Baudžiamoji byla Nr. 2K-160-813/2025 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00400-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1;
1.2.23.2.2.1; 2.1.6.2.2; 2.4.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Dariaus Kantaravičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžio.
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) laisvės apribojimu trims mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) nuostatomis, laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams be intensyvios priežiūros, pagal BK 2601 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) nuostatomis, laisvės apribojimu vieneriems metams devyniems mėnesiams be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir D. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams devyniems mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neturėti, nevartoti, neįsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, išskyrus išrašytas pagal gydytojo receptą, dirbti arba mokytis, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti psichologo konsultacijose, būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pakeista Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio dalis dėl D. J. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 2601 straipsnio 4 dalį paskirtų bausmių ir paskirtos galutinės subendrintos bausmės ir D. J. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams, pagal BK 2601 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija) nuostatomis, paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, šios bausmės ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) paskirta bausmė subendrintos bausmių apėmimo būdu ir D. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. J. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 2601 straipsnio 4 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ir tokio tikslo neturėdamas, ir neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną siuntė psichotropines medžiagas, būtent:
1.1. ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 2 d. 10.45 val., būdamas Lietuvos Respublikoje, naudodamasis elektroninių ryšių priemonėmis – mobiliojo ryšio telefonu, programėlės,,Telegram“ kanale iš vartotojo slapyvardžiu,,(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitydamas kriptovaliuta, užsakė didelį kiekį psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinono kristaliniu pavidalu, šios medžiagos masė – 28,6228 g, grynasis kiekis – 20,9147 g, nurodydamas išgalvoto gavėjo tapatybę ir adresą bei savo mobiliojo ryšio telefono numerį, tokiu būdu jas įgydamas, ir šias medžiagas siuntė iš Graikijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną, į UAB TNT Kauno biuro siuntų patalpas, po to UAB TNT kurjeris jas atgabeno 2023 m. birželio 2 d. 10.45 val. D. J. nurodytu adresu, kai kurjeris perdavė pirmiau nurodytas psichotropines medžiagas D. J., pastarasis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jie šias medžiagas asmens kratos metu rado ir paėmė.
2. Taip pat D. J. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu neturėdamas tikslo jas platinti, būtent:
2.1. laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 2 d. 11.47 val. Elektrėnų mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), 19,9 proc. gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, dalį jų suvartojo, o likusias narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), 19,9 proc. gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, nedidelį jų kiekį – 0,1210 g, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė savo namuose, kol policijos pareigūnai šias narkotines medžiagas kratos metu rado ir paėmė.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs D. J. baudžiamąją bylą pagal prokuroro ir nuteistojo D. J. gynėjo apeliacinius skundus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nurodė, kad byloje nėra abejonių dėl to, jog D. J. disponavo uždrausta psichotropine medžiaga, jis pagrįstai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už neteisėtą didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą ir pagal BK 2601 straipsnio 4 dalį už didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, padarė išvadą, kad nors, skirdamas D. J. bausmes pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir BK 2601 straipsnio 4 dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, bet, paskirdamas švelnesnės rūšies už laisvės atėmimą bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to nuteistajam D. J. buvo paskirtos aiškiai per švelnios bausmės. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino priežastis, dėl kurių D. J. pradėjo vartoti narkotines medžiagas, taip pat ir jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, nors šios aplinkybės yra svarbios ir rodo, kad nuteistasis daro teisingas išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, vis dėlto matyti, kad byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymas yra ankstesnio elgesio pasekmė, D. J. ne tik pats vartodavo narkotines ir psichotropines medžiagas, bet jas platindavo kitiems asmenims, tai rodo ženkliai didesnį jo asmens ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, todėl nuteistajam D. J. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu mažesnes už BK 260 straipsnio 2 dalies ir BK 2601 straipsnio 4 dalies sankcijose nustatytą minimalią ribą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistojo D. J. gynėjas advokatas L. Žalnieriūnas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 26 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 26 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nebuvo užtikrinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta apelianto teisė, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Bylą nagrinėjusios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pirmininko elgesys nagrinėjant D. J. bylą atitiko tiek objektyvųjį, tiek subjektyvųjį šališkumo aspektus ir tai turėjo įtakos proceso eigai bei teisės į gynybą įgyvendinimui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pirmininko teisėjo L. Šiukštos išankstinio šališkumo požymiai pasireiškė neobjektyviomis replikomis, priešiškais gynėjo procesinių veiksmų vertinimais ir netinkama reakcija į gynėjo baigiamąją kalbą apeliacinės instancijos teismo posėdyje: nuteistojo D. J. gynėjui pareiškus prašymą dėl nuteistąjį charakterizuojančių dokumentų pridėjimo prie bylos medžiagos, jis replikavo dėl tokio prašymo pagrįstumo, išreiškė savo kritišką požiūrį nevertindamas šio prašymo pagrįstumo teisiniu aspektu; gynėjui pradėjus argumentuoti, kaip su byla yra susiję prašomi prie jos pridėti duomenys, jis pertraukė gynėją ir toliau menkindamas gynėjo poziciją išsakė teiginius, kuriais iš esmės ėmėsi vertinti apeliacinio skundo motyvus; reaguodamas į nuteistojo D. J. emocijas, jis išsakė teiginius, kuriais parodė išankstinę nuostatą, kad D. J. bus nuteistas ir jam bus paskirta laisvės atėmimo bausmė; garsindamas apeliacinį skundą, jis uždavė gynėjui su skundo turiniu tiesiogiai nesusijusius klausimus, formavo netikslų gynybos pozicijos vaizdinį ir aiškiai išreiškė neigiamą požiūrį į apeliacinio skundo argumentus; pertraukinėjo gynėją jam sakant baigiamąją kalbą, ginčydamas gynėjo išsakytus teisinius argumentus; gynėjui bandant atsakyti į išsakytas replikas, teisėjas demonstratyviai nusisuko ir kalbėjosi su kita kolegijos nare, taip ignoruodamas dalį gynėjo išsakytų argumentų. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo ir baigiamųjų kalbų metu prokuroro išsakytą poziciją, kad jis tik iš dalies palaiko apeliacinį skundą ir prašė neskirti nuteistajam D. J. realios laisvės atėmimo bausmės, taip toliau išlaikydamas tendencingą neigiamą požiūrį į nuteistąjį ir jo gynėją. Be to, teisėjas L. Šiukšta buvo šališkas ir subjektyviuoju aspektu – teisėjo aktyvus ir priešiškas įsitraukimas į proceso eigą atskleidžia realų tendencingumą, teisėjas ne tik formavo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties, bet ir šią nuostatą aktyviai reiškė proceso metu per pasisakymus, replikas, demonstratyvų elgesį, menkino išimtinai vien gynybos poziciją. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pažeidžiant teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, toks pažeidimas yra esminis, nes nebuvo užtikrintas teisingas bylos išnagrinėjimas, todėl byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka kitai teisėjų kolegijai (remiamasi ir kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg4LTM4Ny8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-188-387/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-188-387/2022">2K-188-387/2022</a>).
4.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 331 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus. Pažymima, kad žodinis apeliacinis procesas nėra betikslis ar tik formaliai atliekamas procesinis veiksmas, priešingai, tai yra esminė rungtyniško baudžiamojo proceso dalis, kurios metu šalys turi realią galimybę detalizuoti, papildyti ar paaiškinti apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Tiek gynėjo, tiek ir prokuroro žodžiu išsakyta pozicija laikytina neatsiejama skundo nagrinėjimo dalimi, kurią teismas turi įvertinti, kai išsakyti argumentai gali būti esminiai ir turėti reikšmingos įtakos nuteistojo teisinei padėčiai. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, nepagrįstai nurodydamas, kad nebuvo ginčijamas D. J. inkriminuotas neteisėtas psichotropinių medžiagų įgijimas. Taip apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas. Priešingai nei nurodė teismas, gynėjas nuosekliai baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde ir baigiamojoje kalboje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka įrodinėjo, kad D. J. negalėjo būti inkriminuota BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodyta veika, nes D. J. psichotropinių medžiagų neįgijo, jų nebuvo perėmęs į savo faktinę kontrolę, o veiksmai, kai yra užsakomos draudžiamos medžiagos, patenka į kontrabandos sudėtį. Gynybos argumentai, susiję su nepagrįstai D. J. inkriminuotu psichotropinių medžiagų įgijimo požymiu, yra esminiai, bet dėl jų skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas iš viso nepasisakė. Tokiu būdu buvo iš esmės pažeista nuteistojo teisė į veiksmingą gynybą ir teisingą teismo procesą, tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, kuris sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (remiamasi kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE4LTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-418-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-418-699/2015">2K-418-699/2015</a>, 2K-190-648/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ3LTc4OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-147-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-147-788/2022">2K-147-788/2022</a>). Be to, apeliacinės instancijos teismas ignoravo ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroro išsakytą poziciją, jog jis nepalaikė apeliacinio skundo dalies dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo D. J. ir prašė palikti pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės apribojimo bausmę, tik nustatant griežtesnius įpareigojimus.
4.3. D. J. nepagrįstai inkriminuotas psichotropinių medžiagų įgijimas. Įgijimas nėra įmanomas iki faktinio draudžiamų medžiagų gavimo, nes jis reikalauja realaus užvaldymo, kai asmuo faktiškai disponuoja draudžiamomis medžiagomis savo žinioje, gali spręsti dėl jų likimo, naudoti jų savybes (remiamasi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEzLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-613/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-613/2007">2K-613/2007</a>). Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos. D. J. fiziškai neužvaldė draudžiamų medžiagų, neturėjo jų savo dispozicijoje, negalėjo jomis naudotis, nulemti jų teisinio likimo. Draudžiamų medžiagų užsakymas internetu yra planavimo ar organizavimo veiksmai, bet ne įgijimas, o užsakytos prekės pristatymo eigos stebėjimas patenka į kontrabandos nusikaltimo turinį. Net ir kaltinamajame akte BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodyta veika buvo aprašyta kaip kontrabanda. Be to, nagrinėjamu atveju psichotropinės medžiagos buvo įsigytos Graikijoje, todėl turėjo būti nustatyta, ar Graikijoje šios medžiagos buvo draudžiamos ir jų nebuvo galima teisėtai įsigyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš D. J. inkriminuojamų pavojingų veikų turinio šalintinas psichotropinių medžiagų įgijimas, atitinkamai tai sudaro pagrindą išteisinti D. J. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Neteisėto didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo ir šių medžiagų kontrabandos kvalifikavimas kaip padarytų esant idealiajai sutapčiai yra nepagrįstas, nes veiksmų laikas iš esmės nesutampa, todėl idealioji sutaptis negalima, be to, toks dvigubas kvalifikavimas yra perteklinis.
4.4. Byloje buvo netinkamai nustatytas nusikalstamų veikų, nurodytų BK 260 ir 2601 straipsniuose, dalykas, t. y. kad D. J. disponavo medžiaga, kuri buvo uždrausta. Disponuoti draudžiama tik tomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kurios aiškiai ir konkrečiai yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus sąrašus, jų vėlesnius pakeitimus ar papildymus. Šie sąrašai rengiami vadovaujantis tarptautinėmis konvencijomis ir nacionaliniu reguliavimu, o naujos psichoaktyviosios medžiagos į sąrašus įtraukiamos tik atskiru ministro įsakymu. Disponavimas medžiaga, kuri nėra įtraukta nei į konvencijas, nei į sąrašus, negali būti laikomas nusikalstamu veiksmu. 3-chlormetkatinonas (3-CMC) veikos padarymo metu (2023 m. birželio 2 d.) nebuvo įtrauktas nei į 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvenciją, nei konkrečiai ir aiškiai identifikuotas nacionaliniuose teisės aktuose – nenurodytas nei cheminis pavadinimas, nei formulė, nei eilės numeris draudžiamų medžiagų sąraše. 3-chlormetkatinonas, kaip psichoaktyvioji medžiaga, į 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencijos II sąrašą buvo įtrauktas tik 2024 metų kovo 17 d., t. y. jau po D. J. inkriminuotos veikos padarymo. Kadangi konvencijos nuostatos per nacionalinę teisę yra perkeliamos į Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, todėl iki oficialaus įtraukimo į konvenciją 3-CMC medžiaga negalėjo būti laikoma draudžiama pagal konvencinę sistemą. Teisme apklausta Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamento atstovė taip pat pripažino, kad 3-CMC yra nauja psichoaktyvi medžiaga, tai reiškia, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ji negalėjo būti laikoma reguliuojama ar draudžiama pagal 1971 m. konvencijos pagrindu sudarytus sąrašus. Išaiškinimas, kad 3-CMC medžiaga buvo draudžiama dar nuo 2015 m. priskiriant ją katinonų darinių grupei, prieštarauja pirmiau nurodytoms aplinkybėms, kad 3-CMC medžiaga Psichotropinių medžiagų konvencijoje uždrausta atskiru įrašu kaip savarankiška, nauja psichoaktyvi medžiaga, o ne kaip priklausanti jau anksčiau įtrauktai katinonų darinių grupei. Byloje nėra jokių duomenų (ekspertizės ar specialisto išvados), pagal kuriuos 3-CMC būtų galima priskirti katinonų darinių grupei. Priešingai, pateiktoje konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad nei identiška, nei labai panaši cheminė formulė draudžiamų medžiagų sąrašuose nėra įrašyta. Kadangi byloje kilusios abejonės dėl psichotropinės medžiagos 3-CMC priskyrimo draudžiamų medžiagų sąrašams nebuvo pašalintos, todėl, vadovaujantis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, tai turėjo būti aiškinama nuteistojo D. J. naudai, pripažįstant, kad 3-CMC medžiaga neatitiko BK 260 ir 2601 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų dalyko kriterijų.
4.5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą sugriežtindamas nuteistajam D. J. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir BK 2601 straipsnio 4 dalį paskirtas bausmes. Apeliacinės instancijos teismas deklaratyviai nurodė, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bausmės rūšis – laisvės apribojimas – neva yra netinkama, tokios savo išvados nepagrindė nei faktinių aplinkybių, nei teisės normų vertinimu. Priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo savo sprendimą skirti nuteistajam D. J. laisvės apribojimo bausmes, skiriamas bausmes individualizavo atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, elgesį po nusikalstamų veikų padarymo ir konkrečias veikų padarymo aplinkybes. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką, kad net kvalifikuotoms ar itin kvalifikuotoms nusikalstamoms veikoms (BK 260 straipsnio 2, 3 dalys) buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc5LTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-179-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-179-693/2019">2K-179-693/2019</a>, 2K-167-303/2022 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas šios praktikos visiškai neanalizavo ir dėl jos nepasisakė. D. J. pripažino faktines veikų aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, D. J. iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo paimtos ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir nepateko į apyvartą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad nuteistojo asmenybės ir padarytų veikų pavojingumas yra sumažėjęs. Be to, ir prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išreiškė poziciją, kad D. J. paskirta laisvės apribojimo bausmė neturėtų būti keičiama į griežtesnę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į pirmiau nurodytas aplinkybes, nepagrįstai sureikšmino ankstesnį D. J. elgesį ir paskyrė nuteistajam D. J. laisvės atėmimo bausmes, taip pažeisdamas teisingumo principą ir tinkamai neindividualizuodamas skiriamų bausmių. Taip pat BK 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybė asmeniui, nuteistam už sunkų tyčinį nusikaltimą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Meškauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo D. J. gynėjo advokato L. Žalnieriūno kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Kasatoriaus teiginiai dėl nešališkumo principo pažeidimo yra nepagrįsti. Skunde cituojamuose apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai pirmininkavusio teisėjo L. Šiukštos pasisakymuose nėra aiškaus nusistatymo prieš nuteistąjį ir jo gynėją, įsiterpimas į gynėjo baigiamąją kalbą vertintinas ne kaip aiški šališkumo išraiška, o kaip pirmininkavusio teismo posėdžiui teisėjo siekis, kad baigiamoji kalba būtų susijusi su apeliacinio skundo turiniu. Be to, gynyba dėl daugelio teisėjo pasisakymų, kurie kasaciniame skunde pateikiami kaip šališkumo įrodymai, nušalinimo teisėjų kolegijai ar atskiram teisėjui nepareiškė.
5.2. Nėra pagrindo sutikti su kasatoriumi dėl netinkamo bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas aptarė ir atsakė į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus, nurodydamas, kodėl juos atmeta, detaliai išanalizavo esmines faktines aplinkybes, reikšmingas veikos sudėčiai konstatuoti. Vertindamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį pagrįstumą, išdėstė motyvus ir dėl psichotropinių medžiagų įgijimo.
5.3. Taip pat skunde nepagrįstai keliamos abejonės, kad 3-CMC medžiaga nebuvo draudžiama ir dėl to negali būti D. J. inkriminuotų nusikaltimų dalyku. Nuo 2015 m. kovo 10 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-336 patvirtintas ir galiojantis teisinis reguliavimas, draudžiantis katinonų grupės veikliąsias medžiagas, yra aiškus ir teisėtas. Bylą nagrinėjant teisme apklausus specialistus nustatyta, kad 3-CMC medžiaga priklauso katinonų grupei. Taigi, nusikalstamų veikų padarymo metu 3-CMC medžiaga buvo draudžiama, dėl vėlesnio šios medžiagos įtraukimo į draudžiamų medžiagų sąrašus atskiru specifiniu pavadinimu jokia teisinė kolizija nekyla.
5.4. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo skirtas bausmes, atsižvelgė į prokuroro apeliacinio skundo argumentus, įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai individualizavo bausmę. Be to, teisingumo principas pažeidžiamas ir tais atvejais, kai paskiriamos kaltininko asmenybės ir padarytos veikos pavojingumo neatitinkančios bausmės.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo D. J. gynėjo advokato L. Žalnieriūno kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl bylą apeliacine tvarka nagrinėjusio teismo nešališkumo
7. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl galimo apeliacinės instancijos teismo šališkumo. Tai grindžiama bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininko L. Šiukštos elgesiu proceso metu, parodant aiškų nusistatymą prieš nuteistąjį D. J. ir jo gynėją. Anot kasatoriaus, toks teisėjo elgesys atitiko tiek objektyvųjį, tiek subjektyvųjį šališkumo aspektus ir turėjo įtakos proceso eigai bei tinkamam teisės į gynybą įgyvendinimui. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMjQtNjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-124-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-124-648/2015">2K-7-124-648/2015</a>, 2K-7-76-719/2021, 2K-7-39-1073/2021, 2K-7-62-495/2024, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>, 2K-62-648/2025 ir kt.). Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas baimintis, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, suinteresuoto asmens požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LTY4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204-689/2019">2K-204-689/2019</a>, 2K-101-303/2020, 2K-34-594/2025). Pagal teismų praktiką, nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti svarbiausią reikšmę turi tai, ar proceso šalies nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195/2010">2K-195/2010</a>, 2K-214-976/2017, 2K-179-303/2020). Bendriausiu požiūriu teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos konkrečios faktinės aplinkybės, patvirtinančios išankstinį teismo nusistatymą ar nusiteikimą priimti procesinį sprendimą vienos iš proceso šalių naudai ar nenaudai arba tendencingą proceso organizavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>).
9. Pažymėtina ir tai, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtMzAzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-303/2018">2K-45-303/2018</a>, 2K-211-895/2018, 2K-7-53-489/2023). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAwLTY5Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-300-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-300-697/2019">2K-300-697/2019</a>, 2K-114-511/2022, 2K-34-594/2025). Taip pat kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad ne bet koks teisėjo etikos reikalavimų galimai neatitinkantis teisėjo elgesys proceso metu, nors ir sukėlęs proceso dalyviams neigiamų emocijų, objektyviai reiškia ir teismo nešališkumo trūkumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTYtNDg5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-96-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-96-489/2018">2K-96-489/2018</a>). Toks teisėjo elgesys vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai laikantis bendrųjų teismo nešališkumo nuostatų ir atsižvelgiant į visumą kitų bylos aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAwLTM4Ny8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-100-387/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-100-387/2023">2K-100-387/2023</a>).
10. Kasatorius apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pirmininko teisėjo L. Šiukštos šališkumą grindžia teisėjo elgesiu nagrinėjant bylą teismo posėdyje: išsakyta kritika dėl gynėjo prašymo pridėti prie bylos nuteistąjį D. J. charakterizuojančius dokumentus, diskusija dėl tokio prašymo tikslingumo, gynėjo pozicijos kritika, netinkamu replikavimu nuteistajam dėl parodytų emocijų, replikavimu gynėjui sakant baigiamąją kalbą, bendravimu su kita teisėjų kolegijos nare gynėjui sakant baigiamąją kalbą.
11. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau aptarta teismų praktika, patikrinusi bylos medžiagą ir priimtą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad kasatoriaus nurodytos aplinkybės nepagrindžia apeliacinės instancijos teismo šališkumo nei subjektyviąja, nei objektyviąja prasme. Byloje nenustatytas nei galimas bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios teisėjų kolegijos ar jos pirmininko asmeninis šališkumas ar tendencingumas, nei proceso organizavimo trūkumai, leidžiantys manyti, kad vienai proceso šaliai rodomas išankstinis palankumas ar priešiškumas. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, byloje nenustatyta, kad kasatoriaus nurodytas teisėjo L. Šiukštos elgesys nagrinėjant bylą apribojo rungtynišką procesą ar neužtikrino tinkamo teisės į gynybą įgyvendinimo. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo išsiaiškinti, kodėl prašoma prie bylos pridėti atskirus bylos įrodymus, kokias aplinkybes jais norima patvirtinti ar paneigti. Nuteistojo D. J. gynėjo apeliacinio skundo pristatymo ir baigiamųjų kalbų metu teisėjas L. Šiukšta iš esmės siekė išsiaiškinti (pasitikslinti) gynybos poziciją. Vien tai, kad, kasatoriaus vertinimu, teisėjo pastabos ir replikos buvo išsakytos netinkamu tonu ar netinkamu metu, nesudaro pagrindo nagrinėjamoje byloje konstatuoti apeliacinės instancijos teismo šališkumą. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su teisėjo bylos nagrinėjimo organizavimu ir elgesiu procese, kasatoriaus yra lyginamos su kitoje kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasaciniame skunde remiamasi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg4LTM4Ny8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-188-387/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-188-387/2022">2K-188-387/2022</a>), tačiau sprendžiant, ar yra pagrindo abejoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu, turi būti vertinamos būtent konkrečios bylos aplinkybės ir tam lemiamos reikšmės neturi kitoje byloje pateiktas panašių aplinkybių vertinimas.
12. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasatoriumi, kad nuteistojo D. J. bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo šališkas teismas, todėl nėra pagrindo tenkinti ir prašymo perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Dėl BPK reikalavimų laikymosi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka
13. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes netinkamai nustatė apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, nepagrįstai nurodydamas, kad nebuvo ginčijamas D. J. inkriminuotas neteisėtas psichotropinių medžiagų įgijimas, susiaurino bylos nagrinėjimo ribas ir neišnagrinėjo esminių gynybos argumentų. Taip pat kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino pasikeitusios valstybinį kaltinimą byloje palaikančio prokuroro pozicijos lyginant su apeliaciniu skundu. Šie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
14. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti pabloginama daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas. Nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažintini esminiais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319-976/2015">2K-319-976/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE4LTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-418-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-418-699/2015">2K-418-699/2015</a>, 2K-190-648/2018, 2K-112-895/2019 ir kt.).
15. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinio proceso dalyviai teismo posėdžio metu taip pat turi teisę pateikti teismui įvairių prašymų, įskaitant ir susijusius su bylos nagrinėjimo ribomis, pateikti papildomos medžiagos, baigiamosiose kalbose pateikti naujų argumentų, kurie, atsižvelgiant į jų reikšmę ir esmingumą, gali tapti svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu ir priimamam sprendimui įtakos turinčiu veiksniu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYyLTMwMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-162-303/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-162-303/2017">2K-162-303/2017</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ3LTc4OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-147-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-147-788/2022">2K-147-788/2022</a>, 2K-234-489/2022). Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas neturi pareigos nagrinėti visus naujus apelianto pateiktus prašymus dėl bylos baigties ir tokius prašymus pagrindžiančius argumentus, kurie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-422/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-422/2014">2K-422/2014</a>, 2K-176-511/2021), tačiau toks naujų prašymų ir argumentų vertinimas negali būti visiškai formalus ir sukliudyti teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ3LTc4OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-147-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-147-788/2022">2K-147-788/2022</a>).
16. Vertinant kasatoriaus argumentų dėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo neišnagrinėjimo pagrįstumą, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde buvo prašoma D. J. išteisinti tiek pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, tiek pagal BK 2601 straipsnio 4 dalį. Netinkamas BK 260 straipsnio 2 dalies taikymas apeliaciniame skunde buvo grindžiamas ir tuo, kad D. J. veikos kvalifikavimas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį yra perteklinis, nes veiksmai, kuriais buvo užsakytos psichotropinės medžiagos, patenka į BK 2601 straipsnyje nustatytą kontrabandos sudėtį kaip tokių medžiagų siuntimo ir gabenimo veiksmai. Papildomai nuteistajam D. J. inkriminuotas psichotropinių medžiagų įgijimas buvo ginčijamas remiantis tuo, kad jis buvo iš karto sulaikytas, kai tik kurjeris pristatė jam siuntą su psichotropinėmis medžiagomis. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas iš D. J. nusikalstamos veikos aprašymo pašalino kaltinimų dalį dėl neteisėto didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo, kurjeriui jau perdavus šias medžiagas D. J.. Tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, baigiamųjų kalbų metu nuteistojo D. J. gynėjas, reaguodamas į bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininko pastabas, nurodė ir papildomus analogiškus kasaciniam skundui argumentus, kad psichotropinių medžiagų užsakymas internetu neatitinka šių medžiagų įgijimo požymio ir kad nebuvo ištirta, ar Graikijoje apskritai draudžiama disponuoti D. J. užsakyta psichotropine medžiaga.
17. Nors skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad byloje nėra ginčo, jog D. J. įgijo kaltinime nurodytas medžiagas (nuosprendžio 7–8 punktai), tačiau šis teismas įvertino D. J. veiksmus internetu užsakant didelį kiekį psichotropinių medžiagų, atsiskaitymą už jas dar iki medžiagų kontrabandos iš Graikijos į Lietuvą ir padarė išvadą, kad tokie veiksmai atitinka psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, nurodytą BK 260 straipsnio 2 dalies dispozicijoje (nuosprendžio 19–20 punktai). Taigi, priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo ir pateikė motyvuotas išvadas ne tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų, bet ir dėl gynėjo baigiamosios kalbos metu išsakytų argumentų.
18. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama ne tik pagal nuteistojo D. J. gynėjo, bet ir pagal Kauno apygardos teismo Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro E. Zuzevičiaus apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma nuteistajam D. J. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 2601 straipsnio 4 dalį paskirti griežtesnes – atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmes. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras A. Stepučinskas baigiamųjų kalbų metu prokuratūros apeliacinį skundą prašė tenkinti tik iš dalies, o būtent prašė nekeisti nuteistajam paskirtos bausmės rūšies – laisvės apribojimo, tik nustatyti ilgesnį laisvės apribojimo terminą ir sugriežtinti nuteistajam paskirtus apribojimus.
19. Dėl bylos nagrinėjimo teisme metu pasikeitusios prokuratūros pozicijos apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ne pasisakymai teismo posėdyje, o apeliacinis skundas (nuosprendžio 41 punktas). Iš dalies apeliacinės instancijos teismas yra teisus, nes prokuroro pasisakymai baigiamųjų kalbų metu negali būti tapatinami su apeliacinio skundo atšaukimu, kaip tai nustatyta BPK 316 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam D. J. laisvės atėmimo bausmes, nepažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Kita vertus, remiantis pirmiau nurodyta teismų praktika, baigiamųjų kalbų metu prokuroro pasikeitusi pozicija, iš dalies nesutinkant su prokuratūros pateiktu apeliaciniu skundu, laikytina pakankamai reikšminga aplinkybe, kurią apeliacinės instancijos teismas privalėjo įvertinti ir pateikti dėl jos įtikinamus motyvus, kodėl nepritaria prokuroro baigiamųjų kalbų metu išsakytai pozicijai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apeliacinės instancijos teismas tiesiogiai neišdėstė su baigiamųjų kalbų metu pasikeitusia prokuroro pozicija susijusių motyvuotų išvadų, tačiau nuosprendyje pakankamai daug dėmesio skyrė bausmės skyrimo klausimams (nuosprendžio 26–44 punktai), pateikdamas savo vertinimą, kodėl nuteistajam D. J. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikytinos per švelniomis.
20. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriumi, kad apeliacine tvarka byla nebuvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, ar kad nuteistojo teisinė padėtis buvo pabloginta labiau, nei to buvo prašoma. Dėl to nėra pagrindo perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kaip to prašo kasatorius.
Dėl BK 260 ir 2601 straipsnių taikymo
21. Kasaciniame skunde nurodomas netinkamas BK 260 straipsnio 2 dalies ir 2601 straipsnio 4 dalies taikymas, nes nenustatyti būtinieji šių nusikalstamų veikų požymiai – dalykas ir psichotropinių medžiagų įgijimas.
22. Teisės taikymo aspektu patikrinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, D. J. veiksmus pagrįstai pripažino nusikalstamais ir juos teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 2601 straipsnio 4 dalį.
23. D. J. nuteistas už tai, kad per programėlę,,Telegram“ iš vartotojo slapyvardžiu,,(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitydamas kriptovaliuta, užsakė didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono kristaliniu pavidalu, šios medžiagos masė – 28,6228 g, grynasis kiekis – 20,9147 g, nurodydamas išgalvoto gavėjo tapatybę ir adresą bei savo mobiliojo ryšio telefono numerį, tokiu būdu jas įgijo (BK 260 straipsnio 2 dalis). Taip pat šias medžiagas siuntė iš Graikijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną naudodamasis kurjerių paslaugomis. Kurjeris šias medžiagas atgabeno 2023 m. birželio 2 d. 10.45 val. D. J. nurodytu adresu, po to jas perdavė D. J. ir šis buvo sulaikytas (BK 2601 straipsnio 4 dalis).
24. Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėtims būdingas specifinis veikos dalykas – narkotinės ar psichotropinės medžiagos. BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BK XXXVII skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Šie sąrašai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“.
25. Pagal nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį įsakymą (redakcija nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. lapkričio 10 d.), psichotropinėms medžiagoms, kurias draudžiama vartoti, priskiriama ir katinono darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupė – bet kokie 2-amino-1-fenil-1-propanono, 2-amino-1-naftil-1-propanono ir 2-amino-1-(tiofen-2-il)-1-propanono dariniai (išskyrus bupropioną), turintys (arba neturintys) alkil-, alkoksi-, alkilen-, alkilendioksi-, haloalkil-, hidroksi- arba halogeno radikalų aromatiniame žiede; turintys (arba neturintys) alkil-, alkoksialkil- radikalus 3-ioje alifatinės grandinės padėtyje; turintys (arba neturintys) mono- arba di- pakeistą aminogrupę alkilu, benzilu, cikloalkilu arba aminogrupė įeina į ciklinę struktūrą. Taip pat šių darinių druskos, eteriai arba esteriai, jei tokie galimi (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“ 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 42 punktas (šiuo metu galiojančios redakcijos 80 punktas)).
26. Nagrinėjamu atveju aktualus ir Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurioms taikoma viena iš konvencijų, ar naujos psichoaktyviosios medžiagos į kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašomos nurodant konkrečių medžiagų ar jų darinių grupės pavadinimus. Jeigu į kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašoma narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kuriai taikoma viena iš konvencijų, ar naujos psichoaktyviosios medžiagos darinių grupė, jos pavadinimas sudaromas remiantis medžiagos, iš kurios jis gautas, pavadinimu, nurodant konkrečius cheminės struktūros keitimus. Tokiu atveju suprantama, kad visiems dariniams, priskirtiniems šiai grupei, automatiškai taikomas tas pats kontrolės režimas kaip ir pagrindiniam junginiui (įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).
27. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti žemesnės instancijos teismų išvadomis, kad nuteistasis D. J. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, kuri buvo įtraukta į minėtu sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Žemesnės instancijos teismai, nustatydami, kokia medžiaga disponavo D. J., rėmėsi specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad tirti pateiktoje kristalinėje medžiagoje yra 3-chlormetkatinono (kitas pavadinimas 3-CMC, cheminis pavadinimas 1-(3-chlorfenil)-2-(metilamino)-1-propanonas). Ši medžiaga yra psichotropinė, priskiriama katinono darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupei. Specialisto išvadoje nurodyta ir tai, kad 3-chlormetkatinonas yra 2-amino-1-fenil-1-propanono darinys, turintis halogeno (3-chlor-) radikalą aromatiniame žiede ir mono- pakeistą aminogrupę alkilu (metil-). Tai, kad 3-chlormetkatinonas, kuriuo disponavo D. J., priskiriamas katinono darinių grupei, patvirtino ir bylą nagrinėjant teisme apklausta ekspertė M. Kučinskienė. Sveikatos apsaugos ministerijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pateiktuose atsakymuose į pirmosios instancijos teismo užklausas nurodyta, kad psichotropinė medžiaga 3-chlormetkatinonas įtraukta į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus 2015 m. kovo 10 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-336 papildžius sąraše nurodytą katinono darinių grupę atitinkama chemine formule, kurią su tam tikrais pakeitimais atitinka 3-chlormetkatinono cheminė formulė.
28. Kasatorius nenurodė šias teismų išvadas paneigiančių argumentų. Kasaciniame skunde akcentuojama tik tai, kad psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono pavadinimas ir jos cheminis pavadinimas – 1-(3-chlorfenil)-2-(metilamino)-1-propanonas nėra konkrečiai nurodyti sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintuose narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašuose. Tačiau tokia kasatoriaus pozicija prieštarauja pirmiau aptartoms Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatoms, pagal kurias vien medžiagos priskyrimo katinono darinių grupei pakanka pripažinti, kad ši medžiaga yra psichotropinė, ir nereikia, kad jos pavadinimas būtų konkrečiai įvardytas sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintuose narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašuose. Toks išaiškinimas atitinka ir formuojamą teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQtNDg5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84-489/2017">2K-84-489/2017</a>).
29. Kasacinėje jurisprudencijoje nurodoma, kad jei asmuo, be kontrabandos, padaro ir kitų nusikaltimų, visos veikos kvalifikuojamos pagal padarytų nusikaltimų sutaptį kaltam asmeniui inkriminuojant kelis BK specialiosios dalies straipsnius, jeigu šios veikos nėra būtinas kontrabandos ar ją kvalifikuojantis požymis. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad kai asmuo narkotines ar psichotropines medžiagas neteisėtai gamina, įgyja, laiko, gabena ir pan., taip pat šias medžiagas neteisėtai gabena per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 259 ar 260 straipsnį (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-71/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-71/2014">2K-71/2014</a>, 2K-199-719/2020, 2K-111-511/2021). Be kita ko, pažymėtina, kad BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos tarpusavyje nekonkuruoja ir nors turi bendrų sudėties objektyviųjų požymių, pvz., dalyką – narkotinės, psichotropinės medžiagos, veiką – gabenimas, tačiau kartu ir skirtingų požymių – kontrabanda padaroma gabenant muitiniam tikrinimui privalomus pateikti daiktus tik per valstybės sieną, be to, jomis ginamos ir saugomos skirtingos (pagrindinės) vertybės: kontrabandos pagal BK 199 straipsnio 4 dalį atveju – uždraustų ar ribotai apyvartoje esančių prekių ir kitų daiktų gabenimo per Lietuvos valstybės sieną tvarka, o neteisėto disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis atveju – visuomenės sveikata (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDk2LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-496/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-496/2014">2K-496/2014</a>, 2K-237-594/2022). Nors šie išaiškinimai pateikti dėl BK 199 straipsnio 4 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir 259 ar 260 straipsnio sutapties, bet taip pat yra aktualūs taikant BK 2601 straipsnį, kuriame nuo 2023 m. birželio 1 d. nustatyta atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą.
30. BK 260 straipsnio prasme įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo narkotines ar psichotropines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Tai gali būti pardavėjo ir pirkėjo susitikimas iš anksto susitartoje vietoje, turint prie savęs narkotines ar psichotropines medžiagas, tokios medžiagos ar materialaus atlygio perdavimas už ją, jei narkotinės ar psichotropinės medžiagos perdavimas vyktų po atlygio gavimo, arba tokios medžiagos perdavimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-362/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-362/2014">2K-362/2014</a>, 2K-1-719/2020, 2K-86-654/2025). BK 2601 straipsnyje nustatyta kontrabandos nusikaltimo sudėtis apima narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimo ir siuntimo per Lietuvos Respublikos sieną veikas, nepateikiant šių medžiagų muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengiant arba neturint leidimo. Siuntimo ir gabenimo veikos suprantamos kaip tokių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais. Taigi, narkotinių ar psichotropinių medžiagų siuntimas ir gabenimas neapima veiksmų, sandorių, kuriais šios medžiagos yra įgyjamos. Byloje nustačius, kad D. J. psichotropines medžiagas įgijo (nusipirko) internetu, davė nurodymus dėl jų siuntimo ir jas atsisiuntė į Lietuvą, jo veikos buvo tinkamai kvalifikuotos kaip disponavimas (BK 260 straipsnis) ir šių medžiagų kontrabanda (BK 2601 straipsnis).
31. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad byloje nebuvo tiriama, ar Graikijoje, iš kur psichotropines medžiagas siuntėsi D. J., buvo draudžiama disponuoti 3-chlormetkatinonu. BK 7 straipsnyje įtvirtintas universaliosios jurisdikcijos principas nustato, kad už nusikaltimus, už kuriuos atsakomybė yra nustatyta tarptautinių sutarčių pagrindu, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas taikomas nepriklausomai nuo to, kokia yra asmenų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta ir ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus (BK 7 straipsnio 1 dalis, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zOS0xMDczLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-39-1073/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-39-1073/2022">2K-7-39-1073/2022</a>). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 7 straipsnio nuostatų taikymą bylose dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nurodoma, kad atsakomybė už nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, nustatyta tarptautinėse sutartyse; visi nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK 259–269 straipsniai), yra įtraukti į baigtinį BK 7 straipsnyje esantį nusikaltimų, už kurių padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamoji jurisdikcija įgyvendinama taikant universalųjį principą, sąrašą; asmuo, padaręs tarptautinį ar tarptautinio pobūdžio nusikaltimą, nurodytą BK 7 straipsnyje, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus net ir tuo atveju, kai nusikaltimo padarymo vietos valstybė nenustato baudžiamosios atsakomybės už tokią veiką. Taigi, baudžiamosiose bylose dėl tokių nusikaltimų neturi būti nustatoma, ar baudžiamoji atsakomybė už tokių veikų padarymą yra nustatyta kitose šalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTQ0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-544/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-544/2014">2K-544/2014</a>, 2K-117-689/2019, 2K-256-976/2024). Atsižvelgiant į tai, kasatoriaus nurodyta aplinkybė neturi teisinės reikšmės kvalifikuojant nuteistojo veiksmus.
32. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai kvalifikavo nuteistojo D. J. nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 2601 straipsnio 4 dalį ir teisės taikymo klaidos nepadarė.
Dėl paskirtos bausmės
33. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nuteistajam D. J. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 2601 straipsnio 4 dalį paskirtomis bausmėmis, jas vertindamas kaip per griežtas. Dėl šios dalies kasacinio skundo argumentai yra pagrįsti.
34. Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis ir tinkamas jos individualizavimas. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės bruožus ir jo resocializacijos (kompleksinės pagalbos siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) poreikius bei kitas teismo nustatytas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-379-697/2018, 2K-198-303/2022).
35. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.
36. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc5LTcxOS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-179-719/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-179-719/2022">2K-179-719/2022</a>, 2K-218-628/2024 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kai bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xOC02NDgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-18-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-18-648/2016">2K-P-18-648/2016</a>, 2K-449-942/2016, 2K-233-976/2021 ir kt.).
37. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas tik dėl bausmių, D. J. paskirtų pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 2601 straipsnio 4 dalį, griežtumo. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta tik laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dešimties metų bausmė, BK 2601 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta tik laisvės atėmimo nuo ketverių iki dvylikos metų bausmė. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė D. J. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams trims mėnesiams, pagal BK 2601 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams devyniems mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė D. J. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą ketveriems metams, pagal BK 2601 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimą trejiems metams. Taigi, nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tik skyrė nuteistajam skirtingos rūšies bausmes.
38. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam skiriamą bausmę, atsižvelgė į šias reikšmingas aplinkybes: D. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą; atsakomybę lengvinančia aplinkybe nustatė tai, kad D. J. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; D. J. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo jauno amžiaus (19 metų), mokėsi, dirbo, po veikų padarymo toliau dirba, charakterizuojamas teigiamai, įgijo vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, taip pat dalyvauja savanoriškoje veikloje; D. J. nustojo vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas, lankosi pas specialistą psichikos sveikatos centre; parengtoje socialinio tyrimo išvadoje D. J. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema (vertinant asmenybę), vidutinė rizika vertinant padarytų nusikalstamų veikų pobūdį. Motyvuodamas laisvės apribojimo bausmės skyrimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dalį psichotropinių medžiagų nuteistasis siuntėsi asmeniškai vartoti, narkotines ir psichotropines medžiagas D. J. pradėjo vartoti jauname amžiuje, tai nulėmė šeimoje susiklosčiusios aplinkybės (tėvų skyrybos, patiriamas patėvio smurtas), socialinės brandos nebuvimas ir negalėjimas tinkamai įvertinti veikų pavojingumo bei padarinių, tačiau dabartinis nuteistojo gyvenimo būdas rodo pozityvią elgesio kaitą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pats baudžiamasis procesas jau padarė tinkamą poveikį nuteistajam, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir daugiau nenusikals, todėl bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kartu su laisvės apribojimo bausme pirmosios instancijos teismas paskyrė ir atitinkamus įpareigojimus (neturėti, nevartoti, neįsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, išskyrus išrašytas pagal gydytojo receptą; dirbti arba mokytis, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; dalyvauti psichologo konsultacijose), kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės tikslus ir darys tinkamą poveikį nuteistajam.
39. Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro apeliacinį skundą patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bausmės skyrimo aspektu, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis yra per švelni, ir paskyrė D. J. laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu mažesnes už sankcijose nustatytą minimalią ribą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino priežastis, dėl kurių D. J. pradėjo vartoti narkotines medžiagas, taip pat nuteistojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo. Vertindamas pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad D. J. pradėjo vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas nuo 14 metų, neneigė jas platinęs kitiems asmenims, nusikalstamų veikų padarymas buvo ankstesnio nuteistojo elgesio pasekmė, dėl to nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas negali būti sumenkinamas, skiriamos bausmės už šiuos nusikaltimus negali būti formalios, neturėti reikšmingo poveikio kaltininkui, tai neatitiktų baudžiamojo proceso esmės ir paskirties, nebūtų pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės tikslai.
40. Susipažinusi su žemesnės instancijos teismų nuosprendžiuose išdėstytais motyvais dėl bausmės skyrimo, teisėjų kolegija pritaria kasacinio skundo argumentams, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistajam laisvės atėmimo bausmes paskyrė pažeisdamas BK 54 straipsnio nuostatas. Būtent pirmosios instancijos teismas objektyviai, visapusiškai įvertino byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nesuteikdamas nė vienai iš jų išskirtinės reikšmės. Priešingai nei apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į padarytų veikų pavojingumą, bet kartu įvertino ir D. J. nusikalstamą elgesį nulėmusias aplinkybes, taip pat nuteistojo elgesio pasikeitimą po nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriumi, kad pozityvus D. J. gyvenimo būdo pasikeitimas yra reikšminga aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti, jog bausmei keliami tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kartu įvertinus ir pirmosios instancijos teismo D. J. paskirtus įpareigojimus, kuriais siekiama toliau užtikrinti nuteistojo elgesio pokyčius. Apeliacinės instancijos teismas itin sureikšmino D. J. padarytų veikų pobūdį, taip pat paties nuteistojo nurodytas aplinkybes apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą (dėl kurių D. J. nėra nuteistas), bet iš esmės ignoravo nuteistojo nusikalstamo elgesio priežastis ir nuteistojo elgesio pokyčius po nusikaltimų padarymo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą iš esmės susiejo tik su nubaudimu, akcentuodamas bausmės prevenciją ignoravo nuteistojo elgesio pokyčius, naujų teisės pažeidimų nepadarymą. Be to, apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir pirmiau minėtos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pasikeitusios prokuroro pozicijos, jog apeliaciniu skundu prašomos skirti laisvės atėmimo bausmės yra per griežtos ir neatitinka bausmės tikslų. Visos pirmiau nurodytos aplinkybės rodo teigiamus nuteistojo D. J. elgesio pokyčius, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad yra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti D. J. paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė atitinka tiek nuteistojo, tiek jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą. Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keičiamas naikinant jo dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant bausmę (BK 54 straipsnio nuostatų).
41. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, į nuteistajam D. J. paskirtą laisvės apribojimo bausmę nebuvo įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. birželio 2 d. 10.45 val. iki 2023 m. birželio 2 d. 15.54 val. Be to, nuo 2025 m. balandžio 4 d. D. J. pradėjo realiai atlikti jam skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ją atlieka iki šiol. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos, kai toje pačioje byloje reikia įskaityti kitos rūšies paskirtą ir atliktą bausmę, BK nereguliuoja. Atitinkamai šioje situacijoje reikia vadovautis BK 66 straipsnio 2 dalimi, joje nurodyta, kad į paskirtą bausmę reikia įskaityti suėmimo ar laikinojo sulaikymo laiką. Tiek suėmimas, tiek laikinasis sulaikymas savo turiniu yra tapatūs laisvės atėmimo bausmei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-594/2025). BK 66 straipsnio 2 dalyje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija) nurodyta, kad suėmimas ir (ar) laikinasis sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomi pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles, vieną suėmimo ir (ar) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms. BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nauja BK 66 straipsnio 2 dalies redakcija lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, lyginant su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusia redakcija (2007 m. birželio 28 d.), kuria buvo nustatyta, kad viena suėmimo ir (ar) laikinojo sulaikymo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms. Atitinkamai yra taikoma nuteistojo teisinę padėtį lengvinanti nauja BK 66 straipsnio 2 dalies redakcija.
42. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nuteistajam D. J. į pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą vienerių metų devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę įskaičius jo laikinojo sulaikymo laiką ir nuo 2025 m. balandžio 4 d. iki šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo dienos atliktą 243 dienų laisvės atėmimo bausmę, konstatuotina, kad D. J. laikomas atlikusiu bausmę (244 dienos x 3 laisvės apribojimo dienos sudaro daugiau nei vienerius metus devynis mėnesius).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistajam D. J. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, BK 2601 straipsnio 4 dalį paskirtų bausmių bei dėl jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės, ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį su pakeitimais.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. J. paskirtą subendrintą vienerių metų devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką 2023 m. birželio 2 d. (vieną dieną) ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką nuo 2025 m. balandžio 4 d. iki 2025 m. gruodžio 2 d. (243 dienas) ir laikyti D. J. atlikusiu bausmę.
Nedelsiant paleisti D. J. iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos (Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo).
Kitą nuosprendžių dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Rima Ažubalytė
Darius Kantaravičius
