Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-65-368/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01521-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1;

(S)

3.3.1.18.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (trečiojo asmens) A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei G. G., tretiesiems asmenims A. B. ir A. P., dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovės G. G. 1500,00 Eur skolos, 141,12 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 37,00 Eur žyminio mokesčio ir 169,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad tarp G. G. ir A. B. 2016 m. kovo 9 d. buvo sudarytas skolos raštas, pagal kurį atsakovė įsipareigojo sumokėti 1600,00 Eur sumą per trijų mėnesių laikotarpį, t. y. iki 2016 m. birželio 9 d. Atsakovė trečiajam asmeniui grąžino 100,00 Eur, tačiau likusios 1500,00 Eur sumos atsakovė nėra grąžinusi. A. B. 2018 m. sausio 11 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškove. Pagal šią sutartį tretysis asmuo atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.).

2. Atsakovė G. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nes skolą trečiajam asmeniui A. B. grąžino ir jokios reikalavimo teisės jis neturėjo, todėl ir perleisti jos ieškovei negalėjo. Nurodė, kad 1500 Eur skola A. B. yra už įsigytą automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris remiantis 2016-03-09 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi vertas tik 100 Eur, yra atiduota dar 2016-09-30. Šias aplinkybes patvirtina A. P. sudarytas ir A. B. pasirašytas skolos grąžinimo raštas, kaip apmokėjimo garantas už iš A. B. įsigyjamą automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovei esant užsienyje (Norvegijos karalystėje) A. P. padėjo atsakovei perduoti A. B. skolą. Mokėjimo pavedimai A. P. buvo daromi iš atsakovės sugyventinio E. Š. sesers J. V. sąskaitos, o A. P. atsakovės nurodymu pinigus perdavė A. B..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybės naudai atsakovės turėtas teisinės pagalbos išlaidas. Teismas nustatė, kad byloje iš esmės kilęs ginčas, ar A. B. ieškovei perleido galiojančią prievolę. Pažymėjo, jog atsakovė laikėsi pozicijos, kad nors buvo sudarytos dvi sutartys – transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis ir paskolos raštelis, tačiau šalys buvo susitarusios ir jas siejo tik vienintelis teisinis santykis - automobilio pirkimas-pardavimas, o paskolos raštelis buvo pasirašytas tik šio teisinio santykio įgyvendinimui užtikrinti. Tretysis asmuo A. B., kuris perleido reikalavimą ieškovei, laikėsi pozicijos, kad šalis siejo du savarankiški ir vienas su kitu nesusiję teisiniai santykiai - automobilio pirkimas-pardavimas (1600 Eur vertės) ir paskolos teisiniai santykiai (paskolinta 1500 Eur suma), viso 3100 Eur suma, kurią turėjo grąžinti atsakovė.

4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad automobilis atsakovei buvo perduotas dar iki sutarties pasirašymo, o perleidus automobilio nuosavybės teises tą pačią dieną buvo pasirašytas ir 1500 Eur paskolos raštas, laikė, jog prieš automobilio nuosavybės teisių perleidimą pasirašytas paskolos raštas yra ne savarankiškas sandoris, o minėto pirkimo-pardavimo sandorio įvykdymo užtikrinimo priemonė. Kadangi prievolė atsiskaityti už automobilį atsakovės buvo įvykdyta (1600 Eur suma sumokėta) ir pasibaigė, todėl teismas padarė išvadą, kad pasibaigė ir prievolės užtikrinimo priemonės. Dėl nurodyto, teismas sprendė, kad atsakovė prievolę įvykdė, todėl A. B. ieškovei perleido neegzistuojantį 1500 Eur reikalavimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu apeliantas (trečiasis asmuo) A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį tenkinti ir priteisti trečiajam asmeniui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

5.1.Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes neatitinka nei buvusios realios gyvenimiškos situacijos, nei byloje surinktų įrodymų. Sprendimo motyvai pagrįsti tik atsakovės pateikta įvykių versija, nepagrįstai selektyviai vertinant ir atmetant jos nepatvirtinančius įrodymus, tačiau, iš tikrųjų šalis siejo ir automobilio pirkimo-pardavimo santykiai, ir paskoliniai santykiai. Teismas pasisakė, kad A. B. nepažinojo atsakovės, todėl neįtikėtina, kad jai išsimokėtinai davė automobilį ir dar paskolino pinigų kelionei ir pragyvenimui užsienyje. Darydamas tokią išvadą, teismas iš esmės nekreipė dėmesio į A. B. ir liudytojų nurodytas aplinkybes, kad trečiasis asmuo gana ilgą laiką pažinojo atsakovės sugyventinį ir priėmė juos kaip vienetą - faktinę šeimą, kuri veda bendrą ūkį ir kartu išvyksta į užsienį uždarbiauti, todėl skolino lėšas atsakovei. Be to, atsakovė paskolos sutarties neginčijo iki pat to momento, kai teisminiu keliu buvo pareikalauta įvykdyti pareigą, numatytą CK 6.873 str. Tai tik dar kartą patvirtina, kad tarp A. B. ir atsakovės 2016-03-09 buvo sudarytos dvi savarankiškos sutartys dėl skirtingų sandorių, ir atsakovė neįvykdė pareigos atsiskaityti už gautą piniginę paskolą.

6. Atsiliepimu į trečiojo asmens A. B. skundą atsakovė G. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti iš trečiojo asmens valstybės naudai patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

6.1.Teismas teisingai įvertino tai, kad pirkėjai sumokėjus 100 Eur ir įregistravus savo nuosavybėn automobilį bei sutartyje nenurodant nei šalių sutartos 1500 Eur kainos, nei sumokėjimo terminų ir sąlygų, pardavėjas iš esmės nebūtų gavęs iš sandorio to, ko pagrįstai tikėjosi - 1500 Eur. Todėl, prieš automobilio nuosavybės teisių perleidimą pasirašytas paskolos raštas yra ne savarankiškas sandoris, o minėto pirkimo-pardavimo sandorio įvykdymo užtikrinimo priemonė. Atsakovė tiek iki bylos iškėlimo teisme tiek ir visos bylos nagrinėjimo metu laikė, kad su A. B. ją sieja vienintelis teisinis santykis, kurio pagrindu sudarytos dvi sutartys, t. y. automobilio pirkimas-pardavimas, o kita - automobilio pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo užtikrinimas. Jokių paskolų pragyvenimui G. G. niekada neprašė ir nereikėjo, kadangi šių lėšų turėjo. Paskolos sutartis yra realinė, kuri galioja nuo pinigų perdavimo momento, tačiau nei sutartyje nei kitų pagristų įrodymų apie pinigų perdavimą byloje nėra.

7. Atsiliepimu į trečiojo asmens A. B. apeliacinį skundą, ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo apeliacinį skundą tenkinti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės trečiajam asmeniui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentas:

7.1. Teismo pozicija, kad atsakovė prievolę įvykdė 2016 m. rugsėjo 28 ir 2016 m. rugsėjo 29 d., kai iš J. V., banko sąskaitos, buvo atlikti bankiniai pavedimai į A. P. banko sąskaitą, kuriais J. V. A. P. viso pervedė 1510,00 Eur, yra neteisinga. Šią gautą sumą A. P. atsakovės vardu perdavė trečiajam asmeniui, tačiau ieškovė abejoja pinigų tikrąją paskirtimi, kadangi bankinių pavedimų mokėjimo paskirtyse nurodyta, jog atliekami pavedimai skirti E. Š. skolai už automobilį padengti. Mokėjimo paskirtyje nėra kalbama nei apie atsakovės prievolės įvykdymą pagal išrašytą skolos raštą, tik apie tai, kad pinigai skirti už įsigytą transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, ieškovė sutinka su trečiojo asmens išsakytais apeliaciniame skunde argumentais, kad teismas klaidingai vertino faktines aplinkybes, kadangi teismas neįvertino, jog šios minimos lėšos buvo skirtos ne atsakovės skolai, atsiradusiai iš išrašyto skolos rašto, dengti, o E. Š. skolai už automobilį pagal transporto pirkimo – pardavimo sutartį sumokėti. Taigi, teismas klaidingai preziumavo, kad paskolos raštas yra ne savarankiškas sandoris, o transporto priemonės pirkimo – pardavimo sandorio įvykdymo užtikrinimo priemonė, todėl turi būti laikoma, kad šie du sandoriai yra savarankiški ir nuo vienas kito nepriklausomi.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (trečiojo asmens) A. B. apeliacinis skundas atmestinas

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Byloje tarp šalių yra iškilęs ginčas dėl perleistos prievolės galiojimo.

10. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas (trečiasis asmuo) teigia, kad šalis siejo ne tik automobilio pirkimo-pardavimo santykiai, bet ir paskoliniai santykiai, atsakovė pagal paskolos sutartį negrąžino 1500 Eur ir į šį reikalavimą trečiasis asmuo teisę perleido ieškovei. Savo poziciją apeliantas iš esmės grindžia 2016-03-09 paskolos sutartimi ir liudytojų parodymais. Anot apelianto, tai, kad atsakovė paskolos sutarties neginčijo iki pat to momento, kai teisminiu keliu buvo pareikalauta įvykdyti pareigą, numatytą CK 6.873 straipsnyje, patvirtina, kad tarp A. B. ir atsakovės 2016-03-09 buvo sudarytos dvi savarankiškos sutartys dėl skirtingų sandorių, ir atsakovė neįvykdė pareigos atsiskaityti už gautą piniginę paskolą. Su šiais trečiojo asmens A. B. apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Dėl bylos esmės

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. kovo 9 d. atsakovė G. G. ir tretysis asmuo A. B. pasirašė dvi sutartis. Pagal pirmąją G. G. iš A. B. pasiskolina 1600 Eur, iš kurių tą pačią dieną atsakovė grąžino 100 Eur (20 b. l.). Sutartis surašyta atsakovės. Sutartyje nurodyta, kad pinigai pasiskolinti trijų mėnesių laikotarpiui. Pagal antrąją sutartį tretysis asmuo A. B. atsakovei pardavė automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 100 Eur (40 b.l.). Sutartis surašyta A. B.. Teismas nustatė, kad transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje buvo nurodyta netikra kaina. Tikroji automobilio kaina, kuri atitiko šalių valią, buvo 1500 Eur. Atsakovė perėmusi automobilį iš trečiojo asmens išvyko į Norvegiją. Atsakovės prašymu J. V. (atsakovės sugyventinio sesuo) A. P. pervedė 1510 Eur 2016 m. rugsėjo 28 ir 29 d. (b. l. 42,43), kuriuos pastarasis grąžino A. B.. Mokėjimo paskirtyje nurodoma, kad tai yra skola už automobilį. Taip pat A. B. pasirašytame pakvitavime nurodyta, kad už automobilį 1500 Eur su juo yra atsiskaityta (6 b.l.). 2018 m. sausio 11 d. A. B. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią 1500 Eur reikalavimą perleido ieškovui UAB „Legal balance“ (17,18 b. l.). Atsakovei buvo išsiųstas pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo (16 b. l.).

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma.

13. CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. L. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-544/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-544/2011">3K-3-544/2011</a>; 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-375/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-375/2012">3K-3-375/2012</a>; 2014 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. T. v. N. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-5/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-5/2014">3K-3-5/2014</a>). Įrodinėjimo pareiga, kad šalis sieja būtent prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, tenka paskolos davėjui (CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-203/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-203/2008">3K-3-203/2008</a>). Įrodinėjimo dalykas bylose dėl paskolos grąžinimo susideda iš tokių aplinkybių: 1) pinigų arba rūšies požymiais apibūdintų suvartojamųjų daiktų perdavimo nuosavybėn kitam asmeniui (paskolos gavėjui); 2) paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų; 3) paskolos gavėjo įsipareigojimo mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta kitaip; 4) rašytinės paskolos sutarties buvimo, jeigu paskolos sutartį sudarė fiziniai asmenys ir paskolos suma viršija du tūkstančius litų (jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą) (CPK 6.870, 6.871 str.). Tais atvejais, kai atsakovas paskolos fakto nepripažįsta, ieškovas turi įrodyti šių aplinkybių visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTYvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-596/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-596/2005">3K-3-596/2005</a>).

14. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ginčo tarp šalių, kad nebuvo atsiskaityta 1600 Eur suma už automobilį, byloje nėra. Ši atsakovės prievolė pilnai įvykdyta. Tačiau paskolos raštelyje, kuris anot trečiojo asmens įrodo, kad be automobilio pirkimo – pardavimo teisinių santykių, tarp šalių papildomai buvo dar susiklostę ir paskoliniai teisiniai santykiai, pačios atsakovės G. G. ranka pasirašytame 2016-03-09 raštelyje (20 b. l.) nurodoma, kad atsakovė pasiskolina 1600 Eur iš A. B. ir trijų mėnesių laikotarpyje juos įsipareigoja grąžinti. Tą pačią dieną atsakovė atidavė 100 Eur, liko skolinga 1500 Eur sumą. Iš esmės, tiek likusi sumokėti už automobilį kaina, tiek anot trečiojo asmens nurodyta paskolos suma – sutampa. Raštelis pasirašytas tik atsakovės, trečiojo asmens parašų raštelyje nėra, kaip ir nėra jo įrašo, kad pinigai perduoti bei atsakovės įrašo, kad pinigai gauti. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad nepakanka vien 2016-03-09 raštelio patvirtinti susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių tarp trečiojo asmens ir atsakovės, o būtina šią aplinkybę įrodyti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Trečiasis asmuo A. B. apeliaciniame skunde apeliuoja į tai, kad teismas iš esmės nekreipė dėmesio į jo ir liudytojų nurodytas aplinkybes, kad jis gana ilgą laiką pažinojo atsakovės sugyventinį ir priėmė juos kaip vienetą - faktinę šeimą, kuri veda bendrą ūkį ir kartu išvyksta į užsienį uždarbiauti, todėl skolino lėšas atsakovei. Be to, atsakovė paskolos sutarties neginčijo iki pat to momento, kai teisminiu keliu buvo pareikalauta įvykdyti pareigą, numatytą CK 6.873 str. Tai anot trečiojo asmens tik dar kartą patvirtina, kad tarp jo ir atsakovės 2016-03-09 buvo sudarytos dvi savarankiškos sutartys dėl skirtingų sandorių, ir atsakovė neįvykdė pareigos atsiskaityti už gautą piniginę paskolą. Tokius apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai ir pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad sunkiai tikėtina, jog trečiasis asmuo praktiškai nepažįstamam asmeniui, kurio nei ekonominės galios, nei pajamingumo, nei perspektyvų užsidirbti nežinojo, ne tik perleido automobilį, kurio kainos sumokėjimas buvo atidėtas, tačiau dar ir paskolino tokią pat pinigų sumą. Ir skolino ne atsakovės sugyventiniui ar kaip pats nurodė, jų faktinei šeimai, o būtent atsakovei. Apeliacinės instancijos teismui kelia abejonių ir tai, kad trečiasis asmuo atsakovei skolindamas pinigines lėšas nesitarė dėl jokios finansinės (ekonominės) naudos už skolintų piniginių lėšų naudojimąsi (pvz. palūkanų). O tai, kad anot apelianto atsakovė neginčijo paskolos sutarties iki tol, kol nebuvo kreiptasi į teismą dėl jos priteisimo, ne patvirtina, kad tarp jo ir atsakovės 2016-03-09 buvo sudarytos dvi savarankiškos sutartys dėl skirtingų sandorių, o tik sustiprina teismo nuomonę, kad didesnė tikimybė, jog jokios papildomos paskolos sutarties sudaryta nebuvo, todėl atsakovei nebuvo jokios būtinybės ją ginčyti. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, paremtu byloje surinktų įrodymų vertinimu, trečiasis asmuo byloje neįrodė, kad 2016-03-09 raštelis atitinka paskolos sutarties teisinių santykių turinį, todėl šis raštelis negali būti pripažįstamas paskolos sutartimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau tikėtina aplinkybė, kad 2016-03-09 raštelis yra pirkimo-pardavimo teisinių santykių užtikrinimo priemonė, o ne paskolos sutartis, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad trečiasis asmuo perleido ieškovei neegzistuojantį reikalavimą dėl ko ieškovės ieškinys pagrįstai buvo atmestas.

15. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzctMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-277-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-277-313/2016">3K-3-277-313/2016</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadas atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Atmetus apeliacinį skundą iš trečiojo asmens priteistinos teisinės pagalbos išlaidos (104 Eur) valstybės naudai už atsakovei suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 104,00 Eur (vieną šimtą keturis eurus 00 ct) už atsakovei G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suteiktą teisinį pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Egidijus Mockevičius