Administracinė byla Nr. eI3-3857-595/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01277-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.8; 55.1.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Vita Valeckaitė,
dalyvaujant pareiškėjui V. S. (V. S.), pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui S. S.,
atsakovo atstovui R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant ZOOM programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas:1. Panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) vado v. t. gen. R. P. 2022-02-22 įsakymą „Dėl vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio V. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ Nr. 47TE-64 (toliau – ir Įsakymas) kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 2. Grąžinti pareiškėją į buvusias Vilniaus dalinio 4-osios kuopos 4-ojo būrio jaunesniojo specialisto pareigas; 3. Priteisti pareiškėjui iš atsakovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo pareiškėjo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; 4. Priteisti pareiškėjui iš atsakovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš Tarnybos Vilniaus dalinio 4-osios kuopos 4-ojo būrio jaunesniojo specialisto (statutinis valstybės tarnautojas, 13 pareigybių grupė, pareiginės algos koeficientas – 6.5) pareigų.
Skunde pareiškėjas nurodo, jog skundžiamas Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas remiantis 2022-02-21 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 47D-179, kuri grįsta prielaidomis, realiai neatitinka faktinių aplinkybių, o pats tarnybinis patikrinimas nuo pat pradžių buvo atliekamas tendencingai, nesiekiant išsamiai išsiaiškinti esminių faktinių aplinkybių.
Teigia, kad patikrinimo tendencingumą patvirtina 2021-12-29 Tarnybos siųstas raštas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui,,Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 47SD-1625 bei 2022-01-20 Tarnybos pranešimas,,Dėl tarnybinio nusižengimo“. Šie dokumentai atskleidžia tarnybinį patikrinimą jo atžvilgiu atlikusių pareigūnų išankstinį nusistatymą, kad net nesurinkę duomenų ir neatlikę tarnybinio patikrinimo, jie mano, kad pareiškėjas yra pažeminęs pareigūno vardą.
Pareiškėjo vertinimu atliekant tarnybinį patikrinimą buvo šiurkščiai pažeisti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintų Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarko aprašo (toliau - Tvarkos aprašas) 10 ir 21, 24 punktų reikalavimai.
Pažymi, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2021-12-28, tarnybinis patikrinimas vadovaujantis Tvarkos aprašo 10 punkto nuostatomis nebuvo stabdomas, o pats terminas tarnybinio patikrinimo atlikimui pratęstas neteisėtai, kaip ir neteisėtai, pasibaigus tarnybinio patikrinimo atlikimo terminui, buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada, kuria remiantis buvo priimtas skundžiamas Įsakymas.
Nurodo, kad pranešimas,,Dėl tarnybinio nusižengimo“ surašytas ir įteiktas praleidus Tvarkos aprašo 21-ame punkte nustatytą 20 dienų terminą, kas, pareiškėjo vertinimu, patvirtina jo atžvilgu atlikto tarnybinio patikrinimo tendencingumą ir neteisėtumą.
Atkreipia dėmesį, kad atlikus tarnybinį patikrinimą ir surašius Tarnybinio patikrinimo išvadą, siūlant pareiškėją atleisti už pareigūno vardo pažeminimą buvo šiurkščiai pažeistas Tarnybinio aprašo 24 punktas, kadangi Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta be ankstesnės tikrinamo pareigūno tarnybos duomenų, t. y. be tarnybinės charakteristikos, paskatinimų, apdovanojimų, galiojančių tarnybinių nuobaudų.
Teigia, kad surašant Tarnybinio patikrinimo išvadą buvo šiurkščiai pažeistos Tvarkos aprašo 24 –as punkto nuostatos, patvirtina ir tai, kad į Tarnybinio patikrinimo išvadą buvo surašyti tikrovės neatitinkantys duomenys bei prielaidos.
Pamini, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje pasisakant dėl pareiškėjo kaltės nurodyta, jog <...V. S. žinojo, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio (tą patvirtina žmonos parodymai ir pačio prisipažinimas administracinių nusižengimų protokole), kad būnant apsvaigus nuo alkoholio sunkiau kontroliuoti savo judesius, pablogėja koordinacija, pusiausvyra, atsiranda padidėjusi tikimybė pargriūti, ypač kai žemės paviršius padengtas ledu ir sniegu, tačiau suprasdamas šias aplinkybes vis tiek, iš savanaudiškų paskatų, tyčia panaudojo šaunamąjį ginklą gyvenamojoje vietoje (kurioje yra daugiabučiai ir privatūs namai), tamsiu paros metu iššaudamas 2-3 kartus į orą...>; Tarnybinio patikrinimo išvados skiltyje dėl pareiškėjo veiksmų pavojingumo pasisakyta, kad <...V. S. padaryti veiksmai vertintini kaip pavojingi, nes įvertinus aplinkybes (apsvaigimas nuo alkoholio, slidi danga, tamsus paros metas, gyvenamoji vietovė, sunki emocinė būklė dėl konfliktinės situacijos tarp šeimos narių), kuriomis jis panaudojo šaunamąjį ginklą, manytina, kad buvo sukeltas pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei...>. Pažymi, kad visa tai kas nurodyta yra tik tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno padarytos niekuo neparemtos prielaidos, o būtent: nei policijos atlikto tyrimo metu, nei tarnybinio patikrinimo metu, nebuvo nustatyta, kad toje vietoje kur pareiškėjas šaudė į orą, buvo slidi danga ir buvo padidėjusi tikimybė pareiškėjui pargriūti. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pavartota sąvoka,,iš savanaudiškų paskatų“ yra nelogiška, tačiau dar kartą patvirtinanti pareiškėjo atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo tendencingumą. Savanaudiška paskata paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų, tačiau kokios turtinės naudos ar išvengti materialinių išlaidų siekė pareiškėjas tuo metu, nesuprantama. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktas pavojingumo situacijos įvertinimas nurodant, jog <...manytina, kad buvo sukeltas pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei...>, taip pat tėra akivaizdi niekuom neparemta prielaida, kadangi nei vienas pašalinis asmuo nematė kaip V. S. du kartus iššovė į orą.
Dėl sunkios emocinės pareiškėjo būklės, kuri Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat įvertinta, pasisako, kad tai taip pat tėra tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno padaryta prielaida.
Pažymi, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo neblaivumo būsena taip pat įvertinta remiantis tik prielaidomis, kadangi iš pareiškėjo 2022-01-20 paaiškinimo,,Dėl sulaikymo“ matyti, kad ginklą jis naudojo būdamas blaivus, tik vėliau nuėjo į barą, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Pareiškėjas nėra teisininkas, protokolą pasirašė būdamas neblaivus (tai patvirtina alkotesterio parodymai ir protokolo surašymo laikas), administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime nedalyvavo ir nesuprato, kad baudžiamas už tai, jog šaudė neblaivus, nors iš tiesų šaudė blaivus, tik vėliau, vartojo alkoholinius gėrimus. Paminėtina, kad kol kas negauta visa medžiaga iš policijos, bet bus teikiamas prašymas Lietuvos Aukščiausiajam Teismu dėl proceso atnaujinimo ir 2022-01-14 pareiškėjui surašyto administracinio nusižengimo nutarimo Nr. 10-ANR_N-1183-2022 panaikinimo.
Nurodo, kad bendrosios elgesio su šaunamuoju ginklu taisyklės nedraudžia asmeniui savigynai išduotą ginklą naudoti pvz. šaunant į orą. Svarbu, kad tai būtų daroma saugiai ir laikantis elgesio su ginklu taisyklių. Kaip aukščiau jau paminėta, niekas iš pašalinių asmenų nematė, kaip pareiškėjas du kartus iššovė į orą. Buvo šventinis laikotarpis, niekas iš pašalinių asmenų nesuprato ir negirdėjo, kaip pareiškėjas kieme šaudo į orą. Svarbi aplinkybės, jog net ir pareiškėjo kaimynė (H. S.), pas kurią pareiškėjas buvo palikęs ginklą, nežinojo ir nesuprato, kad pareiškėjas jai buvo palikęs pasaugoti ginklą. Be to, ši kaimynė buvo apklausta policijos pareigūnų ir ji nepatvirtino, kad pareiškėjas, tuo metu kai pasidėjo pas ją daiktus, būtų buvęs neblaivus (tai patvirtina pridedamas policijos pareigūnės 2021-12-25 tarnybinis pranešimas,,Dėl ROIK 21153546995“). Kad pareiškėjas konflikto su sutuoktine, o vėliau išėjęs šaudydamas į orą, būtų buvęs neblaivus, nepatvirtino ir pareiškėjo pilnametis sūnus (R. S.), kuriam taip pat buvo nustatinėjamas neblaivumas ir pareigūnų jis buvo apklausinėjamas. Vienintelė, kuri teigė, jog pareiškėjas konflikto metu su ja, o vėliau išėjęs į lauką šaudė į orą, buvo neblaivus, nurodė tik pareiškėjo įpykusi žmona, kuri vėliau, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausta. Paminėtina, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausta nei pareiškėjo sutuoktinė, nei kaimynė H. S., nei pilnametis sūnus R. S.. Todėl Tarnybos pareigūnai atlikdami tarnybinį patikrinimą, turėjo itin atidžiai įvertinti situaciją, kai įpykusi žmona galėjo ir apkalbėti savo sutuoktinį, ar netinkamai įvertinti esamą situaciją. Tai, kad pareiškėjas būdamas neblaivus pasirašė po protokolu, dar nepatvirtina, jog jis šaudamas į orą buvo neblaivus, bet patvirtina, kad buvo pažeistos jo teisės administracinio nusižengimo teisenoje.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovas palaikė skundo reikalavimus bei prašė skundą tenkinti.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad 2021-12-24 ryte grįžo iš tarnybos, pas juos atvyko į svečius žmonos sesuo su šeima. 16 valandą susėdo prie stalo Kūčių stalo vakarienės. Po 18 valandos išėjo parūkyti. Prie jo priėjo kaimynas ir pasiūlė nueiti išgerti kavos. Po 23 valandos grįžo namo, girdėjo kaip šaudo fejerverkai ir jam kilo noras pašaudyti. Grįžęs namo žmonai pasakė, kad nueis į barą išgerti alaus. Iki to laiko alkoholio nebuvo vartojęs. Žmona pradėjo pykti. Jis įsidėjo ginklą į kišenę ir išėjo. Šaudė vidiniame kieme. Šaudė, nes norėjo atšvęsti. Šovė į viršų. Šaudė iš kovinio ginklo, koviniais šoviniais. Po to ginklą paliko pas kaimynę ir išėjo į barą. Ginklą paliko su šoviniu. Bare užsakė butelį alaus ir brendžio po 80 gramų. Išėjus iš baro privažiavo patrulis.
Atsakovas Departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, prašo atmeti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad iš 2022-02-21 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 47D-179 (toliau - Išvada) turinio matyti, kad Išvada grindžiama tarnybinio patikrinimo metu policijos pateiktame įsiteisėjusiame nutarime „Administracinio nusižengimo byloje“ Nr. 10-ANR_N-1183-2022 nustatytomis prejudicinę galią turinčiomis faktinėmis aplinkybėmis. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaiką savo veiksmais, įvykdytais 2021-12-24 apie 23.44 val. (duomenys neskelbtini) - šaunamojo ginklo panaudojimas viešoje vietoje, nesant pagrindo, iš savanaudiškų paskatų ir būnant apsvaigus nuo alkoholio.
Atsakovės vertinimu, nurodyti pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, siejamais su vidaus tarnybos pareigūnais, tuo pažeidžia Viešojo saugumo tarnybos (toliau – ir VST) pareigūnų tarnybinės etikos kodekso, patvirtinto VST vado 2020-04-21 įsakymu Nr. 47V-367 16.1, 16.2, 16.5 punktus ir traktuotini kaip pareigūno priesaikos sulaužymas.
Pažymi, kad Išvadoje nustatyta reikšminga faktinė aplinkybė, kad pareiškėjo veiksmai žemina ne tik pareigūno, bet ir visos VST, kaip institucijos autoritetą, kadangi informacija apie 2021-12-24 įvykį buvo pateikta policijos komisariatui, dėl pareiškėjo veiksmų buvo vykdoma administracinė teisena, informaciją apie įvykį išplatino žiniasklaidos priemonės. Iš šių nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjo kalta veika sukėlė pasekmes - pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą VST, kaip institucija.
Teigia, kad iš 2022-02-21 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 47D-179 turinio matyti, kad tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant ir vertinant pareiškėjo veiksmus, nurodant pareiškėjo veika pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus.
Laiko nepagrįstais pareiškėjo teiginius, kad tarnybinis patikrinimas nuo pat pradžių buvo atliekamas tendencingai, nes tai patvirtina 2021-12-29 VST raštas Nr. 47SD-1625 bei 2022-01-20 Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo).
Nurodo, kad iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad 2021-12-29 VST rašte Nr. 47SD-1625 minimos pareiškėjo praneštos įvykio aplinkybės, o prašoma pateikti informaciją apie priimtus procesinius sprendimus ir nustatytus įvykio aplinkybių aspektus.
Pažymi, kad 2022-01-20 Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) pateiktas, užpildant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintą formą. Akivaizdu, kad minėtame pranešime yra teiginiai (žodžiai grupės),, jog galbūt padarėte tarnybinį nusižengimą (pažeminote pareigūno vardą)“ ir „galimo padaryto tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“.
Nesutinka su skundo argumentais, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo šiurkščiai pažeisti Tvarkos aprašo 10 ir 21 punktų reikalavimai.
Nurodo, kad iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad buvo pakankamai savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo administracinio nusižengimo, todėl nebuvo pagrindo sustabdyti tarnybinį patikrinimą. Tikrintojo 2022-01-27 tarnybiniame pranešime nurodyti prašymo pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą motyvai ir aplinkybės: objektyviam įvykio aplinkybių ištyrimui ir pareigūno veiksmų vertinimui, išsamiai išnagrinėjant teisės aktus ir įvertinant tyrimo metu gautą informaciją. Todėl terminas tarnybinio patikrinimo atlikimui pratęstas teisėtai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 47D-179 nurodyta, kad pareiškėjas turėjo nedarbingumo pažymėjimą 2021-12-27 iki 2021-12-31, todėl Tvarkos aprašo 21 punkte nustatytas terminas nebuvo praleistas.
Pažymi, kad pareiškėjas skunde neneigia šaudymo be pagrindo naktį viešoje vietoje fakto. Mano, kad pareiškėjas skunde nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios galimai būtų pagrindu panaikinti skundžiamą Įsakymą. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi. Pažeminus pareigūno vardą vadovui atsiranda prievolė šį pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos. Mano. kad pareiškėjas skunde nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios galimai būtų pagrindu panaikinti Įsakymą.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje su skundu nesutiko atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.
Nurodė, kad pareiškėjas panaudodamas ginklą pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiškėjas iššovė kai jokio pavojaus nebuvo. Panaudojus ginklą draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus.
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2022-02-22 Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado įsakymo „Dėl vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio V. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas kelia išvestinį reikalavimą grąžinti jį į eitas pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.
Nustatyta, kad pareiškėjas iki 2022-02-22 ėjo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio 4-osios kuopos 4-ojo būrio jaunesniojo specialisto (statutinio valstybės tarnautojo) pareigas.
Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariatas 2021-12-25, 2 val. 23 min. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 97-ANR-P-4605-2021 už tai, kad pareiškėjas 2021-12-24, 23 val. 44 min., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.64 prom. girtumo laipsnis, viešoje vietoje, gatvėje, šaudė iš teisėtai įgyto ginklo, kuriam įsigyti, nešioti ir laikyti reikalingas leidimas, tuo pažeidė ginklo saugojimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo taisykles ir taip padarė nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 229 straipsnio 2 dalyje, pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pareiškėjas paaiškinime dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių nurodė: „Sutinku, buvau girtas“.
Tarnybos vadas 2021-12-28 įsakymu „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ Nr. 47V-859 pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų.
2022-01-20 pareiškėjui buvo įteiktas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, prašant pateikti iki 2022-01-27 paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo).
2022-01-20 pareiškėjas pateikė paaiškinimą. Paaiškinime nurodė, kad 2021-12-25 apie 2:00 val. nakties buvo sulaikytas policijos pareigūnų dėl ginklo panaudojimo. To vakaro išvakarėse įvyko konfliktas tarp jo ir žmonos. Dėl didelio darbų krūvio ir šeimyninių rūpesčių, pastarąsias dienas neturėjo tinkamo poilsio, buvo suirzęs, dėl to į konfliktą sureagavo per stipriai, ko pasėkoje po žodinio konflikto susipyko su žmona. Apie 23:40 val. (duomenys neskelbtini) pasiėmė ginklą iš seifo, išėjo į savo daugiabučio namo kiemą, esančio ir panaudojo ginklą, iššaudamas du kartus į orą. Ginklą panaudojo būdamas blaivus ir įsitikinęs, kad aplink jį nėra kitų asmenų. Kadangi namo grįžti nenorėjo, ginklą paliko kaimynei ir išėjo į netoli esantį barą. Po to, kai panaudojo ginklą, jo žmona apie 23:45 val., dėl ginklo panaudojimo, iškvietė policiją. Tuo tarpu, kol policijos pareigūnai jo ieškojo, buvo bare ir vartojo alkoholį. Gruodžio 25 d. apie 2:00 val. išėjęs iš baro buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pasiaiškinęs pareigūnams dėl savo veiksmų, kartu nuvyko pas kaimynę. Policijos pareigūnai paėmę ginklą iš kaimynės, jam patikrino blaivumą nustatydami 1,64 promilės girtumą, bei surašė protokolą.
Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius 2022-01-14 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-1183-2022 pareiškėją už ANK 229 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusižengimą nubaudė 50 Eur dydžio bauda, kadangi jis būdamas neblaivus kai nustatyta 1,64 prom. girtumo laipsnis, viešoje vietoje, gatvėje šaudė iš teisėtai įgyto ginklo, tuo pažeisdamas ginklo saugojimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo taisykles. Nutarimas įsiteisėjęs.
2022-01-27 tarnybinio pranešimo „Dėl tarnybinio termino pratęsimo“ pagrindu buvo leista 30 dienų pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą.
Atsakovas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, 2022-02-21 surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-179, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas savo veiksmais (2021-12-24 apie 23.44 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.64 prom.), viešoje vietoje, gatvėje šaudė iš teisėtai įsigyto ginklo, dėl ko 2022-01-14 nutarimu Nr. 10-ANR_N-1 183-2022 yra nubaustas 50 eurų dydžio administracine nuobauda, nutarimas įsiteisėjęs) pažeidė Tarnybos etikos kodekso 16.1, 16.2, 16.5 papunkčius. Tyčiniais, priešingais teisei, veiksmais sulaužė Vidaus tarnybos statuto 17 straipsnyje numatytą ir duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą ir pažemino pareigūno vardą. Darė išvadą, kad nurodyti veiksmai sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalis). Išvadoje pasiūlyta pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto (pareigūnas iš vidaus tarnybos atleidžiamas, kai savo poelgiu pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą) pagrindu.
Vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą), 76 straipsnio 1 dalimi Tarnybos vadovas 2022-02-22 įsakymu Nr. 47TE-64 pareiškėją atleido iš vidaus tarnybos.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, argumentuoja, kad tyrimas jo atžvilgiu buvo atliktas tendencingai, Išvada grįsta prielaidomis, neatitinka faktinių aplinkybių (pareiškėjas įrodinėja, kad jis ginklą panaudojo būdamas blaivus), atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintų Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarko aprašo 10 ir 21, 24 punktų reikalavimai.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinti Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarko aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) bei Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2007-06-12 įsakymu Nr. V-104 patvirtintas Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės etikos kodeksas (toliau - Etikos kodeksas).
Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad jei pareigūnas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos.
Pareiškėjas ginčijamu Įsakymu atleistas iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu kaip savo poelgiu pažeminęs pareigūno vardą. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta pareigūno vardo pažeminimo sąvoka – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.
Etikos kodekso 4 punkte nustatyta, kad Tarnybos pareigūnų tarnyba grindžiama šiais profesinės etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo.
Etikos kodekso 16 punkte numato nuostatas, kuriomis turi vadovautis Tarnybos pareigūnas ne tarnybos metu, tarpe kurių nustatyta, kad pareigūnas turi būti: 16.1. ištikimas ir atsidavęs (lojalus) Lietuvos Respublikai ir laikytis duotos pareigūno priesaikos; 16.2. elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie Tarnybą ir jos pareigūnus; 16.5. privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų Tarnybos interesai, prestižas ir Tarnybos pareigūno reputacija; 16.7. pavyzdingai elgtis, nepiktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, nevartoti narkotinių, psichotropinių bei kitų svaigiųjų medžiagų (išskyrus atvejus, kai jos vartojamos gydytojo nurodymu).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas) yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas) yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).
Pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos konstatavus, kad 2021-12-24 apie 23.44 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.64 prom.), viešoje vietoje, gatvėje šaudė iš teisėtai įsigyto ginklo dėl ko 2022-01-14 nutarimu Nr. 10-ANR_N-1 183-2022 yra nubaustas 50 eurų dydžio administracine nuobauda.
Atsakovas V. S. kaltės formą vertino kaip tyčią. Atsakovas įvertino, kad pareiškėjas kiekvienais metais dalyvauja šaudymo pratybose, kuriose didelis dėmėsis skiriamas teorinėms ir praktinėms žinioms, todėl jis žino, kad šaunamasis ginklas yra padidinto pavojingumo daiktas, galintis sukelti negrįžtamas pasekmes ir reikalaujantis ypatingų saugumo reikalavimų naudojimui. Tačiau pareiškėjas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad būnant apsvaigus nuo alkoholio sunkiau kontroliuoti savo judesius, pablogėja koordinaciją, pusiausvyra, atsiranda padidėjusi tikimybė pargriūti, ypač kai žemės paviršius padengtas ledu ir sniegu, tačiau suprasdamas šias aplinkybes vis tiek, iš savanaudiškų paskatų, tyčia panaudojo šaunamąjį ginklą gyvenamojoje vietoje (kurioje yra daugiabučiai ir privatus namai), tamsiu paros metu iššaudamas 2-3 kartus į orą. Atsakovas vertino, kad pareiškėjas suvokė pavojingą neteisėtos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.
Pareiškėjas įrodinėja, kad jis šaunamąjį ginklą panaudojo būdamas blaivus ir tik po to nuvykęs į barą pavartojo alkoholį. Šiuos teiginius pareiškėjas grindė savo paaiškinimais bei liudytojų - sutuoktinės N. S., pilnamečio sūnaus R. S. bei kaimynės, pas kurią po šaudymo paliko ginklą, H. S., parodymais.
Teismas minėtų asmenų parodymus vertina kritiškai, kadangi jie yra artimi pareiškėjui asmenys (šeimos nariai, kaimyne H. S. nurodė, kad pareiškėjas jai pažįstamas nuo mažens, jai yra kaip sūnus), todėl labiau tikėtina, kad jie palaiko pareiškėjo poziciją, siekiant padėti pareiškėjui išvengti neigiamos padėties.
Teismo vertinimu atsakovas pagrįstai rėmėsi rašytiniais įrodymais, surinktais administracinio nusižengimo tyrimo byloje, tai yra sutuoktinės paaiškinimu bei paties pareiškėjo pozicija pateikta protokole.
Pareiškėjo sutuoktinė apklausos protokole nurodė, kad <...> 2021-12-24 apie 24 val. mano vyras V. S. gim. (duomenys neskelbtini) atėjo namo neblaivus ir sukėlė žodinį konfliktą, aiškindamas, kad čia yra jo namai ir visus pradėjo išvarinėti iš namų. Aš nurodžiau vyrui išeiti iš namų. Vyras supykęs pasiėmė iš seifo teisėtai laikomą ginklą ir išėjo iš namų į gatvę, (duomenys neskelbtini) Šalia namų. Po 10 min. aš išgirdau garsus, panašius į iššovimą iš ginklo, 3 vnt. Išėjusi į lauką vyro nepamačiau ir iš karto pranešiau apie įvykį policijai<...>.
N. S. teismo posėdžio metu paklausus, kodėl tyrimo metu nurodė, kad jos sutuoktinis buvo girtas, paaiškino, kad ji taip elgėsi siekdama, kad atvyktų į įvykį policija.
Teismas pažymi, kad pareiškėjo sutuoktinė ne tik 2021-12-24 naktį kviesdama į įvykį policiją nurodė, kad sutuoktinis išėjo iš namų neblaivus pasiėmęs šaunamąjį ginklą, bet ir kaip nurodyta aukščiau duodama savo parodymus apklausos metu.
Pats pareiškėjas teikdamas paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo bei jo aplinkybių pats parašė ir pasirašė, kad su įvykiu sutinka buvo girtas.
Pareiškėjas neginčijo nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo buvo pripažinta, kad jis būdamas neblaivus kai nustatyta 1,64 prom. girtumo laipsnis, viešoje vietoje, gatvėje šaudė iš teisėtai įgyto ginklo, tuo pažeisdamas ginklo saugojimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo taisykles ir pareiškėją už ANK 229 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusižengimą nubaudė 50 Eur dydžio bauda. Pažymėtina, kad pareiškėjas gera valia sumokėjo baudą. Ir tik bylą nagrinėjant teisme kreipėsi su prašymu atnaujinti procesą administracinio nusižengimo byloje.
Atsižvelgiant į tai teismas neturi pagrindo abejoti tyrimo metu surinktų duomenų teisingumu ir teigti, kad pareiškėjas šaunamąjį ginklą panaudojo būdamas blaivus.
Be to pažymėtina, kad pareiškėjas būdamas viešojo saugumo tarnybos pareigūnas, kas met dalyvaujantis šaudymo pratybose, kuriose didelis dėmesys skiriamas teorinėms ir praktinėms žinioms, turi žinoti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus, nustatančius, kad panaudojus ginklą, vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, iki bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti draudžiama (30 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Sprendžiant, ar nurodytus veiksmus atsakovas pagrįstai pripažino pareigūno vardo pažeminimu, teismas turi įvertinti, ar minėti veiksmai akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją sukompromitavo, nes, minėta, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
Atsakovas vertino, kad pareiškėjo atlikti veiksmai, t. y. šaunamojo ginklo panaudojimas iš savanaudiškų paskatų ir būnant apsvaigus nuo alkoholio, dėl kurio buvo surašytas Administracinių nusižengimų protokolas, turėjo neigiamos įtakos Tarnybos įvaizdžiui ir prieštaravo Tarnybos pareigūnų etikos kodeksui. Taip pat pripažino, kad V. S. veiksmai prieštarauja jo duotai priesaikai, kuria V. S., pradėdamas tarnybą vidaus reikalų sistemoje, prisiekė <...> būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą <...>. Vertino, kad V. S. veiksmai ir jų pasekmės yra akivaizdžios, kadangi žemina Tarnybos autoritetą, griauna pasitikėjimą ja, nedera su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis. Taip pat priešingais teisei veiksmais V. S. formuoja neigiamą visuomenės požiūrį į Tarnybą. Laikė, kad jo veiksmai akivaizdžiai prieštaravo Tarnyboje nustatytiems etikos principams todėl, darydamas priešingus teisei veiksmus, V. S. turėjo suprasti, kad atlieka šiuos veiksmus nesaugodamas ir žemindamas gerą pareigūno vardą, todėl nesilaikė Tarnybos etikos kodekso 16 punkte numatytos nuostatos, kuriomis turi vadovautis Tarnybos pareigūnas ne tarnybos metu: 16.1. papunktyje numatyta <...>. būti ištikimas ir atsidavęs (lojalus) Lietuvos Respublikai ir laikytis duotos pareigūno priesaikos <...>, 16.2. papunktyje numatyta <...>elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie Tarnybą ir jos pareigūnus <...>, 16.5. papunktyje numatyta<...> privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų Tarnybos interesai, prestižas ir Tarnybos pareigūno reputacija <...>.
Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas savo veiksmais – būdamas neblaivus, nesant jokių pateisinamų priežasčių panaudojo šaunamąjį ginklą, pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją sukompromitavo. Pareiškėjo veikimas akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl elgesio, kurio visuomenė gali tikėtis iš pareigūnų.
Teismo vertinimu atlikti pareiškėjo veiksmai buvo neteisėti ir niekuo nepateisinami. Aptartas pareiškėjo elgesys ir veiksmai akivaizdžiai žemino Tarnybos, kaip institucijos, ir pareigūno vardą. Pareiškėjas negalėjo nesuprasti savo veiksmų nesuderinamumo su statutinio valstybės tarnautojo pareigomis bei žeminančio tarnybos autoritetą. Pareiškėjo veiksmai pagrįstai įvertintini kaip sąmoningi ir tyčiniai, kurie akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos autoritetą, ją kompromituoja ir laikomi pareigūno vardo pažeminimu. Pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms atitinkamai veikti, o tai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.
Teismas pažymi, kad vidaus tarnybos sistemos įstaigų funkcijos yra susijusios su valstybės ir visuomenės saugumui svarbiomis sritimis (valstybės sienos apsauga ir kontrole, viešosios tvarkos užtikrinimu, nusikaltimų tyrimu, valstybės paslapčių apsauga ir pan.), jų pareigūnams suteikti specifiniai ir platūs įgaliojimai net ir jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Todėl yra konstituciškai pagrįstas įstatymo leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo keliami itin aukšti reikalavimai asmenims, einantiems pareigas vidaus tarnybos sistemoje ar į jas pretenduojantiems, o viešasis interesas šiuo atveju laikytinas prioritetiniu.
Pažymėtina, kad pareiškėjo veiksmai turėjo atgarsį visuomenėje. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai - visuomenės informavimo priemonių paskelbta informacija, parodo, kad pareiškėjo veiksmai iššaukė didelį visuomenės dėmesį bei atitinkamai griovė pasitikėjimą Tarnybos autoritetu, menkino jos įvaizdį.
Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad ginčo nagrinėjimo metu jis kreipėsi į visuomenės informavimo priemones, siekdamas, kad pateiktos publikacijos būtų pašalintos, nepaneigia, kad Tarnybos įvaizdžiui buvo pakenkta iš esmės.
Visuomenėje netoleruotinas pareigūnų elgesys, kada jie būdami apsvaigę nuo alkoholio atlieka priešingus teisei veiksmus. Ypatingai kai tokie veiksmai susiję su padidinto pavojaus šaltinio, šiuo atveju šaunamojo ginklo, panaudojimu. Jo panaudojimas viešoje vietoje, gatvėje laikytinas ypatingai pavojingu. Pareiškėjas veiksmų pavojingumą patvirtina ir tai, kad jis užtaisytą kovinį ginklą paliko saugoti asmeniui, kuris neturi teisės laikyti ginklo.
Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeisti Tvarkos aprašo 10 punkto reikalavimai.
Tvarkos aprašo 10 punktas nustato, kad dėl nagrinėjamos administracinės bylos tarnybinis patikrinimas nestabdomas kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo ir užbaigti tarnybinį patikrinimą. Tokiu atveju tarnybinis patikrinimas šioje dalyje tęsiamas bei baigiamas laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų.
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad vidaus tarnybos pareigūno veiksmų įvertinimas pareigūno vardo pažeminimu nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, o sprendžiant dėl pareigūno atleidimo pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, turi būti tik įvertinama, ar pakanka faktinių duomenų atleisti pareigūną už pareigūno vardo pažeminimą (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2746/2012; kt.).
Įvertinus Tarnybinio patikrinimo išvadą nustatyta, kad pareiškėjas turėjo nedarbingumo pažymėjimą 2021-12-27 iki 2021-12-31. Tarnybinis patikrinimas pradėtas 2021-12-28, o pareiškėjui pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo įteiktas 2022-01-20, todėl įvertinus pareiškėjo nedarbingumą nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentu, kad buvo pažeistas Tvarkos aprašo 21 punkte nustatytas terminas. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, nes jam buvo nustatytas pakankamas terminas - 7 dienos, savo paaiškinimams pateikti.
Teismas įvertinęs Išvados turinį neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad buvo pažeisti Tvarkos aprašo 24 punkto reikalavimai.
Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi.
Atleidimas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą laikoma ne tik sudrausminimo priemone pareigūno vardą pažeminusiam asmeniui, bet ir vidaus reikalų sistemos autoriteto visuomenėje apsauga, reikalinga formuojant visuomenės teigiamą požiūrį į šios sistemos veiklos efektyvumą ir principingumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A662-1409/2010. Nr. A438-230/2011).
Teismas sprendžia, kad atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje atsižvelgė į visas veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, pareiškėjo elgesį įvertino tinkamai, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas tyčiniais veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromitavo ir tokiu būdu pažemino pareigūno vardą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą (savo poelgiu pažemino pareigūno vardą) yra pagrįstas ir teisėtas, todėl neturi pagrindo naikinti ginčijamo Įsakymo.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Vita Valeckaitė
