M. L. pagal BK 227 str., 369 str., 368 str., 376 str., 40 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-4069/2024

Teisminio proceso Nr. 1-03-7-00003-2021-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Artūro Pažarskio, spręsdama nuteistosios M. L. kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio priėmimo ir šių nuosprendžių vykdymo sustabdymo klausimus,

n u s t a t ė :

Nuteistoji M. L. kasaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžių dalį, kuria jai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta bauda ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 40 straipsnio nuostatas, o baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti; jeigu teismas neatleistų jos nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu, sumažinti baudos, paskirtos pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, dydį.

Kasatorė pažymi, kad teismų sprendimai, netaikyti jai BK 40 straipsnio nuostatų, yra nepagrįsti ir neteisėti. Žemesnės instancijos teismai, pasak kasatorės, esant visoms būtinoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo sąlygoms, netaikė jos atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatų. Kasatorė teigia, jog ji kategoriškai nesutinka su žemesnės instancijos teismų motyvais netaikyti jai BK 40 straipsnio nuostatų ir laiko juos tendencingais, neaiškiais, nelogiškais, formaliais, nesuprantamais, neatitinkančiais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Neaišku dėl kokių konkrečių priežasčių nebuvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kokios kliūtys teismams sutrukdė taikyti BK 40 straipsnio nuostatas jos atžvilgiu. Kasatorė akcentuoja, kad teismai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikymo motyvų neindividualizavo, neatskyrė nuo motyvų, kuriais remiantis buvo atsisakyta taikyti laidavimą nuteistajam B. L., o apsiribojo šablonišku, perrašytu iš kitose bylose priimtų teisės taikymo aktų teiginių išdėstymu. Kasatorė teigia, kad jos, kaip advokatės veikla nėra kliūtis taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, be to, padaryta nusikalstama veika nebuvo logiška ir dėsninga jos gyvenimo būdo ar profesinės veiklos išdava, ji yra greičiau atsitiktinio pobūdžio, padaryta dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, norint užkirsti kelią žmogaus savižudybei. Kasatorė pažymi, kad ji padarė vieną tęstinę veiką, kuri tęsėsi neilgą laiko tarpą, duodama parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teismuose nurodė, kad nuoširdžiai gailisi ir smerkia savo poelgį; turtinė žala įstatymo saugomiems gėriams nebuvo padaryta; nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau kaip ketveri metai. Per šį laikotarpį jokių naujų nusikalstamų veikų ji nepadarė. Kasatorė taip pat nesutinka su teismų nuosprendžių teiginiais, kad jos pusseserė L. S. negali daryti jai realaus teigiamo poveikio, t. y. ji netinkama laiduotoja, kadangi negalėjo paaiškinti kaip ir kokiu būdu jai (kasatorei) darys teigiamą poveikį. Teismo išvedžiojimai šiuo atžvilgiu, pasak kasatorės, yra ydingi ir prieštaraujantys kasacinio teismo suformuotai praktikai ir visa tai rodo, kad yra teisinis pagrindas taikyti jai BK 40 straipsnio nuostatas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Kasaciniu skundu nuteistoji M. L. nesutinka su žemesnės instancijos teismų sprendimais netaikyti jai BK 40 straipsnio nuostatų. Kritikuodama teismų motyvus šiuo aspektu, kasatorė dėsto aplinkybes, reikšmingas sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo klausimą, pateikia savą jų vertinimą ir prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau vien tai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko.

Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme teisės taikymo aspektu įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, bylos faktinės aplinkybės, įskaitant ir aplinkybes, svarbias BK 40 straipsnio taikymui, nėra nustatomos. Šių faktinių aplinkybių tyrimas ir vertinimas yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą gali svarstyti tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar buvo įvykdytos visos įstatymo nustatytos sąlygos ar nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, taikant BK 40 straipsnio nuostatas. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės pakartoti ir kasaciniame skunde, išdėstė motyvus, kuriais remiantis pripažino, kad M. L. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikytinas. Abu žemesnės instancijos teismai pripažino, kad šiuo atveju yra nustatytos įstatyme numatytos formalios sąlygos atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau laidavimo taikymo tikslingumui konstatuoti kaip reikšmingos vertintinos ir kitos aplinkybės (M. L. asmenybės branda, gyvenimiška ir profesinė patirtis, išsilavinimas, nusikalstamų veikų padarymo metu eitos pareigos), kartu pasisakė dėl L. S. tinkamumo būti laiduotoja.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nepateikti teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą nagrinėti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą teisės taikymo aspektu kasacine tvarka. Kasaciniu skundu iš esmės siekiama pakartotinio šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių vertinimo, o tai nėra, kaip minėta, kasacijos dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų nuosprendžių vykdymą paliktinas nenagrinėtas.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios M. L. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Artūras Ridikas

Artūras Pažarskis