Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-4-875/2019
Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00146-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 16.9.1; 16.9.3; 21.11.10; 21.13.3; 21.13.4
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 21 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. B. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 62ANN-111365541-17 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu nubausta 75 (septyniasdešimt penkių eurų) Eur bauda.
2. D. B. nubausta už tai, kad ji 2017 m. gegužės 10 d. 8 val. 47 min. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, nedavė kelio transporto priemonei, artėjančiai iš dešinės. Automobilis, kurį vairavo, buvo neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 115, 226 punktus.
3. Nesutikdama su Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams.
4. 2018 m. balandžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi panaikintas Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 62ANN-111365541-17 ir administracinio nusižengimo teisena D. B. atžvilgiu buvo nutraukta, nesant jos kaltės padarius ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.
5. 2018 m. birželio 21 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi panaikinta 2018 m. balandžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartis ir priimtas naujas nutarimas – administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams.
6. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. skundas buvo atmestas bei paliktas galioti Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas, kuriuo D. B. buvo paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 75 (septyniasdešimt penkių eurų) Eur bauda.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. prašo panaikinti 2018 m. lapkričio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu.
7.1. Skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. nurodo, kad KET 115 punktas numato, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. nesutinka su institucijos, priėmusios nutarimą ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad įvykio vietoje yra KET neaptarta važiavimo tvarka ir joje būtina laikytis „dešinės rankos“ taisyklės. D. B. manymu, pagal eismo įvykio vietoje esančius KET ženklus ir horizontalų ženklinimą tokia pirmosios instancijos teismo išvada negalėjo būti padaryta.
7.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad institucija, D. B. nuomone, neatliko įvykio vietos apžiūros, neužfiksavo įvykio vietoje esančių kelio ženklų bei ženklinimo (D. B. to prašė), tokių duomenų nebuvo pateikta ekspertizei. Ekspertizę atlikęs ekspertas E. G. atlikdamas eismo įvykio ekspertizę, vertino tik eismo įvykio vietoje esančius vertikalius kelio ženklus, tačiau neįvertino ivykio vietoje esančio horizontalaus ženklinimo. Be to, teismo ekspertas atlikdamas įvykio vietos ekspertizę, naudojosi „Street View“ programa ir joje esančiais duomenimis, iš kurių, anot D. B., neaišku kada „Google“ programoje jie buvo užfiksuoti, todėl ekspertizės išvados, pareiškėjos nuomone, nėra patikimos.
7.3. Asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn D. B. manymu, jai iš (duomenys neskelbtini) g. pasukus į dešinę, yra sužymėtos trys eismo juostos, atskirtos horizontaliu ženklinimu. Jai pasukus sankryžoje į dešinę, ji važiavo horizontaliu ženklinimu atskirtoje savo eismo juostoje, o A. L. vairuojamas automobilis „Peugeot 308“ išvažiavo iš teritorijos, kurioje sužymėtos transporto priemonių stovėjimo vietos ir stovėjo „P“ ženklas, t. y. transporto priemonių stovėjimo aikštelės. Todėl pagal įvykio vietoje esantį kelių ženklinimą A. L. išvažiavo į eismo juostą iš šalia esančios teritorijos (iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės), ir pagal KET 102 punkto reikalavimus, ji turėjo duoti kelią jos vairuojamam automobiliui.
7.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino byloje esančių aplinkybių, kad automobilį „Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 18 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu D. B. sutuoktinis R. B. įsigijo iš J. K., o J. K. šį automobilį 2017 m. vasario 9 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo įsigijęs iš Č. J.. Su automobiliu R. B. buvo perduota originali Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filiale, draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2016 m. spalio 14 d., galiojanti iki 2017 m. spalio 14 d. (su originaliais draudėjo Č. J. (Č. J.) parašais).
7.5. Pažymi, kad nuo 2017 m. balandžio 18 d., kai įsigijo automobilį, iki 2017 m. gegužės 10 d., kai įvyko eismo įvykis, R. B. negalėjo automobilio įsiregistruoti savo vardu ir savo vardu sudaryti draudimo sutarties, nes Č. J. VĮ „Regitra“ nebuvo „išviešinęs automobilio“ nuosavybės teisių perleidimo. Jis automobilį išregistravo tik po eismo įvykio. Apie tai, kad Č. J. automobilio „Mercedes Benz Al70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė 2017 m. gegužės 3 d., o automobilį nuo įskaitos savo vardu nuėmė tik po eismo įvykio, D. B. sužinojo tik po eismo įvykio. Todėl šios aplinkybės patvirtina, kad D. B. veiksmuose nėra tyčios eksploatuoti automobilį be privalomojo draudimo.
8. Atsiliepimu Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato veiklos skyrius prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį bei Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.
8.1. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato veiklos skyrius savo atsiliepime nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra priimta tinkamai įvertinus visas bylos faktines aplinkybes, todėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįsta ir nėra teisinio pagrindo jos keisti ar naikinti.
8.2. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme yra numatyta, kas yra kelias. Vienas iš pagrindinių kelio bruožų yra tai, kad kiekviena gatvė, kiekvienas kelias yra atitinkamai numatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Šiuo atveju vieta, kur įvyko eismo įvykis, pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakymą, nėra kelias, nėra įtrauktas į jokius dokumentus kaip kelias. (duomenys neskelbtini) gatvėje nuo (duomenys neskelbtini) pusės yra kelio ženklas Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“, nurodantis, kad artėjant link važiuojamųjų dalių susikirtimo, iš pirmos eismo juostos galima važiuoti tiesiai ir į dešinę. Prieš važiuojamųjų dalių susikirtimą ties (duomenys neskelbtini) g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), nėra eismo pirmumą reglamentuojančių kelio ženklų ar ženklinimo linijų, nurodančių, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra pagrindinis kelias jo dešinėje pusėje esančios važiuojamosios dalies atžvilgiu. Važiuojamųjų dalių susikirtime iš (duomenys neskelbtini) gatvės pasukus į dešinę, važiuojamoji dalis dviejose vietose kertasi su dešinėje pusėje esančiomis važiuojamosiomis dalimis tarp transporto priemonių stovėjimo vietų. Ties šių važiuojamųjų dalių susikirtimais nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo linijų. Už abiejų dešinėje esančių važiuojamųjų dalių tarp transporto priemonių stovėjimo vietų, dešinėje pusėje yra ženklas Nr. 528 „Transporto priemonių stovėjimo vieta“, po kuriuo yra lentelė, patikslinanti kelio ženklą, nurodant stovėjimo vietas krovininiams automobiliams.
8.3. Be to, institucija atsiliepime pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, jog važiuojamoji dalis, kurioje įvyko eismo įvykis, nėra kelias (gatvė), o teritorija esanti šalia kelio. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat KET reikalavimų atžvilgiu. Pagrindinė sąlyga, anot institucijos, analizuojamam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos D. B. veiksmai – jai iš dešinės artėjant automobiliui „Peugeot 308“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kertantis transporto priemonių važiavimo trajektorijoms, kai važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, ji nedavė kelio iš dešinės artėjusiam automobiliui „Peugeot 308“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei su juo susidūrė. Tokiais savo veiksmais D. B. pažeidė KET 115 punkto reikalavimus, todėl ji pagrįstai yra nubausta pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.
8.4. Institucija teigia, kad eismo įvykio metu automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas buvo D. B. sutuoktinis – R. B.. Nuosavybės teisė į minėtą automobilį R. B. perėjo 2017-04-18 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Automobilį R. B. pirko iš J. K.. Įprastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje draudėju nurodytas Č. J., kuris automobilį „Mercedes Benz Al70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-02-09 pardavė J. K.. Naujasis automobilio savininkas R. B. privalėjo nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos (iki 2018-05-03), raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą. Institucijos manymu, ši pareiga siejama su nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimu, o ne su nuosavybės teisės įregistravimu VĮ „Regitra“. R. B. ignoravo šią pareigą ir neinformavo draudiko apie transporto priemonės savininko pasikeitimą, nepranešė draudikui savo, kaip naujo transporto priemonės savininko, duomenų. Todėl D. B. įvykio metu vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir pagrįstai yra nubausta pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį.
9. Atsiliepimu nukentėjusioji A. L. prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Be to, prašo priteisti jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
9.1. Nukentėjusioji atsiliepime nurodo, kad ji su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. apeliaciniu skundu nesutinka.
9.2. Nurodo, kad apeliantės teiginiai nepatvirtina, kad eismo įvykis įvyko sankryžoje pasukus į kelią, atkarpoje, kurioje D. B. būtų turėjusi pirmumo teisę, kai abiejų transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino kelio ženklus, ženklinimo linijas ir pagrįstai sprendė, kad važiuojamoji dalis, kurioje įvyko eismo įvykis nėra kelias (gatvė), o teritorija, esanti šalia kelio. Pažymėtina, kad atkarpa, kurioje įvyko eismo įvykis, nėra ženklinta ir tai nėra kelias (patvirtina 2017 m. gruodžio 12d. Ekspertizės akto Nr. llŠ-125(17) išvados, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2017-06-06, 2018-03-07, 2018-02 raštai ir planai, eksperto E. G. pateikti paaiškinimai 2018-02-14 teismo posėdyje, 2018-10-29 teismo posėdyje).
9.3. Be to, administracinėn atsakomybėn patraukta D. B. apeliaciniame skunde teigia, kad faktą, jog ji turėjo pirmumo teisę iš stovėjimo aikštelės išvažiuojančios nukentėjusiosios atžvilgiu (patvirtina išreikalauta 2016-05-17 valstybinės žemės nuomos sutartis ir prie jos pridėti planai), iš kurių matyti, kad D. B. važiavo keliu, kuriame įregistruotas kelio servitutas. Tokie argumentai, anot nukentėjusiosios, yra apeliantės prielaidos, nepagrįstos kelių eismą reglamentuojančiomis teisės normomis.
9.4. Pažymi, kad D. B. teigdama, kad jos veiksmuose dėl draudimo sutarties galiojimo eismo įvykio metu nebuvo tyčios, nes turėjo originalią draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir negalėjo žinoti ar numanyti, kad ankstesnis transporto priemonės savininkas nutraukė draudimo sutartį, toks skundo argumentas yra nepagrįstas. Originalios draudimo sutarties turėjimas nepakeitus savininko ir ar nežinojimas apie sutarties nutraukimą nesudaro pagrindo vertinti, kad buvo laikytasi imperatyvių Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų. Nukentėjusiosios manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad D. B. sutuoktinis, transporto priemonės savininkas R. B. ignoravo įstatyminę pareigą pranešti draudikui apie savininko pasikeitimą. Be to, D. B., dalyvaudama viešajame eisme, buvo atsakinga už draudimo sutarties sudarymą pasikeitus transporto priemonės savininkui ir jos galiojimą eismo įvykio metu.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas.
10. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad D. B. neigia savo kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų bei ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, vertinant jos kaltę padarius ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje vertinimo
11. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad pažeidėja tik kitokį – jai palankų, įrodymų vertinimą laikytų tinkamu ir teisingu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog D. B., pažeisdama KET 115 punkto reikalavimus, sukėlė eismo įvykį ir todėl pagrįstai yra patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. Be to, aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad D. B. vairavo įvykio metu neapdraustą, ne jai priklausančią, transporto priemonę ir buvo pagrįstai nubausta pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį. Savo skunde apeliantė nenurodė jokių aplinkybių ar duomenų, kurių nebūtų ištyręs ir įvertinęs apylinkės teismas, nes visa tai aptarta skundžiamoje nutartyje, o tai, kad byloje nustatytų aplinkybių Institucija nutarimu ir Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai nutartimi neįvertino taip, kaip norėtų apeliantė, dar nereiškia, kad į jas nebuvo atsižvelgta.
12. Analizuojant administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamos nutarties turinį matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apeliantės veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, pirmosios instancijos teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, atitinkamai pagrindžiančiais D. B. kaltę padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir paneigiančiais jos keliamas versijas dėl eismo įvykio kilimo priežasčių (t. y. automobilio važiavimo pirmumo klausimas, kertantis abiejų transporto priemonių važiavimo trajektorijoms, horizontalaus ženklinimo buvimo ir pan.). Pirmosios instancijos teismas teismo posėdžiuose ištyrė byloje surinktus įrodymus, byloje esančias fotonuotraukas, asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn ir nukentėjusiosios parodymus teisme, teismo eksperto parodymus bei kitą byloje esančią rašytinę medžiagą, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė ir aptarė įrodymus, sulygino juos tarpusavy ir su objektyviai užfiksuotais duomenimis eismo įvykio vietos schemoje, fotografijomis ir kt. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, neteikdamas prioriteto nei vienai įrodymų rūšiai ar grupei, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais motyvais, apeliacinės instancijos teismas neturi nei juridinio, nei faktinio pagrindo.
13. Kaip minėta, D. B. visos administracinės teisenos metu, neigdama savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio, teigė, jog KET reikalavimus pažeidė ne ji, o kito automobilio vairuotoja nukentėjusioji A. L., nes ji išvažiavo į eismo juostą iš šalia esančios teritorijos (iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės), ir pagal KET 102 punkto reikalavimus, ji (nukentėjusioji) turėjo duoti kelią D. B. vairuojamam automobiliui. Tokia apeliantės versija ne tik neracionali, nelogiška, bet ir prieštarauja byloje objektyviai nustatytoms aplinkybėms.
14. Iš byloje esančios medžiagos (byloje esančių: įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukų ir naujai pateiktų fotonuotraukų iš įvykio vietos) matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje nuo (duomenys neskelbtini) pusės yra kelio ženklas Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“, nurodantis, kad artėjant link važiuojamųjų dalių susikirtimo, iš pirmos eismo juostos galima važiuoti tiesiai ir į dešinę. Prieš važiuojamųjų dalių susikirtimą ties (duomenys neskelbtini) g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), nėra eismo pirmumą reglamentuojančių kelio ženklų ar ženklinimo linijų, nurodančių, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra pagrindinis kelias jo dešinėje pusėje esančios važiuojamosios dalies atžvilgiu. Važiuojamųjų dalių susikirtime iš (duomenys neskelbtini) gatvės pasukus į dešinę, važiuojamoji dalis dviejose vietose kertasi su dešinėje pusėje esančiomis važiuojamosiomis dalimis tarp transporto priemonių stovėjimo vietų. Ties šių važiuojamųjų dalių susikirtimais nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo linijų. Už abiejų dešinėje esančių važiuojamųjų dalių tarp transporto priemonių stovėjimo vietų, dešinėje pusėje yra ženklas Nr. 528 „Transporto priemonių stovėjimo vieta“, po kuriuo yra lentelė, patikslinanti kelio ženklą, nurodant stovėjimo vietas krovininiams automobiliams. KET 8 punkte nurodyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas KET 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat KET reikalavimų atžvilgiu.
15. Be to, išvažiuojant iš minimos teritorijos į (duomenys neskelbtini) gatvę, taip pat nėra jokio ženklo apie susikirtimą su pagrindiniu keliu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad važiuojamojoje dalyje, kurioje įvyko eismo įvykis, techniniu požiūriu nėra gatvė, o teritorija esanti šalia kelio, iš kurios išvažiuojant (šiuo atveju iš stovėjimo aikštelės) privaloma duoti kelią važiuojantiems keliuku, kuriuo, nagrinėjamu atveju, važiavo apeliantė D. B.. Taip pat, minėtas pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžia ir byloje esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. gruodžio 12 d. eismo įvykio ekspertizės aktas Nr. 11Š-125(17), kuriame nurodyta, kad tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad šioje eismo situacijoje, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) pusės ir privažiavus važiuojamųjų dalių susikirtimą ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pasukus dešinėn, būtų važiuojama keliu (gatve). Šioje eismo situacijoje, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi ir nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo linijų, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Jeigu įvykio dieną buvusi eismo organizavimo tvarka atitinka „View Street“ programa užfiksuotą įvykio vietos situaciją, tokiu atveju techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Mercedes Benz A170“ vairuotojos D. B. veiksmai – jai iš dešinės artėjant automobiliui „Peugeot 308“ ir kertantis transporto priemonių važiavimo trajektorijoms, kai važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, nedavė kelio iš dešinės artėjusiam automobiliui „Peugeot 308“ bei su juo susidūrė (1 t., b. l. 26-30). Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas E. G. patvirtino atliktą ekspertizės akto išvadą ir nurodė, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Mercedes Benz A170“ vairuotojos D. B. veiksmai – jai iš dešinės artėjant automobiliui „Peugeot 308“ ir kertantis transporto priemonių važiavimo trajektorijoms, kai važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, nedavė kelio iš dešinės artėjusiam „Peugeot 308“ bei su juo susidūrė. Eismo dalyvis turi vadovautis kelio ženklais, reglamentuojančiais eismą, taip pat ir KET nurodytais reikalavimais, privalo važiuoti saugiai, laikantis taisyklių. Apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kad negalima vadovautis byloje esančia įvykio vietos ekspertizės aktu, kadangi joje nėra tinkamai įvertinta byloje esanti situacija, kelių ženklinimas, panaudojant Google „View Street“ duomenis, kurie yra 2012 m. liepos mėnesio yra nepagrįsti ir atmestini, kadangi iš byloje esančių 2018 m. sausio 31 d. naujų fotonuotraukų eksperto padarytos išvados yra teisingos, įvykio vieta, jos ženklinimas nesiskiria nuo įvykio vietoje užfiksuotų nuotraukų bei 2012 m. liepos mėnesio Google „View Street“ panaudotų gatvės vaizdų. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinio skundo argumentai dėl nepatikimos eismo įvykio vietos ekspertizės akto ir joje padarytų išvadų yra atmestini.
16. Nukentėjusioji A. L. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio metu ji vadovavosi „dešinės rankos“ taisykle. Sustojo prieš sukdama, parodė posūkio signalą bei pradėjo važiuoti, norėdama išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę ir staiga įvyko susidūrimas. Bandė stabdyti, bet jau buvo vėlu. Eismo įvykis įvyko aikštelėje, ne (duomenys neskelbtini) gatvėje. Įvykio metu buvo apgadintas jos automobilis „Peugeot 308“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – sudaužytas bamperis, lempos. [...] Išvažiuodama laikėsi dešinės, nes žino, jog automobiliai, sukdami į aikštelę, ir laikosi dešinės iš savo pusės. Ženklo ten nematė, yra tik subraižytos kryptys, nėra jokio pirmumo ženklo ar „Stop“ ženklo. Atkreiptinas dėmesys, kad pati D. B., atvykus policijos pareigūnams neneigė savo kaltės padarius eismo įvykį (policijos pareigūno tarnybinis pranešimas).
17. Įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuojama, kad pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos D. B. veiksmai – jai iš dešinės artėjant automobiliui „Peugeot 308“, valstybinius Nr. (duomenys neskelbtini), ir kertantis transporto priemonių važiavimo trajektorijoms, kai važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, nedavė kelio iš dešinės artėjusiam automobiliui „Peugeot 308“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei su juo susidūrė, nesilaikydama „dešinės rankos“ taisyklės. Todėl institucija, ir pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino D. B. veiksmus, kaip pažeidusius KET 115 punkto reikalavimus ir pagrįstai kvalifikavo jos padarytą veiką pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.
18. Taip pat, apeliantė D. B. ginčija savo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje.
19. 2007 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme Nr. X-1137 (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad: „Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota“ (4 straipsnio 1 dalis). „Už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip“ (4 straipsnio 2 dalis). Minėto straipsnio 3 dalis imperatyviai nurodo, kad „šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės“ (4 straipsnio 3 dalis).
20. TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalis numato, kad „jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Pranešus draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, draudikas turi teisę padidinti arba sumažinti draudimo įmoką dėl draudimo rizikos pasikeitimo, o naujasis transporto priemonės savininkas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką. Jei naujasis transporto priemonės savininkas per nurodytą terminą nepranešė draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, draudikas gali vertinti tai kaip pareigos pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą nevykdymą“.
21. 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo
22. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad nuosavybės teisė į minėtą automobilį R. B. įgijo 2017 m. balandžio 18 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (1 t., b. l. 37). Automobilį R. B. pirko iš J. K.. 2016 m. spalio 14 d. Įprastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) draudėju nurodytas Č. J., kuris automobilį „Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apdraudė nuo 2016 m. spalio 15 d. iki 2017 m. spalio 14 d. (1 t., b. l. 38) 2018 m. vasario 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, Č. J. automobilį Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė J. K.. Be to, byloje esantis 2017 m. rugpjūčio 31 d. „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo pateiktoje pažymoje nurodyta, kad Č. J. 2017 m. gegužės 3 d. prašymu prašė draudimo bendrovės nutraukti jo sudarytą draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis buvo nutraukta 2017 m. gegužės 3 d. (1 t., b. l. 9-10). Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, naujasis automobilio savininkas R. B. privalėjo nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos (iki 2018 m. gegužės 3 d.), raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą. Ši pareiga siejama su nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimu, o ne su nuosavybės teisės įregistravimu VĮ „Regitra“, kaip apeliaciniame skunde nurodo apeliantė. R. B. ignoravo šią pareigą ir neinformavo draudiko apie transporto priemonės savininko pasikeitimą, nepranešė draudikui savo, kaip naujo transporto priemonės savininko, duomenų, todėl transporto priemonės savininkas R. B. dėl savo aplaidaus neatsakingo elgesio pažeidė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo imperatyvias nuostatas, o apeliantė D. B. įvykio metu vairuodama transporto priemonę, kuri nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, privalo įsitikinti, kad jų vairuojama transporto priemonė yra nustatyta tvarka įregistruota, atlikta privalomoji techninė apžiūra, transporto priemonė apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš VĮ „Regitra“ pateiktų išrašų apie transporto priemonės „Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistravimą / išregistravimą) matyti, kad nuo 2017 m. gegužės 11 d. automobilio savininku-valdytoju nurodytas Č. J. iki 2017 m. gegužės 21 d. privertinai išregistravus transporto priemonę. Nuo 2017 m. gegužės 27 d. automobilio savininku-valdytoju nurodomas R. B.. 2017 m. lapkričio 28 d. automobilio savininku jau nurodomas kitas asmuo – R. J., kuriai 2017 m. lapkričio 21 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduota minėta transporto priemonė (1 t., b. l. 52-55, 62). Pareigos nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 415 straipsnį, todėl institucijos, priėmusios nutarimą, pareigūnas teisingai kvalifikavo D. B. veiksmus ir, nustatę, kad pareiškėja pažeidė KET 226 punkto reikalavimus, nubaudė pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį.
23. Sutinkamai su Institucijos atsiliepimo argumentais, automobilis „Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gegužės 10 d. iš tiesų nebuvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių draudimu. Dėl anksčiau aptartų duomenų darytina išvada, kad D. B. vairuodamas transporto priemonę,,Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d., kuomet buvo padarytas ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas – vairuojamos transporto priemonės nebuvo apdraudusi transporto priemonės savininkų ir jų valdytojų privalomuoju draudimu. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad D. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti ANK 415 straipsnio 1 dalį.
24. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde išdėstyta D. B. pozicija bei savita nustatytų aplinkybių interpretacija yra tik jos gynybinė versija, neparemta jokiais objektyviais byloje esančiais duomenimis, kurie paneigtų jos padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, todėl naikinti Institucijos nutarimą ir skundžiamą teismo nutartį, administracinio nusižengimo bylą D. B. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Aukštesnio teismo nuomone tokiai apelianto pozicijai įtakos turi ir ta aplinkybė, kad eismo įvykio metu D. B. nebuvo apsidraudusi savo civilinės atsakomybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (t. y. automobilio savininkas, jos sutuoktinis R. B.).
25. Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Institucija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracines nuobaudas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį parinko administracinę nuobaudos rūšį – baudą ir paskyrė sankcijose numatytų baudų vidurkius, įvertinęs, kad D. B. padarytuose administraciniuose nusižengimuose nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos administracinės nuobaudos už atskirus administracinius nusižengimus buvo subendrintos ir paskirta galutinė, subendrinta administracinė nuobauda – 75 (septyniasdešimt penkių eurų) Eur bauda. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant nuobaudų už administracinius nusižengimus D. B. skyrimo klausimą, buvo tinkamai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, todėl keisti nutarimą ir nutartį šioje dalyje taip pat nėra teisinio pagrindo.
Dėl proceso išlaidų priteisimo
26. Nukentėjusioji atsiliepime pateikė prašymą iš apeliantės D. B. priteisti 302,50 (tris šimtus du eurus penkiasdešimt euro centų) Eur proceso išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu.
27. Pažymėtina, kad ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos.
28. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.
29. Nukentėjusioji A. L., prašo priteisti jos patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo surašymą. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiajai, siekiant apginti savo interesus, buvo suteikta teisinė pagalba, dėl kurios ji patyrė išlaidų. Patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl spręstinas klausimas dėl jų priteisimo iš apeliantės D. B. dėl kurios buvo pradėta administracinė byla ir dėl kurios pateikto apeliacinio skundo byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka.
30. Vertinant atstovavimo išlaidų pagrįstumo klausimą būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, sprendžiamų klausimų naujumą bei kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjA1LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-605/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-605/2011">2K-605/2011</a>, 2K-210/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltės dėl jai inkriminuojamų administracinių nusižengimų nepripažino, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad administracinio teisės pažeidimo byla ir byloje esantis D. B. skundas yra nepagrįstas, apeliacinis skundas taip pat nepagrįstas. Taigi nukentėjusioji, norėdama tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą. Bylos apimtis nėra didelė ir byla nėra itin sudėtinga, turėtas proceso išlaidas nukentėjusioji pagrindė prie bylos pridėtais rašytiniais dokumentais, t. y. PVM sąskaita – faktūra Nr. APB/18-12-10, kurioje matyti, kad nukentėjusioji užsakė teisines paslaugas Advokatų profesinėje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Užsakymą priėmė advokatė L. M., suruošiant atsiliepimą į D. B. apeliacinį skundą. Minėtą pinigų sumą nukentėjusioji banko pavedimu sumokėjo minėtai advokatų profesinei bendrijai 2018 m. gruodžio 27 d. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad yra pagrindas priteisti patirtas atstovavimo išlaidas, kurios, teismo vertinimu, buvo reikalingos ir nėra didelės bei atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Esant išdėstytiems argumentams iš apeliantės D. B. nukentėjusiajai A. L. priteistina 302,50 (trijų šimtų dviejų eurų ir penkiasdešimt euro centų) Eur proceso išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atmesti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. apeliacinį skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš D. B. nukentėjusiajai A. L. 302,50 (tris šimtus du eurus penkiasdešimt euro centų) Eur proceso išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Nerijus Masiulis
