Dėl antstolio veiksmų

Civilinė byla Nr. 2YT-1253-1231/2026

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00123-2026-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.2; 3.4.6.11

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. vasario 5 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. R. skundą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, „Compensa Vienna I. G.“, akcinei draudimo bendrovei, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, antstoliui Sauliui Virbickui dėl antstolio veiksmų.

Teismas

nustatė:

2026 m. sausio 13 d. teisme gautas antstolio Sauliaus Virbicko persiųstas pareiškėjo (toliau – ir skolininko) P. R. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašo įvertinti antstolio veiksmų teisėtumą; įpareigoti antstolį nedelsiant nustatyti disponuojamą sumą; įpareigoti grąžinti neteisėtai nuskaičiuotą darbo užmokesčio dalį.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad antstolis iš jo banko sąskaitos nuskaitė visą darbo užmokestį, nors iš banko išrašų aiškiai matyti, kad tai yra darbo užmokestis, iš kurio pagal galiojančius teisės aktus negali būti nuskaitoma visa suma. Nurodo, kad jis informavo antstolį, jog augina mažametį vaiką, todėl turi būti taikoma disponuojama suma. Nepaisant to, antstolis iki šiol nenustatė disponuojamos sumos, negrąžino neteisėtai nuskaičiuotų lėšų ir nepateikė jokio atsakymo.

Antstolis Saulius Virbickas 2026 m. sausio 12 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko skundą tenkino iš dalies, kuriame nurodo, kad kartu su skundu skolininkas pateikė banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kuriuo išviešino duomenis apie į banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2025 m. gruodžio 11 d. iki 2026 m. sausio 3 d. gautų lėšų kilmę. Iš banko sąskaitos išrašo tapo žinoma, kad šiuo laikotarpiu skolininkas iš (duomenys neskelbtini) gavo 100 Eur (2025 m. gruodžio 11 d.) ir 668,43 Eur (2025 m. gruodžio 19 d.). Iš banko sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą valstybei priklausanti ir VĮ Registrų centras valdoma PLAIS sistema pervedė 87,25 Eur (2025 m. gruodžio 12 d.) ir 644,44 Eur (2025 m. gruodžio 22 d.). Kadangi (duomenys neskelbtini) iš skolininkui išmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų nepadarė numatytų išskaitymų, todėl šie išskaitymai padarytini ir yra 76,84 Eur. Įvertinus aukščiau įvardintus duomenis skolininkui grąžintina 480,35 Eur suma, o likusi 76,84 Eur suma privalo būti paliekama skolininko skolų dengimui. Nurodo, kad iki 2026 m. sausio 6 d. laisvai disponuojama suma nustatyta skolininkui priklausančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkas savo iniciatyva ir apie tai neinformavęs antstolio darbovietei pateikė prašymą darbo užmokestį pervesti į jam priklausančią banko sąskaitą, kurioje nebuvo nustatyta laisvai disponuojama suma. Atsižvelgiant į skolininko nauja pateiktus duomenis skolininkui priklausančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2026 m. sausio 6 d. buvo nustatyta 770 Eur laisvai disponuojama suma, kuria skolininkas gali be jokių apribojimų panaudoti kas mėnesį. Nurodo, kad tuo pačiu sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laisvai disponuojama suma panaikinama. Skolininko teiginys apie tai, kad laisvai disponuojama suma privalo būti didesnė dėl jo išlaikomų dviejų vaikų yra nepagrįsta, kadangi norminiai aktai to nenumato.

Antstolis Saulius Virbickas 2026 m. sausio 12 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodo, kad 2026 m. sausio 12 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) skaičiavimuose buvo padaryta matematinė rašybos klaida, todėl ši klaida ištaisytina. Minėtame patvarkyme antstolis pakartojo ankstesniame patvarkyme nurodytus motyvus, tačiau patikslino, kad skolininkui grąžintina 654,85 Eur suma, o ne 480,35 Eur suma, kaip nurodyta anksčiau priimtame patvarkyme.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad sutinka su antstolio pozicija, jog turimų vaikų skaičius savaime nėra kriterijus laisvai disponuojamų lėšų sumai didinti, tačiau antstolis gali padidinti laisvai disponuojamą sumą, jeigu yra aiškūs duomenys, kad dalis pajamų negali būti išieškota pagal įstatymą (pav. socialinės išmokos vaikams). Nurodo, kad sutinka su antstolio patvarkyme nurodytais motyvais ir prašo skolininko skundą atmesti kaip nepagrįstą.

konstatuoja:

pareiškėjo skundas atmestinas.

Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). Vykdymo veiksmus pagal vykdytinus dokumentus atlieka, juos koordinuoja antstolis. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, ir išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Iš į bylą pateiktų vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolis Saulius Virbickas vykdo 16 vykdomųjų bylų dėl piniginių sumų išieškojimo iš skolininko P. R. išieškotojų VMI prie FM, „Compensa Vienna Insurance Group“, akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB), Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK prie SAM) naudai.

Vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, kad antstolis Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau – PLAIS) nuo 2021 m. spalio 26 d. nuolat pateikdavo nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininko banko sąskaitų (2021 m. spalio 26 d. nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. sausio 30 d. nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. birželio 5 d. nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. gruodžio 29 d. nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. kovo 21 d. nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. gegužės 22 d. nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. birželio 19 d. nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. liepos 23 d. nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini); 2025 m. sausio 8 d. nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat nustatė skolininko banko sąskaitai (duomenys neskelbtini) lėšų sumą, kuria skolininkas gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį.

Iš antstolio 2025 m. gruodžio 12 d. atliktos užklausos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui apie skolininką P. R. matyti, kad skolininkas nuo 2025 m. gruodžio 1 d. draustas (duomenys neskelbtini). Antstolis reaguodamas į gautą informaciją 2025 m. gruodžio 12 d. surašė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotą skolininko darbovietei (duomenys neskelbtini), kuriuo reikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių kiekvieną mėnesį išskaityti: 10 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA), 30 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios vieną MMA, tačiau neviršijančios dviejų MMA, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančių dviejų MMA dydžių. Skolininkas P. R. 2025 m. gruodžio 22 d. laisvos formos dokumentu kreipėsi į antstolį, prašydamas nustatyti jo sąskaitoje disponuojamą sumą, tačiau minėtame dokumente skolininkas nenurodė jokio savo turimos banko sąskaitos numerio. Iš skolininko P. R. 2026 m. sausio 6 d. kartu su skundu pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad skolininkas darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini) gavo į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o ne Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai buvo nustatyta laisvai disponuojama lėšų suma.

Antstolis 2026 m. sausio 6 d. patvarkymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurodė iš visų skolininko sąskaitų priverstinai nurašyti naujai nurašomų lėšų sumą – 1156,32 Eur, taip pat tuo pačiu patvarkymu sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė skolininkui lėšų sumą, kuria skolininkas gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį – 770 Eur.

Nagrinėjamu atveju skolininkas skundžia antstolio veiksmus dėl viso jo darbo užmokesčio nuskaitymo, tačiau antstolis Saulius Virbickas 2026 m. sausio 12 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir patikslintu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), skolininko skundą tenkino iš dalies, todėl teismas skolininko skundą nagrinėja tik toje dalyje, kurioje skundas netenkintas, t. y. dėl 76,84 Eur atlikto išskaitymo.

Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pažymėtina, kad CPK 689 straipsnyje nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (CPK 689 straipsnio 1 dalis).

Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis (CPK 689 straipsnio 2 dalis). Taigi, antstolis vykdydamas vykdomąjį dokumentą, parengdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininko sąskaitų, turi teisę apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas, tačiau tik tokiai sumai, kuri atitiktų skolos ir vykdymo išlaidų dydžiui padengti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 825 patvirtinto Sumų, kurias draudžiama išieškoti iš kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančių lėšų, nustatymo ir taikymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5.5., 5.5.1, 5.5.2 punktais, jeigu nurodymo teikėjas, teikdamas apribojimo ar nurašymo nurodymą, turi duomenų, kad į skolininko sąskaitą, su kuria susijęs nurodymas, pervedamos lėšos, iš kurių išieškoti draudžia teisės aktai, jis kartu su apribojimo ar nurašymo nurodymu PLAIS pateikia neišieškomos sumos nustatymo nurodymą, kuriame nurodo: neišieškomą sumą, užtikrinančią, kad kiekvieną kalendorinį mėnesį skolininkas galėtų disponuoti lėšomis, iš kurių išieškoti draudžia teisės aktai, bet ne mažesnėmis nei nurodymo pateikimo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis; sąskaitos, kuriai nustatoma neišieškoma suma, numerį. Pagal Aprašo 6 punktą neišieškoma suma nustatoma kalendoriniam mėnesiui ir galioja nuo neišieškomos sumos nustatymo nurodymo pateikimo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai dienos ir kiekvieną kitą mėnesį tol, kol neišieškomos sumos nustatymo nurodymas nepakeičiamas arba visi apribojimo ar nurašymo nurodymai įvykdomi ar atšaukiami.

CPK 736 straipsnyje reglamentuojamas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis. Minėtame straipsnyje įtvirtinta, kol visiškai padengiamos išieškomos sumos, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies: neviršijančios MMA dydžio, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus išskaitoma 10 procentų, o jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, – 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, skolininkas į asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gavo 100 Eur (2025 m. gruodžio 11 d.) ir 668,43 Eur (2025 m. gruodžio 19 d.) pajamų, t. y. darbo užmokestį, tačiau byloje nėra duomenų, jog skolininkas prieš nurodydamas darbdaviui banko sąskaitą, į kurią pageidauja gauti darbo užmokestį, būtų informavęs ir antstolį, kad minėtoje banko sąskaitoje bus gaunamas darbo užmokestis. Tuo tarpu antstolio patvarkymais laisvai disponuojama buvo nustatyta skolininkui priklausančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl darbo užmokestis pasiekęs banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašytos PLAIS pagalba. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog antstolis negavęs konkrečių duomenų nei iš skolininko, nei iš skolininko darbdavio, neturėjo pagrindo nenurašyti minėtų lėšų. Vykdymo procese skolininkas taip pat turi būti aktyvus, bendradarbiauti su antstoliu ir pateikti informaciją apie pasikeitusią situaciją. Kaip minėta, CPK 736 straipsnyje įtvirtinta, jog skolininkui gaunant darbo užmokestį, neviršijantį MMA dydžio, antstolis turi teisę atlikti 10 procentų išskaitymą iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio. Šiuo konkrečiu atveju skolininko atlyginimas sudarė 768,43 Eur, tuo tarpu MMA 2025 m. gruodžio mėnesį sudarė 1038 Eur (neskaičius mokesčių) arba apie 777 Eur atskaičius mokesčius, t. y. skolininko gautas darbo užmokestis neviršijo MMA dydžio. Taigi, skolininko gautam darbo užmokesčiui neviršijant MMA dydžio, antstolis turėjo pagrindą atlikti 10 procentų išskaitymą nuo gautos darbo užmokesčio sumos, t. y. 76,84 Eur (768,43 Eur x 10 proc.). Šiuo atveju, antstoliui iš dalies tenkinus skolininko skundą, būtent tokia suma ir buvo išskaityta, o likusi suma grąžinta skolininkui, todėl laikytina, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai, remdamasis vykdymo procesą reglamentuojančiomis įstatymo normomis, atliko 76,84 Eur išskaitymą iš skolininko darbo užmokesčio.

Šiuo atveju sutiktina ir antstolio patvarkyme išdėstyta pozicija, jog turimų vaikų skaičius savaime nėra pagrindas nustatyti didesnę laisvai disponuojamą sumą, kadangi norminiai teisės aktai to nenumato.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti skolininko skundo dalyje, kurioje antstolis skundo netenkino, jame nurodytais motyvais, todėl nesant įstatymu numatytų pagrindų pripažinti antstolio skundžiamus veiksmus neteisėtais, pareiškėjo skundas dalyje, kurioje perduotas teismui, atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510-513 straipsniais, teismas,

nutaria:

pareiškėjo P. R. skundą dalyje, kurioje skundas perduotas teismui, atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Sauliui Virbickui vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėjas Paulius Rimeikis