., jo atstovui advokato padėjėjui Pauliui Škėriui,
atsakovės UAB,,Vakarų vėjai“ atstovui advokatui Dariui Pinkevičiui,
vertėjams Svetlanai Minakovai ir Anai Rastenienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovo P. A. ieškinį UAB „Vakarų vėjai“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės.
Teismas
n u s t a t ė:
P. A. (toliau – ir darbuotojas) 2024 m. gegužės 2 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo ginčų komisiją, prašydamas išieškoti 3844,76 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, pripažinti jo atleidimą iš darbo UAB „Vakarų vėjai“ (toliau – ir darbdavys) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 36 str. 3 d. (dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų) neteisėtu, negrąžinti į darbą, išieškoti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 3000 Eur kompensaciją, 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – ir DGK, komisija) 2024 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. DGKS-4278 darbo byloje Nr. APS-131-9860/2024 (sprendimas pasirašytas 2024 m. birželio 14 d.) darbuotojo prašymą atmetė.
P. A. (toliau – ir ieškovas), nesutikdamas su komisijos priimtu sprendimu, pareiškė teisme ieškinį UAB „Vakarų vėjai“ (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė: 1) priteisti 3844,73 Eur neišmokėtą darbo užmokestį; 2) pripažinti atleidimą neteisėtu; 3) laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, ieškovo į darbą negrąžinti; 4) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo 2024 m. gegužės 13 d. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) priteisti 3000 Eur kompensaciją; 6) priteisti 2000 Eur neturtinę žalą; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas atsisakė nuo ieškinio dalies – dėl 3 844,73 Eur neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo. 2024 m. spalio 14 d. nutartimi atsisakymas priimtas. Byla šioje reikalavimų dalyje nutraukta.
Ieškovas byloje įrodinėja savo atleidimo iš darbo neteisėtumą, mano, kad pagrindo manyti, jog jis nėra tinkamas darbui, kurį dirbo ir ne vienerius metus, nėra.
Nurodo, jog 2020 m. birželio 2 d. pradėjo dirbti E. E. įmonėje UAB „TM Statyba“ pastolių montuotoju. Oficiali įmonės direktorė yra R. N., tačiau ji tebuvo statytinė, o pagrindiniu vadovu buvo minėtas asmuo. Su juo ieškovas derėjosi dėl darbo ir atlyginimo. Įsidarbino gavęs pirmąjį leidimą gyventi Lietuvoje ir darbo vizą. 2022 metais gavo antrą leidimą gyventi ir dirbti tomis pačiomis sąlygomis. Kartu su ieškovu vienoje brigadoje ir tomis pačiomis sąlygomis dirbo ir broliai O. S. ir D. S.. Viskas buvo gerai, jokių priekaištų dėl darbo neturėjo. 2023 metais UAB „TM Statyba“ buvo uždrausta įdarbinti užsieniečius ir gauti leidimą gyventi darbuotojams. E. E. ieškovui pasakė, kad reikia fiktyviai pakeisti darbdavį į kitą jo įmonę UAB „Vakarų vėjai“, kurioje jis yra direktoriumi, ir kreiptis dėl leidimo gyventi pratęsimo iš šios įmonės. 2024 m. vasario mėn. jis pateikė prašymą dėl darbdavio keitimo, o kovo 15 d. sėkmingai įsidarbino UAB „Vakarų vėjai“. Paprašė sutarties su nauja įmone. Sutartį E. E. jam išsiuntė iš UAB „TM Statyba“ elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, jo netenkino pateiktos darbo sutarties sąlyga dėl 3 mėn. išbandymo termino, todėl jis jos nepasirašė, žinojo, kad tai gali būti pagrindu jį nelegaliai atleisti, keršyti už tai, kad paliko darbdavį, ir nesumokėti algos, kaip buvo su kitais darbuotojais. Jis neturėjo pasitikėjimo, bijojo. Todėl dirbo nepasirašęs darbo sutarties. 2024 m. kovo mėnesį sukonfliktavo su E. E. dėl to, kad nesutiko dirbti jo nurodytomis sąlygomis, ir nusprendė, kad įmonėje dirbs iki birželio 15 d., baigs darbą joje ir eis į kitą įmonę. Pasikreipęs dėl leidimo gyventi pratęsimo UAB,,Vakarų vėjai“ vardu, gavo Migracijos departamento pranešimą, jog jam jo neduoda ir kad siekiant objektyviai ir visapusiškai nustatyti ieškovo atitikimą sąlygoms dėl leidimo pakeitimo bus atliekamas patikrinimas. Ieškovas mėgino skambinti UAB,,Vakarų vėjai“ direktoriui kelias dienas iš eilės, bet jis neatsiliepė. Skambino į Migracijos departamentą, paaiškino situaciją, pasakė, kad šeima priklauso nuo jo leidimo gyventi, migracija liepė negaišti laiko ir gauti naują leidimą iš kitos įmonės. Jis nusprendė pakeisti įmonę, užpildė naujus dokumentus UAB,,Dolmita“ vardu. 2024 m. balandžio 10 d. ieškovas atsisakė prašymo išduoti leidimą gyventi Lietuvoje nuo UAB,,Vakarų vėjai“, o balandžio 12 d. kreipėsi dėl naujo leidimo išdavimo nuo minėtos kitos įmonės. E. pradėjo sakyti kitiems darbuotojams, kad ieškovas keičia įmonę, kad ieškovui niekas neduos leidimo gyventi, nes jis baltarusas, kad ieškovu,,pasirūpino“ specialiosios tarnybos ir prašo įmonės informacijos. Balandžio 15 d. meistras S. paklausė ieškovo, ar jis užbaigs darbus iki birželio 15 d., kaip buvo sutarta. Jis patikino, kad taip. Balandžio 27 d. sutarė su E. E. susitikti ofise, kur jis žadėjo išmokėti ieškovui atlyginimo likutį. Ieškovas negalėjo nueiti, nuėjo jo kolega O.. Po jų susitikimo O. paskambino ieškovui ir pasakė, kad E. nedavė pinigų, privertė parašyti aiškinamąjį raštą, kad darbe skleidžiami nesuprantami gandai, kad direktorius ieškovo nepaskųs dėl to, kad jis yra užverbuotas Baltarusijos, kad norėjo sužlugdyti jo įmonę, nors nieko panašaus ieškovas nedarė. Po pokalbio su O. ieškovas paskambino direktoriui E., jis ėmė grasinti, šaukė, kad paduos į teismą, išvarys iš šalies, atims leidimą gyventi, kad ieškovas užverbuotas. Kelis kartus ieškovas bandė E. perskambinti, bet jis nekėlė ragelio, su juo ieškovas daugiau nebendravo. Žino, kad tą pačią dieną E. nuėjo į ieškovo kolegos minėto D. S. namus, atnešė jam pinigų ir paprašė parašyti pareiškimą prieš ieškovą, D. atsisakė. Balandžio 29 d. ieškovas meistrui S. pasakė, kad dirbs kaip ir anksčiau, jei mokės atlyginimą. Balandžio 30 d. ieškovui paskambino objekto, kur buvo dirbama, aikštelės meistras A. ir pasakė, kad gegužės 1 d. ieškovas į darbą neitų, nes yra laisvadienis. Ieškovas nusprendė nuvažiuoti patikrinti, ar tai tiesa. Nuvažiavo į objektą ir pamatė, kad ieškovo darbą dirba kiti darbininkai. Ieškovas paskambino meistrui S. paklausti, kodėl jie taip padarė, pasakė jam, kad jei neleis jam dirbti ir neduos pinigų, ieškovas eis į darbo inspekciją. Gegužės 2 d. jam paskambino meistras S. ir paklausė, kodėl ieškovo nėra darbe, ieškovas pasakė, kad eina į darbo inspekciją. Po pokalbio su S., pastarojo prašymu, buvo sutarta, kad niekur neis, o 13 val. susitiks ofise su direktoriumi E. ir viską išspręs, bet likus kelioms valandoms iki susitikimo, meistras S. paskambino ir pasakė, kad direktorius nori susitikimą perkelti į vakarą. Ieškovas paprašė perkelti laiką pusvalandžiu anksčiau, bet gavo atsakymą, kad direktorius išvykęs. Ieškovo manymu, jam buvo meluojama, direktorius E. tyčia vilkino laiką. Gegužės 3 d. vakare ieškovas gavo laišką iš atsakovės, kad nuo gegužės 5 d. atsakovė nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį be jokių mokėjimų.
Ieškovo teigimu, jis buvo fiktyviai perkeltas iš UAB,,TM Statyba“, todėl jokio bandomojo laikotarpio negalėjo būti. Taip pat mano, kad jis faktiškai dirbo tęstiniuose darbo santykiuose su susijusiomis įmonėmis, todėl turi teisę į prašomą kompensaciją DK 218 str. 4 d. pagrindu.
Ieškovo teigimu, akivaizdu, kad joks bandomasis darbas nebuvo atliekamas, kadangi ieškovo tikrasis direktorius tiesiog prarado galimybę toliau tęsti darbo santykius su UAB,,TM statyba”, fiktyviai pervesdamas darbuotojus į savo kontroliuojamą kitą įmonę – pas atsakovę. E. E. negalėjo būti direktoriumi, kadangi jam, kaip ir įmonei, buvo skirta nuobauda dėl nelegalių darbuotojų, todėl buvo taikytas draudimas įdarbinti užsieniečius. Nuo 2020 metų ieškovas dirbo nepertraukiamai tam pačiam fiziniam asmeniui, kuris veikė per skirtingus juridinius asmenius, todėl pasinaudodamas užsieniečio patiklumu ir lietuvių kalbos nesupratimu, įvykus konfliktui jį atleido be pateisinamos priežasties, todėl nebuvo jokio darbo drausmės pažeidimo bei nebuvo galima taikyti išbandomojo laikotarpio. Ieškovo teigimu, nebuvo ir jokių rezultato nepatenkinimo priežasčių, nes ieškovas dirbo tą patį darbą, jokių priekaištų neturėjo. Tai jeigu viskas tiko anksčiau, nesupranta, kodėl neįtiko dabar.
Ieškovas taip pat nurodo ir įrodinėja, kad tokiu atleidimu patyrė neturtinę žalą. Teigė, kad ies?kovas nesupranta lietuvių kalbos, tode?l is? esme?s s?ioje situacijoje juo buvo pasinaudota. Ies?kovo lu?kestis buvo sukurti pamatą Lietuvoje, čia dirbti ir gyventi. Darbdavys sistemingai spaude? ies?kovą de?l atleidimo is? darbo ir įvairiais bu?dais bande? jį atleisti, kas is? esme?s sąlygojo stresą – tiek jam, tiek jo šeimai, kuri visiškai nuo jo priklauso.
Atsakovė Ieškinio nepripažino, prašė atmesti, nurodydama, kad atleidimą sąlygojo darbdavio apsisprendimas nebetęsti darbo santykių su ieškovu dėl jo netinkamo požiūrio į darbdavį, dėl sistemingo neatėjimo į darbą, destruktyvaus požiūrio į santykį su darbdaviu ir į kitus darbuotojus ir pan. dalykų. Be to, pats darbuotojas pasakė nenorįs dirbti ir faktiškai nuo vasario mėnesio jau tvarkėsi dokumentus kito darbdavio vardu. Tai lėmė atsakovės apsisprendimą nutraukti darbo sutartį su juo nurodytu pagrindu. Atsakovė akcentuoja ir tai, kad jokio darbo santykių tęstinumo nebuvo, nes ieškovo nurodytos įmonės yra skirtingos, ieškovas su jomis turėjo sudaręs skirtingas darbo sutartis. Su UAB,,TM Statyba“ buvo sudaryta taikos sutartis, ieškovas žinojo ir suprato, jog darbo santykiai nutrūkę, to neginčijo, iš esmės sakydamas dabar priešingai nėra sąžiningas. Analogiškai, atsakovės teigimu, vertintina ir ieškovo nurodoma situacija dėl darbo sutarties nepasirašymo – jis vengė ir atsisakė pasirašyti darbo sutartį su atsakove, tačiau faktiškai dirbo, gavo atlyginimą, to neneigia, todėl laikytina, kad darbo santykiai tarp šalių susiklostė konkliudentiniais veiksmais. Atsakovės teigimu, ši aplinkybė papildomai rodo, kad atsakovė turėjo pagrindą priimti sprendimą nutraukti su ieškovu darbo sutartį dėl jo asmeninių savybių, ir kad toks atsakovės apsisprendimas buvo teisingas.
Ieškinys atmestinas.
Byloje kyla ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo su išvestiniu darbuotojo reikalavimu pripažinus nutraukimą neteisėtu išieškoti priklausančias išmokas bei atlyginti neturtinę žalą. Susidariusiai ginčo situacijai kvalifikuoti svarbi aplinkybė yra ta, kad atleidimo iš darbo pagal DK 36 straipsnio 3 dalį sąlyga yra neigiami išbandymo rezultatai ir darbdaviui suteikta to vertinimo diskrecijos teisė.
Remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios normos turinys leidžia padaryti išvadą, kad išbandymo rezultatų vertinimas, kai išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, yra darbdavio prerogatyva. Tokią išvadą patvirtina ir darbo teisinių santykių sutartinis pobūdis: darbo sutartis sudaroma šalių valia ir tik šios sutarties šalys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas (kai išbandymas nustatytas darbuotojo prašymu) arba ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą (kai išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva). Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 - 185 straipsniuose nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t. y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. L.–P. v. UAB „Wellman“, byla Nr. 3K-3-1012/2000; 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. UAB „Mobilios visatos telekumunikacijos, byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-318/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-318/2008">3K-3-318/2008</a>; kt.).
Darbo sutarties nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą lemia tiek įstatyme nustatyto pagrindo nutraukti darbo santykius buvimas, tiek ir tinkamai įvykdyta atleidimo iš darbo procedūra.
Išnagrinėjęs šį darbo ginčą iš esmės teismas nerado teisinių prielaidų sutikti su ieškovo byloje išsakyta pozicija.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2020 m. birželio 2 d. terminuotos darbo sutarties pagrindu dirbo pastolių statytoju UAB,,TM Statyba“. Ši darbo sutartis sudaryta lietuvių kalba, ją pasirašė pats ieškovas, joje numatytas 3 mėn. išbandymo terminas. Ši darbo sutartis buvo nutraukta 2024 m. kovo 14 d. pačiam ieškovui prašant, nepaisant to, jis 2024 m. birželio 14 d. DGK užginčijo šios darbo sutarties nutraukimą, siekė neturtinės žalos atlyginimo ir 3000 Eur kompensacijos priteisimo. Nagrinėjant šį ginčą DGK šalys sudarė taikos sutartį, 2024 m. rugpjūčio 21 d. komisijos sprendimu byla buvo nutraukta patvirtinus taikos sutartį, pagal kurią atsakovė sutiko pakeisti atleidimo pagrindą tokiu laikant šalių susitarimą bei išmokėti ieškovui 1000 Eur kompensaciją. Šių aplinkybių reikšdamas nagrinėjamo turinio ieškinį ieškovas teismui nenurodė.
2024 m. kovo 12 d. ieškovas parašė prašymą atsakovei priimti jį darbą pastolių statytoju nuo kovo 15 d. Prašymas parašytas lietuvių kalba, pasirašytas paties ieškovo.
2024 m. kovo 13 d. ieškovas sudarė naują darbo sutartį Nr. 24-03/3 su bylos atsakove (toliau – Darbo sutartis) faktiškai identiškomis sąlygomis, toms pačioms pareigoms ir lietuvių kalba. Darbo sutartyje buvo numatytas 3 mėn. išbandymo terminas. Ieškovas neginčijo šios sutarties sudarymo ir neneigė, jog jos nepasirašė dėl bandomojo termino sąlygos joje buvimo ir nepasitikėjimo atsakove, vienok pats pripažino, kad pagal ją dirbo, gavo darbo užmokestį. Darbo sutartis buvo siunčiama ieškovui elektroniniu paštu, jis ją gavo, turėjo jos kopiją, sąmoningai jos nepasirašė. Ieškovas nekėlė ginčo dėl Darbo sutarties turinio ar jos sąlygų, kalbos, minėta, dirbo pagal ją, gavo atlyginimą. Todėl sutiktina su atsakove, kad nagrinėjamo ginčo situacijoje Darbo sutartį šalys (visą, be jokių išimčių) sudarė konkliudentiniais veiksmais, ją pripažino ir vykdė. Darbo sutarties nepasirašymas iš ieškovo pusės sąmoningas. Ieškovas niekada nekėlė jokių pastabų dėl jos turinio, neprašė daryti pakeitimų, raginamas vilkino Darbo sutarties pasirašymą. Todėl nagrinėjamo ginčo kontekste, teismo giliu įsitikinimu, tokie ieškovo veiksmai negali būti laikomi sąžiningais.
Ieškovas neginčijo, kad sutiko su pasiūlymu sudaryti naują Darbo sutartį, pripažino, kad savo lėšomis kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) dėl darbdavio pakeitimo. Atsakovė savalaikiai informavo Migracijos departamentą ir VSDFV, kad ieškovas yra įdarbintas pas atsakovę.
Tokiu būdu ieškovas niekaip negalėjo nesuprasti, kad turi kitą darbdavį naujos Darbo sutarties pagrindu. Ginčo dėl jos sąlygų ieškovas nekėlė ir faktiškai duodamas paaiškinimus teismui pripažino supratęs, kad dirbs pagal ją iki 2024 m. birželio 15 d. (3 mėn. bandomuoju laikotarpiu).
Ieškovas taip pat neginčijo jam žymėtų pravaikštų, t. y. pripažino, kad Darbo sutarties vykdymo metu nepakankamai tinkamai vykdė savo darbines funkcijas ir darbuotojo pareigas. Ieškovui neatvykus į darbą jam buvo fiksuotos pravaikštos 2024 m. balandžio 8 d., dalį darbo laiko balandžio 22, 24, 30 dienomis, taip pat gegužės 2, 6 ir 10 dienomis. Ieškovas, teikdamas teismui paaiškinimus dėl nebuvimo darbe nurodytomis dienomis, aiškino, kad faktiškai jau balandžio 8 d., t. y. pirmosios pravaikštos fiksavimo laiku, jau ieškojo naujo darbdavio, balandžio 12 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, kuriam pateikė naują paraišką dėl leidimo gyventi Lietuvoje per UAB,,Dolmita“. Ši aplinkybė prieštarauja ieškovo teiginiams, kad jis norėjo ir siekė dirbti pas atsakovę iki jo paties nurodomos datos – birželio 15 d.
2024 m. gegužės 3 d. atsakovė el. paštu įteikė ieškovui įspėjimą dėl Darbo sutarties su juo nutraukimo nuo 2024 m. gegužės 13 d., paaiškindama to priežastis. Ieškovas neginčijo gavęs šį el. laišką. Gegužės 10 d. įsakymu atsakovė nutraukė Darbo sutartį su ieškovu DK 36 str. 3 d. pagrindu nuo gegužės 13 d.
Teismo nuomone, CPK 177 – 185 straipsniuose numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, įrodyta, kad ieškovas neišlaikė išbandymo, nes jo darbo rezultatai ir asmeninės savybės, darbdavio vertinimu, buvo nepatenkinami, ir tokia išvada buvo padaryta remiantis ne tik bendrais darbuotojo bandomuoju laikotarpiu parodytais nepakankamai gerais darbo rezultatais (neatėjimu į darbą ieškant, teismo manymu, nelogiškų pasiteisinimų tam), bet ir atsižvelgta į ieškovo asmenines savybes - negebėjimą dirbti kolektyve ir palaikyti jame darbingą, dalykinę atmosferą. Taigi Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta ne dėl to, kad ieškovas neatliko kokių nors jam priskirtų pareigų, o dėl neigiamų bendrų išbandymo laikotarpio rezultatų, remiantis kuriais buvo padaryta išvada, jog darbuotojas netinka būti atsakovės kolektyvo nariu. Tokią darbdavio išvadą sąlygojo didžiąja dalimi darbuotojo asmeninės dalykinės savybės, ir jas vertinti, kaip sąlygą atleidimui minėtu pagrindu, teismo nuomone, darbdavys turėjo teisę. Toks vertinimas ir atleidimo pagrindas yra darbdavio prerogatyva, kuri, remiantis kasacinio teismo minėtoje nutartyje pateiktu išaiškinimu, teismo negali būti kvestionuojama. Tokią darbdavio išvadą sąlygojo kompleksas priežasčių, kurios ne visada gali būti ir būna užfiksuotos raštiškai.
Teismo atlikta ieškovo apklausa lėmė teismo įsitikinimą, kad darbdavys turėjo pagrindą priimti tokį sprendimą. Pats ieškovas jo paties suformuotą ginčo situaciją aiškino padrikai ir nelogiškai, kiek neetiškai darbdavio atžvilgiu, menkai argumentuotai ir gana painiai. Ieškovas neneigė faktinio savo nebuvimo darbe atsakovės nurodytomis dienomis, neginčijo pravaikštų, savaip teisinosi dėl jų buvimo, nelogiškai ir neįtikinamai aiškindamas to priežastis. Reikšdamas ieškinį teismui iš viso nenurodė esminių momentų, kurie paaiškėjo tik teisminio nagrinėjimo metu (dėl darbo sutarties su UAB,,TM Statyba“ nutraukimo aplinkybių, naujos darbo sutarties su atsakove nepasirašymo, reikalų tvarkymo Migracijos departamente laiko požiūriu, atsiskaitymo už darbą ir pan.).
Esant ginčo atleidimo pagrindui, remiantis suformuota teismų praktika dėl darbdavio diskrecijos vertinti darbuotojo tinkamumą, manytina, jog tik darbdavys ir gali nustatyti – tinka ar ne jam siūlomas darbuotojas. Ieškovas nepateisino atsakovės lūkesčių, ir pastaroji priėmė sprendimą atsisakyti jo paslaugų. Minėta, tokia jo pasirinkimo teise negali būti abejojama. Priešingu atveju tai paneigtų bandomojo laikotarpio instituto turinį. Šiuo atveju privalu tik įsitikinti, ar nebuvo procedūrinių atleidimo pažeidimų. O tokių teismas nenustatė, ir išnagrinėjęs ginčą iš esmės bei apklausęs ieškovą įsitikino priežasčių nebetęsti darbo santykių su ieškovu dėl jo asmeninių savybių buvimu.
Atsakovė laikėsi visų darbo sutarties nutraukimo tvarkos reikalavimų, įskaitant reikalavimą raštu įspėti ieškovą apie numanomą atleidimą iš darbo prieš tris darbo dienas.
Atleidimas teisės taikymo aspektu pripažintinas pagrįstu ir teisėtu. Nekonstatavus atleidimo neteisėtumo, teisinio pagrindo tenkinti ieškovo išvestinius reikalavimus nėra. Dėl to plačiau teismas šiuo išsakytų šalių argumentų neanalizuoja, trumpai pastebėdamas, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovu ir konstatuoti darbo santykių tęstinumą, kuris teisiniu aspektu būtu svarbus kompensacijai išieškoti. Ieškovas buvo įdarbintas ir dirbo skirtingose įmonėse, skirtingų darbo sutarčių pagrindu. Negalėjo to nežinoti ir negalėjo nesuprasti. Pareigų pobūdis ir tipinių darbo sutarčių formos naudojimas, tam tikras skirtingose įmonėse dirbančių asmenų tapatumas savaime darbo santykių tęstinumo nepatvirtina. Be to, akcentuotina ir tai, kad DGK sprendžiant klausimą dėl ieškovo 2020 m. birželio 2 d. darbo sutarties su UAB,,TM Statyba“ nutraukimo ir tvirtinant šiame ikiteisminiame ginče šalių pasirašytą taikos sutartį, buvo keltas ir sprendžiamas klausimas dėl 3000 Eur kompensacijos. Todėl reikšti jį naujai tik kitais pagrindais ieškovas negali.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas plačiau nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nesusiję su jo esme ir turiniu ir nekeičia teismo padarytų išvadų. Į kiekvieną šalies reikalavimo ar atsikirtimo argumentą, juolab ne esminį, pasisakyti/atsikirsti detaliai nėra privalu (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2010">3K-3-252/2010</a>, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>).
Procesiniai klausimai.
Išnagrinėjęs bylą dėl ginčo dėl darbo teisės iš esmės, teismas darbuotojo ieškinį atmetė. Todėl jis neįgijo teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą (CPK 98 str.). Priešingai, atsakovė tokią teisę įgijo. Pagal bylos duomenis atsakovės patirtos advokato pagalbos išlaidos sudaro 5033,60 Eur.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Sutinkamai su LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ Nr. 1R-85 2 p. nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduoja atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 p. nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vietą, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias savybes.
Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į tai, kad byla nebuvo labai sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami nauji teisės taikymo klausimai, byla nedidelės apimties, ginčą pralaimėjusi šalis yra labiau ekonomiškai pažeidžiama, mano, kad tokia suma nėra adekvati ir protinga išnagrinėtai bylai. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo atsakovės naudai priteisia 2500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 417 str., 307 str., Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 str. 7 d.
n u s p r e n d ž i a:
ieškovo P. A. ieškinį UAB „Vakarų vėjai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką išieškojimo, 3000 Eur kompensacijos ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti priteisimo atmesti.
Priteisti atsakovei UAB „Vakarų vėjai“, j. a. k. 302513175, iš ieškovo P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 2500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. DGKS-4278 darbo byloje Nr. APS-131-9860/2024 (sprendimas pasirašytas 2024 m. birželio 14 d.) netenka galios.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Natalija Daškovienė
