Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. išteisinamasis nuosprendis su pakeitimais

Baudžiamoji byla Nr. 2K-124-387/2025

Teisminio proceso Nr. 1-06-7-00003-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.6; 2.1.2.7; 2.4.2.4; 2.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Daliai Markauskienei,

išteisintajam V. G., jo gynėjui advokatui Jovitui Elzbergui,

išteisintajam E. V., jo gynėjui advokatui Mindaugui Barkauskui,

išteisintajam V. M., jo gynėjui advokatui Arnui Paliukėnui,

išteisintajam K. E., jo gynėjui advokatui Juliui Jasaičiui,

išteisintajam V. (V.) K., jo gynėjui advokatui Virgilijui Kaupui,

išteisintajam S. K., jo gynėjui advokatui Mantui Arasimavičiui,

išteisintajam E. G., jo gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui,

išteisintajam A. K., jo gynėjai advokatei Vilmai Gečaitei-Olišauskienei,

išteisintosios AB „Panevėžio keliai“ atstovui advokatui Mindaugui Dūdai,

civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (dabar – AB „Via Lietuva“) atstovui advokatui Mindaugui Bliuvui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ramūno Pačebuto kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. išteisinamasis nuosprendis su pakeitimais.

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, V. G., E. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 228 straipsnio 2 dalį, AB „Panevėžio keliai“ išteisinta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 228 straipsnio 2 dalį, K. E., V. K. išteisinti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 229 straipsnį, V. M., S. K. išteisinti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, E. G., A. K. išteisinti pagal BK 229 straipsnį kaip nepadarę veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos solidarusis ieškinys V. G., E. V., AB „Panevėžio keliai“, K. E., V. M., V. K., S. K. dėl 47 537,73 Eur turtinės žalos valstybei atmestas.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos solidarusis ieškinys K. E., V. K., E. G. ir A. K. dėl 19 329,16 Eur turtinės žalos valstybei atmestas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi, atmetusi Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Dalios Markauskienės apeliacinį skundą, o civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovo advokato Mindaugo Bliuvo apeliacinį skundą tenkinusi iš dalies, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį pakeitė:

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos civilinį ieškinį V. G., E. V., AB „Panevėžio keliai“, K. E., V. M., V. K., S. K. dėl 47 537,73 Eur turtinės žalos valstybei atlyginimo paliko nenagrinėtą.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos civilinį ieškinį K. E., V. K., E. G. ir A. K. dėl 19 329,16 Eur turtinės žalos valstybei atlyginimo paliko nenagrinėtą.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokurorės, civilinės ieškovės atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, taip pat išteisintųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. AB,,Panevėžio keliai“ techninis direktorius V. G., AB,,Panevėžio keliai“ techninio direktoriaus pavaduotojas, gamybinio-techninio skyriaus vadovas E. V. išteisinti pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 228 straipsnio 2 dalį, juridinis asmuo AB „Panevėžio keliai“ išteisintas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 228 straipsnio 2 dalį, VĮ „Automagistralė“ darbuotojai – direktorius V. M., direktoriaus pavaduotojas K. E., techninio ir projektų rengimo skyriaus viršininkas S. K., vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas V. K. išteisinti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį dėl to, kad nuo 2016 m. vasario mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos iki 2016 m. liepos 5 d. Panevėžyje, Vievyje ir Vilniuje, veikdami iš anksto susitarusių bendrininkų grupe, siekdami turtinės naudos AB,,Panevėžio keliai“, tai yra kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Direkcija) organizuoti ir vykdyti kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožų nuo 42,32 iki 44,93 km, nuo 52,35 iki 56,08 km ir nuo 91,40 iki 97,95 km (dešinė pusė) (toliau – ir Kelio ruožai) remonto darbų viešųjų pirkimų konkursai būtų laimėti AB „Panevėžio keliai“ naudai, V. G. su jam pavaldžiu E. V. sukurstė valstybės tarnautojams prilygintus asmenis V. M., K. E., S. K. ir V. K. piktnaudžiauti tarnyba. Dėl bendrų V. G., E. V., V. M., K. E., V. K., S. K. bendrininkų veiksmų (aprašyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje) didelę turtinę žalą, ne mažiau kaip 47 537,73 Eur be PVM, patyrė Direkcija ir didelę neturtinę žalą patyrė valstybė, Direkcija ir VĮ,,Automagistralė“, nes tokiais susijusiais su valstybės tarnautojams prilygintų asmenų pareigų atlikimu tyčiniais veiksmais buvo diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, o AB,,Panevėžio keliai“ gavo turtinės naudos, tai yra neteisėtai ir padedant kitiems tiekėjams AB „Panevėžio keliai“ naudai buvo laimėti 1 436 952,22 Eur vertės viešieji pirkimai, tokiais veiksmais buvo sumenkintas Direkcijos, tuometinės VĮ,,Automagistralė“ prestižas, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema, nes buvo savavališkai suteikta teisė suinteresuotai tiekėjai AB „Panevėžio keliai“ nuspręsti dėl sau palankių pirkimų verčių bei maksimalių pasiūlymų kainų, netiesiogiai leista suinteresuotai tiekėjai disponuoti didelės vertės Direkcijos lėšomis, skirtomis kelio remontui, taip neracionaliai panaudojant Direkcijos lėšas, leista tiekėjai sudaryti sau palankias sąlygas dalyvauti supaprastintuose atviruose konkursuose ir juos laimėti, sudarytos sąlygos susitarti tiekėjams dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose.

2. K. E., V. K., E. G. išteisinti pagal BK 229 straipsnį dėl to, kad K. E., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – pagal darbo sutartį dirbdamas tuometinės VĮ,,Automagistralė“ (nuo 2017 m. gruodžio 22 d. VĮ,,Kelių priežiūra“) direktoriaus pavaduotoju, V. K., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – pagal darbo sutartį dirbdamas tuometinės VĮ,,Automagistralė“ vyriausiuoju inžinieriumi, E. G., būdamas valstybės tarnautojas, pagal Direkcijos direktoriaus įsakymą dirbdamas Direkcijos Projektų įgyvendinimo ir techninės priežiūros skyriaus vedėju, pagal Direkcijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 17 d. įsakymus dėl rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) komisijų (toliau – Komisija) sudarymo: Nr. V-662 dėl kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožo nuo 42,32 iki 44,93 km, Nr. V-666 dėl kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km ir Nr. V-664 dėl kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožo nuo 91,40 iki 97,95 km, būdami paskirti Komisijos nariais, 2016 m. lapkričio 17 d. kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožuose nuo 42,32 iki 44,93 km, nuo 52,35 iki 56,08 km ir nuo 91,40 iki 97,95 km (dešinė pusė), suprasdami, kad jų pareigų vykdymo būdas yra neteisėtas ir gali sukelti pavojingų pasekmių, netinkamai atliko Komisijos narių pareigas dėl Kelio ruožų asfalto dangos paprastojo remonto. Dėl K. E., V. K., E. G. veiksmų (detaliai aprašyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje) didelę turtinę žalą, ne mažiau kaip 19 329,16 Eur be PVM, patyrė Direkcija ir didelę neturtinę žalą patyrė valstybė, Direkcija ir VĮ,,Automagistralė“, nes tokiais susijusiais su valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigų atlikimu veiksmais buvo diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, kuriuos dėl K. E. įtakos pažeidė ir kitas jam pavaldus darbuotojas V. K., o dėl šių veiksmų Direkcija patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalą, sumenkino Direkcijos ir VĮ,,Automagistralė“ prestižą, kurdami savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, K. E. ir V. K., netinkamai atlikdami Komisijos narių pareigas, o E. G. – Komisijos pirmininko pareigas, ir priimdami rangovų atliktus statybos darbus, kuriuos rangovai atliko nesivadovaudami teisės aktais, reglamentuojančiais statybos produktų naudojimą bei statybos darbų vykdymą, arba jais vadovavosi tik iš dalies, neįformindami visų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytų statinio statybos dokumentų ir neperduodami jų statytojui (užsakovui), neužtikrindami, kad statinio statybos darbai būtų atlikti kokybiškai pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, neįformindami visų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytų statinio statybos dokumentų arba juos nevisiškai įformindami, tokiais veiksmais priėmė didelės vertės (bendra Direkcijos ir rangovų sudarytų sutarčių vertė – 1 436 952,22 Eur) rangovų atliktus statybos darbus visuomeninę reikšmę turinčiame objekte – A2 Vilnius–Panevėžys kelyje, neužtikrindami efektyvaus didelės vertės Direkcijos lėšų panaudojimo, darbų kokybės, važiavimo patogumo, neįsitikindami kelio dangos įtaka eismo saugumui.

3. A. K. išteisintas pagal BK 229 straipsnį dėl to, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – pagal darbo sutartį dirbdamas AB,,Problematika“ Techninės priežiūros skyriaus techniniu prižiūrėtoju, pagal AB,,Problematika“ direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą paskirtas statinio statybos techniniu prižiūrėtoju dėl objekto – kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožo nuo 42,32 iki 44,93 km asfalto dangos paprastojo remonto ir 2016 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu paskirtas statinio statybos techniniu prižiūrėtoju dėl objekto – kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km asfalto dangos paprastojo remonto, kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožo nuo 91,40 iki 97,95 km asfalto dangos paprastojo remonto, pagal 2016 m. vasario 26 d. AB,,Problematika“ ir Direkcijos pirkimo sutartį laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. suprasdamas, kad jo pareigų vykdymo būdas yra neteisėtas ir gali sukelti pavojingų pasekmių, netinkamai atliko techninio prižiūrėtojo pareigas dėl Kelio ruožų asfalto dangos paprastojo remonto, dėl to didelę turtinę žalą, ne mažiau kaip 19 329,16 Eur be PVM, patyrė Direkcija ir didelę neturtinę žalą patyrė valstybė bei Direkcija. Dėl jo veiksmų (detaliai aprašyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje), priimant didelės vertės (bendra Direkcijos ir rangovų sudarytų sutarčių vertė – 1 436 952,22 Eur) rangovų atliktus statybos darbus visuomeninę reikšmę turinčiame objekte – A2 Vilnius–Panevėžys kelyje, nebuvo užtikrintas efektyvus didelės vertės Direkcijos lėšų panaudojimas, darbų kokybė, važiavimo patogumas, neįsitikinta kelio dangos įtaka eismo saugumui, kartu buvo diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinius skundus, atsiliepimus į juos ir proceso dalyvių išsakytus argumentus, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas kaltinamiesiems išteisinamąjį nuosprendį, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, t. y. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, civilinius ieškinius turėjo palikti nenagrinėtus, o ne atmesti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią klaidą ištaisė ir civilinės ieškovės Direkcijos pareikštus civilinius ieškinius dėl turtinės žalos paliko nenagrinėtus.

III. Kasacinio skundo argumentai

5. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Ramūnas Pačebutas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį, kuria yra atmestas Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Dalios Markauskienės apeliacinis skundas, ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir BPK 332 straipsnio 3 dalį, kadangi išsamiai ir nešališkai netyrė bylos aplinkybių, šališkai, tendencingai atliko įrodymų vertinimą, aplinkybes ir įrodymus vertino selektyviai, subjektyviai ir klaidingai juos interpretavo, neatskleidė įrodymų tarpusavio santykio, nevertino įrodymų viseto, nustatydamas faktines veikos padarymo aplinkybes, ignoravo svarbius bylos duomenis, be to, nepateikė motyvuotų išvadų dėl prokurorės apeliacinio skundo. Apeliacinės instancijos teismas dėl minėto BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 24 straipsnio 5 ir 6 dalis, 228 straipsnio 2 dalį ir 229 straipsnį. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, kadangi nepasisakė dėl dalies prokurorės apeliacinio skundo argumentų.

5.2. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad AB „Panevėžio keliai“ parengė lokalines sąmatas ir kitą projektinę dokumentaciją VĮ „Automagistralė“ pateiktos informacijos pagrindu ne savo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo prokurorės apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kad AB „Panevėžio keliai“ yra kelių statybos įmonė, kuri iš šios veiklos siekia pelno, todėl yra suinteresuota laimėti konkursus. Būtent šios įmonės atstovai prašė ir iš VĮ „Automagistralė“ gavo informaciją, reikalingą projektinei dokumentacijai parengti. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino E. V. ir S. K., E. V. ir V. G., V. G. ir K. E. pokalbių, vykusių 2016 m. balandžio 11 d., turinio. Šių pokalbių turinys parodo labai aktyvų AB „Panevėžio keliai“ atstovų vaidmenį, siekiant gauti reikalingą pasiruošti konkursams informaciją iš VĮ „Automagistralė“. Iš minėtų pokalbių matyti akivaizdus AB „Panevėžio keliai“ interesas dalyvauti ir laimėti konkursus.

5.3. Be to, apeliacinės instancijos teismas nevertino įtariamojo S. K. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 19 d. duotų parodymų, kuriuos S. K. patvirtino ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. S. K. parodė, kad jo tiesioginis vadovas K. E. jam nurodė padaryti šlamų projektus trims kelio A2 ruožams, konsultuojantis su AB „Panevėžio keliai“. E. V. atvežė tam reikalingą medžiagą: paruoštą techninę specifikaciją, darbų kiekių žiniaraščius, sąmatas, iš viso atvežė 2 dokumentacijos variantus. Pirmas projektinės dokumentacijos variantas buvo bendras visiems trims Kelio ruožams, antras variantas – atskiri variantai kiekvienam Kelio ruožui. S. K. sudėjo E. V. atvežtus dokumentus, pridėjo savo parengtus dokumentus, nunešė juos K. E., pastarasis ir V. K. juos pasirašė. Projektinė dokumentacija turėjo būti pristatyta į Direkciją. Taigi AB „Panevėžio keliai“ atsakingiems asmenims V. G. ir E. V. buvo žinoma, kokius kelio A2 ruožus Direkcija planuoja remontuoti, kad projektinę dokumentaciją turi parengti VĮ,,Automagistralė“, ir, tai žinodami, turėdami tikslą laimėti konkursus, V. G. ir E. V. bendravo su VĮ „Automagistralė“ vadovais V. M. ir K. E., kad pastarieji jiems suteiktų informaciją apie planuojamus remontuoti Kelio ruožus, susitarė pateikti ir pateikė pastariesiems savo parengtą dokumentaciją, šią VĮ,,Automagistralė“ atsakingi darbuotojai K. E., V. K. tik pasirašė, o S. K. nežymiai pataisė. Iš defektuotų Kelio ruožų fotonuotraukų, darytų 2016 m. vasario mėnesį, kratos metu rastų išteisintojo V. G. USB atmintinėje, akivaizdu, kad jau 2016 m. vasario mėnesį bendrovė ruošėsi aptariamiems viešiesiems pirkimams iš anksto. Tačiau šių faktinių duomenų, iš kurių matyti didelis AB,,Panevėžio keliai“ suinteresuotumas dalyvauti konkursuose dėl kelio A2 trijų ruožų remonto darbų ir juos laimėti, apeliacinės instancijos teismas nevertino.

5.4. Apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad informacija apie kelio A2 ruožų remonto darbų viešuosius pirkimus buvo vieša, nepaneigia fakto, kad K. E. ir V. M. suteikė E. V. ir V. G. informaciją, reikalingą Kelio ruožų projektinei dokumentacijai parengti, ir tokiu būdu sudarė sąlygas bei leido jiems parengti palankią AB,,Panevėžio keliai“ projektinę dokumentaciją Kelio ruožams remontuoti K. E., S. K. ir V. K. vardu.

5.5. Taip pat apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 24 straipsnio 6 dalį, kadangi iš esmės neįvertino visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, nepasisakė dėl prokurorės apeliacinio skundo argumentų, neaptarė ir neanalizavo V. G. ir E. V. veiksmų, kuriais jie padėjo (parengė projektinę dokumentaciją viešiesiems pirkimams) valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims piktnaudžiauti tarnyba VĮ „Automagistralė“ vardu. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai V. G. ir E. V. veiksmus parengiant projektinę dokumentaciją viešiesiems pirkimams, kuriuose ketino dalyvauti ir vėliau dviejuose iš jų dalyvavo, o VĮ „Automagistralė“ darbuotojų K. E., V. K. ir S. K. veiksmus pasirašant šią parengtą dokumentaciją, kuri buvo pateikta Direkcijai, kad būtų toliau rengiama planuojamų vykdyti Kelio ruožų remonto darbų viešųjų pirkimų dokumentacija, vertino tik kaip ydingą, baudžiamosios atsakomybės neužtraukiančią praktiką.

5.6. Jau vien aplinkybė, kad AB „Panevėžio keliai“ darbuotojai pagal E. V. ir V. G. nurodymus parengė bendrovei palankias projektinės dokumentacijos dalis VĮ „Automagistralė“ darbuotojų K. E., S. K. ir V. K. vardu, joje įrašydami bendrovei palankias sąlygas su preliminariomis darbų atlikimo kainomis, o S. K. Direkcijai pateikė šiuos projektus kartu su AB „Panevėžio keliai“ parengtomis techninėmis specifikacijomis kaip parengtus VĮ „Automagistralė“ vardu, suponuoja AB „Panevėžio keliai“ išskirtinumą ir pranašumą prieš kitus tiekėjus. Projektinę dokumentaciją, kurios sąlygos – šlamo dangos įrengimas, SAMI technologijos panaudojimas, kelio lygumo nematavimas pagal IRI, preliminarios darbų kainos buvo įtrauktos į pirkimų sąlygas, parengė AB „Panevėžio keliai“. Taigi AB „Panevėžio keliai“ projektinės dokumentacijos specifikacijoje numatė sau visumą naudingų sąlygų, kurios ir lėmė išskirtinumą bei palankumą sąlygas rengusiai bendrovei.

5.7. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino užfiksuotus pokalbius tarp E. V. ir A. P., V. G. ir A. P. nurodydamas, kad šie pokalbiai nėra pakankamas įrodymas kaltei dėl piktnaudžiavimo konstatuoti, nors šių pokalbių metu matyti, kad AB „Panevėžio keliai“ darbuotojai, rengdami projektinę dokumentaciją, parengė kelio remonto būdą – šlamo dangą, kuriai įrengti ši įmonė turėjo galiojantį šlamo dangos gamybos kontrolės sistemos sertifikatą, pildė darbų kiekių žiniaraščius VĮ,,Automagistralė“ vardu. Apeliacinės instancijos teismas, tvirtindamas, kad kelio remonto būdas – šlamo danga – buvo nulemtas ne AB „Panevėžio keliai“, taip pat visiškai nevertino Direkcijos pateikto rašto Nr. (12.1)2-4441, iš kurio matyti, kad VĮ „Automagistralė“, vykdydama projektuotojo pareigas, projektavimo metu, atsižvelgdama į esamą kelio būklę ir normatyvinių dokumentų reikalavimus, parinko ir remonto rūšį, ir technologiją. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir prokurorės apeliaciniame skunde nurodytų Direkcijos darbuotojo liudytojo M. M. parodymų, kad jis negali pasakyti, kodėl konkurso sąlygose buvo nustatyta sąlyga „Dangos nelygumai nematuojami pagal IRI reikalavimus“, kodėl buvo parinktas toks remonto būdas – šlamo dangos įrengimas, tačiau už tai buvo atsakinga VĮ,,Automagistralė“ kaip projektuotoja. Taigi apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad Direkcija nustatė remonto rūšį, prieštarauja pirmiau nurodytiems faktiniams duomenims ir nepaneigia to fakto, kad ne VĮ „Automagistralė“, o AB „Panevėžio keliai“ rengė projektinę dokumentaciją, kurią VĮ „Automagistralė“ pateikė Direkcijai.

5.8. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad AB „Panevėžio keliai“ viešajame konkurse nustatė sau palankias pirkimo vertes, padarė nepagrįstą išvadą, kad ši aplinkybė nepanaikino kitų tiekėjų konkurencijos. Iš Viešųjų pirkimų tarnybos specialisto išvados matyti, kad projektinė dokumentacija visa apimtimi nebuvo pateikta kartu su pirkimo dokumentais Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) ir tiekėjai, priėmę kvietimus dalyvauti pirkimuose ar pateikę pasiūlymus, neturėjo galimybės su ja susipažinti, tinkamai visa apimtimi įvertinti pirkimų objektų bei jiems keliamų reikalavimų ir pagrįstai apskaičiuoti pasiūlymų verčių. Tai neabejotinai neužtikrina Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo ir šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo siekimo.

5.9. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino prokurorės apeliacinio skundo argumento, kad byloje esančiuose pirmiau minėtų asmenų pokalbiuose yra daug nutylėjimų, pokalbiai yra maskuojami, jais siekiama perduoti kuo mažiau informacijos, laikomasi konspiracijos, kalbama, kad pokalbis ne telefonu, prašoma „palikti knopkikes“. Ši aplinkybė parodo išteisintųjų subjektyviąją pusę – kaltę, pasireiškusią tiesiogine tyčia, jog asmenys suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir dėjo pastangas, kad pokalbių turinys būtų suprantamas tik pokalbio dalyviams.

5.10. Žemesnės instancijos teismai, padarydami išvadą, kad neįrodytas V. G., E. V. susitarimas su AB „Eurovia Lietuva“ direktoriumi A. Š. ir UAB „Šiaulių plentas“ technikos direktoriumi A. J. dėl fiktyvaus konkuravimo konkursuose, tinkamai neištyrė ir neįvertino įrodymų: užfiksuotų pokalbių, jų chronologijos, turinio, elektroninių ryšių tinklais užfiksuotos informacijos, konspiracijos tarp šių asmenų, nepalygindami pokalbių turinio su kitais faktiniais duomenimis, t. y. konkurso data, pasiūlymų pateikimo datomis, draudimo bendrovių duomenimis ir kitais duomenimis, kurių visuma akivaizdžiai rodo, kad parengus projektinę dokumentaciją AB,,Panevėžio keliai“ neteisėti veiksmai ir nusikalstamas sumanymas buvo toliau įgyvendinami, derinant veiksmus su konkurentais, kad konkursai būtų užtikrintai laimėti AB,,Panevėžio keliai“ naudai. Žemesnės instancijos teismai neįvertino tarp V. G. ir AB,,Panevėžio keliai“ generalinio direktoriaus V. P., tarp V. G. ir E. V. užfiksuotų 2016 m. birželio 30 d. vykusių pokalbių, kurių metu kalbama apie paruoštus „kelis variantus“, važiavimą į Direkciją, konkurencijos imitavimą. Žemesnės instancijos teismai nevertino, kad, būdami susitarę, dieną prieš pasiūlymų pateikimą vienu metu E. V. buvo UAB,,Šiaulių plentas“ buveinėje Šiauliuose, o V. G. – AB „Eurovia Lietuva“ buveinėje Vilniuje. Ten būdami jie derino pasiūlymų pateikimo aplinkybes. Taip pat neaptarė ir neįvertino 2016 m. liepos 5 d. Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktos pirkimų audito sekų ataskaitos, E. V. ir A. Z. pokalbio, iš kurio turinio matyti, kad, dar nepasibaigus viešiesiems pirkimams, AB,,Panevėžio keliai“ atstovai jau yra užtikrinti, kad laimėjo du Kelio ruožų konkursus. Nors šie aptarti faktiniai duomenys parodo akivaizdų išankstinį susitarimą dėl viešųjų pirkimų laimėjimo.

5.11. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „Šiaulių plentas“ teisėtai pasitelkė AB „Panevėžio keliai“ kaip subrangovę, vykdant kelio A2 remonto nuo 52,35 km iki 56,08 km darbus. Iš Viešųjų pirkimų tarnybos specialisto išvados matyti, kad AB „Panevėžio keliai“ subrangos sutartyje įsipareigojo atlikti tuos pačius darbus – 47 537,73 Eur be PVM pigiau, nei UAB „Šiaulių plentas“ nurodė pasiūlyme perkančiajai organizacijai. Pagal CVP IS skelbiamą informaciją, dalyvauti pirkimuose kvietimus priėmė po 10 tiekėjų, tačiau pasiūlymus I pirkimui pateikė tik vienas tiekėjas, II pirkimui ir III pirkimui – po du tiekėjus. Tai nulėmė perkančiosios organizacijos (projektuotojos VĮ „Automagistralė“) parinktas kelių remonto būdas bei technologijos, susiję su šlamo dangomis. Parengti dviprasmiški pirkimų dokumentai (techninės specifikacijos nuostatos prieštarauja pirkimo sutarties nuostatoms), o sąlyga, jog „dangos nelygumai nematuojami pagal IRI reikalavimus“, į pirkimų dokumentų reikalavimus įtraukta nepagrįstai. Dėl nustatytų pažeidimų atsirado su tuo susijusių pasekmių – buvo neracionaliai panaudojamos lėšos. UAB „Šiaulių plentas“ neturėjo galimybės atlikti darbų su SAMI technologija, todėl dokumentuose nurodyti pasitelkimo pagrindai – padidinti darbų spartą – buvo fiktyvūs ir šiuo oficialiu kreipimusi buvo siekiama užmaskuoti konkurencinį susitarimą. Pažymėtina, kad UAB „Šiaulių plentas“, žinodama, kad negali savo jėgomis įrengti SAMI sluoksnio, savo pasiūlyme turėjo nurodyti subrangovą, tačiau to nepadarė. Palyginus viešojo pirkimo sutartyje nurodytų darbų kiekius su subrangos sutartyje nurodytais darbų kiekiais, nustatyta, kad jie sutampa, tačiau darbų kaina skiriasi 47 537,73 Eur be PVM suma. Viešųjų pirkimų tarnybos specialistė, apklausta pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, patvirtino savo išvadą. Taigi AB „Panevėžio keliai“ pati nustatė neproporcingai dideles pirkimų vertes, leidžiančias ateityje subrangos srityje manipuliuoti kainomis, suteikiančiomis laisvę konkurenciniam susitarimui su UAB „Šiaulių plentas“, ir disponuoti valstybės pinigais, gautais pagal sutartis su Direkcija.

5.12. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad didelę dalį paruošiamųjų kelio remonto darbų atliko pati rangovė UAB „Šiaulių plentas“, todėl subrangos sutarties kaina buvo daug mažesnė, grindė išskirtinai išteisintojo V. G. bei UAB „Šiaulių plentas“ atstovo liudytojo A. J. parodymais. Tačiau byloje objektyvių duomenų apie išteisintojo V. G. nurodytus UAB „Šiaulių plentas“ atliktus paruošiamuosius kelių remonto darbus prieš subrangovo atliekamus darbus nėra.

5.13. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, konstatavo, jog V. G. ir E. V. nesukurstė ir nepadėjo valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims VĮ „Automagistralė“ darbuotojams V. M., K. E., S. K. ir V. K. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Nustatytos aptariamų išteisintųjų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir šių išteisintųjų nusikalstamų veikų subjektyviąją pusę – tiesioginę tyčią. Akivaizdu, kad visi išteisintieji, eidami vadovaujamas pareigas, suvokė pavojingą daromų nusikalstamų veikų pobūdį, suprato savo ir kitų išteisintųjų veiksmų prasmę, jų neteisėtumą ir norėjo taip veikti. Be to, dėl išteisintųjų veiksmų didelę turtinę žalą, ne mažiau kaip 47 537,73 Eur be PVM, patyrė Direkcija, nes UAB „Šiaulių plentas“ ir AB „Panevėžio keliai“ nepagrįstai gavo tokio dydžio pajamas už darbus. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Direkcija žinojo apie subrangos sutartį, nešalina turtinės žalos padarymo fakto. Taip pat išteisintųjų bendrai padarytais veiksmais buvo ypač pakenkta Direkcijos ir VĮ „Automagistralė“ autoritetui, kadangi išteisintieji ėjo visuomenei svarbias pareigas, jų neteisėti veiksmai buvo suplanuoti, sistemingi, kryptingi, truko ilgą laiko tarpą, juos atliekant buvo įtraukti kiti asmenys. Be to, išteisintųjų VĮ „Automagistralė“ darbuotojų aptartais tyčiniais veiksmais buvo diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, buvo sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema, kadangi neteisėtai bei, padedant kitiems tiekėjams, AB „Panevėžio keliai“ naudai buvo laimėti 1 436 952,22 Eur vertės viešieji pirkimai. Taip visuomenei yra sudaromas įspūdis, kad valstybės įmonei galima vadovauti, paminant pagrindinius ir esminius viešųjų pirkimų principus, formuojama nuomonė apie galimai valstybės institucijoje – Direkcijoje neteisėtais būdais organizuojamus konkursus, jų vykdymo rezultatus. Tai neabejotinai kenkia ir valstybės autoritetui, nes tokie išteisintųjų veiksmai visuomenei leidžia pagrįstai abejoti mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo, taikant viešuosius pirkimus, skaidrumu, racionalumu.

5.14. Prokuroras nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad V. K. neatitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje nustatyto specialiojo subjekto apibrėžimo ir negali būti laikomas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Kasatorius pažymi, V. K. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymo metu ėjo VĮ „Automagistralė“ vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojo pareigas. Jis pagal 1998 m. kovo 3 d. VĮ,,Automagistralė“ direktoriaus patvirtintos inžinieriaus pareigybės aprašymą turėjo atitinkamus administracinius įgaliojimus ir turėjo teisę teikti viešąsias paslaugas. Iš pareigybės aprašymo 3.1–3.3 punktų matyti, jog inžinierius turi teisę reikalauti, kad būtų vykdomi projektinės-sąmatinės dokumentacijos reikalavimai, reikalauti iš objektų vadovų, kad būtų pateikta nustatytais terminais ataskaitinė dokumentacija, kontroliuoti, kad būtų nenukrypstama nuo norminių aktų nurodymų, reikalauti, kad darbuotojai laikytųsi saugos darbe norminių aktų ir t. t. Iš pareigybės aprašymo 4.1–4.3 punktų matyti, kad inžinierius atsako už projektinės-sąmatinės dokumentacijos, darbo brėžinių parengimą laiku, jų derinimą su reikalingomis institucijomis ir pateikimą gamybiniams padaliniams, ataskaitinių duomenų teisingumą ir jų pateikimą laiku techninio skyriaus viršininkui, įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, norminių aktų, aukštesnės organizacijos įsakymų techninės politikos klausimais įgyvendinimą ir t. t. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog, remiantis VĮ „Automagistralė“ įstatais, ši įmonė teikia viešąsias paslaugas, atlikdama valstybinės reikšmės kelių techninę priežiūrą ir kitas įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos privalomus valstybinės reikšmės kelių darbus, susijusius su kelių statyba ir jų eksploatavimu, siekiant tenkinti viešuosius interesus. Kadangi V. K., kaip VĮ „Automagistralė“ atsakingas asmuo, projekto dalies vadovas, pasirašė jam pateiktą projektinę dokumentaciją, kurios nerengė ir kuri buvo perduota Direkcijai, akivaizdu, kad dėl to jis turi būti laikomas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu.

5.15. Apeliacinės instancijos teismas prokurorės apeliacinio skundo argumentų dėl juridinio asmens AB „Panevėžio keliai“ baudžiamosios atsakomybės nesvarstė, dėl jų nepasisakė, neišdėstė motyvuotų išvadų dėl šios apeliacinio skundo dalies, taip iš esmės pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad tiek V. G., tiek E. V. nusikalstamai veikė AB „Panevėžio keliai“ naudai ir interesais. AB „Panevėžio keliai“ panaudojimas, darant nusikalstamą veiką, buvo realiai naudingas šios įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui, įmonės įvaizdžiui, buvo siekiama, kad įmonei būtų suteikti pranašumai prieš kitas įmones, kad tik ji savo nustatytomis sąlygomis laimėtų viešuosius pirkimus ir jų pagrindu sudarytų sutartis dėl kelio remonto darbų su Direkcija. AB „Panevėžio keliai“, laimėjusi konkursus, įgijo teisę sudaryti sutartis su perkančiąja organizacija, o atlikusi darbus pagal šias sutartis, – gauti ir apmokėjimą – iš anksto apskaičiuotą pelną.

5.16. Taip pat, prokuroro įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, padarė nepagrįstą išvadą, kad A. K., K. E., V. K., E. G. nepadarė nusikalstamos veikos, nustatytos BK 229 straipsnyje.

5.17. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos darbo reglamento 24 punkte nurodoma, kad kai Komisijos narys praneša pirmininkui, jog nustatytu laiku atvykti negalės, arba neatvyksta dėl objektyvių priežasčių, Komisijos pirmininkas nustato laiką, per kurį šis Komisijos narys turi patikrinti atliktus darbus pagal savo kompetenciją ir pasirašyti rangovo atliktų statybos darbų perdavimo (užsakovui) aktą arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą šį aktą pasirašyti. Vadinasi, Komisijos narys Komisijos pirmininko nustatytu laiku privalo atlikti savo funkcijas, nustatytas Komisijos darbo reglamento 18 punkte, t. y. ne tik patikrinti pateiktus dokumentus, bet ir vietoje apžiūrėti darbus. Byloje nėra duomenų, kad, grįžęs po atostogų, Komisijos narys V. K. būtų nuvykęs į vietą, kurioje buvo atlikti kelio remonto darbai, ir juos apžiūrėjęs. Aktai visų Komisijos narių buvo pasirašyti 2016 m. lapkričio 17 d., tai yra tą dieną, kai V. K. atostogavo. Taigi darytina išvada, kad V. K. tinkamai neatliko savo pareigų, nes nenuvyko į vietą, kurioje buvo atlikti kelio remonto darbai, ir jų nepatikrino. Apeliacinės instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad V. K. matė vykdomus darbus, nepaneigia to fakto, kad, pabaigus darbus, V. K., kaip Komisijos narys, betarpiškai ir tiesiogiai neįvertino jų kokybės. O K. E. neužtikrino, kad V. K., kaip pavaldus darbuotojas ir Komisijos narys, dalyvautų Komisijos darbe, Komisijos pirmininkas E. G. neužtikrino jo dalyvavimo ir aplaidžiai vertino V. K. nedalyvavimą Komisijos darbe.

5.18. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad statybos darbų žurnaluose yra techninio prižiūrėtojo A. K. parašas, todėl Komisijos nariams tai buvo pakankamas patvirtinimas, jog kelio statybos darbai atitinka normatyvinius dokumentus ir yra atlikti tinkamai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino, kad K. E. pagal patvirtinto pareigybės aprašymo 12 punktą privalėjo užtikrinti gerą darbų kokybę, statomų ir rekonstruojamų objektų ilgaamžiškumą, pagal 43 punktą privalėjo reikalauti, kad technologiniai, projektiniai ir organizaciniai sprendimai būtų vykdomi, pagal 74 punktą buvo atsakingas už įsakymų ir Vyriausybės nutarimų, norminių aktų reikalavimų, direktoriaus nurodymų vykdymą, pagal 75 punktą buvo atsakingas už kokybišką kelių tiesimą, tiltų statybą ir rekonstrukciją bei jų atidavimą eksploatuoti. V. K. pagal pareigybės aprašymo 2.2 punktą privalėjo kontroliuoti objektuose atliekamų darbų eigą ir terminus, buvo atsakingas už dokumentacijos reikalavimų kontrolę, pagal 3.1.1 punktą turėjo teisę reikalauti, kad būtų vykdomi projektinės-sąmatinės dokumentacijos reikalavimai, pagal 3.1.2 punktą kontroliuoti, kad nebūtų nukrypstama nuo norminių aktų nurodymų, o esant jų pažeidimų, juos taisyti ir pranešti apie tai techninio skyriaus viršininkui. K. E., E. G. ir V. K. pagal Komisijos darbo reglamento 16 punktą privalėjo pagal kompetenciją patikrinti, ar atlikti statybos darbai atitinka projekto reikalavimus, peržiūrėti kontrolinius laboratorinius bandymus ir matavimus, patikrinti, ar eismo organizavimas atitinka norminių teisės aktų reikalavimus, ir patikrinti, ar darbai atlikti laikantis sutarties sąlygų, pagal 18 punktą, pagal kompetenciją vietoje apžiūrėję atliktus darbus, išnagrinėję pateiktus dokumentus, nustatyti, ar darbai yra įvykdyti tinkamai, ar jie atitinka projektą. Taigi vien šių asmenų pasitikėjimas statybos žurnaluose atliktais įrašais negali būti vertinamas kaip tinkamas tarnybinių pareigų atlikimas.

5.19. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad AB „Panevėžio keliai“ ir UAB „Šiaulių plentas“, taip pat AB „Problematika“ pateikti dokumentai dėl Kelio ruožuose negalėtų atlikti bandymų, atliktų kitų bandymų, paimtų ėminių neleidžia Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų išvados laikyti kategoriška ir ja vadovautis, nevertino to, kad šie specialistai paaiškino, jog jiems nebuvo pateiktos eksploatacinių medžiagų deklaracijos, šlamo dangos deklaracija, dokumentai, patvirtinantys, kad buvo nustatoma šlamo dangos granuliometrinė sudėtis ir kt. Tai reiškia, kad specialistai gavo vertinti būtent tuos dokumentus, kokius nagrinėjo ir vertino Komisija. Jeigu specialistams, atliekant tyrimą, nebuvo pateikti dokumentai, vadinasi, dokumentai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nebuvo pateikti ir Komisijai, kuri patvirtino aktus, pagal savo kompetenciją nepatikrinusi visų Komisijai pateiktų dokumentų, kaip tai nurodo Komisijos darbo nuostatos. Tai, kad tik teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji ir jų gynėjai pateikė papildomus dokumentus, negali būti vertinama kaip aplinkybė, daranti specialisto išvadą nekompetentingą ar nepagrįstą.

5.20. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi iš esmės išteisintojo A. K. parodymais, kad jis tinkamai atliko techninio prižiūrėtojo pareigas, taip jiems suteikdamas išskirtinę reikšmę, tačiau nevertino specialistų išvadoje ir jų paaiškinimuose, duotuose teismo posėdžio metu, išdėstytų šio asmens nustatytų pažeidimų. Statybos dokumentacijoje nėra sluoksnio storio (svorio), SAMI sluoksnio ir šlamo dangos mišinio rišiklio kiekio bei granuliometrinės sudėties, lygumo, matuojant 3 m ilgio liniuote, skersinio nuolydžio, sluoksnio pločio ir rato sukibimo su danga kontrolinių bandymų protokolų su tyrimų rezultatais, kuriems esant Komisija privalėjo juos nustatyti ir pareikalauti pašalinti, o ne pasirašyti rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktus, kuriais patvirtino, kad Komisija pripažįsta, jog atlikti Kelio ruožo nuo 42,32 iki 44,93 km, nuo 52,35 iki 56,08 km, nuo 91,40 iki 97,95 km remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus, ir priima rangovo atliktus statybos darbus.

5.21. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl prokurorės apeliacinio skundo argumento, kad, kilus abejonių dėl specialistų išvados ar jų paaiškinimų pagrįstumo, teismas turėjo analizuoti, nagrinėti ir vertinti teisės aktus – Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių panaudojimo ir jų sluoksnių įrengimo taisykles ĮT APM 10, Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių techninių reikalavimų aprašą TRA APM 10, kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių statybos, remonto reikalavimus, ir spręsti, ar kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės dėl Komisijos narių ir techninio prižiūrėtojo darbo trūkumų atitinka šiuos ir kitus teisės aktus – Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, statybos techninį reglamentą (STR).

5.22. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad išskaitos pagal IRI negalėjo būti taikomos ir atliekamos, kadangi reikalavimas suremontuotam keliui atitikti IRI lygumo vertes nebuvo nustatytas viešojo pirkimo sutarties sąlygose, todėl tai negali būti laikoma turtine žala. Pažymėtina, kad specialistai paaiškino, jog matavimo pagal IRI būdo nenumatymas techninėje specifikacijoje reiškia tai, kad nereikalaujama, kad jis būtų atliktas, tačiau Komisijai buvo žinoma, kad tokie matavimai buvo atlikti, ir jais turėjo būti vadovaujamasi. Kelio ruožų remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai, su defektais, todėl išskaitos turėjo būti skaičiuojamos. Tai patvirtino specialistai ir apklausti teismo posėdyje.

5.23. Iš 2018 m. rugpjūčio 9 d. Direkcijos pateikto rašto matyti, kad kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruože nuo 52,35 iki 56,08 km 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo nustatytos provėžos, o 2018 m. sausio 18 d. – per plonas šlamo dangos storis. Rašte taip pat nurodoma, kad kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožuose nuo 52,35 iki 56,08 km ir nuo 91,40 iki 97,95 km nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. buvo greičio ribojimas 110 km/h, nes dėl karščio minkštėja asfaltas. 2018 m. birželio mėnesį kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožuose nuo 42,32 iki 44,93 km, nuo 52,35 iki 56,08 km ir nuo 91,40 iki 97,95 km buvo barstomas smėlis. Taigi iš visų faktinių duomenų matyti, kad, užbaigus kelio remonto darbus, praėjus vos keliems mėnesiams po darbų užbaigimo (2016 m. lapkričio mėnuo), buvo nustatyta defektų garantinio laikotarpio metu. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad defektų atsiradimo priežastys nebuvo nustatytos, jų atsirado praėjus tik 4 mėnesiams po remonto, tačiau šis teismas neatsakė į klausimą, kuris buvo iškeltas ir prokurorės apeliaciniame skunde, – jeigu Komisijos nariai ir techninis prižiūrėtojas tinkamai atliko savo pareigas, kodėl, praėjus tokiam mažam laiko tarpui, atsirado defektų.

5.24. Specialistų išvadą, kurioje konstatuoti Komisijos narių ir techninio prižiūrėtojo darbo trūkumai, patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai, kurių apeliacinės instancijos teismas nevertino. Liudytojas Č. M. parodė, kad šlamo danga netinka kloti automagistralėje. Vietose, kur buvo paklotas šlamas, atsirado dėmių, išplaukė emulsija. 2017 m. buvo nustatyta defektų visuose trijuose Kelio ruožuose. Liudytojas M. R. parodė, kad 2017 m. kovo mėnesį aptartuose Kelio ruožuose atsirado defektų: įtrūkimų, slinkčių, asfalto viršutinio sluoksnio deformacijų, provėžų. Vėliau, kai prasidėjo karščiai, išplaukė bitumas, kelio danga tapo slidi, pavojinga važiuoti dideliu greičiu, atsirado greitį ribojančių ženklų. Liudytojas R. I. parodė, kad darbai dėl minėtų Kelio ruožų remonto buvo atlikti nekokybiškai, susidarė provėžų, per karščius išplaukė bitumas. Liudytojų parodymus patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga: 2018 m. rugsėjo 12 d. Direkcijos raštas, 2017 m. rugpjūčio 4 d. VĮ,,Automagistralė“ raštas, 2017 m. gruodžio 22 d. Direkcijos raštas, defektiniai aktai.

5.25. Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl prokurorės apeliaciniame skunde nurodyto pokalbio, vykusio 2016 m. spalio 17 d. 13.58 val. tarp V. G. ir Z. P., apie netinkamą darbų atlikimą, remontuojant minėtus Kelio ruožus.

5.26. Taigi techninis prižiūrėtojas A. K. ir Komisijos nariai nepagrįstai nesiėmė priemonių, kad dėl suremontuotų Kelio ruožų nustatyto nelygumo (pagal IRI reikalavimus) ribinių verčių pagal ĮT APM 10 viršijimo rangovams būtų pritaikytos išskaitos arba pareikalauta iš rangovo pašalinti defektus, ir taip padarė turtinės žalos Direkcijai.

5.27. Taip pat apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad E. G., K. E., A. K. ir V. K. savo veiksmais nepadarė neturtinės žalos. Visi šie asmenys pažeidė teisės aktų nustatytą tvarką, priimdami didelės vertės (bendra Direkcijos ir rangovų sudarytų sutarčių vertė – 1 436 952,22 Eur) rangovų atliktus statybos darbus visuomeninę reikšmę turinčiame objekte – kelyje A2 Vilnius–Panevėžys, neužtikrindami efektyvaus didelės vertės Direkcijos lėšų panaudojimo, darbų kokybės, važiavimo patogumo, neįsitikindami kelio dangos įtaka eismo saugumui. Tokiais veiksmais buvo diskredituotas valstybės tarnautojo ir valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema, sumenkintas Direkcijos prestižas, todėl didelę neturtinę žalą patyrė valstybė ir Direkcija.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ramūno Pačebuto kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 332 straipsnio 3 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų

7. Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 332 straipsnio 3 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus, nes išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, įrodymus vertino selektyviai, klaidingai, neatskleidė įrodymų tarpusavio santykio, nevertino įrodymų viseto, ignoravo svarbius bylos duomenis, nepateikė motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo, be to, nepasisakė dėl dalies skundo argumentų.

8. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

9. Pagal kasacinio teismo praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K- 74-976/2017, 2K-73-495/2022).???

10. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K- 10- 976/2016, 2K-65-976/2017, 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018, 2K-179-719/2022).

11. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad šio teismo atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų neturi, o kasatoriaus teiginiai apie teismo padarytus įrodymų vertinimo pažeidimus prieštarauja bylos medžiagai ir teismo sprendimo turiniui.

12. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kasaciniame skunde nurodytus E. V. ir S. K., E. V. ir V. G., V. G. ir K. E. pokalbius, vykusius 2016 m. balandžio 11 d. (nutarties 22 punktas), turinio klaidų dėl jų nepadarė. Be to, šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismas tikrino, lygindamas ir gretindamas su kitais byloje esančiais įrodymais: išteisintųjų K. E., E. V., V. G., V. M. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, taip pat ir išteisintojo S. K. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme; liudytojo M. M. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, dėl informacijos viešumo apie žadamus remontuoti kelio ruožus ir dėl to planuojamus skelbti viešuosius konkursus; liudytojos R. K. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, dėl AB „Panevėžio keliai“ vardu rengtų kelio remontų sąmatų; taip pat tarp V. G., V. M., E. V. ir K. E. vykusiais pokalbiais, kurių metu kalbama apie taisytinų kelio ruožų dokumentacijos viešiesiems konkursams rengimą; apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis, kurie patvirtina išteisintojo V. G., AB „Panevėžio keliai“ direktoriaus V. P., išteisintojo V. M. neoficialų bendravimą, AB „Panevėžio keliai“ darbuotojų indėlį rengiant kaltinime nurodytų kelio ruožų remonto lokalines sąmatas ir kitą dokumentaciją viešiesiems konkursams, kita rašytine bylos medžiaga. Aptaręs ir įvertinęs šių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nepasitvirtino kaltinimas dėl V. M., K. E., S. K. ir V. K. kurstymo piktnaudžiauti tarnyba, nes informacija apie planuojamus remontuoti kaltinime nurodytus kelių ruožus ir būsimus viešuosius pirkimus buvo prieinama viešai, o V. G. ir E. V. prisidėjo prie lokalinių sąmatų ir kitos projektinės dokumentacijos kelio ruožams remontuoti rengimo (šios vėliau buvo pateiktos Direkcijai konkursams organizuoti) ne nusikalstamai bendrininkaudami, bet abipusiškai bendradarbiaudami su išteisintaisiais K. E., V. M., S. K. ir V. K..

13. Apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs, kad V. G. ir E. V. nepadėjo valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims – S. K., V. K., V. M. ir K. E. piktnaudžiauti tarnyba, o šie asmenys nepiktnaudžiavo tarnyba, parengiant projektinę dokumentaciją, kuria remdamasi Direkcija nustatė kelio ruožų remonto darbų viešųjų konkursų sąlygas dėl kelio remonto būdo, technologijos, kelio lygumo nematavimo pagal IRI, taip pat pirkimo sutarčių vertes bei maksimalias pasiūlymų kainas, priešingai negu teigia kasatorius, vertino tiek V. G. ir E. V. veiksmus rengiant kelio ruožų remonto projektinę dokumentaciją viešiesiems pirkimams, tiek Direkcijos raštą Nr. (12.1)2-4441 (nutarties 30 punktas), tiek liudytojo M. M. parodymus dėl kelio ruožų remonto sąlygų parinkimo ir nustatymo viešuosiuose pirkimuose (nutarties 31 punktas). Teismas taip pat nagrinėjo ir pokalbių, vykusių tarp E. V. ir A. P. bei V. G. ir A. P., turinį (nutarties 28 punktas) ir dėl jų vertinimo klaidų nepadarė. Be to, minėtą išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik įvertinęs aptartus įrodymus, tačiau išsamiai išanalizavęs ir įstatymu įtvirtintą reglamentavimą – Direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintus Automobilių kelių remontų planavimo normatyvus, Direkcijos direktoriaus įsakymu patvirtintas Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių panaudojimo ir jų sluoksnių įrengimo taisykles, taip pat ir kitus byloje esančius tiek teisinamuosius, tiek kaltinamuosius įrodymus.

14. Apeliacinės instancijos teismas vertino išteisintųjų E. V., V. G., V. M., K. E., V. K., S. K. parodymus, liudytojos R. K. parodymus dėl kelio remonto darbų sąmatų ir darbų kiekių žiniaraščių rengimo, liudytojų J. G., R. I., Z. P. parodymus dėl remontuotinų kelių būdo ir technologijų parinkimo, liudytojo Č. M. parodymus ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų paaiškinimus dėl šlamo dangos tinkamumo taisyti kaltinime nurodytus kelio ruožus, liudytojų Z. P., S. K., V. J., K. S., S. S. parodymus, specialistų išvadą dėl būtinumo, atliekant kelio dengimą šlamu, kelio nelygumus matuoti pagal IRI.

15. Teismas taip pat vertino tarp E. V. ir R. K. vykusį pokalbį, kuriame kalbama apie kelio remontų sąmatų ir darbų žiniaraščio rengimą, tarp E. V. ir V. G. vykusį pokalbį, kuriame kalbama apie SAMI technologiją ir šlamo dangą, apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis dėl AB „Panevėžio keliai“ ir VĮ „Automagistralė“ rengtų dokumentų kelių remontams, jų tarpusavio sutapimą, taip pat šių dokumentų sutapimus su Direkcijos dokumentais, paskelbtais viešajame konkurse, rašytinę bylos medžiagą, susijusią su kelio ruožų remontų būdo, technologijos ir kitų sąlygų parinkimu, kitų tiekėjų galimybę dalyvauti kaltinime nurodytų kelio ruožų remontų viešuosiuose konkursuose, būtinybę, kelią dengiant šlamo danga, matuoti jo nelygumus pagal IRI.

16. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvada dėl to, kad byloje neįrodytas V. G. ir E. V. padėjimas V. M., S. K., K. E. ir V. K. piktnaudžiauti tarnyba, yra pagrįsta įrodymų tarpusavio ryšio ir jų visumos vertinimu bei teisinio reguliavimo analize.

17. Nėra pagrindo sutikti ir su kasaciniame skunde nurodytais argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nebuvo įrodytas V. G., E. V. susitarimas su AB „Eurovia Lietuva“ direktoriumi A. Š. ir UAB „Šiaulių plentas“ technikos direktoriumi A. J. dėl fiktyvaus konkuravimo viešųjų pirkimų konkursuose, siekiant užmaskuoti daromą nusikalstamą veiką, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

18. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas šią aplinkybę, tiek įvertino kiekvieną įrodymą atskirai, tiek įrodymus gretino ir lygino, susiedamas juos į visumą. Teismas įvertino V. G. ir E. V. pokalbių su V. A., A. J. bei A. Š. turinį, šių pokalbių laiką ir kontekstą, jų ryšį su kelio ruožų remontų dokumentacijos rengimu bei viešųjų pirkimų rezultatų paskelbimu. Be to, teismas atsižvelgė į šių asmenų susitikimus, vykusius nurodytu laikotarpiu, liudytojų V. A., A. Š., A. J., taip pat išteisintųjų V. G. ir E. V. parodymus dėl jų tarpusavio bendravimo ir susitikimų aplinkybių. Teismas vertino ir kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotus duomenis dėl pasiūlymų konkursui pateikimo dieną AB „Panevėžio keliai“ generalinio direktoriaus V. P. susitikimo su V. M., E. V. ir V. G. susitikimo Vilniuje. Taip pat buvo įvertinti apžiūros protokolų duomenys, patvirtinantys AB „Panevėžio keliai“, AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Šiaulių plentas“ nuolatinį bendradarbiavimą kelių remontų srityje, įskaitant kaltinime nurodytą laikotarpį.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išanalizavo rašytinę bylos medžiagą dėl viešųjų pirkimų konkurso eigos, aplinkybes dėl AB „Panevėžio keliai“, AB „Eurovia Lietuva“, UAB „Šiaulių plentas“ pateiktų pasiūlymų viešiesiems kelių remonto konkursams, liudytojų – UAB „Šiaulių plentas“ atstovo V. A. ir AB „Eurovia Lietuva“ atstovo A. Š. – parodymus dėl jų įmonių galimybių dalyvauti konkursuose pagal paskelbtas sąlygas. Įvertintas ir A. J. bei E. V. pokalbio turinys, kuriame tariamasi dėl subrangos sutarties sudarymo, bei apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys apie tarp įmonių siųstus dokumentus, sutampančius ir su VĮ „Automagistralė“ projektinės dokumentacijos duomenimis. Be to, buvo atsižvelgta tiek į specialisto išvadą, tiek į kitą rašytinę bylos medžiagą dėl UAB „Šiaulių plentas“ sutarties, sudarytos dėl kelio ruožo remonto nuo 52,35 iki 56,08 km, kainos ir dėl šio kelio ruožo sudarytos subrangos sutarties su AB „Panevėžio keliai“ kainos skirtumo, taip pat V. G. ir A. J. paaiškinimus dėl šių kainų skirtumo bei Direkcijos atstovų veiksmus, sudarius UAB „Šiaulių plentas“ subrangos sutartį su AB „Panevėžio keliai“. Apibendrindamas aptartų įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nepakanka duomenų tvirtinti buvus V. G. ir E. V. susitarimą su AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Šiaulių plentas“ atstovais dėl fiktyvaus konkuravimo kaltinime nurodytuose kelio ruožų remonto viešuosiuose konkursuose.

20. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas prieš tarnybos interesus, jos veiklos principus, esmę bei turinį. Piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi koncepcija baudžiamojoje teisėje suponuoja išvadą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo tyčia veikia tarnybai priešingais tikslais dėl korupcinių ar kitų panašių paskatų, rodančių akivaizdų nesąžiningumą atliekant tarnybines pareigas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68-788/2021">2K-68-788/2021</a>, 2K-7-1-788/2024). Įgaliojimų viršijimas suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Asmuo, viršijantis įgaliojimus, atlieka neteisėtus veiksmus, kurių jis pagal savo pareigas atlikti neturi teisės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMyLTY5Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-432-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-432-696/2016">2K-432-696/2016</a>).

21. BK 228 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui požymis yra vertinamasis, todėl jis kiekvienu atveju yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kartu šio požymio įtvirtinimas BK 228 straipsnyje reiškia, kad, nusikalstamą piktnaudžiavimą atribojant nuo drausminio, administracinio ar civilinio pobūdžio teisės pažeidimo, būtina nustatyti pakankamą baudžiamajai atsakomybei taikyti padarytos veikos pavojingumą. Tik tokia praktika laikytina atitinkančia baudžiamųjų įstatymų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a>, 9 punktas).

22. Kaip jau minėta, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi šioje byloje siejamas su siekiu turėti pranašumą ir pasipelnyti iš viešųjų pirkimų. Kasacinėje praktikoje nurodoma, kad kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo tyčia padaro viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, kad nepagrįstai pasipelnytų, yra pagrindas spręsti, kad tokiais veiksmais padaroma didelė žala valstybei, nes taip diskredituojamas valstybės politikos įgyvendinimas visuomenei jautrioje srityje. Sprendžiant klausimą, ar viešųjų pirkimų sritį reguliuojančių teisės aktų pažeidimai sukėlė didelę neturtinę žalą valstybei, be kita ko, aktualu įvertinti minėtų pažeidimų pobūdį ir priežastis, išsiaiškinti, ko iš tiesų buvo siekiama minėtais veiksmais; ar jiems yra būdingas korupcinis pobūdis, savanaudiški tikslai; ar realiai suteiktos įsigytos paslaugos (atlikti darbai), ar jų kaina yra aiškiai per aukšta; kaip minėti veiksmai vertintini proporcingumo, racionalumo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a>, 11.1 punktas). Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą nepritarta praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-316/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-316/2013">2K-316/2013</a>, 2K-125/2014, 2K- 68- 788/2021, 2K-47-648/2025 ir kt.). Toks aiškinimas aktualus ir vertinant viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų pavojingumo ir taikytinos atsakomybės klausimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-161/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-161/2012">2K-161/2012</a>, 2K-4-689/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a>).

23. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 57–60 punktuose išsamiai motyvavo, kodėl dėl išteisintųjų V. G., E. V., S. K., V. M., V. K. ir K. E. veiksmų nebuvo padaryta didelės turtinės žalos Direkcijai bei didelės neturtinės žalos valstybei, Direkcijai ir VĮ,,Automagistralė“. Toks vertinimas yra pagrįstas ir atitinka paminėtą kasacinio teismo praktiką.

24. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl BK 229 straipsnio taikymo, dar kartą nuodugniai ištyrė ir išanalizavo visus įrodymus. Teismas įvertino išteisintojo V. K. parodymus dėl aplinkybių, susijusių su kelio ruožų remonto darbų priėmimu, išteisintojo A. K. bei liudytojų K. S. ir V. J. parodymus dėl A. K. veiksmų atliekant kelio ruožų remonto darbų kokybės kontrolę, su tuo susijusius bandymus, medžiagų kokybės tyrimus ir vertinimus. Taip pat buvo įvertinti liudytojų Z. P., A. Z. ir S. S. parodymai dėl suremontuotų kelio ruožų lygumo matavimo pagal IRI būtinybės, Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų išvada ir specialistų paaiškinimai dėl kelių remonto darbų atlikimo tinkamumo. Teismas analizavo ir rašytinę bylos medžiagą: technines specifikacijas, statybos darbų žurnalus, darbų priėmimo aktus, AB „Problematika“, AB „Panevėžio keliai“ ir UAB „Šiaulių plentas“ pateiktą informaciją apie atliktus bandymus, medžiagų ėminių tyrimus ir jų vertinimus, aktus, kuriuose fiksuoti suremontuotų kelio ruožų defektai, bei kitus bylai reikšmingus duomenis. Be to, teismas įvertino Komisijos darbo reglamentą ir jame nustatytas Komisijos narių pareigas, susijusias su kelio ruožų remontų priėmimu, V. K. pareigybės aprašymą bei jo funkcijas, susijusias su kelių remonto priežiūra ir darbų priėmimu, taip pat Statybos įstatyme ir STR „Statinio statybos priežiūra“ reglamentuotas statybos prižiūrėtojo pareigas. Visi šie įrodymai buvo vertinami tiek atskirai, tiek tarpusavyje lyginant ir gretinant, taip pat jų turinį siejant su taikytinu teisiniu reguliavimu, nė vienam įrodymų šaltiniui nesuteikiant dominuojančios ar išskirtinės reikšmės. Remdamasis visų minėtų įrodymų visuma ir aptartu teisiniu reguliavimu, apeliacinės instancijos teismas detaliai pagrindė, kodėl A. K., kontroliuodamas kelio ruožų remonto eigą, ir jis bei kiti išteisintieji – E. G., K. E. ir V. K. – priimdami kelio ruožų remonto darbus, nors ir nebuvo atliktas kelio lygumo matavimas 3 cm liniuote, savo pareigas atliko tinkamai, nepadarė didelės turtinės žalos Direkcijai ar didelės neturtinės žalos valstybei, Direkcijai ir VĮ „Automagistralė“.

25. Sutiktina su kasatoriaus teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, nevertino V. G. USB atmintinėje užfiksuotų defektuotų kelio ruožų fotonuotraukų, E. V. ir A. Z. pokalbio, kuriame kalbama apie du laimėtus kelio ruožų remonto konkursus, turinio, V. G. ir Z. P. pokalbio, vykusio 2016 m. spalio 17 d., turinio. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinės instancijos teismo įvertintų įrodymų visetą ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad šie neįvertinti įrodymai neturi reikšmės apeliacinės instancijos teismo išvados teisingumui dėl BK 24 straipsnio 5, 6 dalių ir 228 straipsnio 2 dalies bei 229 straipsnio taikymo.

26. Taigi atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. vertindamas įrodymus tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje, susiedamas į vientisą loginę grandinę ir pateikdamas dėl įrodymų viseto motyvuotas išvadas, detaliai aptarė ir išanalizavo visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su BK 24 straipsnio 5, 6 dalių, 228 straipsnio 2 dalies ir 229 straipsnio taikymu.

27. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodo kasatorius, laikėsi BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies nuostatų. Susipažinus su Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės D. Markauskienės apeliaciniu skundu ir apeliacinės instancijos teismo skundžiama nutartimi, nustatyta, kad į esminius apeliacinio skundo argumentus, be kita ko, ir dėl AB „Panevėžio keliai“ baudžiamosios atsakomybės, yra atsakyta, o apeliacinis skundas atmestas, tokį sprendimą motyvuojant įrodymais pagrįstomis išvadomis.

28. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 24 straipsnio 5, 6 dalių, 228 straipsnio 2 dalies ir 229 straipsnio pritaikymo, kaip jau minėta anksčiau, yra deklaratyvūs, iš esmės siejami su, kasatoriaus nuomone, netinkamu įrodymų vertinimu. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nėra pagrindo konstatuoti ir tai, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė kasatoriaus nurodomų esminių baudžiamojo proceso įstatymo – BPK 20 straipsnio 5 dalies, 332 straipsnio 3 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų – pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Dėl to nėra pagrindo tenkinti nuteistojo kasacinį skundą ir naikinti ar keisti kasacine tvarka skundžiamą teismo sprendimą.

Dėl BK 230 straipsnio 3 dalies taikymo

30. Prokuroras nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kuria buvo pritarta pirmosios instancijos teismui, kad V. K. nėra tinkamas subjektas, kurį galima traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, t. y. jis negali būti laikomas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu.

31. Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako tik specialusis subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurio sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) buvo nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas ir toks asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme nustatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas. Taigi pagal minėtą BK 230 straipsnio 3 dalies redakciją valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas buvo siejamas su dviem būtinaisiais požymiais: 1) darbu arba pareigų ėjimu viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba vertimusi profesine veikla; 2) atitinkamų įgaliojimų turėjimu: administracinių, teisės veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu arba teikti viešąsias paslaugas.

32. Darbas arba pareigų ėjimas viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje BK 230 straipsnio 3 dalies prasme iš esmės reiškia asmens faktinį tam tikrų funkcijų atlikimą juridiniame asmenyje, paprastai su darbdaviu sudarius darbo sutartį. Asmuo, dirbantis juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, gali būti pripažintas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu ir tuo atveju, kai jo veikla yra viešųjų paslaugų teikimas. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų nustatytas paslaugas. Paslaugų rūšių sąrašas nėra baigtinis.

33. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl to, ar asmuo BK 230 straipsnio prasme laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje įvardytus požymius. Taip pat turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pvz., piktnaudžiaujant savo padėtimi, viršijant suteiktus įgaliojimus) reikštų viešojo intereso pažeidimą. Viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-24-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-24-895/2015">2K-24-895/2015</a>).

34. Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu V. K. dirbo vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju valstybinėje įstaigoje „Automagistralė“, kuri teikė viešąsias paslaugas – atliko valstybinės reikšmės kelių techninę priežiūrą, kelių statybą, jų eksploatavimą. Akivaizdu, kad šios VĮ „Automagistralė“ teikiamos viešosios paslaugos yra susijusios su viešojo intereso tenkinimu. V. K., be kita ko, buvo atsakingas ir už projektinės-sąmatinės dokumentacijos kelio ruožų remontams paruošimą. Be jokios abejonės, tokių dokumentų deramas parengimas yra susijęs su viešojo intereso tenkinimu. Todėl V. K. viešajame juridiniame asmenyje atliekamos pareigos buvo susijusios su viešųjų paslaugų teikimu, o šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Taigi V. K., priešingai nei nustatė žemesnės instancijos teismai, atitinka valstybės tarnautojui prilyginto asmens sąvoką. Juo labiau kad, svarstant kaltinimo pagrįstumą pagal BK 229 straipsnį, žemesnės instancijos teismai V. K. pareigas, susijusias su dalyvavimu kelių remonte, pripažino kaip asmens, prilyginamo valstybės tarnautojui.

35. Tačiau, net ir konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismas V. K. netinkamai taikė BK 230 straipsnio 3 dalį, tai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti minėto teismo sprendimą. Kaip konstatuota anksčiau, apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo paliktas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis, yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

36. Bylą nagrinėjant kasacine žodinio proceso tvarka, išteisintųjų A. K., K. E., S. K. gynėjai advokatai V. Gečaitė-Olišauskienė, M. Arasimavičius, J. Jasaitis, taip pat išteisintasis V. K. pateikė prašymus atlyginti išteisintųjų turėtas advokatų teisinės pagalbos išlaidas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Tiek išteisintasis V. K., tiek pirmiau nurodytų kitų išteisintųjų advokatai taip pat pateikė tokius prašymus pagrindžiančius dokumentus, iš kurių turinio matyti, kad advokatės V. Gečaitės-Olišauskienės paslaugų išlaidos dėl A. K. gynybos sudarė 2845,92 Eur, advokato V. Kaupo paslaugų išlaidos dėl V. K. gynybos – 1210 Eur, advokato J. Jasaičio paslaugų išlaidos dėl K. E. gynybos – 1000 Eur, M. Arasimavičiaus paslaugų išlaidos dėl S. K. gynybos – 1210 Eur.

37. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 143- 696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-162-648/2021 ir kt.).

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prokuroro kasacinio skundo apimtį ir jo išnagrinėjimo rezultatą, taip pat į bylos sudėtingumą ir apimtį, į gynėjų patirtas darbo laiko sąnaudas, į žodinio bylos nagrinėjimo trukmę kasacinės instancijos teisme, nusprendžia, kad prašomos atlyginti atstovavimo išlaidų sumos yra pagrįstos, todėl tenkintinos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ramūno Pačebuto kasacinį skundą atmesti.

Priteisti A. K. 2845,92 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis Eur 92 ct), V. K. – 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Eur, K. E. – 1000 (vieną tūkstantį) Eur, S. K. – 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Eur Lietuvos Aukščiausiajame Teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų.

Teisėjai Arūnas Budrys

Artūras Ridikas

Algimantas Valantinas