Administracinė byla Nr. I1-4247-595/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01658-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,
dalyvaujant pareiškėjui M. L.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas M. L. pateikė teismui skundą, kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) priteisti 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas paaiškina, kad Vilniaus PN buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2020-06-02 iki 2021-09-09.
Pareiškėjas nurodo, kad kalinimo laikotarpiu patalpoje, kur jis atlikinėjo bausmę, ant langų buvo uždėtos smulkių skylučių cinkuotos skardos grotos, dėl ko buvo blogas dieninis apšvietimas. Nuo dirbtinio apšvietimo skaudėdavo akis. Taip pat buvo blogas naktinis apšvietimas. Ne kartą eidamas naktį susižeidė. Tokiu būdu buvo sudarytos nežmoniškos sąlygos, kenkė jo sveikatai.
Nurodo, kad buvo pažeistas jo privatumas tuo metu, kai naudojosi dušu. Maudytis tekdavo matant kitiems nuteistiesiems. Duše nebuvo užuolaidų, patirdavo patyčias, gavo pravardę. Dėl to patyrė didelius išgyvenimus, stresą.
Teigia, kad turėjo miegoti dviaukštės lovos antrame aukšte. Tai jam nepatogu, kadangi turi problemų su sveikata, su antsvoriu, reikėjo daug įdėti pastangų įlipti į lovą, išlipti. Buvo susižalojęs koją lipant. Lovoje nėra įrengtų pagalbinių kopetėlių. Tai jam sukėlė kančią, išgyvenimus, nepatogumą. Tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, jautėsi neoriai.
Nurodo ir tai, kad baldai patalpoje nebuvo pritvirtinti prie grindų.
Skundžiamuoju laikotarpiu buvo laikomas kartu su nuteistaisiais paskirtais lengvajai grupei, o jis buvo paskirtas paprastajai grupei. Taigi, atsakovės atstovas sąmoningai sudarė slogią, konfliktišką atmosferą, kadangi lengvosios grupės nuteistieji galėjo žaisti kompiuteriu, pirkti maistą parduotuvėje. Tai sukėlė konfliktus, pavydą. Pataisos namuose tyčia buvo sudaryta bloga kriminologinė padėtis.
Pareiškėjas teigia, kad visą laikotarpį atviras lauko kiemas buvo vienodu laiku, t. y. nuo 18 val. iki 22 val., nepaisant metų laiko. Vasarą nematydavo saulės, negalėjo pasideginti, o žiemą vakarais buvo labai šalta. Kreipėsi dėl grafiko, tačiau pataisos įstaiga nesiėmė jokių veiksmų. Dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, sumažėjo jo savivertė, jautėsi diskriminuojamas.
Nurodo, kad jam buvo atimta galimybė į resocializaciją ir užimtumą, kadangi teniso, bilijardo laikas nuo 8 val. iki 10 val, o tuo pat metu buvo patikrinimai ir pusryčiai.
Paaiškina, kad pataisos namuose taksofonai buvo įrengti koridoriuje. Gyvena daug nuteistųjų, todėl dėl triukšmo negalėjo bendrauti su artimaisiais. Kildavo konfliktinių situacijų, suprastėjo jo santykiai su artimaisiais.
Nurodo, kad nebuvo įrengto laisvalaikio kambario. Todėl laisvalaikio metu turėjo būti koridoriuje arba ant laiptų. Didžiają dienos dalį turėjo praleisti „ant kojų“, dėl to skaudėjo kojas, kaklą, nugarą, jausdavo nuovargį.
Pareiškėjo teigimu, jis bausmę atlikinėjo perpildytuose pataisos namuose, kur nuteistųjų skaičius žymiai viršijo nustatytą maksimalų skaičių. Galėjo naudotis tik 5 tualetais, dažnai susidarydavo eilės. Be to, tualetai nebuvo tinkamai įrengti, nebuvo klozetų.
Nurodo, kad nebuvo patalpos džiovyklėms, todėl pastatomas džiovykles nuteistieji susinešdavo į gyvenamsias patalpas, todėl buvo užstatytas gyvenamasis plotas, buvo visada drėgna.
Nurodo, kad virtuvėlėje buvo antisanitarinės sąlygos. Šiukšliadėžės neuždengtos, todėl smirdėjo. Negalėjo ten valgyti, suprastėjo apetitas.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Vilniaus PN patalpos įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – Taisyklės). Jokie teisės aktų reikalavimai, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos reikalavimai nebuvo pažeisti. Dėl sumontuotų apsauginių grotų, pasisako, jog grotų įrengimas yra numatytas Taisyklėse, jų įrengimas neprieštarauja nustatytiems pataisos įstaigų įrengimo reikalavimams. Grotos buvo sumontuotos pačių nuteistųjų saugumo sumetimais bei draudžiamų daiktų patekimo į įstaigą bei jų platinimo įstaigoje prevenciniais tikslais.
Dėl lovos vietos ir kopėtėlių nurodo, kad Vilniaus PN gyvenamosios bei kitos su kalinimu susijusios patalpos aprūpinamos inventoriumi, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintomis normomis. Vadovaujantis minėtomis normomis, pataisos įstaigoms nėra nustatyto reikalavimo dviaukštėse lovose įrengti kopėtėles. Tokiu atveju, jei pareiškėjo netenkino jam paskirta miegamoji vieta dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl sveikatos būklės, jis galėjo ir turėjo savo gerove pasirūpinti pats, t. y. esant rimtoms su sveikata susijusioms problemoms, dėl kurių asmeniui gali kilti keblumų lipant į lovos antrą aukštą, jis turi kreiptis į įstaigoje esantį sveikatos priežiūros specialistą, kuris, atsižvelgdamas į indikacijas, gali rekomenduoti paskirti tokiam asmeniui gulimą vietą pirmame lovos aukšte, tačiau pareiškėjas to nepadarė ir dėl tokios pažymos į Vilniaus PN esančius sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė ir pretenzijų neturėjo. Tai įrodo, jog pareiškėjas nurodo tariamą, neegzistavusią problemą, kurios, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, nebuvo ankščiau iškėlęs. Tai taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
Nurodo, kad galiojantys teisės aktai numato nuteistųjų grupių suskirstymą bei atskirą laikymą, tačiau ginčo laikotarpiu dėl Vilniaus PN patalpų trūkumo, buvo sprendžiamas klausimas dėl paprastoje bei lengvoje grupėje esančių nuteistųjų atskiro laikymo. Ginčo laikotarpiu Vilniaus PN vyko 1-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso vienoje iš dviejų aukšte esančių bendro naudojimo patalpų, t.y. prausyklų, remonto darbai, todėl dėl objektyvių aplinkybių iškart po LR BVK nuostatų dėl nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose pakeitimo, nuteistųjų grupių suskirstymo atlikti nebuvo galimybių.
Nurodo, kad nuteistųjų priskyrimas vienai ar kitai subkultūrinei grupei yra reiškinys, kurį suponuoja nuteistųjų tarpusavio santykiai ir toleruojamas tik nuteistųjų socialinėje terpėje. Nuteistųjų subkultūros apraiškų Vilniaus PN administracija netoleruoja, vykdydama savo funkcijas Vilniaus PN administracija vadovaujasi išskirtinai galiojančiais teisės aktais, o ne nuteistųjų bendruomenėje vis dar gyvuojančiais nerašytais įstatymais. Vilniaus PN administracija netoleruoja nuteistųjų susiskirstymo į kastas. Patys nuteistieji tarpusavyje susiskirsto į subkultūrines grupes, Vilniaus PN administracija aktyviai imasi visų įmanomų priemonių, siekiant užkirsti kelią nuteistųjų subkultūros tradicijoms egzistuoti.
Teigia, kad 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Mano, jog Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dušo patalpos pilnai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą. Vilniaus PN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų. Esant minėtoms aplinkybėms pareiškėjo teiginiai, dėl neva patirtų stiprių neigiamų emocijų naudojantis dušu, suponuojančių neturtinės žalos kilimą, vertintini kaip akivaizdus bandymas pasipelnyti iš valstybės. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Vilniaus PN administraciją dėl tariamai netinkamai įrengtų dušų. Pareiškėjas visą ginčo laikotarpį sėkmingai naudojosi galimybe praustis įrengtame duše nereikšdamas jokio nepasitenkinimo ar pretenzijų Vilniaus PN administracijai.
Paaiškina, kad I-o gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 (du) sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų). I-ame korpuse kiekviename aukšte įrengti sanitariniai mazgai yra identiški. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolatos tvarkomi kiekviename būryje dirbančių tvarkinių. Visi I-o gyvenamojo korpuso sanitariniai mazgai identiški, juose siekiant gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas 2020 m. buvo pradėti remonto darbai. Vilniaus PN šiuo aspektu jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Nuteistųjų būriams įrengtuose sanitariniuose mazguose įrengti tiek pisuarai, tiek tualeto kabinos.
Teigia, kad Vilniaus PN kiekviename aukšte yra įrengti laisvalaikio kambariai, kurie taip pat yra naudojami maistui gaminti. Įstaigoje sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantys galimybę naudotis laidiniu ryšiu visoje Lietuvoje. Teisės aktai nenustato jokių papildomų reikalavimų telefonų (taksofonų) įrengimui. Vilniaus PN nuomone, I-ame gyvenamajame korpuse įrengti taksofonai atitinka visus reikalavimus, nuteistiesiems galimybė paskambinti telefonu yra užtikrinama nepertraukiamai. Teisės aktai taip pat nenumato įrengiamų 4 taksofonų skaičiaus. Vieno taksofono įrengimas kiekviename I-o korpuso aukšte yra visiškai pakankamas, kiekvienas nuteistasis, turintis lėšų vardinėje skambinimo kortelėje, turi galimybę juo pasinaudoti.
Dėl resocializacijos bei užimtumo pažymi, kad dėl COVID – 19 sergamumo apribojimų, užimtumas įstaigos vadovo sprendimu, karantino paskelbimo šalyje laikotarpiu buvo laikinai apribotas. Tačiau nuo 2022-02-28 užimtumas nuteistiesiems buvo pilnai atnaujintas. Dalyvavimas užimtumo priemonėse yra grindžiamas savanoriškumo principu. Nuteistieji yra skatinami tapti aktyviais resocializacijos ir užimtumo proceso dalyviais, todėl jiems yra sudaromos galimybės savanoriškai rinktis užimtumo veiklas bei formas bei jose dalyvauti. Jei nuteistasis neišreiškia motyvacijos įsitraukti į organizuojamas užimtumo veiklas, tai yra laikoma jo asmeniniu pasirinkimu. Tačiau įstaigos darbuotojai nuosekliai skatina nuteistuosius domėtis pozityvaus užimtumo veiklomis, įsitraukti į jas. Gyvenamuosiuose aukštuose yra iškabinami skelbimai, patvirtinti grafikai ir pan., taip pat nuteistieji yra informuojami žodžiu apie planuojamas vykdyti veiklas. Taigi, Vilniaus PN visiems nuteistiesiems yra sudaromos lygios galimybės dalyvauti užimtumo veiklose.
Nurodo, kad Vilniaus PN direktorius yra patvirtinęs nuteistųjų pasivaikščiojimų grafikus, pagal kuriuos paprastosios grupės nuteistiesiems kasdien pasivaikščioti skirta 4 valandos, t. y. net daugiau negu numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse. Įstaigoje sudarytas pasivaikščiojimų grafikas, įrengtas erdvus, tvarkingas kiemas su sporto inventoriumi. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, tame tarpe I-ame gyvenamajame korpuse gyvenančių nuteistųjų pasivaikščiojimų grafikas. Vilniaus PN neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, atvirkščiai buvo laikomasi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimų.
Aprūpinimo normose nėra numatytas reikalavimas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose įrengti rūbų bei batų džiovyklę, todėl teisės aktų reikalavimai nėra pažeisti.
Pažymi, kad pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus pataisos namų administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Vilniaus PN nuomone, visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais.
Nurodo, kad su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą nesutinka. Pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.
Pareiškėjas 2022-05-25 pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad jam sudėtinga buvo lipti į lovą, kreipėsi į administraciją dėl to. Nurodė, kad pataisos namuose buvo nuteistųjų kastos. Prausimosi vietos dušuose buvo atskirtos tik pertvaromis, buvo pažeistas jo privatumas. Pagal BVK virtuvės patalpomis turėjo teisę naudotis tik lengvosios grupės nuteistieji Pateiktose atsakovės atstovo nuotraukose vaizduojama ne jo gyvenamoji patalpa, kadangi nebuvo įrengtos vėdinimo sistemos. Jo gyvenamąjame aukšte gyveno 80-100 žmonių. Keliamas triukšmas trukdė naudotis taksofonu. Be to, galimybė naudotis taksofonu priklauso lengvajai grupei. Didelis lauko kiemas skirtas tik vakarais. Mažasis kiemas yra prie kontrolės punkto, ten vyksta ištisas judėjimas. Prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus jame išdėstytais argumentais ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad uždėtos cinkuotos grotos ant langų labai smulkios, cinkas kenkia sveikatai. Nurodė, kad kai kreipėsi su prašymu į įstaigos administraciją, tuomet gavo lovos vietą pirmame aukšte. Nuo 2020 metų lovose privalo būti įrengtos kopetėlės. Taip pat pareiškėjo teigimu, nuo 2020-07-01 lengvosios ir paprastosios grupės nuteistieji privalo būti atskirti, o jis buvo laikomas kartu su lengvosios grupės nuteistaisiais, kuriems yra leista daugiau, todėl savaime suprantama, kad dėl to kilo nepasitenkinimas. Pažymėjo, kad įstaigoje yra nuteistųjų kastos. Tik 2021 m. rudenį sutvarkė sanitarinius mazgus ir tualetus. Pasivaikščiojimo kiemeliu buvo galima naudotis tik nuo 18 val. Nematė saulės. Nors atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, koks vyksta užimtumas, tačiau pareiškėjo teigimu, jokio užimtumo nėra. Taksofonai įrengti dideliuose koridoriuose, ten nuolat daug žmonių, triukšmas, todėl neįmanoma buvo susikalbėti. Duše nėra užuolaidų, neužtikrintas privatumas. Nurodė, kad žalos dydį grindžia tuo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų nukentėjo psichologiškai. Kreipėsi su skundais į administraciją, tačiau didžioji dalis skundų nebuvo tenkinami. Prašo skundą tenkinti pilnai.
konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl jam padarytų pažeidimų už laikotarpį nuo 2020-06-02 iki 2021-09-09.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra akcentavęs jog tam, kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 d. įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 d. aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai
administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822- 619/2009). Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (pavyzdžiui, bylos Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pažymėtina tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš J. K. (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš J. K., pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš J. K., pareiškimo Nr. 44362/04).
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. pvz., 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjIwNS01NzUvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2205-575/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2205-575/2017">eA-2205-575/2017</a>, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS02Ni0xMDYyLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-66-1062/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-66-1062/2018">A-66-1062/2018</a>, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00NTAtNTIwLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-450-520/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-450-520/2019">A-450-520/2019</a>). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01OC01NTIvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-58-552/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-58-552/2019">A-58-552/2019</a>, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNTcwLTYyOS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1570-629/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1570-629/2019">A-1570-629/2019</a>).
Pareiškėjas teigia, kad ginčo laikotarpiu patalpoje, kur jis atlikinėjo bausmę, ant langų buvo uždėtos smulkių skylučių cinkuotos skardos grotos, dėl ko buvo blogas dieninis apšvietimas. Taip pat buvo blogas dirbtinis ir naktinis apšvietimas. Tai kenkė jo sveikatai.
Vilniaus PN gyvenamųjų patalpų įrengimą reglamentuoja Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Taisyklės), įsigaliojusios nuo 2020-12-22. Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygos vertinamos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - ir HN 134:2015) (aktuali redakcija nuo 2018 m. lapkričio 1 d.).
Taisyklių 11.5. punkte nustatyta, kad: „Nuteistųjų laikymo patalpose turi būti užtikrintas natūralios dienos šviesos patekimas. Langai iš lauko pusės turi būti apsaugomi grotomis (šis reikalavimas netaikomas pusiaukelės namams). Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai“. Įrengtos apsauginės grotos leidžia langus valyti, taip pat juos atidaryti tiek, kad būtų galima vėdinti patalpas. Taisyklių 11.6. punktas nustato, kad: „Nuteistųjų laikymo patalpose įrengiamas dirbtinis apšvietimas, o naujai statomuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose, atnaujinamuose (modernizuojamuose) gyvenamuosiuose korpusuose ir naktinis (budintis) apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos higienos normas“. Pagal HN 134:2015 14 punktą gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad visose Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Sumontuoti tvarkingi langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atsidaryti, tokiu būdu yra užtikrinta galimybė patalpose esantiems nuteistiesiems vėdinti gyvenamąsias patalpas. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas.
Teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai ir subjektyviai nurodė šį neva pažeidimą, t.y. kad uždėtos grotos ant langų trukdė patekti dienos šviesai, bei nurodė, kad cinkuotos grotos neva pakenkė jo sveikatai, kad nebuvo tinkamo dirbtinio ir naktinio apšvietimo. Tačiau, kaip minėta, grotų ant langų įrengimą reglamentuoja teisės aktai, todėl jokio pažeidimo dėl to nėra. Be to, teisės aktais nėra draužiamos cinkuotos grotos. Pagal Taisykles tik naujai statomuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose, atnaujinamuose (modernizuojamuose) gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamas ir naktinis (budintis) apšvietimas. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kad būtent dėl cinkuotų grotų jam sutriko sveikata ir pan. Toks sveikatos sutrikimas nėra fiksuotas ir pareiškėjo Medicinos dokumentų išraše. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, juolab, kad pareiškėjas konkrečiau ir detaliau pažeidimo aplinkybių nedetalizavo, o tik deklaratyviai nurodė. Todėl šiais aspektais atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų teismas nenustatė.
Pareiškėjas nurodė, kad turėjo miegoti dviaukštės lovos antrame aukšte, lovoje nebuvo įrengtų kopetėlių. Tai sukėlė nepatogumų, nes turi problemų su sveikata. Baldai nepritvirtinti prie grindų.
Vilniaus PN gyvenamųjų bei kitų su kalinimu susijusių patalpų aprūpinamą inventoriumi reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintos normomis (toliau – ir Aprūpinimo normos).
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose yra įrengtos dviaukštės lovos. Miegamos vietos Vilniaus PN numeruojamos – apatinės lovų miegamosios vietos žymimos nelyginiais numeriais, viršutinės lyginiais numeriais. Pateikė į bylą Vilniaus PN direktoriaus įsakymų „Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“ kopijas, iš kurių matyti, jog pareiškėjui buvo paskirta ir apatinė lovos vieta. Be to, pareiškėjas patvirtino, jog kai kreipėsi su prašymu dėl miegamos vietos į įstaigos administraciją, jam buvo suteikta apatinė lovos vieta. Be to, nenustatyta, kad dėl su tuo susijusių problemų dėl sveikatos jis būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistą, ar kad jam būtų atsisakyta suteikti apatinę lovos vietą. Teismas pažymi ir tai, kad nei Taisyklės, nei Aprūpinimo normos, įsigaliojusios nuo 2017-06-08 ir galiojančios šiai dienai nenumato, kad lovose turi būti įrengtos kopetėlės, ir kad baldai turi būti pritvirtinti prie grindų. Todėl šiais aspektais atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta.
Pareiškėjas teigia, kad skundžiamuoju laikotarpiu buvo laikomas kartu su nuteistaisiais, paskirtais lengvajai grupei, o jis buvo paskirtas paprastajai grupei.
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. Taip pat to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, taip pat skirtingoms nuteistųjų grupėms priskirti nuteistieji ir teisę be sargybos arba palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turintys nuteistieji. LR BVK 70 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis, kai gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės aktų pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu gali būti ne ilgiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Vadovaujantis LR BVK 72 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Vilniaus PN laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, priskirti drausmės grupei, yra atskirti nuo paprastai ir lengvai grupei priskirtų nuteistųjų ir yra laikomi kamerų tipo patalpose. Ginčo laikotarpiu dėl Vilniaus PN patalpų trūkumo, buvo sprendžiamas klausimas dėl paprastoje bei lengvoje grupėje esančių nuteistųjų atskiro laikymo. Ginčo laikotarpiu Vilniaus PN vyko 1-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso vienoje iš dviejų aukšte esančių bendro naudojimo patalpų, t.y. prausyklų, remonto darbai, todėl dėl objektyvių aplinkybių iškart po BVK nuostatų dėl nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose pakeitimo, nuteistųjų grupių suskirstymo atlikti nebuvo galimybių.
Taigi, nustatyta, kad pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei. Atsakovas nepaneigė, kad paprastajai ir lengvajai grupei priskirti nuteistieji buvo laikomi kartu, kaip ir teigia pareiškėjas jo atveju. Teisės aktai nustato, kad skirtingoms nuteistųjų grupėms priskirti nuteistieji turi būti laikomi atskirai. Teismo vertinimu, atsakovės atstovo nurodytos priežastys, kodėl šiuo atveju pareiškėjas buvo laikomas su lengvajai nuteistųjų grupei priskirtais nuteistaisiais, nepaneigia, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu buvo pažeistos. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad dėl to, jog matė, kad lengvajai nuteistųjų grupei priskirti nuteistieji gali naudotis daugiau teisių ir galimybių, galėjo įtakoti pareiškėjo psichologinę būseną, dėl ko jis galėjo jausti neigiamas emocijas.
Pareiškėjas nurodė, kad jo netenkina pasivaikščiojimo kieme grafikas, kuris buvo nuo 18 val. iki 22 val., nepaisant metų laiko. Todėl vasarą nematydavo saulės, o žiemą buvo labai šalta. Kreipėsi dėl grafiko, tačiau pataisos įstaiga nesiėmė jokių veiksmų.
Pagal BVK 103 straipsnį nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką.
Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2020-01-21 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-25 104 punktą pasivaikščioti nuteistiesiems leidžiama jų dienotvarkėje nurodytu laisvalaikio metu, o suimtiesiems – jų dienotvarkėje nurodytu buvimo gryname ore laiku. Pasivaikščioti vienu metu gali būti vedami visi vienoje gyvenamojoje patalpoje (kameroje) esantys nuteistieji (suimtieji).
Iš į bylą pateiktų atsakovės atstovo paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno I-o gyvenamojo korpuso antrajame aukšte (2-ame nuteistųjų būryje). Vilniaus PN buvo patvirtinti nuteistųjų pasivaikščiojimų grafikai. Pagal 2020-02-14 Vilniaus PN direktoriaus patvirtintą grafiką pareiškėjas galėjo pasivaikščioti kasdien nuo 18.00 iki 22.00 val. Tai yra ne dienos metas. Tokiu būdu konstatuotina, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2020-06-02 iki 2020-12-28, nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti kiemelyje dienos metu, kaip tai nustato teisės aktai. Pagal naujai patvirtintą 2020-12-28 nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką Nr. 14 – 3971, pareiškėjas turėjo teisę tik šeštadieniais nuo 8.00 val. iki 12.30 val., ir sekmadieniais nuo 14.00 val. iki 18.00 val. Pasivaikščioti dienos metu, kitomis dienomis 2 būrio nuteistiesiems grafikas pasivaikščioti kieme buvo nuo 18.00 val. iki 22.00 val. Todėl teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus, kuomet pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti kiemelyje dienos metu.
Pareiškėjas teigia, kad naudojantis dušu jam nebuvo užtikrintas privatumas. Dėl to jį galėjo matyti kiti asmenys. Duše nebuvo užuolaidų, patirdavo patyčias, gavo pravardę.
Teismo vertinimu, atsakovas atsiliepime nepaneigė aplinkybės dėl privatumo užtikrinimo naudojantis dušu, nepateikė įrodymų, kad pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu buvo užtikrinta bent minimaliai. Pažymėtina, kad pateiktos fotonuotraukos, jog įrengtos dušuose pertvaros šiuo atveju nepaneigia pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl privatumo besinaudojant dušu teisės pažeidimo.
Pažymėtina, kad nors teisės aktuose nenustatyta, kad nuteistieji į dušą būtų vedami po vieną, ar kiekviena dušo vieta būtų įrengta atskiroje patalpoje, tačiau LVAT yra pripažinęs, jog Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros neužtikrina pareiškėjui privatumo naudojantis dušu (žr. LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS04ODgtODU4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-888-858/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-888-858/2018">A-888-858/2018</a>). Pareiškėjo teiginiai, jog būnant duše jis buvo matomas kitų asmenų turi būti vertinami neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumą, orumą ir garbę. Asmens buvimas duše, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą (žr. LVAT 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNzktNjYyLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-279-662/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-279-662/2018">A-279-662/2018</a>). Byloje nėra duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti dušu Vilniaus PN buvo užtikrinta, kad dušo patalpa buvo įrengta taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti ja ir nepatirti nepatogumų dėl privatumo stokos. Iš pateiktų į bylą fotonuotraukų akivaizdu, kad dušuose yra tik pertvaros, nėra užuolaidų, dėl ko asmuo besimaudantis matomas kitų asmenų. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko jo stebėjimas būtų būtinas ir konkrečiu atveju pateisinamas. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl pažeisto jo privatumo naudojantis dušu ginčo laikotarpiu, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu buvo pažeista. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kiek kartų tokia jo teisė buvo pažeista. Todėl apibendrinant nurodytas aplinkybes bei LVAT suformuotą praktiką dėl privatumo naudojantis dušu, darytina išvada, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu per visą ginčo laikotarpį nuo 2020-06-02 iki 2021-09-09, įvertinus tai, kad pareiškėjas turėjo teisę dušu naudotis vieną kartą per savaitę – sekmadieniais (tai patvirtina pateiktas Nuteistųjų dušo patalpų naudojimosi grafikas), buvo pažeistas viso 66 kartus.
Pareiškėjas nurodo, kad pataisos įstaigoje jam nebuvo sudaryta galimybė į resocializaciją ir užimtumą.
BVK 136 straipsnyje numatytas socialinės reabilitacijos organizavimas. Pirmoje šio straipsnio dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Teisę dalyvauti šiame darbe turi valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, visuomeninės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Antroje dalyje, kad socialinės reabilitacijos programas ir jų vykdymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Vilniaus PN kiekvienam nuteistųjų būriui priskirtas Resocializacijos skyriaus specialistas bei Saugumo valdymo skyriaus specialistas dinaminei priežiūrai, kurie organizuoja būrio nuteistųjų užimtumą. Saugumo valdymo skyrių specialistų dinaminei priežiūrai kompetencijos ribos, įgyvendinant nuteistųjų resocializaciją, šiuo metu apsiriboja vienos iš užimtumo formos organizavimu ir vykdymu – pozityvaus užimtumo – sportinės veiklos įgyvendinimu. Kitos užimtumo formos (darbinė veikla, bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas, individuali veikla, kultūrinės ir švietėjiškos veiklos) taip pat kontaktinių pareigūnų, socialinio darbo ir psichologinės intervencijos, vertinimo ir analizės veiklos sritys išlieka priskiriamos išskirtinai Resocializacijos skyrių kompetencijos sričiai. Nurodė, kad nuteistiesiems yra sudaryta galimybė individualių konsultacijų metu bendrauti su Resocializacijos skyriaus specialistais, priklausomybių konsultantu bei psichologais. Yra galimybė bendrauti su kunigu, vienuole, CARITO darbuotojais, Vilniaus miesto evangelinio tikėjimo krikščionių bendruomenės savanoriais, AA savanoriais, savanoriais vedančiais užsiėmimus religinėmis temomis, emocijų atpažinimo temomis, karjeros temomis. Nuteistiesiems taip pat sudarytos galimybės dalyvauti įstaigoje organizuojamuose įvairaus pobūdžio konkursuose, turnyruose, žaisti stalo žaidimus bei skaityti knygas, naudotis riboto interneto prieiga, įsitraukti į įstaigos gerbūvio darbų atlikimą, dalyvauti agrokultūriniame projekte „Žalioji oazė“. Nuteistieji, turi galimybę, iš anksto raštu ar žodžiu informavę bei suderinę su Saugumo valdymo skyriaus specialistu dinaminei priežiūrai arba Resocializacijos skyriaus specialistu, naudotis 1-o gyvenamojo korpuso 5-ame aukšte esančiu biliardo stalu, Sveikatos priežiūros korpuso priklausomybių reabilitacijoje esančiu stalo teniso stalu, šalia 1-o gyvenamojo korpuso esančia sporto aikštele. Taip pat nuteistieji pagal Vilniaus PN direktoriaus patvirtintą grafiką gali lankytis 1-o gyvenamojo korpuso 5-ame aukšte esančioje bibliotekoje ir skaitykloje. Be to 1-o būrio nuteistiesiems yra sudarytos sąlygos laisvalaikiu mankštintis lauke specialiai tam skirtoje vietoje su sporto inventoriumi. Nuteistieji yra skatinami tapti aktyviais resocializacijos ir užimtumo proceso dalyviais, todėl jiems yra sudaromos galimybės savanoriškai rinktis užimtumo veiklas bei formas bei jose dalyvauti. Jei nuteistasis neišreiškia motyvacijos įsitraukti į organizuojamas užimtumo veiklas, tai yra laikoma jo asmeniniu pasirinkimu. Tačiau įstaigos darbuotojai nuosekliai skatina nuteistuosius domėtis pozityvaus užimtumo veiklomis, įsitraukti į jas. Gyvenamuosiuose aukštuose yra iškabinami skelbimai, patvirtinti grafikai ir pan., taip pat nuteistieji yra informuojami žodžiu apie planuojamas vykdyti veiklas.
Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė, konkrečiai kokiose užimtumo programose, priemonėse jis negalėjoo ginčo laikotarpiu dalyvauti ar buvo apribotos tokios jo teisės. Pažymėtina, kad dalyvavimas užimtumo programose yra grindžiamas savanoriškumo principu. Kaip nustatyta, Vilniaus PN nuteistiesiems yra sudaromos sąlygos ir galimybės dalyvauti nurodytose užimtumo veiklose. Nors pareiškėjas teigia, kad sutapo bilijardo laikas su pusryčiais ir patikrinimais, tačiau nenustatyta, kad su tokio pobūdžio skundais ar prašymais dalyvauti atitinkamame užimtume jis būtų kreipęsis į įstaigos administraciją. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis. Sutiktina su atsakovės atstovo argumentu, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad jo būriui paskirtas laisvalaikio laikas sutapo su rytiniu patikrinimu bei pusryčiais nėra pagrįstas jokiais detaliais paaiškinimais ar įrodymais. Be to, pateiktos Vilniaus PN direktoriaus įsakymais patvirtintos nuteistųjų dienotvarkės paneigia šiuos pareiškėjo argumentus.
Nagrinėjamu atveju teismas spręsdamas dėl nurodyto pareiškėjo teisių pažeidimo atsižvelgia į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo skunde dėstomas neišsamias aplinkybes, atsakovės atstovo atsiliepimo argumentus ir pateiktus įrodymus, taip pat į tai, kad nenustatyta pagal pateiktus duomenis, jog pareiškėjas būtų rodęs didelę iniciatyvą užsiimti tam tikra veikla. Kaip minėta, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktais įrodymais bei paaiškinimais, todėl konstatuoja, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė socialinei reabilitacijai, kaip tai numato teisės aktai. Kaip minėta, nenustatyta, kad su tokio pobūdžio prašymais ar skundais pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.
Pareiškėjas nurodo, kad pataisos namuose taksofonai įrengti netinkamai, dėl triukšmo negalėjo jais tinkamai naudotis.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad įstaigoje sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantys galimybę naudotis laidiniu ryšiu visoje Lietuvoje. Iš taksofonų galima skambinti vietiniais, tarpmiestiniais numeriais, skambinti į užsienį, mobiliuosius telefonus ir kitus taksofonus. Įstaigoje sumontuoti taksofonai yra ryšio paslaugas teikiančios įmonės nuosavybė. Taksofonai priklauso ir juos administruoja UAB „CSC Telekom“, kuri ir vykdo visą šių prietaisų techninį palaikymą ir aptarnavimą. UAB „CSC Telecom“ perdavė pataisos įstaigos administracijai specialias T+ korteles, kurios buvo individualiai išdalintos nuteistiesiems. Nuteistieji šias korteles pasipildo asmeninėse sąskaitose turimomis lėšomis bei pasipildę turi galimybę skambinti telefonu. Nuteistųjų telefoniniai skambučiai fiksuojami specialioje elektroninėje apskaitos sistemoje. Pateikė teismui fotonuotraukas dėl taksofonų įrengimo.
BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 37 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Skambinimui telefonu prilyginamas skambinimas internetine telefonija.
Iš atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad telefoninių pokalbių vietoje neįrengtos būdelės, atitvarai, visiškai užtikrinančios garso izoliaciją, todėl yra tikimybė, kad kalbantis telefonu gali būti girdimas triukšmas. Tačiau iš pateiktų nuotraukų matyti, kad Vilniaus PN administracija, siekdama užtikrinti nuteistiesiems teisę į ramią aplinką jiems kalbantis telefonu, pakabino informacinį pranešimą, kuriuo skatina gerbti kalbančiuosius telefonu, prašo aplinkinių elgtis santūriai ir netriukšmauti. Taip pat pateiktos foronuotraukos patvirtina, kad taksofonai yra tvarkingi, todėl jais galima tinkamai naudotis. Reikalavimo, kad telefonų aparatai būtų izoliuojami, teisės aktai nenustato, o Vilniaus PN administracija nėra atsakinga už nuteistųjų keliamą triukšmą ir jų pačių kito asmens negerbimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė skambinti telefonu buvo užtikrinta. To neneigia ir pareiškėjas. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad telefonų pokalbių vietos įrengtos tose patalpose, kuriose nuteistieji praleidžia daugiausia laiko. Kaip nurodė šalys, taksofonai įrengti koridoriuose, todėl įvertinus tai, kad nuteistieji gali judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti užimtumo programas ir užsiimti kita leistina veikla, todėl maža tikimybė, kad vietoje galimybės užsiimti leistina veikla, nuteistieji leistų laiką koridoriuose, kuriuose įrengti taksofonai.
Taigi, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu ir kad jam šiuo aspektu buvo trukdoma palaikyti socialinius, šeiminius ryšius. Tuo pačiu byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos ir pažeidimas įvykdytas sąmoningu Vilniaus PN elgesiu pareiškėjo atžvilgiu ar siekiant išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas vertina, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo ir šiuo aspektu.
Pareiškėjas teigia, kad nebuvo įrengto laisvalaikio kambario. Virtuvėlėje buvo antisanitarinės sąlygos. Šiukšliadėžės neuždengtos, todėl smirdėjo. Nebuvo patalpos džiovyklėms.
Taisyklių 2 punktas nustato, kad šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais.
Pagal Taisyklių 5 punktą laisvalaikio kambarys – patalpa, skirta nuteistųjų laisvalaikiui praleisti.
Pagal Taisyklių 6.8 punktą įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui).
Aprūpinimo normų nuostatos atskirai nustato virtuvėlės (2 punktas) ir užimtumo kambario (3 punktas) aprūpinamą inventoriumi.
Vilniaus PN nurodė, kad įstaigos kiekviename aukšte yra įrengti laisvalaikio kambariai, kurie taip pat yra naudojami maistui gaminti. Atsakovės atstovas pateikė fotonuotraukas dėl virtuvėlės kambario įrengimo. Matyti, kad virtuvėlės patalpa yra tvarkingai įrengta, apstatyta baldais ir inventoriumi pagal Aprūpinimo normų reikalavimus, keliamus iš esmės ne vien tik virtuvėlės įrengimui, tačiau iš dalies ir laisvalaikio kambario įrengimui. Nenustatyta, kad virtuvėlėje būtų antisanitarinės sąlygos. Nors Vilniaus PN nėra įrengto atskiro laisvalaikio kambario, kaip nustato Taisyklių 5 punktas, 6.8 punktas, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į Taisyklių 2 punkto nuostatas, šiuo atveju įrengta virtuvės patalpa visiškai gali būti pritaikyta ir naudojama kaip laisvalaikio praleidimo kambarys. Pažymėtina, kad pareikėjas konkrečiau ir detaliau nepaaiškino, kaip būtent pasireiškė jo teisių pažeidimas dėl neįrengto atskiro laisvalaikio kambario Vilniaus PN. Pareiškėjas nepaneigė, kad jam buvo apribota teisė naudotis virtuvėlės patalpa. Todėl pareiškėjo nurodyti argumentai, kad laisvalaikio metu turėjo būti koridoriuje arba ant laiptų, didžiają dienos dalį turėjo praleisti „ant kojų“, įvertinus ir tai, kad jis galėjo laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, vertintini kritiškai. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teismo vertinimu, nenustatyta atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu, bei kad dėl laisvalaikio kambario nebuvimo pareiškėjui buvo padaryta konkreti žala.
Pažymėtina ir tai, kad Taisyklių 6.12 punktas nustato, kad gali būti įrengiamos ir kitos paskirties patalpos. Remiantis Aprūpinimo normų 8.1 punktu turi būti įrengta Drabužių ir avalynės džiovykla, kurioje turi būti džiovykla arba drabužių džiovinimo įrenginys. Atsakovės atstovas iš esmės nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad pataisos įstaigoje nėra atskiros patalpos džiovyklei. Tačiau pareiškėjas nurodydamas šį jo teisių pažeidimą, jo nedetalizavo, nenurodė, kaip būtent buvo pažeistos jo teisės dėl tokios patalpos nebuvimo įstaigoje. Pareišėkjas tik abstrakčiai nurodė, kad nuteistieji nešėsi džiovinti rūbus į gyvenamąsias patalpas, buvo užstatytas gyvenamasis plotas ir kad dėl to jose buvo drėgna. Tačiau tai, teismo vertinimu, nėra individualaus pobūdžio aplinkybės, lėmusios pareiškėjui jo teisių pažeidimą.
Pagal Taisyklių 6.7 punktą įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Aprūpinimo normų 7 punktas reglamentuoja prausyklos ir tualeto aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas. HN 134:2015 normų 34 punkte numatyta, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka. HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad I-o gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 (du) sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų). I-ame korpuse kiekviename aukšte įrengti sanitariniai mazgai yra identiški. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolatos tvarkomi kiekviename būryje dirbančių tvarkinių, visi I-o gyvenamojo korpuso sanitariniai mazgai identiški, juose siekiant gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas 2020 m. buvo pradėti remonto darbai. Nuteistųjų būriams įrengtuose sanitariniuose mazguose įrengti tiek pisuarai, tiek tualeto kabinos.
Pagal į bylą pateiktas atsakovės atstovo fotonuotraukas matyti, kad sanitariniai mazgai, tiek tualeto patalpa, tiek praustuvai, tiek dušai įrengti tinkamai, tvarkingi. Todėl nesant pateiktiems į bylą pareiškėjo įrodymamas, kurie paneigtų sanitarinių mazgų įrengimo tinkamumą, pareiškėjo argumentai, be to, deklaratyvūs, vertintini kritiškai. Pareiškėjas patvirtino, kad galėjo naudotis net 5 tualetais. Todėl nenustatyta atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų šiais aspektais.
Teismas pareiškėjo argumentus, kad jis gyveno perpildytuose pataisos namuose, kad Vilniaus PN buvo nuteistųjų kastos atmeta kaip nepagrįstus. Pažymi, kad dėl šių nusiskundimų pareiškėjas skunde plačiau ir išsamiau nepasisako. Teismas vertina, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas būdamas paprastojoje nuteistųjų grupėje galėjo laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, galėjo lankyti užimtumo programas, turėjo savo miegamą vietą, nėra pagrindo teigti, kad buvo ribojama ar pažeista pareiškėjo teisė į vienam asmeniui privalomą užtikrinti gyvenamąjį plotą.
Vilniaus PN nurodė, kad netoleruoja nuteistųjų susiskirstymo į kastas, vykdydama savo funkcijas Vilniaus PN administracija vadovaujasi išskirtinai galiojančiais teisės aktais, patys nuteistieji tarpusavyje susiskirsto į subkultūrines grupes, Vilniaus PN administracija aktyviai imasi visų įmanomų priemonių, siekiant užkirsti kelią nuteistųjų subkultūros tradicijoms egzistuoti.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl visų nurodytų kalinimo sąlygų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, depresiją, jautė pažeminimą, patyrė stresą, kančią.
Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).
Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį dėl nustatytų pažeidimų. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, privatumo neužtikrinimas vienais atvejais leidžia pažeidimą tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMzEwLTUyNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1310-525/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1310-525/2017">A-1310-525/2017</a>), kitais atvejais – sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01MTItODIyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-512-822/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-512-822/2017">A-512-822/2017</a>).
Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xODY1LTUyMC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1865-520/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1865-520/2017">A-1865-520/2017</a>, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xODUzLTUyMC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1853-520/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1853-520/2017">A-1853-520/2017</a> ir kt.). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS04MjEtNjI0LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-821-624/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-821-624/2017">A-821-624/2017</a>, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS02MjEtNzU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-621-756/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-621-756/2017">A-621-756/2017</a> ir kt.).
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Vilniaus PN pažeidimų mąstą (teismas nustatė atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo privatumo duše neužtikrinimo 66 kartus, kad pareiškėjas buvo laikomas kartu su lengvosios grupės nuteistaisiais, bei kad buvo pažeista teisė į pasivaikščiojimą dienos metu), intensyvumą ir trukmę, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga, protinga suma yra 600 Eur.
Teismas, nustatydamas žalos dydį vertina tai, kad kiti žymūs ir labai neigiamai įtakoję pareiškėjo būseną pažeidimai byloje nenustatyti, taip pat nenustatyta ir tai, jog būtent dėl šių pažeidimų pareiškėjui būtų kilę sveikatos sutrikimai. Tai patvirtina pateiktas pareiškėjo Medicinos dokumentų išrašas už ginčo laikotarpį. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis raštu į įstaigos administraciją su prašymais ar skundais dėl nustatytų pažeidimų bei kad įstaigos administracija nebūtų sureagavusi į jo prašymus. Be to, šiuo atveju nenustatyta, kad Vilniaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų (kalinamųjų) privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo (kalinimo) pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNzMwLTg1OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1730-858/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1730-858/2018">A-1730-858/2018</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNzQ4LTQ5Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1748-492/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1748-492/2018">A-1748-492/2018</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMTA4LTQxNS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2108-415/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2108-415/2018">A-2108-415/2018</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xODkwLTc1Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1890-756/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1890-756/2018">A-1890-756/2018</a>).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 8000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra žymiai per didelė, neprotinga, neproporcinga ir neteisinga, neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų dėl nustatytų pažeidimų. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neturtinei žalai atlyginti priteistina 600 Eur suma.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo M. L. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui M. L..
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja
