Civilinė byla Nr. e2S-159-267/2019
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07534-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.1.;3.1.2.3.;3.3.2.4.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 21 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kretingalės mėsa“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16017-1004/2018 pagal ieškovės UAB „Kretingalės mėsa“ ieškinį atsakovei AB Šiaulių bankui dėl prievolės vykdymo tvarkos ir terminų nustatymo, dėl kreditoriaus priešpriešinių prievolių pažeidimo, civilinės atsakomybės skolininkui netaikymo ir (ar) atleidimo, kreditoriaus įpareigojimo susilaikyti nuo išieškojimo iš įkeisto turto veiksmų.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme priimtas ieškovės ieškinys atsakovei, kuriuo ieškovė prašė pripažinti veiksmus, kuriais AB Šiaulių bankas savavališkai nusirašė lėšas nuo UAB „Kretingalės mėsa“ banko sąskaitų, neteisėtais, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, grąžinant UAB „Kretingalės mėsa“ ir AB Šiaulių banką į būklę, kuri buvo iki savavališko lėšų nurašymo; pripažinti, kad AB Šiaulių bankas pažeidė savo priešpriešines prievoles pagal Kreditavimo sutartis ir netinkamai bendradarbiavo su UAB „Kretingalės mėsa“, nustatyti ieškovei neįvykdytos prievolės atsakovei vykdymo tvarką, netaikyti ieškovei civilinės atsakomybės už Kredito sutarčių numatytais terminais neįvykdymą, atleisti visiškai (ar) iš dalies ieškovę nuo palūkanų ir delspinigių mokėjimo, išreikalauti iš AB Šiaulių banko UAB „Kretingalės mėsa“ kreditavimo bylos medžiagą, AB Šiaulių banko vidaus taisykles ir su jomis susijusius dokumentus, panaikinti atsakovės sprendimus ieškovės atžvilgiu, kurie neatitiko AB Šiaulių banko vidaus tvarkos taisyklių, o atsakovei neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą skirti baudą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame, be kita ko, nurodė, kad ieškovės reikalavimas grąžinti tariamai neteisėtai iš atsakovės sąskaitos nusirašytas lėšas – 173224,64 Eur yra akivaizdžiai turtinio pobūdžio, už kurį turi būti sumokėtas 2274,00 Eur dydžio žyminis mokestis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kretingalės mėsa“ ieškinį atsakovei AB Šiaulių bankui dėl prievolės vykdymo tvarkos ir terminų nustatymo, dėl kreditoriaus priešpriešinių prievolių pažeidimo, civilinės atsakomybės skolininkui netaikymo ir (ar) atleidimo, kreditoriaus įpareigojimo susilaikyti nuo išieškojimo iš įkeisto turto veiksmų perdavė nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.
4. Pakartotinai įvertinęs pareikšto ieškovės ieškinio pagrindą, teismas sprendė, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais ir buvusios padėties atkūrimo, grąžinant ieškovę ir atsakovę į būklę iki savavališko lėšų nurašymo, yra turtinio pobūdžio reikalavimas, nes teikiamu ieškiniu ieškovė siekia susigrąžinti 173224,64 Eur. Teismas akcentavo, kad atsakovei pateikus įrodymus apie ieškinio pagrindą, kurio turtinio pobūdžio reikalavimai atsakovei sudaro 173224,64 Eur sumą, ko nebuvo nurodžiusi ieškovė, ir teismų praktikoje pripažįstami turtinio pobūdžio reikalavimais. Kadangi ieškovės reiškiamo ieškinio reikalavimo dėl nurašytų lėšų sugrąžinimo suma (173224,64 Eur) viršija 40000 Eur sumą, teismas pripažino, kad šis ginčas teismingas Šiaulių apygardos teismui, todėl teisme priimtą civilinę bylą perdavė nagrinėti Šiaulių apygardos teismui (CPK 34 str. 2 d. 4 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Kretingalės mėsa“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, kaip pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantės teigimu, ji ieškiniu nereiškia turtinio reikalavimo, todėl apylinkės teismas nepagrįstai įvardijo jos reiškiamą ieškinį kaip turtinį. Apeliantės įsitikinimu, jos reiškiamas ieškinys priklauso ieškiniams dėl pripažinimo, o ne dėl priteisimo, todėl priimant ieškinį apylinkės teisme teismingumo taisyklės nebuvo pažeistos. Apeliantė tvirtina, kad patenkinus ieškinį dėl pripažinimo ji galbūt ateityje reikš ieškinį dėl priteisimo, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti apylinkės teismo skundžiamą nutartį ir perduoti nagrinėti bylą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė AB Šiaulių bankas prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad vienas iš ieškovės reiškiamų reikalavimų yra turtinis ir kad pagal jo dydį bylą turėtų nagrinėti apygardos, o ne apylinkės teismas. Be to, ieškovė, formuluodama turtinį reikalavimą, turėjo sumokėti reikalavimo dydį atitinkantį žyminį mokestį. Atsakovė nesutinka su apeliantės argumentais, kad jos pareikštas reikalavimas yra neturtinio pobūdžio.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad vienas iš apeliantės reiškiamų reikalavimų yra turtinio pobūdžio, pagrįstai bylą perdavė nagrinėti apygardos teismui.
8. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis).
9. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą, o nustatytų procesinių normų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą ir užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.
10. Civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai arba apygardų teismai. Bylų priskirtinumą šiems teismams nustato CPK 26 straipsnis, reglamentuojantis, jog visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (civilines bylas teismingas apygardos teismams ir civilines bylas teismingas išimtinai Vilniaus apygardos teismui). Vienas iš kriterijų, nulemiantis bylos teismingumą apylinkės ar apygardos teismui, yra ieškinio suma. Pagal CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
11. Nagrinėjamos bylos atveju teisiškai reikšmingas yra ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis), nuo kurio priklauso civilinės bylos teismingumas. Teismų praktikoje sąvoka „ turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu, o neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma, jais paprastai laikytini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012; civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).
12. Siekiant nustatyti, ar šiuo atveju ieškovė pareiškė turtinio ar neturtinio pobūdžio reikalavimą, pirmiausia reikia atskleisti ieškovės reiškiamo reikalavimo esmę. Ieškovė pareiškė atsakovei ieškinį, prašydama pripažinti veiksmus, kuriais atsakovė nusirašė lėšas nuo ieškovės banko sąskaitų ieškinyje apibrėžtais laikotarpiais neteisėtais ir atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, grąžinant UAB „Kretingalės mėsa“ ir AB Šiaulių banką į būklę, kuri buvo iki savavališko lėšų nurašymo. Ieškinyje ieškovė tvirtina, kad atsakovė nepagrįstai nurašė iš jos sąskaitos 173224,64 Eur, ir reikalauja atkurti iki lėšų nurašymo buvusią padėtį – grąžinti ieškovei nepagrįstai nurašytas lėšas. Įvertinus tai, teismui akivaizdu, kad atkurti buvusią padėtį be lėšų grąžinimo (t. y. be turtinio reikalavimo patenkinimo) yra neįmanoma. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės UAB „Kretingalės mėsa“ reiškiamo reikalavimo pripažinti veiksmus, kuriais atsakovė nusirašė lėšas nuo ieškovės banko sąskaitų ieškinyje apibrėžtais laikotarpiais, neteisėtais, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, grąžinant UAB „Kretingalės mėsa“ ir AB Šiaulių banką į būklę, kuri buvo iki savavališko lėšų nurašymo, patenkinimo atveju yra akivaizdūs turtinio pobūdžio padariniai, o restitucijos taikymas lems šalių turtinės padėties pasikeitimą, todėl šis ieškinio reikalavimas neabejotinai yra turtinio pobūdžio.
13. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad toks ieškovės reiškiamas reikalavimas kvalifikuotinas kaip turtinis, kadangi atsiranda turtinio pobūdžio padariniai, ir, įvertinus turtinių pasekmių dydį, ieškinys laikomas teismingu apygardos teismams (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danutė Burbulienė
