Baudžiamoji byla Nr. 2K-129-976/2019
Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00246-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2.10; 2.1.7.1; 2.1.16.2.22 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 29 d. nutarties.
Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 29 d. nutartimi nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. M. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai vertėsi ūkine komercine veikla, būtent: Šiauliuose nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d., veikdamas tyčia, pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 (2009 m. lapkričio 6 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių 4 punktą, kuriame nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai privalo pateikti tinkamai užpildytą Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą FR0792 formą“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 (2009 m. rugsėjo 24 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Nuolatinių Lietuvos gyventojų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro 9.5 punktą, kuriame nurodyta, kad „kiti individualią veiklą vykdantys gyventojai, draudėjai prašymą turi pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną“, neįkūręs įmonės bei kitais būdais neįteisinęs savo vykdomos individualios veiklos, susijusios su automobilių įsigijimu bei pardavimu, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos, o siekdamas nuslėpti savo vykdomą neteisėtą veiklą, jos mastą ir save kaip šios veiklos vykdytoją, prisidengdamas juridinių asmenų įmonės „S“, UAB,,B“, UAB,,A“ vardu, įsigijo ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų importavo transporto priemones, vėliau įsigytas transporto priemones suremontavo bei pardavė:
2013 m. gegužės mėn. Jungtinėse Amerikos Valstijose įsigijo automobilį „Toyota Yaris“, 2012 m. laidos, jį parsigabenęs į Lietuvą suremontavo ir pardavė už tyrimo metu nenustatytą sumą; 2013 m. sausio 9 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose įsigijo automobilį „Lexus CT200H“, 2011 m. laidos, jį parsigabenęs į Lietuvą suremontavo ir pardavinėjo; 2013 m. sausio 23 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose įsigijo automobilį „Mercedes Benz C250“, 2012 m. laidos, jį parsigabenęs į Lietuvą suremontavo ir pardavė už tyrimo metu nenustatytą sumą; 2013 m. kovo 7 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose įsigijo automobilį „Mercedes Benz C250“, 2012 m. laidos, jį parsigabenęs į Lietuvą suremontavo ir pardavė už tyrimo metu nenustatytą sumą; 2013 m. rugpjūčio 27 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose įsigijo automobilį „BMW 328i“, 2013 m. laidos, jį parsigabenęs į Lietuvą suremontavo ir pardavė už tyrimo metu nenustatytą sumą; 2013 m. rugsėjo 12 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose įsigijo automobilį „BMW 528XI“, 2012 m. laidos, jį parsigabenęs į Lietuvą suremontavo ir pardavė už tyrimo metu nenustatytą sumą; 2014 m. vasario 4 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose įsigijo automobilį „BMW 328XI“, 2013 m. laidos, jį parsigabenęs į Lietuvą remontavo ir ruošėsi parduoti; 2014 m. vasario 25 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose įsigijo automobilį „Mercedes Benz C250“, 2013 m. laidos, jį parsigabenęs į Lietuvą suremontavo ir 2014 m. gegužės 16 d. pardavė už tyrimo metu nenustatytą sumą; 2014 m. kovo 25 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose įsigijo automobilį „BMW 528XI“, 2012 m. laidos, jį parsigabenęs į Lietuvą suremontavo ir pardavinėjo; Jungtinėse Amerikos Valstijose įsigijo automobilį „Mercedes Benz GLK 350“, 2013 m. laidos, jį parsigabenęs į Lietuvą suremontavo ir 2014 m. balandžio 22 d. pardavė UAB „V“ už 22 000 Eur bei gavo 22 000 Eur pajamų. Taip A. M. versliškai ir stambiu mastu vykdė ūkinę komercinę veiką – transporto priemonių prekybą, iš kurios gavo ne mažiau kaip 22 000 Eur pajamų.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo A. M. gynėjas advokatas Raimondas Kivylius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 162 straipsnio nuostatas, nes savo sprendimus grindė kitos baudžiamosios bylos slapto sekimo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautais duomenimis. Informacijos, gautos viename baudžiamajame procese, panaudojimas kitoje baudžiamojoje byloje yra reglamentuotas BPK 162 straipsnyje, kur nustatyta, jog vienoje baudžiamojoje byloje taikant nustatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Šiuo straipsniu turi būti vadovaujamasi tiek tuo atveju, kai informacija apie privatų asmens gyvenimą renkama atliekant BPK nustatytus veiksmus, tiek ir pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI1LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-225/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-225/2009">2K-225/2009</a>). Be to, pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 162 straipsnio nuostatomis, panaudoti informaciją apie privatų asmens gyvenimą, gautą taikant procesinę prievartos priemonę viename procese, kitame procese galima, jeigu ir kitame procese nagrinėjimo dalyką sudaro ne mažesnio pavojingumo nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIwLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-120/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-120/2008">2K-120/2008</a>, 2K-190/2013). Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, jei atliekant slaptą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę gaunami duomenys apie kitas asmens nusikalstamas veikas, dėl kurių pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą ar BPK 154 straipsnį nurodyta prievartos priemonė negalėjo būti panaudojama, tokie duomenys, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, negali būti pripažįstami įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>).
2.2. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nors šioje byloje aukštesniojo prokuroro nutarimas, leidžiantis panaudoti kitoje byloje surinktus žvalgybos duomenis, nebuvo priimtas, tačiau prokuroras išreiškė valią šiuos duomenis panaudoti atskirtoje, t. y. A. M., byloje. Šioje byloje duomenys, kurie buvo gauti atliekant slaptą piliečio K. G. L. (K. G. L.) telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, buvo išskirti iš kitos baudžiamosios bylos, t. y. pokalbių įrašai buvo daromi atliekant kitą operatyvinį tyrimą, kuris nesusijęs su A. M. inkriminuota nusikalstama veika. A. M. inkriminuota veika nebuvo įtraukta į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje nurodytą sąrašą nusikalstamų veikų, dėl kurių galėjo būti pradedamas operatyvinis tyrimas, todėl kitoje baudžiamojoje byloje gauti operatyviniai duomenys nepagrįstai ir neteisėtai buvo panaudoti ir pripažinti įrodymais. Nors apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad slapto sekimo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų duomenys nebuvo vieninteliai ir pagrindiniai įrodymai, tačiau jais rėmėsi grįsdamas A. M. kaltę.
2.3. Teismai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nes nedetalizavo liudytojų parodymų, jų neanalizavo. Apeliacinės instancijos teismas pripažino šį pirmosios instancijos teismo padarytą pažeidimą, tačiau padarė išvadą, kad minėtų liudytojų parodymai nėra informatyvūs ir neturėjo įtakos apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Tačiau jokių kitų A. M. kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Byloje neapklausti kaltinime nurodytų automobilių savininkai (nors viso proceso metu jų asmens duomenys buvo žinomi), kurie būtų galėję paaiškinti, iš ko ir už kiek pirko automobilius, taip pat ar šie sandorai yra susiję su A. M. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo daroma prielaida, kad šiuos liudytojus kviesti iš užsienio valstybių būtų buvę sudėtinga, reikėtų padengti jų turėtas kelionės išlaidas, užtruktų šaukimų įteikimas ir dėl to būtų vilkinamas baudžiamasis procesas. Tokie apeliacinės instancijų teismo motyvai negali pateisinti ikiteisminio tyrimo institucijų ar teismo neveiklumo renkant įrodymus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nei nuteistasis, nei gynėjas nepateikė prašymo šiuos liudytojus apklausti.
2.4. Įrodymai, kuriais buvo grindžiami teismų sprendimai (pvz., automobilių pardavimo skelbimai; kratų metu rasti dokumentai su įmonių vadovų parašais; A. M. elektroninio susirašinėjimo duomenys ir kt.), yra netiesioginiai ir nepatvirtina, kad A. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinimo nelogiškumą patvirtina tai, kad A. M. buvo inkriminuotas nusikalstamos veikos epizodas, susijęs su jo asmeniniu automobiliu (VĮ „Regitra“ registruotu jo vardu).
2.5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nepateikė motyvuotų išvadų dėl dalies skundo argumentų, būtent: kad A. M. neslėpė savo tapatybės įkeldamas skelbimus į tinklalapius bei nurodydamas telefono numerį; kad įmonė UAB „P“, kurioje jis dirbo, tiriamuoju laikotarpiu pirko tos pačios markės ir modelio automobilius ir jis buvo už tai atsakingas; kad A. M. nėra gavęs jokių pajamų iš jam inkriminuotos neteisėtos veiklos, nevykdė jokio importo, automobilių remonto, pardavimo ir kitų jam inkriminuotų veiksmų.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:
3.1. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad teismai nepagrįstai kaip įrodymais rėmėsi byloje esančiais kitos baudžiamosios bylos slapto sekimo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautais duomenimis, nes tokiu būdu gauta informacija buvo panaudota šioje byloje be aukštesniojo prokuroro nutarimo, taip pažeidžiant BPK 162 straipsnį. Šis kasacinio skundo teiginys nepagrįstas, nes pagrindiniame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-02020-14 buvo sankcionuotos, įvertinus jų būtinumą, ir teisėtai naudotos procesinės prievartos priemonės (slaptas sekimas ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė). Taikant sankcionuotas procesines prievartos priemones, teisėtai buvo gauti duomenys ir apie A. M. galbūt padarytą nusikalstamą veiką, todėl ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02020-14 buvo atliekamas taip pat ir A. M. atžvilgiu dėl jo galbūt padarytos nusikalstamos veikos. Nors kasatorius teigia, kad A. M. inkriminuojama veika (BK 202 straipsnio 1 dalis) nebuvo įtraukta į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje nustatytą sąrašą nusikalstamų veikų, dėl kurių gali būti pradedamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, tačiau tokios veikos požymiai buvo nustatyti atliekant sankcionuotą kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl kitų nusikalstamų veikų, dėl kurių toks tyrimas galėjo būti atliktas. Vien ta aplinkybė, kad sankcionuotos kriminalinės žvalgybos metu, be kitų nusikalstamų veikų, nustatyti požymiai ir nusikalstamos veikos, kuri nėra pakankamai pavojinga ir atskirai dėl tokios veikos kriminalinė žvalgyba nebūtų sankcionuojama, dar nereiškia, kad tokiu atveju visa kriminalinė žvalgyba buvo neteisėta ir kad jos metu gauti duomenys yra gauti neteisėtai.
3.2. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-02020-14 buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00246-17 dėl A. M. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nes ikiteisminis tyrimas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo buvo baigiamas, atlikti beveik visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, tuo tarpu ikiteisminis tyrimas dėl kitų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, nebuvo baigtas, nusikalstamoms veikoms iki galo ištirti buvo reikalingas papildomas laikas. Atskyrus ikiteisminį tyrimą dėl A. M., buvo sudarytas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-02020-14 išskiriamų ir prie ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00246-17 pridedamų dokumentų sąrašas. Nutarimą priėmusio ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro sprendimu į atskirtą ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00246-17 buvo perkelti ir slapto sekimo bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys. Kadangi sprendimas atskirti ikiteisminį tyrimą yra išimtinė prokuroro kompetencija, nėra pagrindo kvestionuoti ir prokuroro sprendimo viename kontroliuojamame ikiteisminiame tyrime surinktus ir turimus duomenis panaudoti kitame kontroliuojamame ikiteisminiame tyrime, kuris atskirtas iš pirmojo. BPK nėra nurodyta, kad, atskyrus ikiteisminį tyrimą, ikiteisminiame tyrime esančius duomenis atskirtame tyrime būtų galima naudoti tik leidus aukštesniajam prokurorui. Todėl nebuvo pagrindo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos metu ir procesinių prievartos priemonių taikymo metu pagrindiniame ikiteisminiame tyrime gautos informacijos panaudojimą ikiteisminiame tyrime, atskirtame A. M. atžvilgiu. Taigi konstatuotina, kad BPK pažeidimų nebuvo padaryta. Tačiau net jei ir būtų pripažinta, kad slapto sekimo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuota informacija panaudota pažeidžiant BPK 162 straipsnio reikalavimus, šis BPK pažeidimas nelaikytinas esminiu, nulėmusiu neteisėto ir nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, nes, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, slapto sekimo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys nebuvo vieninteliai ir pagrindiniai įrodymai, pagrindžiantys A. M. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
3.3. Nors kasatorius teigia, kad žemesnės instancijos teismai padarė baudžiamojo proceso pažeidimų, nes sprendimuose nedetalizavo liudytojų parodymų ir jų neanalizavo, nepagrįstai laikė juos neinformatyviais ir nepagrįstai rėmėsi kitais duomenimis, kurie nepatvirtina, kad A. M. automobilius pirko, pardavė, importavo, remontavo ir atliko kitus inkriminuotus veiksmus, šie argumentai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas, nes susiję su įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas jau įvertino pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nustatė, kad pirmosios instancijos apklaustų liudytojų parodymai nebuvo detalizuoti, tačiau konstatavo, kad jie nebuvo informatyvūs, neturėjo esminės įrodomosios reikšmės, todėl neturėjo įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Taigi įrodymų vertinimo pakankamumo ir pagrįstumo klausimai jau buvo išspręsti apeliacinės instancijos teismo. Kasatorius įvardija teismų atliktą liudytojų apklausų vertinimą kaip baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą remdamasis tik savo nuomone, kuri nepagrindžiama jokiais argumentais.
3.4. Atmestinas kasacinio skundo teiginys, kad, nepagrįstai neapklausus kaltinime nurodytų automobilių savininkų, padarytas esminis BPK pažeidimas, suvaržęs A. M. teises. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje išnaudoti visas įstatymuose nustatytas įrodinėjimo priemones bei būdus, pavyzdžiui, apklausti visus proceso dalyvių nurodomus liudytojus. Įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, t. y. jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje atliko pakartotinį įrodymų tyrimą, dar kartą analizavo apklaustų liudytojų parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolus ir kitus byloje esančius dokumentus. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo ta apimtimi, kokia norėjo nuteistasis ar jo gynėjas, nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nes šis teismas pirmosios instancijos teismo klaidų, vertinant įrodymus, nenustatė.
3.5. Nėra pagrindo sutikti ir su kasatoriaus teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi vieni ar kiti nagrinėjamos bylos proceso dalyviai, ar neatliko kokio nors tyrimo veiksmo, šiuo konkrečiu atveju – neapklausė nurodytų liudytojų, o įrodymų tyrimą atliko siauresne apimtimi, nei prašė apeliantas, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai, t. y. bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Pažymėtina ir tai, kad teismo nešališkumo principas negali būti suvokiamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243/2009">2K-243/2009</a>, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-349/2014, 2K-P-89/2014, 2K-67-746/2015, 2K-217-699/2015).
3.6. Negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį ir neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą, nepateikė išvadų dėl visų apeliacinio skundo esminių argumentų. Motyvuotų išvadų pateikimas neturi būti suprantamas kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo esminius argumentus, tai šioje byloje apeliacinės instancijos teismas ir padarė.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo A. M. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų
5. Kasaciniame skunde nurodoma, kad įrodymai byloje ištirti ir įvertinti netinkamai, teismams nesilaikant BPK 20 straipsnio, taip pat teismo sprendimams keliamų reikalavimų.
6.
7. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
8. Priešingai nei teigiama A. M. gynėjo R. Kivyliaus kasaciniame skunde, šie BPK reikalavimai nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismas visus bylos duomenis ištyrė teisiamajame posėdyje, visus įrodymus išdėstė nuosprendyje, atskleidė jų turinį ir pateikė išsamią jų analizę bei vertinimą. Teismo išvada, kad A. M. padarė BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, grindžiama byloje esančių įrodymų visuma. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir dar kartą išanalizuota byloje surinktų įrodymų visuma, įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai dėl įrodymų vertinimo, patikimumo, jų įrodomosios reikšmės ir konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus iš esmės vertino tinkamai, nors ir buvo nustatyti tam tikri nuosprendžio surašymo trūkumai. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai konstatavo, kad surinktų įrodymų pakanka daryti vienareikšmei ir kategoriškai išvadai dėl A. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.
9. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad įrodymai, kuriais buvo grindžiami teismų sprendimai (pvz., automobilių pardavimo skelbimai; kratų metu rasti dokumentai su įmonių vadovų parašais; A. M. elektroninio susirašinėjimo duomenys ir kt.), yra netiesioginiai ir atitinkamai nepatvirtina, kad A. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
10. Įrodymų analizė yra ypač svarbi apkaltinamojo nuosprendžio dalis, nes apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos patikimais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymai apkaltinamajame nuosprendyje išdėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Be to, turi būti įvertinti ne tik kaltinantys, bet ir teisinantys įrodymai. Pripažintina, kad įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo bei dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados, nagrinėjamos bylos atveju – dėl versliško vertimosi automobilių pirkimu, remontu ir pardavimu prisidengiant juridiniais asmenimis, iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-571-976/2015, 2K-103-976/2016, 2K-275-976/2017).
11. Byloje nustatyta, kad UAB „A“ A. M. persiuntė iš info@(duomenys neskelbtini).com gautus elektroninius laiškus dėl perkamų automobilių su jų pristatymo duomenimis bei nuotraukomis, kuriuose automobiliai yra po avarijų (remontuotini); po kurio laiko jis savo vardu į portalą www.autoplius.lt įkėlė skelbimus dėl 13 tų pačių, tačiau jau suremontuotų automobilių pardavimo; aštuoni automobiliai buvo parduoti asmenims, negyvenantiems Lietuvoje, vienas automobilis – nuteistojo tėvo įmonei UAB „P“ ir vienas – „Mercedes Benz GLK 350“ – UAB „V“ už 22 000 Eur. Pastarųjų automobilių pardavimą pripažino ir pats nuteistasis, nurodęs, kad „Mercedes Benz GLK 350“ pirko iš JAV, pasinaudodamas UAB „A“ kaip tarpininke, ir suremontavęs automobilį jį pardavė už 22 000 Eur, nesudaręs jokios sutarties. A. M. darbo vietoje buvo rasti UAB „A“ ir UAB „B“ vadovų pasirašyti neužpildyti įgaliojimai įregistruoti automobilius VĮ „Regitra“ ir neužpildyti leidimai laikinai dalyvauti eisme. Nuteistojo versija, kad skelbimus į automobilių prekybos portalą dėdavo tik norėdamas sužinoti tam tikrų automobilių kainas, kad vėliau galėtų patarti savo darbdavei – UAB „P“, kurios direktorius yra nuteistojo tėvas, kokius automobilius už kokią kainą verta įsigyti, buvo paneigta palyginus minėtos bendrovės automobilių parką su kaltinime nurodytais automobiliais.
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką apeliacinio skundo argumentą, dar kartą įvertino įrodymų visumą ir pripažino, kad A. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apeliacinės instancijos teismas padarė įrodymų analize (nutarties 23–30 p.) pagrįstą išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. M., neįkūręs įmonės bei kitais būdais neįteisinęs savo vykdomos individualios veiklos, susijusios su automobilių įsigijimu bei pardavimu, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos, o siekdamas nuslėpti savo vykdomą neteisėtą veiklą, jos mastą ir save kaip šios veiklos vykdytoją, prisidengdamas juridinių asmenų vardu, įsigijo ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų importavo transporto priemones, vėliau įsigytas transporto priemones suremontavo bei pardavė arba ruošėsi parduoti ir Jungtinėse Amerikos Valstijose įgytą ir Lietuvoje suremontuotą automobilį „Mercedes Benz GLK 350“ 2014 m. balandžio 22 d. pardavė UAB „V“ už 22 000 Eur.
13. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pripažindama, kad įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, vis dėlto daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nepadaryta esminių įrodinėjimo taisyklių pažeidimų, kurie lemtų spragas teismų įvertintų netiesioginių įrodymų, jais grindžiamų tarpinių faktų, su jais tarpusavyje susietų įrodinėtinų aplinkybių ir galutinių išvadų nuoseklioje ir logiškoje grandinėje.
14. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nutartyje išdėstydamas motyvuotas apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl apeliacinio skundo, taip pat motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys).
15. Iš kasacinio skundo matyti, kad BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą kasatorius iš esmės sieja su tuo, kad, jo manymu, apeliacinės instancijos teismo sprendime neatsakyta į apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų pakankamumo, netinkamos liudytojų parodymų analizės ir aprašymo nuosprendyje, taip pat dėl netiesioginių įrodymų vertinimo. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daug dėmesio skyrė pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų tyrimui ir vertinimui, taip pat, kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu tyrė ir vertino naujus duomenis. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundo argumentus dėl neapklaustų liudytojų (automobilių pirkėjų), įvertino tai, kad teisiamųjų posėdžių metu nei nuteistasis A. M., nei jo gynėjas nepateikė teismui prašymo apklausti šiuos liudytojus, taip pat tai, jog apylinkės teismas priėmė sprendimą nekviesti automobilių pirkėjų, gyvenančių užsienyje, į teismą, įvertinęs kitų bylose esančių duomenų visumą ir procesines tokių liudytojų kvietimo į teismą sąnaudas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, jog sprendimas nekviesti automobilių pirkėjų į teismą nesutrukdė teismui tinkamai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, nes byloje yra pakankamai kitų A. M. kaltę pagrindžiančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apeliaciniame skunde minėtus liudytojų (A. M., I. S., D. G., A. M., L. J.) parodymus, konstatavo, kad jie skundžiamame nuosprendyje nebuvo tinkamai išdėstyti, t. y. detalizuoti, tačiau pats išanalizavęs šiuos parodymus (apeliacinės instancijos teismo nutarties 32–36 p.) padarė motyvuotą išvadą, jog pirmosios instancijos teismo apklaustų liudytojų parodymai nei paneigia, nei patvirtina aplinkybes, turinčias teisinės reikšmės sprendžiant A. M. kaltės klausimą padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, todėl tai, kad parodymai nebuvo detaliai išdėstyti nuosprendyje, neturėjo įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui.
16. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius nuteistojo A. M. apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, taip pat jų pakankamumo grindžiant nuteistojo kaltę, faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir padarytų išvadų pagrįstumo yra atsakyta.
17. Nustačiusi, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra motyvuota, joje nėra prieštaravimų, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti esminių BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų.
Dėl duomenų, gautų atliekant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus, panaudojimo leistinumo
18. Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl neviešo pobūdžio tyrimo veiksmais surinktų duomenų leistinumo. Nurodoma, kad A. M. inkriminuota veika nebuvo įtraukta į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje nurodytą sąrašą nusikalstamų veikų, dėl kurių galėjo būti pradedamas operatyvinis tyrimas, todėl kitoje baudžiamojoje byloje gauti kriminalinės žvalgybos duomenys nepagrįstai ir neteisėtai buvo panaudoti ir pripažinti įrodymais A. M. byloje.
19. Slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl, reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes; 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, 2K-7-8-788/2018).
20. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, taip pat ne kartą konstatuota, kad įstatymas, kuriuo reglamentuojamas slapto sekimo (stebėjimo) priemonių taikymas, susijęs su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimu, turi būti išdėstytas pakankamai tiksliai, kad tinkamai parodytų asmenims, kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis valstybės institucijos turi teisę taikyti tokį slaptą ir potencialiai pavojingą jų teisės į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo slaptumą apribojimą. Atsižvelgiant į piktnaudžiavimo pavojų, būdingą bet kokiai slapto sekimo sistemai, tokios priemonės turi būti grindžiamos įstatymu, kuris yra itin tikslus (tiksliai apibrėžtas) (pvz., 2007 m. birželio 28 d. sprendimas byloje Asociacija už Europos integraciją bei žmogaus teises ir Ekimdzhiev prieš Bulgariją, peticijos Nr. 62540/00, su tolesnėmis nuorodomis; 2011 m. sausio 11 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Aydo?du prieš Turkiją, peticijos Nr. 25745/07; 2014 m. gegužės 6 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Lachowski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 9208/05) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY4LTEzOS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-168-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-168-139/2015">2K-168-139/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, 2K-285-976/2018 ir kt.). Pabrėžtina, kad valstybės institucijos (pareigūnai) bylai reikšmingus duomenis gali rinkti tik tais būdais, kurie tiesiogiai nurodyti įstatymuose, – kitu atveju jie pripažįstami neteisėtais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-338-511/2017).
21. Tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, taip pat ir nurodytos Kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – ir KŽĮ), kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, tik motyvuotu teismo sprendimu, paisant proporcingumo reikalavimų. Teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, 2K-7-8-788/2018, 2K-285-976/2018 ir kt.). Taigi, įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIzLTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-123-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-123-788/2018">2K-123-788/2018</a>).
22. Taikant neviešo pobūdžio sankcijų reikalaujančias tyrimo priemones, gali būti gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas to paties asmens arba kitų asmenų daromas nusikalstamas veikas. Kasacinės instancijos teismo nutartyse, taip pat ir plenarinės sesijos, buvo sprendžiamas klausimas, ar tokiu būdu gauti faktiniai duomenys gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl kitų nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamų veikų, dėl kurių nebuvo sankcionuotas neviešo pobūdžio tyrimo priemonių panaudojimas ar neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių panaudojimas.
23. Kasacinėse nutartyse nuosekliai nurodoma, kad jeigu šios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, nurodytų įstatyme (Operatyvinės veiklos įstatyme, Kriminalinės žvalgybos įstatyme ar BPK, galiojusiame veiksmų atlikimo metu) ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti neviešo pobūdžio veiksmą, tai dėl jų gauta informacija gali būti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra konstatuota, kad įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai atliekant operatyvinius veiksmus dėl galbūt daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant neviešo pobūdžio veiksmus patikrinti ir naujai paaiškėjusią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>).
24. Kitaip duomenų pripažinimo įrodymais ir jų naudojimo baudžiamajame procese aspektu vertintina situacija, kai atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, kurios nepatenka į kategoriją nusikalstamų veikų, dėl kurių pagal KŽĮ (ar anksčiau galiojusį Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą (toliau – OVĮ) galėjo būti atliekamas minėtas tyrimo veiksmas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal EŽTT praktiką nusikalstamos veikos, dėl kurių gali būti nuspręsta taikyti slapto sekimo priemones, turi būti nurodytos įstatyme ir tai traktuojama kaip viena iš minimalių garantijų siekiant išvengti piktnaudžiavimo apribojant Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintas asmens teises (pvz., 2007 m. birželio 28 d. sprendimas byloje Asociacija už Europos integraciją bei žmogaus teises ir Ekimdzhiev prieš Bulgariją, peticijos Nr. 62540/00, su tolesnėmis nuorodomis; 2006 m. birželio 29 d. sprendimas byloje Weber and Saravia prieš Vokietiją, peticijos Nr. 54934/00). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad operatyviniai (pagal dabar galiojantį reglamentavimą – kriminalinės žvalgybos) veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką (veikas) – ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY4LTEzOS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-168-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-168-139/2015">2K-168-139/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>).
25. Taigi duomenys, gauti atliekant slaptus tyrimo veiksmus ir leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, kurios nepatenka į kategoriją nusikalstamų veikų, dėl kurių pagal OVĮ (ar KŽĮ) galėjo būti atliekamas šis veiksmas, atsižvelgiant į tai, kad buvo nesilaikoma ir kitų įstatymuose įtvirtintų šios informacijos panaudojimo kitame baudžiamajame procese taisyklių, gali būti ir nepripažinti įrodymais pagal BPK ir jais gali būti nesiremiama nagrinėjant baudžiamąją bylą. Tokiu atveju turi būti vertinama ir tai, ar tokių duomenų naudojimas baudžiamajame procese, grindžiant teismo sprendimą, gali (negali) būti laikomas nepagrįstu asmens teisės į privatumą suvaržymu, pažeidžiančiu proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, 2K-286-746/2015, 2K-11-895/2016, 2K-48-788/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIzLTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-123-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-123-788/2018">2K-123-788/2018</a>). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad sprendžiant, ar operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) metu gauti duomenys apie veikas, dėl kurių toks tyrimas negalimas, gali būti naudojami įrodinėjimo procese, būtina įvertinti, ar veikos, apie kurias buvo gauti duomenys, tiesiogiai susijusios su veikomis, dėl kurių buvo atliekamas operatyvinis (kriminalinės žvalgybos) tyrimas, ir ar tokiu būdu gauti duomenys neturėjo lemiamos reikšmės nustatant naujų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes bei tas veikas padariusių asmenų kaltę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-689/2018, 2K-73-689/2019).
26. Taigi, sprendžiant, ar tokie duomenys gali būti pripažinti leistinais įrodymais, svarbu įvertinti tiek atskleistų nusikalstamų veikų kategoriją ir galimybes apskritai vykdyti teismo sankcijų reikalaujančius neviešo tyrimo veiksmus dėl tokios nusikalstamos veikos, tiek ir visos baudžiamosios bylos kontekstą bei proporcingumo principo reikalavimus.
27. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2017 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro L. Kiaurakio nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-02020-14 buvo atskirtas tyrimas dėl A. M. neteisėto vertimosi komercine veikla, t. y. BK 202 straipsnio 1 dalyje minimos nusikalstamos veikos. Šiuo nutarimu prie atskirto tyrimo, t. y. prie A. M. bylos, pagal atskirą sąrašą buvo pridėti pagrindinėje byloje surinkti duomenys, tarp jų ir duomenys, gauti atliekant 2014 m. kovo 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi sankcionuotą K. G. L. sekimą ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slaptą kontrolę, fiksavimą naudojant technines priemones specialia tarka nuo 2014 m. kovo 7 d. iki 2014 m. birželio 7 d. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį, be kitų duomenų, grindė ir duomenimis, gautais K. G. L. sekimo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slaptos kontrolės, fiksavimo naudojant technines priemones specialia tvarka nuo 2014 m. kovo 7 d. iki 2014 m. birželio 7 d. metu.
28. A. M. teigė, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas ir vertindamas duomenis, gautus vykdant kito asmens sekimą ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę, pažeidė BPK reikalavimus, todėl apeliaciniame skunde ginčijo tokių duomenų leistinumą, taip pat BPK 162 straipsnio reikalavimų pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vien tai, kad prokuroro nutarimo rezoliucinėje dalyje nėra vadovaujamasi BPK 162 straipsniu dėl iš kriminalinės žvalgybos gautos informacijos panaudojimo kitoje ikiteisminio tyrimo byloje, negali būti pripažinta esminiu BPK pažeidimu, nes, pridėdamas prie atskirtos bylos minėtus duomenis, prokuroras išreiškė valią šiuos duomenis panaudoti A. M. byloje.
29. Taigi nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi situacija, kai, teisėtai vykdant slaptą asmens, įtariamo darant atitinkamas nusikalstamas veikas, susižinojimo kontrolę, buvo gauta duomenų apie galimai daromą A. M., kiek matyti iš baudžiamosios bylos, visiškai nesusijusio su kitoje byloje tiriama nusikalstama veika (nei bendrininkavimo, nei kitais aspektais), veiką, nurodytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, kuri nenurodyta Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje tarp nusikalstamų veikų, dėl kurių galima vykdyti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad BPK reikalavimas, kad būtent aukštesnysis prokuroras arba ikiteisminio tyrimo teisėjas spręstų dėl neviešo pobūdžio veiksmais gautų duomenų panaudojimo kitoje (kitose) bylose, rodo, kad šis sprendimas skirtas įvertinti, ar duomenis, gautus atliekant neviešo pobūdžio veiksmus, ribojančius asmens teisę į privatumą, yra proporcinga naudoti ir tiriant (nagrinėjant) bylas dėl kitų asmenų ar kitų nusikalstamų veikų, o ne tik išreikšti atliekančio tyrimą ar jį organizuojančio prokuroro valią panaudoti reikšmingus duomenis atitinkamoje byloje. Todėl prokuroro nutarimas, kuriame išvardijami dokumentai, perkeliami į atskirtą A. M. bylą, nors ir išreiškia valią naudoti šiuos duomenis kaip įrodymus ir kitoje byloje, tačiau neužtikrina duomenų panaudojimo proporcingumo patikros.
30. Atsižvelgus į pirmiau nurodytą kasacinės instancijos teismo praktiką ir įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą (apysunkis nusikaltimas), jos sudėtingumą (fizinio asmens prekyba automobiliais), valstybės institucijų galimybes nustatyti, atskleisti tokio pobūdžio veiką (A. M. skelbimuose apie parduodamus automobilius nurodydavo savo tikrus asmens ir kontaktinius duomenis), pripažįstama, kad ginčijami duomenys negalėjo būti pripažinti įrodymais ir jais nebuvo galima grįsti nuteistojo kaltės. Pripažinus, kad duomenys, gauti K. G. L. sekimo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slaptos kontrolės, fiksavimo naudojant technines priemones specialia tvarka nuo 2014 m. kovo 7 d. iki 2014 m. birželio 7 d. metu, yra neleistinai panaudoti A. M. byloje, būtina spręsti, ar toks pažeidimas lėmė neteisingų teismo sprendimų priėmimą.
31. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasacinį skundą teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje žemesniųjų instancijų teismų išnagrinėti ir įvertinti duomenys leidžia kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai iš naujo nevertinant įrodymų konstatuoti, kad net nepripažinus minėtų duomenų įrodymais A. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, yra nustatyta.
32. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apeliacinės instancijos teismas, nors ir nepripažinęs ginčijamų duomenų neleistinais, nurodė, kad slapto sekimo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų duomenys nebuvo vieninteliai ir pagrindiniai įrodymai, pagrindžiantys A. M. kaltę įvykdžius BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, ir padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismui apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti pakako visumos kitų byloje esančių įrodymų, kurie atitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymų leistinumo ir patikimumo reikalavimus (skundžiamos nutarties 20 punktas). Taip pat iš tolesnių apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad, teisėjų kolegijos nuomone, tokie byloje esantys įrodymai, o būtent automobilių pardavimo skelbimai, įkelti į portalą www.autoplius.lt; 2014 m. gegužės 26 d. kratų ir 2017 m. birželio 21 d. apžiūros protokolais įvertinti kratų metu rasti dokumentai su įmonių vadovų antspaudais ir parašais; 2017 m. birželio 1 d. apžiūros protokolas, kuriame aprašytas A. M. ir įmonės UAB „A“ elektroninis susirašinėjimas, t. y. elektroniniai laiškai, kurio siuntėjas nurodytas (duomenys neskelbtini)@gmail.com, o gavėjas (duomenys neskelbtini)@gmail.com; Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas; 2017 m. birželio 16 d. dokumentų apžiūros protokolas, kuriame pateikti vidaus reikalų informacinės sistemos duomenų bazės „PRIUM“ duomenys; 2017 m. birželio 22 d. apžiūros protokole apžiūrėta VĮ „Regitra“ pateikta pažyma apie automobilius, patvirtina, kad A. M. veikoje yra versliškumo ir stambaus masto požymių, nustatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje (skundžiamos nutarties 22 punktas). Kaip matyti, tarp šių įrodymų šaltinių neminimi kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolai.
33. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, viena vertus, nepripažino, kad kriminalinės žvalgybos veiksmais gautos informacijos panaudojimas šioje byloje yra neleistinas, kita vertus, spręsdama dėl A. M. kaltės, vertino įrodymų visumą be jau minėtų kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų ir aiškiai konstatavo, kad A. M. kaltei įvykdžius BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką nustatyti pakako visumos kitų byloje esančių įrodymų (skundžiamos nutarties 20, 22 punktai). Todėl darytina išvada, kad byloje surinkta, patikrinta ir žemesnių instancijų teismų įvertinta įrodymų visuma pagrindžia A. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 202 straipsnio 1 dalyje. Šioje nutartyje konstatuotas pažeidimas, dėl kurio byloje buvo panaudoti leistinumo kriterijaus neatitinkantys duomenys, t. y. duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus kitoje byloje dėl kitų asmenų daromų nusikalstamų veikų, nelėmė neteisingo nuosprendžio ar nutarties priėmimo.
34. Nenustačius baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamų teismų sprendimų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. M. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Artūras Ridikas
Rima Ažubalytė
