Byla Nr. TS-1-791/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49156-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1;
(S)
2.5.14.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 5 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. M. gynėjo advokato O. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2025 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. LK-N-836 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismas
n u s t a t ė :
M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime (toliau – ir Alytaus kalėjimas), nuteistas:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kauno apylinkė teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistojo M. M. bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. rugsėjo 21 d, bausmės vykdymo pabaiga – 2030 m. kovo 21 d. Į Alytaus kalėjimą atvyko 2021 m. kovo 15 d.
Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija) 2025 m. spalio 22 d. priimtu nutarimu Nr. LK-N-836 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau ir – nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam M. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, rekomenduojant laisvės atėmimo vietų įstaigai dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo šias priemones: 1) numatyti priemones, nukreiptas stiprinti teigiamus pokyčius mąstymo ir elgesio srityje; 2) numatyti priemones, skirtas stiprinti įgūdžius, nukreiptus atpažinti problemines sritis, išsamesnei savo nusikalstamo elgesio analizei atlikti. Komisija taip pat rekomendavo nuteistajam dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vykdyti šias priemones: 1) tęsti darbinę veiklą, stengtis įsidarbinti ne įkalinimo įstaigoje; 2) vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones; 3) stiprinti lietuvių kalbos žinias; 4) tęsti aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse. Nustatyta pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš įkalinimo atėmimo vietų įstaigos data – 2026 m. balandžio 20 d. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis M. M. pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Vertinimo metu kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažino. Turi įgijęs darbinės patirties laisvėje, įkalinimo įstaigoje užsiima darbine veikla, įsiskolinimu neturi. Drausmine tvarka nebaustas, 2 kartus skatintas, yra įvykdęs individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Nuo 2025 m. liepos 10 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Tačiau tai 4-tas jo teistumas. Nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis, nusikalstama veika įvykdyta bendrininkų grupėje, šiuo metu nuteistas pagal du subendrintus teismo nuosprendžius. Nuteistasis 66 kartus baustas administracine tvarka. Nuteistajam būdingi nusikaltimai yra finansinio pobūdžio, siekiant praturtėti neteisėtu būdu. Nors nuteistasis šiuo metu išlaiko aukštą motyvaciją darbinei veiklai, bausmės atlikimo metu vykdo darbinę veiklą, yra pristatęs pažymą apie įsidarbinimo galimybes lygtinio paleidimo atveju, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo nepastovią darbo patirtį laisvėje, nuteistajam būtų tikslinga įsidarbinti už įstaigos ribų, stiprinti darbinius įgūdžius siekiant sėkmingesnės integracijos ir pakankamų, pastovių lėšų užtikrinimui ateityje. Nuteistasis neidentifikuoja savo probleminių sričių, neįvertina savo elgesio pasekmių, yra spontaniškas, nors ir yra įsitraukęs į resocializacijos priemones ir jas vykdo, tačiau nuteistojo mąstymo/elgesio problemos yra susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, todėl jis turėtų tęsti darbą su šiomis probleminėmis sritimis. Kalbėdamas nusikalstamas veikas, dėl kai kurių iš jų įvykdymo kaltę pripažįsta bei atsakomybę prisiima, tačiau kitu atveju yra linkęs pateisinti save kaltindamas aplinką. Asmuo neįvertina visų savo elgesio pasekmių, tačiau susikoncentruoja tik į teigiamas, tuo metu pageidaujamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas. Šiuo metu kriminogeniniai dinaminiai veiksniai valdomi iš dalies, struktūruotoje aplinkoje, atsižvelgiant į atliktą bausmės dalį, nuteistasis ir toliau turėtų dėti pastangas valdant šiuos kriminogeninius dinaminius veiksnius. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Komisija konstatavo, kad nuteistasis M. M. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir mano, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistojo M. M. gynėjas advokatas O. Š. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos 2025 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. LK-N-836 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau – skundas), prašydamas panaikinti 2025 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. LK-N-836, taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Skunde nurodė, kad Komisijos nutarimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl turi būti panaikintas. Atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos nutarimas yra formalus, akivaizdžiai parodantis, kad Komisija nesigilino į individualias M. M. savybes, Nutarime pateikė šabloninius teiginius ir argumentus, kuriais grindė savo sprendimą. Su Komisijos nutarimu nuteistasis nesutinka, Nutarimas yra formalizuotas, nemotyvuotas ir nepagrįstas, nes šiuo metu egzistuoja ne tik formalieji, bet ir materialieji pagrindai taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Iš Komisijos nutarimo yra matyti, kad klausimas dėl M. M. lygtinio paleidimo buvo vertinamas formaliai, Komisija vertino M. M. lygtinio paleidimo galimybę neteisingai ir neišsamiai, neteisingai įvertino ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, formalieji kriterijai yra nustatyti – nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžią 2022 m. rugsėjo 21 d., bausmės pabaiga 2030 m. kovo 21 d., Komisijos nutarime pabrėžta, kad nuteistasis sutinka būti paleistas su intensyvia priežiūra. Nuteistojo gynėjas cituoja komisijos nutarime nurodytas aplinkybes, teigia, kad jos išskirtinai teigiamai charakterizuoja M. M., tuo tarpu teiginiai, kuriuos Komisija nurodo kaip pagrindus netaikyti lygtinio paleidimo, iš esmės yra susiję ne su jo bausmės atlikimo sąlygomis ir rezultatais, o su tuo, kad jis buvo teisiamas ir nuteistas, t. y. sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo buvo kreipiamas dėmėsis ne į asmens pataisymą, o į jo padarytus nusikaltimus. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra ne tik formalusis, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. egzistuoja objektyvus pagrindas manyti, kad nuteistąjį pilnai įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, kad nuteistasis daugiau nenusikals ir kad bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti būtent toliau taisant nuteistąjį neizoliuotai nuo visuomenės. Mano, kad šiuo atveju Komisija tinkamai neatsižvelgė ir neįvertino nei M. M. elgesio bausmės atlikimo metu, nei jo asmenybės, atsižvelgdama tik į padarytos veikos pavojingumą bei nuteistojo teistumų skaičių. Komisija lemiamomis aplinkybėmis laiko ne nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo elgesio teigiamą korekciją ir pokyčius, kurie tęsiasi jau kelis metus, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, o tik M. M. padarytą nusikalstamą veiką, jo ankstesnius teistumus bei nuteistojo elgesį praeityje. Dėl nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio modelio, pasisakė, kad šiuo metu nuteistasis linkęs planuoti savo veiksmus, deklaruoja socialiai priimtinus tikslus, yra pasirengęs jų siekti, kritiškai vertina savo neteisėtą elgesį bei tikina, jog jaučia kaltę dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Nuteistasis išreiškia poreikį realizuoti save socialiai priimtinais būdais, taip pat išreiškia palankias nuostatas savęs realizavimo laisvėje atžvilgiu, orientuojasi į šeimos teigiamą įtaką. Pabrėžia, kad šiuo metu M. M. turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu ir neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, laikosi visų vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, t. y. laikosi nustatytų taisyklių, kas leidžia spręsti apie teigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą ir nustatytas taisykles. M. M. suvokia būtinybę laikytis įstatymų ir taisyklių, turi polinkį į teigiamą elgesio korekciją. M. M. vykdo visas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis laikosi vidaus tvarkos taisyklių, lankė visas jam numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, aktyviai dalyvauja įvairiose prevencijos programose, mokymuose, savanoriškoje veikloje. Nuteistasis taip pat išreiškia aukštą motyvaciją darbinei veiklai, bausmės atlikimo metu dirba, nurodo, kad tai teigiamai charakterizuoja M. M. ir jo gebėjimą keisti savo elgesį teigiama linkme, be to, nuteistasis dirbtų ir būdamas lygtinai paleistas. Nuteistasis pripažįsta savo kaltę, atsakomybę prisiima. M. M. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi du mažamečius vaikus, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai. Paleistas lygtinai, gyventų su šeima, dirbtų. Prie skundo pridedami dokumentai, patvirtinantys, kad M. M. būdamas paleistas būtų priimtas į darbą. Mano, kad paskirtos nuteistajam bausmės tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam tęsti resocializacijos procesą neizoliuotam nuo visuomenės. Teigia, kad Komisija iš esmės atmetė visas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes bei visas nuteistojo pastangas keistis teigiama linkme, atsižvelgė tik į vieną bausmės tikslą – nubaudimą. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju yra ne tik formalusis, bet ir materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, t. y. egzistuoja objektyvus pagrindas manyti, kad nuteistąjį pilnai įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, kad nuteistasis daugiau nenusikals ir kad bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti būtent toliau taisant nuteistąjį neizoliuotai nuo visuomenės. Iš Komisijos pateiktos medžiagos nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad M. M. lygtinis paleidimas keltų grėsmę visuomenės saugumui. Nuteistasis laikosi visų laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisyklių, nepalaiko neformaliųjų nuteistųjų bendrijos taisyklių, bausmės atlikimo metu dirba aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, atlieka bausmę atviro tipo laisvės atėmimo vietoje, kas reiškia, kad yra įrodęs, kad gali tinkamai resocializuotis ir būti laisvėje. Teigia, kad visos aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistasis patyrė pakankamai suvaržymų ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia konstatuoti, jog M. M. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundu prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo M. M. gynėjo advokato O. Š. skundą.
Nuteistojo M. M. gynėjo advokato O. Š. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio korekcijos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo skundo nagrinėjimo teisme metu nuteistasis nėra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies. M. M. pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą 1/2 dalį bausmės atliks 2026 m. birželio 21 d., tačiau nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį, todėl tai atitinka formalųjį kriterijų nuteistojo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.
Teismas pažymi, jog sprendžiant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant.
Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo M. M. atžvilgiu 2025 m. rugsėjo 25 d. buvo atliktas pakartotinis (ketvirtas) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas (pirmas dėl lygtinio paleidimo), taikant OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, kad nuteistajam M. M. taip pat nusikalstamo elgesio rizika vertinta taikant OASys metodiką: 2021 m. kovo 19 d., 2024 m. balandžio 25 d., 2025 m. birželio 27 d. Taigi, visais keturiais atvejais M. M. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ir nors 2025 m. rugsėjo 25 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad,,galima teigti, jog stebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką“, tačiau, teismo vertinimu, ji per pakankamai ilgą laiko tarpą (keturis metus) nepasikeitė, iš vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos netapo žema, kas rodo, kad nuteistojo elgsena išimtinai teigiama linkme nepasikeitė, nors ir stebima pažanga. Teismo manymu, tai nėra pakankama, juolab, kad išvadoje nurodyta, jog,,galima teigti“, kas nereiškia, kad nuteistasis padarė neabejotinai akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis neidentifikuoja savo probleminių sričių, neįvertina savo elgesio pasekmių, yra spontaniškas, nors ir yra įsitraukęs į resocializacijos priemones ir jas vykdo, tačiau nuteistojo mąstymo/elgesio problemos yra susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, todėl jis turėtų tęsti darbą su šiomis probleminėmis sritimis. Teismo nuomone, nuteistajam reikalingos papildomos intervencinės priemonės šiems rizikos veiksniams valdyti. Pažymėtina, kad, nuteistajam likusi neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2030 m. kovo 21 d.). Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis nėra padaręs pakankamai akivaizdžios pažangos savo elgesio korekcijoje, mažinant dinaminius kriminogeninius veiksnius, kas neišvengiamai aktualu nuteistajam būnant laisvėje.
Komisijos nutarime nurodyta, kad M. M. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo skatintas du kartus: 2023 m. lapkričio 27 d. ir 2024 m. rugpjūčio 6 d. už nepriekaištingą elgesį, abu kartus skirta maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, padidinimas, vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma. Teismo vertinimu, nuobaudų neturėjimas – būtinas veiksnys pripažinti normaliai ir tinkamai nuteistojo elgsenai, tačiau niekaip nėra besąlyginis veiksnys, kuris vienareikšmiškai patvirtina nepriekaištingai teigiamą nuteistojo vertybinę orientaciją bei išimtinai jo teigiamą charakteristiką.
Nuteistasis M. M. nuo 2025 m. liepos 11 d. perkeltas iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos lengvosios grupės ir šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (atviruose namuose), tačiau ir šiuo aspektu vien tik bausmės atlikimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laikotarpis, kuris yra pakankamai trumpas, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad taikytos resocializacijos priemonės pakeitė nuteistojo elgesį ir mąstymą teigiama linkme ir, kad resocializacija gali būti tęsiama probacijos priežiūroje. Kita vertus, šios aplinkybės svarstant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą reikšmingos tik tiek, kiek jos sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMjUyLTQ4NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-252-485/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-252-485/2021">1S-252-485/2021</a>).
Skunde nuteistojo gynėjas pabrėžė, jog bausmės atlikimo metu M. M. vykdo visas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, aktyviai dalyvauja įvairiose prevencijos programose, mokymuose, savanoriškoje veikloje. Bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis dalyvavo įvairiose elgesio korekcijos programose, nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdyme, pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis bausmės atlikimo metu stengėsi įgyti kvalifikaciją, pasižymi aukšta motyvacija dirbti. Dalyvavo ir užbaigė programas „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, „Kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programa“ ir kt. Taip pat dalyvavo projekte „Žaliosios oazės“. Nors M. M. gynėjas skunde teigia, kad komisija, priimdama nutarimą, nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius faktus vertino tik formaliai, iš esmės atmetant visas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes bei visas nuteistojo pastangas keistis teigiama linkme. Tačiau teismas pažymi, kad nuteistasis skunde nenurodė ir išsamiai nepagrindė, kokią apčiuopiamą naudą gavo dalyvaudamas resocializacijos priemonėse, kaip tai paveikė jo elgseną ne tik šiuo metu, bet ir žiūrint į perspektyvą. Teismo vertinimu, nuteistojo dalyvavimas aukščiau išvardintose programose ir priemonėse svarbios tik tiek, kiek jos lėmė teigiamus asmenybės pokyčius socialiniam gyvenimui, tačiau ne lankytų programų ar užsiėmimų skaičiumi bei jų įvairove.
Nuteistojo gynėjas skunde taip pat pažymi, kad M. M. išreiškia aukštą motyvaciją darbinei veiklai, bausmės atlikimo metu dirba. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis ne vieną kartą kreipėsi dėl darbo, iki dabar yra įtrauktas į darbinę veiklą. Svarbu pabrėžti, kad Komisija nutarime neginčija fakto dėl nuteistojo aukštos motyvacijos darbui, tačiau atkreipia dėmesį į nuteistojo nepastovią darbo patirtį laisvėje ir teigia, kad nuteistajam tikslinga įsidarbinti už įstaigos ribų bei stiprinti darbinius įgūdžius, siekiant sėkmingesnės integracijos ir pakankamų, pastovių lėšų užtikrinimui ateityje. Su šia Komisijos išvadą teismas neturi pagrindo nesutikti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo oficiali darbinė patirtis fiksuota nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. iki 2023 m. rugsėjo 14 d. Tame laikotarpyje nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. lapkričio mėnesio nėra oficialių duomenų apie nuteistojo darbovietes, nuo 2017 m. pabaigos nuteistasis vykdė individualią veiklą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pokalbio metu nurodė, jog Sodros registre nurodytu nedarbingumo laikotarpiu, laisvėje prekiavo automobiliais. Išvadoje taip pat pažymėta aplinkybė, kad padarytus nusikaltimus siejo motyvas – praturtėti neteisėtu būdu. Teismo vertinimu, šie duomenys nuteistojo M. M. necharakterizuoja išimtinai teigiamai.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis M. M. iš viso yra teistas 4 kartus, pirmą kartą nuteistas 21 metų amžiaus, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, paskutinius du nusikaltimus sieja motyvas – praturtėti neteisėtu būdu, todėl yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis įsiskolinimų neturi, dirbdamas kalėjime darbo užmokestį perveda savo žmonai, tačiau jis yra teistas už finansinio pobūdžio nusikaltimus, todėl galima manyti, kad nuteistajam nepakako turimų lėšų pragyvenimui, todėl jo finansinės problemos susijusios su nusikalstama veika. Taip pat matyti, kad nuteistojo mąstymui ir elgesiui yra būdingas savęs pateisinimas, kaltinant aplinką, aplinkybes bei aplinkinius. Asmuo yra ganėtinai spontaniškas bei impulsyvus, pernelyg pasitikintis savo tiesioginiu patyrimu, todėl pirmiausiai imasi veiksmų neapgalvodamas, kokias pasekmes jie gali atnešti. Nuteistasis neįvertina visų savo elgesio pasekmių, tačiau susikoncentruoja tik į teigiamas, tuo metu pageidaujamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas. Nors šios aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo rodomas pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kai ir šiuo metu vis dar išlieka dinaminių kriminogeninių veiksnių.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo M. M. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Nors yra fiksuota apsauginių veiksnių: gyvenamoji vieta, išlikę santykiai su artimaisiais ir jų palaikymas, socialiniai ryšiai, darbas ir specialistų pagalbos priėmimas, tačiau taip pat egzistuoja ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis šiuo metu neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jis dar nepadarė pakankamai akivaizdžios pažangos mažindamas rizikas. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visetu būtų pažeistas teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.
Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis M. M. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kad tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistajam dar liko atlikti daugiau nei 4 metai laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.
Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, jog Komisijos 2025 m. spalio 22 d. nutarimas Nr. LK-N-836 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo M. M. gynėjo advokato O. Š. skundas dėl nutarimo panaikinimo atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. M. gynėjo advokato O. Š. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Vilma Dapkevičienė
