Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-50-489/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01656-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.13; 16.11.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. M. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-15999-2024 E. M. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nubaustas 60 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2024 m. liepos 5 d. 15.39 val. Vilniuje, Mortos g., vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET, Taisyklės) 150.7 papunkčio reikalavimus, sustojo ir stovėjo vietoje, kurioje tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos (bortelio) yra mažesnis kaip 3 metrų atstumas, taip pažeidė KET 150.7 papunkčio reikalavimus.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto E. M. skundas, kuriuo buvo ginčijamas Institucijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimas dėl jo pripažinimo kaltu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, netenkintas ir Institucijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartis palikta nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. M. apeliacinis skundas netenkintas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto E. M. prašymas priimtas ir jo administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį ir Institucijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą: Institucijos sprendimą taikyti pareiškėjui administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonę – priverstinį transporto priemonės nuvežimą – pripažinti nemotyvuotu, nepagrįstu ir neteisėtu ir jį panaikinti; iš Vilniaus miesto savivaldybės pareiškėjo naudai priteisti 135 Eur dydžio turtinės žalos ir 800 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Institucija ir bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino ir taikė KET Pirmojo priedo 8 punkte apibrėžto kelio ženklo Nr. 541 ir Trečiojo priedo 1.1 papunktyje apibrėžto horizontaliojo kelio ženklinimo bei KET 150.7 papunktyje nustatytą teisinį reguliavimą, dėl to nepagrįstai konstatavo tariamą administracinį nusižengimą, pažeisdami ANK 2 straipsnio 1 ir 4 dalis, 5 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 2 dalį, be kita ko, ir fundamentalų konstitucinį teisinės valstybės principą.
5.2. Nagrinėjamu atveju automobilis buvo pastatytas ir stovėjo Mortos g. dalyje (kelio atkarpoje), kurioje įrengtas kelio ženklas Nr. 541 su jį papildančia lentele Nr. 840, o kelio važiuojamoji dalis buvo paženklinta siaura ištisine linija. Taigi šioje kelio atkarpoje galiojantis kelio ženklas Nr. 541 ir horizontalusis kelio ženklinimas, nustato iš esmės skirtingą (priešingą) eismo tvarką šioje kelio dalyje (atkarpoje): kelio ženklas leidžia, o horizontalusis kelio ženklinimas draudžia statyti automobilius. Teisines situacijas, kai eismo tvarką tam tikroje kelio dalyje (atkarpoje) reguliuoja ir kelio ženklas, ir kelio ženklinimas, o kelio ženklu yra nustatyta kitokia eismo tvarka, nei nustato kelio ženklinimas, išsprendžia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – ir SEAKĮ) ir KET. SEAKĮ 3 straipsnio 3 dalyje ir KET 8 punkte nurodyta: jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklo reikalavimais.
5.3. Bylą nagrinėję teismai ir Institucija savo sprendimuose laikosi nuomonės, kad Mortos g. dalyje (kelio atkarpoje), kurioje buvo pastatytas ir stovėjo automobilis, stovintis ir galiojantis kelio ženklas Nr. 541 neprieštaravo horizontaliajam kelio ženklinimui, todėl reikėjo laikytis ir kelio ženklo, ir kelio ženklinimo, kadangi šis kelio ženklas nenurodo konkrečios transporto priemonių stovėjimo vietos, todėl nesuteikia teisės statyti transporto priemones, neatsižvelgiant į kelio ženklinimo reikalavimus. Tačiau tokia kelio ženklo Nr. 541 teisinės reikšmės ir teisinio santykio su horizontaliuoju kelio ženklinimu interpretacija yra iš esmės neteisinga – tai teisės normos aiškinimas ir taikymas contra legem (priešingai įstatymui).
5.4. Pagal KET Pirmojo priedo V skyriaus 8 punktą, kelio ženklas Nr. 541 reiškia, jog transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo. Taigi kelio ženklas Nr. 541 galioja ir, vadovaujantis juo, automobiliai gali būti statomi visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už šio kelio ženklo, nebent yra kiti kelio ženklai, nurodantys kelio ženklo Nr. 541 panaikinimą ar pabaigą. Todėl Mortos gatvės dalyje (kelio atkarpoje) už kelio ženklo Nr. 541 automobilių nebūtų galima statyti ir palikti stovėti tik tada, jei: kelio ženklas Nr. 541 turėtų apibrėžtą galiojimo zoną į priekį arba kelio ženklu Nr. 544 būtų panaikintas kelio ženklo Nr. 541 galiojimas (veikimas). Dėl to automobilio stovėjimas Mortos gatvės dalyje (kelio atkarpoje), kurioje galiojo kelio ženklas Nr. 541, buvo teisėtas veikimas, kuris negali užtraukti jokios teisinės atsakomybės.
5.5. Teismų ir Institucijos išvada, kad kelio ženklas Nr. 541 tik žymi už jo esančią teritoriją, kurioje automobilio stovėjimo paslaugos yra mokamos, prieštarauja įstatymui. Tokiu išaiškinimu ignoruojamas sisteminis reguliavimas. KET neapibrėžia „teritorijų“ (abstrakčiąja prasme), nereguliuoja paslaugų, o nustato būtent tvarką, kaip turi vykti eismas keliais ar (ir) keliuose. Kelio ženklas – tai Kelių eismo taisyklėse nurodytas ženklas, kuriuo yra nustatoma eismo tvarka, įspėjami eismo dalyviai ar jiems suteikiama informacija (SEAKĮ 2 straipsnio 27 dalis). Kelio ženklas Nr. 541 yra nurodomasis kelio ženklas (KET Pirmojo priedo V skyrius), t. y. vienas iš tų kelio ženklų, kurie nustato arba panaikina tam tikrą eismo tvarką. Taigi kelio ženklas Nr. 541 yra teisės norma, kuri sureguliuoja transporto priemonių stovėjimą kelyje. Tai, kad šis nurodomasis kelio ženklas galioja visiems tam tikros zonos keliams (Kelio ženklų ir signalų konvencijos 13 straipsnio 4 dalis, 1-ojo priedo E skirsnio 8 punktas), nekeičia šio kelio ženklo kaip kelio ženklo esmės ir prasmės – jis sureguliuoja transporto priemonių stovėjimą visuose tam tikros zonos keliuose.
5.6. Teismų išvada, kad kelio ženklas Nr. 541 skiriasi nuo kelio ženklų Nr. 528–532, kurie nustato konkrečią stovėjimo vietą (vietas), yra neaktuali, nes skiriasi šiais kelio ženklais nustatyto teisinio reguliavimo pobūdis ir apimtis – kelio ženklui Nr. 541 yra būdingas „zoninis galiojimas“, o kelio ženklai Nr. 528–532 galioja konkrečiame kelyje. Šie kelio ženklai skiriasi pagal savo teisinio reguliavimo pobūdį ir apimtį galiojimo erdvės požiūriu, tačiau yra analogiški pagal savo teisinio reguliavimo turinį ir kryptingumą (norminį krūvį).
5.7. Prieštaringa ir išvada, kad kelio ženklas Nr. 541 tik žymi už jo esančią teritoriją, kurioje automobilio stovėjimo paslaugos yra mokamos. Kelio ženklas Nr. 541 yra kelio ženklas ir sureguliuoja eismo tvarką konkrečiame kelyje – nustato automobilių statymo ir stovėjimo tvarką konkrečiame kelyje, nurodydamas, kad transporto priemonės gali stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už šio kelio ženklo, taigi nurodo (formuluoja) teisinį leidimą stovėti tam tikrame kelyje (visuose keliuose, esančiuose tam tikroje „zonoje“ ar teritorijoje). Transporto priemonių stovėjimą konkrečiame kelyje reguliuoja ir horizontalusis kelio ženklinimas, nurodytas KET Trečiojo priedo 1.1 papunktyje, taikomas kartu su KET 150.7 papunkčiu, kurie kartu formuluoja teisinį draudimą stovėti tam tikrame kelyje. Akivaizdu, jog kelio ženklas Nr. 541 ir horizontalusis kelio ženklinimas, nurodytas KET Trečiojo priedo 1.1 papunktyje, taikomas kartu su KET 150.7 papunkčiu, formuluoja vienas kitam prieštaraujantį reguliavimą. Ši teisės normų kolizija yra išsprendžiama taikant SEAKĮ 3 straipsnio 3 dalį ir KET 8 punktą. Dėl to Mortos gatvės dalyje (kelio atkarpoje), kurioje buvo pastatytas ir stovėjo automobilis, stovėjęs ir galiojęs kelio ženklas Nr. 541 turėjo aiškų teisinį pirmumą prieš šioje kelio atkarpoje nubraižytą horizontalųjį kelio ženklinimą, nurodytą KET Trečiojo priedo 1.1 papunktyje. Šioje atkarpoje pastačius automobilį nebuvo pažeistas KET 150.7 papunktis, taigi nebuvo padarytas ir administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
5.8. Pritarus teisinei interpretacijai, kad šiuo atveju kelio ženklas Nr. 541 ir juo suteikta galimybė statyti transporto priemones kelyje už šio kelio ženklo galioja tik iki siauros ištisinės linijos pradžios Mortos g. esančio kelio atkarpoje, tai suponuotų išvadą, jog pastačius kelio ženklą Nr. 541, tačiau nepastačius nei kelio ženklo Nr. 544, kuris užbaigia kelio ženklo Nr. 541 galiojimą, nei papildomų lentelių Nr. 805 ar 806, kurios nustatytų kelio ženklo Nr. 541 galiojimo zoną, bei paženklinus dalį kelio važiuojamosios dalies siaura ištisine linija yra dirbtinai provokuojamas administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymas. Provokacija pasireiškia tuo, jog eismo tvarką Mortos gatvės dalyje (kelio atkarpoje) reguliuoja iš pradžių pastatytas (transporto priemonių judėjimo kryptimi) kelio ženklas Nr. 541, kuris leidžia automobiliams stovėti, o vėliau – be atskiro įspėjimo apie kelio ženklo Nr. 541 galiojimo pabaigą – eismo tvarkos reguliavimą tarsi ir perima horizontalusis kelio ženklinimas, nurodytas KET Trečiojo priedo 1.1 papunktyje, kuris draudžia stovėti transporto priemonėms. Toks kelio ženklų ir kelio ženklinimo išdėstymas gana trumpoje Mortos gatvės dalyje (atkarpoje) yra akivaizdžiai apgaulingas, klaidinantis – kelio ženklu vairuotojams yra sukuriama iliuzija, kad yra galimybė teisėtai pastatyti automobilį visoje už šio kelio ženklo besitęsiančios gatvės atkarpoje. Mortos gatvės dalyje esanti situacija atima galimybę lengvai ir laiku suprasti šioje Mortos gatvės dalyje galiojančią eismo tvarką, taip aiškiai pažeidžiant Kelio ženklų ir signalų konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą „bendrąjį kelių ženklinimo principą“. Tokiu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo išprovokuotas pažeisti KET 150.7 papunktį ir padaryti administracinį nusižengimą. Šių argumentų apygardos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.
5.9. Be to, bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino ir taikė ANK 595 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir 603 straipsnį, dėl to buvo nepagrįstai ir neteisėtai pritaikyta prievartos priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas. Pagal ANK 603 straipsnį, administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas – gali būti taikoma tik padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą. Pareiškėjas šiuo atveju nepadarė administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
5.10. Taip pat pagal ANK 595 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir 603 straipsnį priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonė, kuri gali būti taikoma tik esant šiose ANK nuostatose nurodytų sąlygų visumai: padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, kai tai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises (ANK 603 straipsnis), siekiant administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonėms keliamų tikslų (ANK 595 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Taigi ši administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonė nėra taikoma automatiškai – nepakanka vien fakto, kad buvo padarytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas.
5.11. Priverstiniame nuvežimo akte nepateikta nė vieno konkretaus motyvo, kodėl buvo nuspręsta taikyti priverstinį automobilio nuvežimą. Taigi procesinė prievarta prieš pareiškėją panaudota nemotyvuotai. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris būtų bent kažkaip susijęs su taikyta procesine prievarta. Viskas pagrįsta vien tik abstrakčiais teoriniais teiginiais apie tai, jog, automobiliui stovint arčiau nei 3 m iki priešingas eismo (judėjimo) kryptis skiriančios ištisinės linijos, kiti automobiliai teoriškai yra (būtų) priversti kirsti šią ištisinę liniją, išvažiuoti į priešingos krypties eismo juostą ir tai yra nesaugu. Šie teiginiai yra abstraktūs ir teoriniai, paremti hipotetine galimybe, kuri nėra prievartos naudojimo pagrindas.
5.12. Vertindami aktualią faktinę situaciją, teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad ANK administracinius nusižengimus tiriantiems pareigūnams suteikia teisę taikyti administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemones tik tada, jei tam yra ANK 595 straipsnio 1 dalyje bei kituose ANK straipsniuose nurodytos sąlygos ir pagrindai. Jų taikymas turi būti pasvertas ir proporcingumo svarstyklėmis. Šios teisinės nuostatos suponuoja išvadą, jog administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas – negali būti taikoma automatiškai, tiriant bet kokį administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
5.13. Jei automobilis yra pastatomas pažeidžiant KET 150.7 papunkčio reikalavimus, kitų – jo stovėjimo kryptimi važiuojančių – automobilių vairuotojai, norėdami apvažiuoti pastatytą (stovintį) automobilį, visuomet turės kirsti priešingų krypčių eismo (transporto) srautus skiriančią siaurą ištisinę liniją, nurodytą KET Trečiojo priedo 1.1 papunktyje (nes būtent su ja ir yra tiesiogiai susijęs KET 150.7 papunkčio pažeidimas), ir apvažiuoti stovintį automobilį, išvažiuodami į priešpriešinio eismo juostą. Taigi KET 150.7 papunkčio pažeidimu pasireiškiantis administracinis nusižengimas, nurodytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje, visuomet suponuoja kito vairuotojo (automobilio) išvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą. Analogišką teisinį padarinį – hipotetinę grėsmę kitiems eismo dalyviams – sukuria iš esmės visų KET 150 punkto papunkčių, kuriuose įtvirtintas draudimas sustoti ir stovėti, pažeidimas. Tačiau, nors tokia hipotetinė grėsmė iškyla visuomet, kai yra pažeidžiamas KET 150.7 papunktyje įtvirtintas draudimas, įstatymų leidėjas ANK neįtvirtino nuostatos, kad visais atvejais, kai yra padaromas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje, privalo būti taikoma ir administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas. Tai leidžia daryti išvadą, jog, norint taikyti administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonę – priverstinį transporto priemonės nuvežimą, vien hipotetinės grėsmės, kylančios iš padaryto administracinio nusižengimo turinio, nepakanka. Ši prievartos priemonė gali būti taikoma tik tada, jei: ją pateisina aktualios individualios faktinės aplinkybės, suponuojančios realią grėsmę, griežtai laikantis įstatyme nurodytų sąlygų ir pagrindų, išsaugant prievartos proporcingumą.
5.14. Pareiškėjui taikyta administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas – yra absoliučiai nemotyvuota, nepagrįsta, nebūtina ir aiškiai per griežta (neadekvati, neproporcinga) bei neteisėta. Sprendimas prievarta nuvežti automobilį į automobilių prievartinio stovėjimo vietą ir šį sprendimą įgyvendinantys veiksmai sukėlė dvasinių išgyvenimų, psichologinį diskomfortą, didžiules neigiamas emocijas ir dirbtinių nepatogumų. 300 Eur dydžio neturtinė žala padaryta neteisėtai taikant administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonę – priverstinį transporto priemonės nuvežimą, o 500 Eur dydžio neturtinė žala padaryta neteisėtai patraukus jį administracinėn atsakomybėn.
6. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausioji specialistė J. Ivanauskaitė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo netenkinti prašymo ir palikti Institucijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartį nepakeistus. Pareigūnė atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Bylą nagrinėję teismai išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė įstatymą, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl E. M. kaltės dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymo ir ANK 603 straipsnyje įtvirtintos nuostatos pritaikymo.
6.2. Mortos gatvės, Vilniuje, pradžioje įrengtas kelio ženklas Nr. 541 „Stovėjimo zona“ yra nurodomasis kelio ženklas, kuris reiškia, kad transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už šio kelio ženklo. Šis kelio ženklas transporto priemonės vairuotojui rodo, kad jis turi teisę pastatyti transporto priemonę visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo, bet nenustato, kaip šia teise vairuotojas privalo naudotis. Kelio ženklas Nr. 541 neatleidžia transporto priemonių vairuotojų nuo pareigų, kurias nustato horizontalusis kelio ženklinimas, vykdymo. KET 3 priedo 1.1 papunktyje nustatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. KET 150.7 papunktyje nustatyta, kad tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos turi būti išlaikomas bent 3 metrų atstumas. Reikalavimas laikytis nustatyto atstumo yra įtvirtintas ir tam, kad eismo juostoje stovinti transporto priemonė netrukdytų judėti kitoms ta pačia eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms, šių transporto priemonių vairuotojai nebūtų priversti išvažiuoti į priešingos krypties eismo juostą ir netrukdytų priešinga kryptimi judančioms transporto priemonėms. Nustatytos taisyklės laikymusi yra užtikrinamas saugus ir sklandus transporto priemonių eismas kelyje.
6.3. Šiuo atveju kelio ženklinimu siaura ištisine linija nėra nustatomas draudimas konkrečioje vietoje statyti transporto priemones, o nustatoma tvarka, kaip transporto priemonė turi būti pastatyta. Jeigu transporto priemonės neįmanoma pastatyti laikantis anksčiau nurodyto atstumo, vadinasi, toje vietoje transporto priemonės statyti negalima. Todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad horizontalusis kelio ženklinimas Mortos g. 14, Vilniuje, ne prieštarauja kelio ženklui Nr. 541, o jį papildo, t. y. nustato, kaip (kokias pareigas vykdydamas) konkrečioje kelio vietoje asmuo gali pasinaudoti teise pastatyti automobilį, kelio ženklų ir horizontaliojo kelio ženklinimo reikalavimai privalo būti vertinami sistemiškai, o ne atsieti vieni nuo kitų.
6.4. Institucija priėmė sprendimą taikyti administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonę, nustačiusi, kad vairuotojas transporto priemonę paliko stovėti pažeisdamas KET 150.7 papunkčio reikalavimus, palikta stovėti transporto priemonė trukdo saugiam kitų transporto priemonių eismui. Priverstiniu transporto priemonės nuvežimu, kaip šios administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės taikymu, buvo siekiama užtikrinti saugų eismą.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto E. M. prašymas atmestinas.
Dėl ANK 417 straipsnio 2 dalies taikymo
8. ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Šis pažeidimas įtvirtintas teisės normoje su blanketine dispozicija, kuri nukreipia ieškoti pavojingos veikos, atitinkančios administracinio nusižengimo požymius, Kelių eismo taisyklėse, reglamentuojančiose, be kita ko, transporto priemonių statymo ir sustojimo tvarką.
9. Nagrinėjamoje byloje E. M. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad jis 2024 m. liepos 5 d. 15.39 val. Vilniuje, Mortos g., sustojo ir stovėjo vietoje, kurioje tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos (bortelio) yra mažesnis kaip 3 metrų atstumas, taip pažeidė KET 150.7 papunktyje įtvirtintą draudimą sustoti ir stovėti ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra – važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas.
10. Pareiškėjas nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ANK 417 straipsnio 2 dalį, nes Mortos g. dalyje (kelio atkarpoje), kurioje buvo pastatytas ir stovėjo automobilis, stovėjęs ir galiojęs kelio ženklas Nr. 541 „Stovėjimo zona“ turėjo pirmumą prieš šioje kelio atkarpoje esantį horizontalųjį kelio ženklinimą – ištisinę liniją, nustatytą KET 3 priedo 1.1 papunktyje. Šią išvadą pareiškėjas grindžia tuo, kad kelio ženklas Nr. 541 ir horizontalusis kelio ženklinimas, nurodytas KET 3 priedo 1.1 papunktyje, taikomas kartu su KET 150.7 papunkčiu, formuluoja vienas kitam prieštaraujantį reguliavimą: kelio ženklas leidžia, o horizontalusis kelio ženklinimas draudžia statyti automobilį. Pareiškėjo teigimu, ši teisės normų kolizija yra išsprendžiama taikant SEAKĮ 3 straipsnio 3 dalį ir KET 8 punktą, pagal kuriuos, jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklo reikalavimais. Todėl, pareiškėjo vertinimu, šioje atkarpoje pastačius automobilį nebuvo pažeistas KET 150.7 papunktis, taigi nebuvo padarytas ir administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjo argumentais.
11. Abiejų instancijų teismai, atmesdami analogiškus pareiškėjo skundo argumentus dėl nepagrįsto jo nubaudimo, nustatė, kad jis automobilį pastatė kelio ženklo Nr. 541 „Stovėjimo zona“ su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ galiojimo teritorijos ribose, tačiau vietoje, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus, krašto buvo mažesnis kaip 3 m atstumas (nustatytas 90 cm atstumas), taip buvo pažeistas KET 150.7 papunktyje įtvirtintas draudimas. Teismai, įvertinę visą bylos medžiagą, taip pat ir KET, nustatančias eismo keliais tvarką, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tvirtinti, jog Mortos g. stovinčio nurodomojo kelio ženklo Nr. 541 „Stovėjimo zona“ ir kelio ženklinimo reikalavimai prieštarauja vieni kitiems ir dėl šios priežasties turi būti vadovaujamasi kelio ženklo reikalavimais, kaip tai nustatyta SEAKĮ 3 straipsnio 3 dalyje ir KET 8 punkte. Tokia teismų pozicija grindžiama tuo, kad horizontalusis kelio ženklinimas šiuo atveju ne prieštarauja kelio ženklui Nr. 541, o jį papildo, t. y. nustato, kaip (kokias pareigas vykdydamas) konkrečioje kelio vietoje asmuo gali pasinaudoti teise pastatyti automobilį. Kelio ženklas Nr. 541 „Stovėjimo zona“ nesuteikia teisės transporto priemones statyti bet kurioje kelio dalyje (vietoje), nepriklausomai nuo kitų KET nustatytų draudimų.
12. Teisėjų kolegija, patikrinusi teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad teismai tinkamai vairuotojo E. M. veiką vertino kaip KET 150.7 papunkčio reikalavimų pažeidimą. Atitinkamai šio KET reikalavimo pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, be kita ko, nustatančią atsakomybę už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo daryti išvados, kad bylą nagrinėję teismai ir Institucija, nubaudusi E. M., neteisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas. Priešingai pareiškėjo prašyme išdėstytiems argumentams, teismai, sistemiškai įvertinę SEAKĮ bei KET nustatytą eismo keliais tvarką, pagrįstai šioje byloje nenustatė pareiškėjo deklaruojamos kolizijos tarp kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimų ir teisingai pripažino, jog kelio ženklo Nr. 541 „Stovėjimo zona“ galiojimo teritorijoje privaloma laikytis KET 150 punkte nustatytų imperatyvių draudimų.
13. Pagal SEAKĮ 2 straipsnio 19 dalį, eismo tvarka – transporto priemonių, pėsčiųjų, kitų eismo dalyvių judėjimo, sustojimo, stovėjimo keliuose tvarka, nustatyta šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose. Aptariamą eismo tvarką, taigi ir bylai reikšmingą sustojimo, stovėjimo keliuose tvarką, Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET (SEAKĮ 3 straipsnio 2 dalis, KET 1 punktas).
14. Vadovaujantis KET 8 punktu, eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę prieš šviesoforo signalus, kelio ženklus ir kelio ženklinimą, taip pat Taisyklių reikalavimus.
15. KET XVII skyrius reglamentuoja sustojimo ir stovėjimo tvarką. Šio skyriaus 150 punkto 1–17 papunkčiuose nustatyti absoliutus bei sąlyginiai draudimai sustoti ir stovėti, tarp kurių – ir draudimas sustoti ir stovėti ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra – važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas (KET 150.7 papunktis).
16. KET 1 priedo V skyriaus „Nurodomieji kelio ženklai“ 8 punkte įtvirtinti nurodomieji kelio ženklai, kurie nustato arba panaikina tam tikrą eismo tvarką. Kelio ženklas Nr. 541 „Stovėjimo zona“ nustato, kad transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo. Šio kelio ženklo reikalavimus panaikina kelio ženklas Nr. 544 „Stovėjimo zonos pabaiga“, kuris pažymi vietą, nuo kurios negalioja kelio ženklo „Stovėjimo zona“ reikalavimai. Šie ženklai nustato stovėjimo zonos pradžią ir pabaigą, tačiau nepakeičia ir nepanaikina kitų KET reikalavimų toje zonoje, tame tarpe ir kelio ženklinimo.
17. KET 3 priedo I skyriuje reglamentuotas horizontalusis ženklinimas (baltos arba šiame skyriuje nustatytų kitų spalvų linijos, rodyklės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies), kuris nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką (KET 3 priedo 1 punktas). KET 3 priedo 1.1 papunktyje nustatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
18. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, darytina išvada, kad KET 3 priedo 1.1 papunktyje reglamentuota siaura ištisinė linija, kuri nagrinėjamu atveju skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, savaime nereguliuoja transporto priemonių sustojimo ir stovėjimo tvarkos. Stovėjimo tvarką konkrečiame kelyje reguliuoja KET 3 priede apibrėžtas horizontalusis kelio ženklinimas taikomas kartu su KET 150.7 papunkčiu, būtent kuriame įtvirtintas draudimas stovėti šioje kelio atkarpoje, nes jame nustatyta, kad tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos turi būti išlaikomas bent 3 metrų atstumas. Taigi iš esmės tarp paties gatvės horizontaliojo kelio ženklinimo ir įrengto kelio ženklo Nr. 541 „Stovėjimo zona“, nustatančio, kad transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo, tiesioginių prieštaravimų dėl stovėjimo tvarkos reguliavimo nėra, nesant teisės normų kolizijos, jos išsprendimo taisyklės, nustatytos SEAKĮ 3 straipsnio 3 dalyje ir KET 8 punkte, netaikytinos.
19. Pirmiau nutartyje aptartų SEAKĮ bei KET, nustatančių eismo keliais tvarką, nuostatų turinys leidžia spręsti, kad pareiškėjo aptariamą koliziją tarp normų, reguliuojančių sustojimą ir stovėjimą, iš esmės išsprendžia pats KET 150 punktas ir jo papunkčiai, o tiksliau, teisės normoje tiesiogiai nustatyti sąlyginiai arba absoliutūs draudimai, reguliuojantys nagrinėjamam klausimui išspręsti reikšmingą eismo tvarką – sustojimą ir stovėjimą. Šiuo atveju taikomas reguliavimas suteikia pagrindą daryti išvadą, jog, vadovaujantis kelio ženklu Nr. 541 „Stovėjimo zona“, statant automobilį jo galiojimo teritorijoje, negalima nukrypti nuo KET XVII skyriuje įtvirtintų absoliučių, nenumatančių išimčių, draudimų ir juos ignoruoti. Kaip minėta pirmiau, kelio ženklai Nr. 541 „Stovėjimo zona“ ir Nr. 544 „Stovėjimo zonos pabaiga“ nustato stovėjimo zonos pradžią ir pabaigą, tačiau savaime nepakeičia ir nepanaikina visų kitų KET reikalavimų jų galiojimo zonoje. Toks reguliavimas suponuoja eismo dalyvio pareigą visais atvejais, taigi ir kelio ženklo Nr. 541 „Stovėjimo zona“ galiojimo teritorijoje, laikytis KET nustatyto imperatyvaus draudimo sustoti ir stovėti: pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas (150.4 papunktis), ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku (150.6 papunktis), be kita ko, ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra – važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas (150.7 papunktis) ir kt. Jokios KET nuostatos neįtvirtina šių draudimų išimčių. Pažymėtina, jog pagal tai yra diferencijuojama ir administracinė atsakomybė ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtinant alternatyvias pažeidimo sudėtis: sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, arba sustojimą ir stovėjimą, nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų.
20. Prašyme taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju kelio važiuojamosios dalies ženklinimu yra dirbtinai provokuojamas administracinio nusižengimo padarymas. Pareiškėjas teigia, kad kelio ženklų ir kelio ženklinimo išdėstymas Mortos g. dalyje (atkarpoje) yra akivaizdžiai apgaulingas, klaidinantis – kelio ženklu yra sukuriama iliuzija, kad yra galimybė teisėtai pastatyti automobilį visoje už šio kelio ženklo besitęsiančios gatvės atkarpoje.
21. Atsakant į šiuos argumentus, pritartina apygardos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog kelio ženklų ir kelio ženklinimo reikalavimų visuma negalėjo būti numatoma bei priešingai – buvo aiškiai klaidinanti. Visų pirma, iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad šiuo atveju kelio ženklas Nr. 541 „Stovėjimo zona“ įrengtas prieš stovėti skirtą kelio ruožą, paženklintą brūkšnine linija. Antra, vieta, kurioje E. M. paliko stovėti automobilį, yra ne tik paženklinta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, o tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos (bortelio) atstumą tesudarė 90 cm, bet ir gatvėje ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos šiuo atveju skiria priešingų krypčių transporto srautus su gretimai įrengta sankryža su Mortos–Naugarduko gatvėmis. Iš to atidus ir rūpestingas vairuotojas galėjo suprasti, kad šioje vietoje paliekama transporto priemonė gali sudaryti aiškią kliūtį kitoms transporto priemonėms, įsukančioms į sankryžą ir iš jos išsukančioms, trukdyti saugiam eismui. Konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai, tinkamai įvertinę objektyvias bylos aplinkybes, priėjo pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas susiklosčiusioje situacijoje turėjo ir galėjo suvokti, jog palieka automobilį neleistinoje vietoje. Pareiškėjo prašyme nurodyti teiginiai dėl to, kad jis kitaip vertina KET įtvirtintas eismo dalyvių pareigas, nustatytus draudimus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jo veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties.
22. Bylą nagrinėję teismai šiuo atveju teisingai nustatė, kad administracinio nusižengimo padarymą nulėmė ne klaidinantis eismo tvarkos reguliavimas, o pareiškėjo neatsargumas, pasireiškiantis KET įtvirtinto imperatyvaus draudimo sustoti ir stovėti nepaisymu. Pažymėtina, kad kaltės požymis negali būti paneigtas transporto priemonės vairuotojo netinkamu ir sau palankiu teisės aktų reikalavimų interpretavimu. KET 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis, o ANK 2 straipsnio 2 dalyje – kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia.
23. Dėl to, kas pirmiau išdėstyta, darytina bendra išvada, kad E. M. administracinio nusižengimo bylą tyrusi Institucija ir ją nagrinėję teismai nepadarė esminių pareiškėjų nurodytų teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti jų priimtus nutarimą ir nutartis.
Dėl atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų
24. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pagal nustatytas teismų aplinkybes sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIzLTQ4OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-23-489/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-23-489/2020">2AT-23-489/2020</a>, 2AT-39-788/2021, 2AT-2-594/2025 ir kt.).
25. Pareiškėjas prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, be kita ko, nurodo ir prašymus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarimą, kuriuo atmestas jo skundas dėl administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės panaikinimo, ir priimti naują sprendimą – priverstinį transporto priemonės nuvežimą pripažinti nemotyvuotu, nepagrįstu ir neteisėtu. Taip pat iš Institucijos pareiškėjo naudai priteisti 135 Eur dydžio turtinės ir 800 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo teigimu, 300 Eur dydžio neturtinė žala padaryta neteisėtai taikant administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonę, o 500 Eur dydžio neturtinė žala padaryta neteisėtai jį patraukus administracinėn atsakomybėn.
26. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad ANK XXXIX skyrius reglamentuoja tik administraciniu nusižengimu padarytos žalos atlyginimo iš kaltininko (administracinį nusižengimą padariusio asmens) nukentėjusiajam, taip pat administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo tvarką ir pagrindus. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos (reglamentuotos BPK VIII skyriuje). Pažymėtina, kad pastarosios administracinių nusižengimų teiseną reglamentuojančios normos reguliuoja tik tvarką, kada administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms, ir įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles. Tuo tarpu pareiškėjo prašymai priteisti turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtai taikant administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonę ir patraukiant jį administracinėn atsakomybėn, atlyginimą iš esmės yra susiję su žalos atlyginimo dėl valdžios institucijų galimų neteisėtų veiksmų klausimu. Iš pareiškėjo prašymo argumentų matyti, kad šis prašymas yra faktiškai grindžiamas administracinio nusižengimo teisenos metu atliktais neteisėtais pareigūnų veiksmais – nepagrįstai vykdyta administracinio nusižengimo teisena ir jos metu taikyta neproporcinga prievartos priemone – ir yra tiesiogiai susijęs su žalos atlyginimu dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kuris reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Tokio pobūdžio bylos dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos administracinio nusižengimo teisenoje atliktais neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo yra nagrinėjamos administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas; specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 5 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-14/2023; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVMtMzYzLTYwMi8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AS-363-602/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AS-363-602/2024">AS-363-602/2024</a>). Taigi pirmiau aptarti pareiškėjo prašymai, susiję su žalos atlyginimu, peržengia administracinių nusižengimų bylų teisenos nagrinėjimo ribas – pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas įstatyme nustatytais atvejais gali būti priteisiamas ne bendrosios kompetencijos, o administraciniuose teismuose.
27. Antra, pagal ANK 607 straipsnio 3 dalį, apylinkės teismo nutarimas, kuriuo išspręstas skundas dėl administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonių taikymo, neskundžiamas, tačiau nesutikimą su šiuo nutarimu galima pareikšti apeliaciniame skunde dėl administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo. Taigi teisenos užtikrinimo priemonės taikymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, atliekamas pagal ANK 607 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, užbaigiamas apygardos teisme. Šios priemonės taikymo teisėtumo ir proporcingumo klausimų svarstymas šioje atnaujintoje byloje, pabaigtoje nepanaikinus Institucijos nutarimo ir teismų priimtų nutarčių, atskirai nesudaro atnaujintos bylos nagrinėjimo dalyko, nes nepatenka į ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytas atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartį nepakeistus.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Sigita Jokimaitė
Tomas Šeškauskas
