Civilinė byla Nr. 3K-3-64-943/2024
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00170-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.5; 2.4.2.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Egidijos Tamošiūnienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. S., A. J., J. B., N. J., J. Š., R. J., R. J., B. K. ir L. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl leidimo be bendraturčio sutikimo vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą, tretieji asmenys R. B., E. B., T. B., I. D., J. B., Palangos miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir atsakovo A. B. patikslintą priešieškinį ieškovams (atsakovams pagal priešieškinį) A. S., A. J., J. B., N. J., J. Š., R. J., R. J., B. K., L. S., R. B., E. B., T. B., I. D. ir J. B. dėl kadastrinių matavimų, tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendraturčių teisinius santykius, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimu sukeliamus teisinius padarinius, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio dalyko keitimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė:
2.1. suteikti teisę ieškovui A. S. (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose nurodyta klaidinga pavardė; Gyventojų registro duomenimis – A. S.) be atsakovo F. B. sutikimo vykdyti dviejų žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą pagal 2017 m. UAB „Project 28“ parengtą projektą, sujungiant du žemės sklypus (toliau – ir Žemės sklypai) ir atidalijant juos į 4 žemės sklypus (toliau – ir Atidalyti žemės sklypai), t. y.:
2.1.1. ieškovui A. S. paskiriant žemės sklypą, UAB „Project 28“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo parengtame plane pažymėtą indeksu „1-1“, kurio bendras plotas 1,0466 ha;
2.1.2. ieškovams R. J. (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose nurodyta klaidinga pavardė; Gyventojų registro duomenimis – R. J.), A. J., R. J. (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose nurodyta klaidinga pavardė; Gyventojų registro duomenimis – R. J.), N. J., J. B. ir B. K. paskiriant žemės sklypą, UAB „Project 28“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo parengtame plane pažymėtą indeksu „1-2“, kurio bendras plotas 1,0187 ha;
2.1.3. tretiesiems asmenims I. D., E. B., T. B. ir J. B. paskiriant žemės sklypą, UAB „Project 28“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo parengtame plane pažymėtą indeksu „1-3“, kurio bendras plotas 0,6628 ha;
2.1.4. ieškovams L. S., J. Š., trečiajam asmeniui R. B. ir atsakovui F. B. paskiriant žemės sklypą, UAB „Project 28“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo parengtame plane pažymėtą indeksu „1-4“, kurio bendras plotas 0,5167 ha;
2.2. suteikti teisę be atsakovo F. B. sutikimo užbaigti žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą įregistruojant Atidalytus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre;
2.3. priteisti iš atsakovo ieškovų naudai visų jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovai, tretieji asmenys ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo Žemės sklypus, į kuriuos, kaip į buvusio savininko (bendro dabartinių savininkų protėvio) iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, atkurtos nuosavybės teisės. Ieškovai nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 6 d. įsakymu nuspręsta organizuoti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, o 2015 m. sausio 15 d. įsakymu nustatyti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimai.
4. Ieškovai 2016 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Žemės sklypams, siekiant sujungti šiuos žemės sklypus į vieną sklypą ir padalyti juos į keturis sklypus. 2017 m. UAB „Project 28“ parengė ir pateikė patikrinti Nacionalinei žemės tarnybai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Projektas), pagal šį projektą Žemės sklypai buvo sujungti ir padalyti į keturis žemės sklypus.
5. Tiek visuomenė, tiek ir visi bendraturčiai buvo informuoti apie Projektą. Projektas yra suderintas su Palangos miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu ir jis buvo patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos, kurios teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte nurodyta, jog visi parengto projekto sprendiniai atitinka teritorijų planavimo ir kitų teisės aktų reikalavimus, o patikrinimo išvada – teigiama. Projekto sprendinių brėžinys buvo bendraturčių pasirašytas, išskyrus vieną bendraturtį – atsakovą. Kadangi atsakovas nesutiko pasirašyti Projekto sprendinių brėžinio, nėra galimos tolimesnės Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros.
6. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovų atsakovo naudai jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Tretieji asmenys T. B., E. B., R. B. ir J. B. pateikė atsiliepimus į patikslintą ieškinį, kuriuose nurodė, kad su ieškovų pareikštais reikalavimais sutinka, ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti visa apimtimi.
8. Atsakovas 2021 m. sausio 19 d. pateikė teismui priešieškinį dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, juo prašė leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti ir įgyvendinti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį būtų atidalytos iš bendrosios dalinės nuosavybės F. B. nuosavybės dalys ir jos būtų suformuotos kaip atskiri žemės sklypai be ieškovų sutikimo. Taip pat prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-7806-583/2020.
9. Atsakovas 2021 m. rugsėjo 15 d. pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė leisti teisės aktų nustatyta tvarka užbaigti Žemės sklypų kadastro duomenų tikslinimo procedūras ir patikslintus šių žemės sklypų kadastro duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre be atsakovų (pagal priešieškinį) sutikimo.
10. Atsakovas nurodė, kad Projektas parengtas neatsižvelgiant į tai, kad yra netikslūs Žemės sklypų kadastriniai matavimai. Tai paaiškėjo tik tada, kai atsakovas kreipėsi į MB „Taurena“ tam, kad ši parengtų projektą, pagal kurį būtų atidalytos iš Žemės sklypų tik atsakovo nuosavybės dalys ir jos būtų suformuotos kaip atskiri žemės sklypai. MB „Taurena“ atsisakė rengti projektą, kol nebus patikslinti Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nurodė, kad juose nėra įrašytos būtinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, susijusios su oro uostų apsaugos zona. Atsakovas nesutiko, kad netikslios Žemės sklypų ribos neturės įtakos Projekto sprendiniams, nes Atidalytuose žemės sklypuose nuosavybės dalys neatitiks registruotinų Nekilnojamojo turto registre – dėl galimo Žemės sklypų ribų pasislinkimo sumažės ar padaugės žemės ploto ir pagal naujas ribas nustatytas plotas neatitiks įregistruoto Nekilnojamojo turto registre ploto.
11. Ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovo patikslintą priešieškinį, kuriame nurodė, kad su atsakovo reikalavimais nesutinka, prašė atsisakyti priimti patikslintą priešieškinį. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju keičiamas ne tik priešieškinio dalykas, bet ir priešieškinio pagrindas; tai reiškia, jog tokio patikslinto priešieškinio priėmimas nėra galimas.
12. 2022 m. lapkričio 30 d. atsakovas pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad Projektas nebus patvirtintas, net teismui tenkinus ieškinį. Nurodė, kad 2022 m. lapkričio 29 d. Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė raštą, kuriuo patvirtino, jog Projekto sprendiniai negalės būti patvirtinti dėl dviejų priežasčių: 1) pasibaigė 5 metų laikotarpis, per kurį galėjo būti parengtas ir patvirtintas šis projektas; 2) per tą laiką pasikeitė teisės aktai ir ginčo teritorijoje turi būti rengiamas detalusis planas, todėl Projektas negali būti tvirtinamas.
13. 2022 m. gruodžio 5 d. ieškovai pateikė nuomonę dėl atsakovo 2022 m. lapkričio 30 d. prašymo pridėti prie bylos papildomus įrodymus. Nurodė, kad atsakovo pateiktame prašyme nurodyti teiginiai, jog civilinė byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, yra nepagrįsti ir neteisingi. Atkreipė dėmesį į tai, kad šios bylos dalykas nėra Projekto patvirtinimas. Šios bylos dalykas – teisės suteikimas ieškovams be atsakovo sutikimo vykdyti žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą pagal Projektą, taip pat teisės suteikimas ieškovams be atsakovo sutikimo užbaigti žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą.
14. Tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimų į ieškovų patikslintą ieškinį ir atsakovo patikslintą priešieškinį nepateikė, prieštaravimų nepareiškė.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
15. Plungės apylinkės teismas 2023 m. vasario 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: suteikė teisę ieškovui A. S. be atsakovo A. B. sutikimo pateikti Projektą tvirtinti ir tęsti administracines procedūras, kitos ieškinio dalies netenkino; patikslintą priešieškinį tenkino visiškai: leido atsakovui A. B. teisės aktų nustatyta tvarka užbaigti žemės sklypų kadastro duomenų tikslinimo procedūras ir patikslintus šių žemės sklypų kadastro duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre be atsakovų (pagal priešieškinį) sutikimo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
16. Teismas nustatė, kad:
16.1. ieškovai, atsakovas ir tretieji asmenys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo Žemės sklypus, į kuriuos kaip į buvusio savininko (bendro dabartinių savininkų protėvio) iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, atkurtos nuosavybės teisės. Ieškovai siekia suformuoti žemės sklypus keliais etapais, rengdami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, sujungdami Žemės sklypus ir skaidydami juos į Atidalytus žemės sklypus;
16.2. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. A1-1023 nuspręsta organizuoti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projekto tikslai – žemės sklypų sujungimas ir padalijimas į keturis sklypus;
16.3. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-36 nustatyti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimai. Projekto rengimo tikslas – žemės sklypų sujungimas ir atidalijimas;
16.4. 2016 m. rugsėjo 22 d. ieškovas A. S. ir J. A. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių su prašymu organizuoti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant sujungti Žemės sklypus į vieną sklypą ir padalyti juos į keturis sklypus;
16.5. 2017 metais UAB „Project 28“ parengė ir pateikė patikrinti Nacionalinei žemės tarnybai Projektą, pagal kurį Žemės sklypai buvo sujungti ir padalyti į keturis žemės sklypus: A. S, ir J. A. (kuris bylos nagrinėjimo metu perleido savo nuosavybę į žemės sklypo dalį A. S.) paskiriant žemės sklypą Nr. 1-1, R. J., A. J., R. J., N. J., J. B., B. K. paskiriant žemės sklypą Nr. 1-2, I. D., J. B., E. B., T. B. paskiriant žemės sklypą Nr. 1-3, L. S., R. B., F. B., J. Š. paskiriant žemės sklypą Nr. 1-4;
16.6. parengtas Projekto sprendinių brėžinys bendraturčių buvo pasirašytas, išskyrus bendraturtį atsakovą F. B. Atsakovas atsisakė pasirašyti minėtą brėžinį, nes skiriasi Nr. 1-1 ir Nr. 1-4 suformuotų sklypų vertė ir jam siūlomas pats nepatraukliausias bei nevertingiausias žemės sklypas, be to, jam siūlomas žemės sklypas patenka į oro uosto apsaugos zoną;
16.7. Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta, iki paaiškės mirusio atsakovo F. B. teisių ir pareigų perėmėjai. Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas ir civilinėje byloje pradinis atsakovas F. B. pakeistas procesinių teisių perėmėju A. B.
17. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių redakcija, galiojusia 2016 m. rugsėjo 22 d., (toliau – Taisyklės) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, vertino, jog kiekvienas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto etapas (stadija) turi tik jam būdingus reikalavimus bei terminus. Siekiant sudaryti teisiškai įpareigojantį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, turi būti laikomasi tam tikrų etapų (stadijų): (1) projekto rengimo; (2) projekto viešinimo; (3) projekto derinimo; (4) projekto tikrinimo ir (5) projekto tvirtinimo etapų. Iš byloje esančių duomenų teismas padarė išvadą, kad Projektas nagrinėjamu atveju yra derinimo ir tikrinimo stadijose. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju jis neturi teisinio pagrindo sujungti ar padalyti Žemės sklypus, nes ieškovai iškėlė ginčą tik dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų be atsakovo sutikimo. Šio ginčo esmė yra gauti atsakovo parašą, t. y. teismo sprendimas yra prilyginamas atsakovo parašui, o ne sklypų sujungimui ir padalijimui.
18. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis yra suderinęs žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą su Žemės sklypo bendraturčiais arba yra gavęs Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti. Byloje įrodyta, jog atsakovui 2018 m. birželio 21 d. buvo pranešta, kad jo prašymas organizuoti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą negali būti tenkinamas, nes jau yra pradėtas rengti šių sklypų pertvarkymo ir formavimo projektas pagal 2014 m. spalio 6 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A1-1023. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas buvo iškėlęs ginčą dėl šio įsakymo ar kitų ieškovų vykdytų administracinio pobūdžio procedūrų, todėl teismas laikė neįrodyta, jog atsakovo siūlomas Žemės sklypų pertvarkymas ir formavimas yra galimas.
19. Teismas reikšminga aplinkybe laikė tai, kad šią dieną atsakovas turi kitos paskirties sklypą, jis tai žino ir supranta. 2022 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžio metu išsiaiškinta, kad atsakovas nori žemės sklypo, kuriame galima gyvenamųjų namų statyba. Teismas nusprendė, jog tenkinus ieškovų ieškinį atsakovo situacija nepasikeistų, jo teisės nebūtų pažeistos ar suvaržytos, nes jis neturi nei teisės, nei galimybės savo sklype statyti gyvenamosios paskirties pastatų.
20. Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovai patikslintu ieškiniu suformavo ir išdėstė du reikalavimus, o teismo posėdžio metu ieškovų atstovas ne kartą aiškiai pareiškė, kad prašo teismo leisti teikti parengtą Projektą tvirtinti ir tęsti administracines žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūras be atsakovo sutikimo, ieškinys tenkintinas iš dalies. Reikalavimas civilinėje byloje yra reiškiamas tik atsakovui A. B., kuris nepagrįstai atsisako suderinti Projektą jį pasirašydamas. Teismas vertino, kad jis gali sprendimu leisti kreiptis dėl ieškovų parengto Projekto tvirtinimo, nes pats teismas vykdo teisingumą ir tokių projektų netvirtina; šių klausimų sprendimas yra priskirtas administracinių įstaigų kompetencijai.
21. Pasisakydamas dėl atsakovo priešieškinyje suformuluotų reikalavimų, teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas leistų be atsakovų (pagal priešieškinį) sutikimo užbaigti Žemės sklypų kadastro duomenų tikslinimo procedūras ir patikslintus Žemės sklypų kadastro duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, atsakovas galėtų parengti detalųjį ar žemėtvarkos planą. Ieškovų teisės nebūtų pažeistos ir jų daiktinės teisės nuo to nenukentėtų.
22. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju būtina teisės aktų nustatyta tvarka užbaigti Žemės sklypų kadastro duomenų tikslinimo procedūras ir patikslintus Žemės sklypų kadastro duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ir tai gali padaryti atsakovas A. B. be atsakovų (pagal priešieškinį) sutikimo. Reikšminga aplinkybe teismas laikė tai, kad teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas nenurodė, kodėl nesutinka su atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimu, tačiau pripažino, kad ateityje kadastrinius matavimus reikės atlikti. Teismas vertino, kad tuo atveju, jei Žemės sklypų kadastro duomenys bus patikslinti pagal teisės aktų reikalavimus be bendraturčių sutikimo, tai jų teisių nepažeis, nes ši procedūra nuo jų nuomonės ir požiūrio nepriklauso, t. y. Žemės sklypų kadastro duomenys yra tikslinami ne taip, kaip to nori Žemės sklypų savininkai, bet pagal teisės aktuose suformuluotus reikalavimus. Ši procedūra būtina ir reikalinga visiems bendraturčiams norint disponuoti Žemės sklypais.
23. Teismas nenustatė, kad atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl atmetė ieškovų prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui.
24. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.
25. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas atsakovo priešieškinis, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį palikti nenagrinėtą arba jį atmesti, taip pat priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovo tikslas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, pagal kurį būtų atidalytos iš žemės sklypų tik atsakovo nuosavybės dalys ir jos būtų suformuotos kaip atskiri žemės sklypai, parengimas ir įgyvendinimas – yra negalimas ir neįgyvendinamas, nes jo turimas žemės sklypų nuosavybės dydis neatitinka nustatyto minimalaus naujai formuojamo žemės sklypo ploto. Teismui konstatavus, kad yra pagrindas toliau tęsti ieškovų parengto Projekto tvirtinimo administracines procedūras be atsakovo sutikimo, atsakovo priešieškinio reikalavimo patenkinimas nėra galimas, nes tokiu atveju bus pažeisti kitų Žemės sklypų bendraturčių interesai. Ieškovas pažymėjo, kad jeigu Žemės sklypų kadastriniai matavimai būtų buvę neteisingi, pagal teisės aktų reikalavimus – netinkami, Nacionalinė žemės tarnyba nebūtų pateikusi teigiamos išvados.
26. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas yra Žemės sklypų savininkas, todėl jis, kaip ir ieškovai, turi neabejotiną teisę ginti savo subjektinę teisę, šiuo atveju – reikšti priešieškinį dėl jam nuosavybės teise priklausančio kartu su bendraturčiais valdomo žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo. Suteikus leidimą užbaigti Žemės sklypų kadastro duomenų tikslinimo procedūras ir patikslintus kadastro duomenis įregistravus, ieškovų interesai niekaip nenukentės. Teisėjų kolegija vertino, jog ši procedūra būtina visiems bendraturčiams norint disponuoti Žemės sklypais, todėl atsakovo intereso įgyvendinimas atitiktų visų šalių interesus, nes, vadovaujantis protingumo principu, patys bendraturčiai turėtų būti suinteresuoti, jog viešame registre būtų nurodyti tikslūs duomenys apie Žemės sklypus.
27. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad patikslintu ieškiniu nebuvo prašoma patvirtinti Projekto. Pirmosios instancijos teismas ieškovams tik suteikė teisę be atsakovo sutikimo pateikti Projektą tvirtinti ir tęsti administracines procedūras. Pirmosios instancijos teismui iš dalies tenkinus ieškinį, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo peržengtos ieškinio reikalavimo ribos. Ginčo esmė buvo gauti atsakovo parašą, o atsakovui nesutinkant teismo sprendimas yra prilyginamas atsakovo parašui. Nagrinėjant šį ginčą nebuvo sprendžiama nei dėl Žemės sklypų sujungimo, nei dėl jų atidalijimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
28. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškinys, arba bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
28.1. Netinkamai taikytos Taisyklių 66 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies ir CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.
28.2. Ieškovai į teismą kreipėsi turėdami tikslą panaikinti paskutinę kliūtį, trukdančią jiems patvirtinti Projekto sprendinius, t. y. šią administracinę procedūrą atlikti teismo sprendimo pagrindu, suteikiančiu jiems teisę be atsakovo sutikimo kreiptis į savivaldybės administraciją su prašymu patvirtinti Projektą. Vertinant Taisyklių 66 punkto nuostatų reikšmę, matyti, kad žemės sklypų pertvarkymo ir (ar) formavimo projekto iniciatoriui siekiant, jog jo inicijuotas projektas galėtų būti teikiamas tvirtinti, reikalingas arba planuojamų (formuojamų) žemės sklypų savininkų raštiškas pritarimas, arba teismo sprendimas, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Todėl, vadovaujantis Taisyklių 66 punktu, toks patikslinto ieškinio reikalavimo (vykdyti Žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą) tenkinimas ieškovams suteiktų teisę be atsakovo sutikimo teikti Projektą tvirtinti.
28.3. Pirmosios instancijos teismas netenkino reikalavimo suteikti teisę ieškovui A. S. be atsakovo sutikimo pagal Projektą vykdyti Žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą; tai reiškia, jog nebuvo suteikta teisė teikti Projektą tvirtinti Taisyklių 66 punkto prasme, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas suteikti teisę ieškovui A. S. be atsakovo sutikimo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui Projektą tvirtinti ir tęsti administracines procedūras yra prieštaringas. Apeliacinės instancijos teismas šio prieštaravimo nepašalino.
28.4. Tik patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka (viešojo administravimo subjektui priėmus administracinį sprendimą) Projektas tampa teisės akto, kuriuo buvo patvirtintas Projektas, priedu ir įgyja teisės akto statusą. Skirtingai nei teigė apeliacinės instancijos teismas, Projekto įgyvendinimas galimas tik tada, kai Projektas yra patvirtintas. Projekto įgyvendinimas apima jo sprendinių įgyvendinimą, o nagrinėjamu atveju – Atidalytų žemės sklypų suformavimą ir jų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.
28.5. Nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindė CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tačiau jas taikė netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas CK 4.75 straipsnio 1 dalies reikšmę, nurodė, jog daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus ir veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Su tokiu šios teisės normos reikšmės aiškinimu sutiktina, tačiau pirmosios instancijos teismas, esant ginčui tarp bendraturčių dėl naujai formuojamų žemės sklypų valdymo, naudojimosi ir disponavimo, tokios tvarkos nenustatė, o tik leido ieškovams kreiptis į atitinkamą instituciją su prašymu patvirtinti Projektą, ir tik vienam iš bendraturčių – A. S. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šis ginčas galėjo būti sprendžiamas tik taikant kartu Taisyklių 66 punkto, CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Esant ginčui tarp bendraturčių dėl nuosavybės dalių atidalijimo, bendrosios dalinės nuosavybės teisei tinkamai įgyvendinti neužtenka, kad teismas priimtų sprendimą leisti (suteikti teisę) vykdyti žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą pagal projektą Taisyklių 66 punkto pagrindu – sprendime būtina aiškiai nurodyti suteikiamą teisę atidalyti bendraturčių dalis iš konkrečių, Nekilnojamojo turto registre registruotų, žemės sklypų ir jas nustatyti naujai formuojamuose žemės sklypuose.
28.6. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai privalėjo įsitikinti, ar ieškovų užsakymu rengiamas Projektas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir ar Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas pagal Projektą tikrai galės būti vykdomas. Taisyklių 66 punktas, įtvirtinantis teisę teismui sprendimu nustatyti, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypų formavimas ar pertvarkymas, įtvirtina ir pareigą teismui atlikti tokio projekto sprendinių teisėtumo kontrolę.
28.7. Atsakovas siūlė kitą Žemės sklypų atidalijimo būdą, tačiau teismai dėl šio siūlymo nepasisakė. Atsakovas įrodinėjo, kad ieškovų siūlomas Projektas ir pats atidalijimo būdas yra nepriimtinas, nes vieniems bendraturčiams atitenka vertingesnės dalys, kuriose galima vykdyti statybos darbus, o kiti tokią teisę praranda, nes jiems priskiriamas naujai formuojamas žemės sklypas, kuriame gyvenamųjų namų statyba negalima; pastariesiems kompensacija nesiūloma. Nagrinėjamu atveju, iš Žemės sklypų atidalijus visų bendraturčių dalis, likusios atsakovo dalys nesudarytų 1500 kv. m, todėl būtų pažeistos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 44 nuostatos, įtvirtinančios, kad ginčo teritorijoje negali būti formuojami mažesni nei 15 arų žemės sklypai. Taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo spręsti dėl atsakovo turimų Žemės sklypų dalių atidalijimo ir kompensacijos už jas skyrimo.
28.8. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 2 dalies, 138 straipsnio ir 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
28.9. Atsakovas byloje kėlė klausimą dėl ieškinio turinio, prašė teismo įpareigoti ieškovus pašalinti ieškinių trūkumus, tačiau pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinį nagrinėjo ir šio instituto netaikė, nors patikslinto ieškinio turinys turėjo akivaizdžių trūkumų. Iš patikslinto ieškinio buvo akivaizdžiai matyti, kad jo pagrindas, kuriame nurodytas ieškovų tikslas atidalyti bendraturčių turimas dalis Žemės sklypuose ir jas įgyvendinus Projektą materializuoti Atidalytuose žemės sklypuose, prieštarauja dalykui, kuriuo nebuvo suformuluotas reikalavimas atidalyti dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės. Toks prieštaravimas reiškia, jog patikslintas ieškinys, kaip procesinis dokumentas, neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, užuot taikęs ieškinio trūkumų šalinimo institutą, pasirinko ištaisyti patikslinto ieškinio trūkumus, reiškia, kad teismas pažeidė CPK 115 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnį.
28.10. Pažeisti šalių rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai, neužtikrinta atsakovo teisė į teisingą teismą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, formaliai vykdydami teisingumą, byloje nepagrįstai atleido ieškovus nuo pareigos tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimą, įrodyti, kad prašomas vykdyti Projektas yra parengtas nepažeidžiant kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesų, nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepasisakė nė dėl vieno atsakovo apeliacinio skundo argumento, todėl tokia nutartis laikytina nemotyvuota ir naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
29. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo atsakovo A. B. kasacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovų naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
29.1. Pagal Projektą numatyta Žemės sklypus sujungti ir suformuoti Atidalytus sklypus. Projekte nėra nustatyti Žemės sklypų atidalijimo sprendiniai. Projektas buvo parengtas pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-36 nustatytus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus. Šiuose reikalavimuose buvo nurodytas projekto rengimo tikslas – Žemės sklypų sujungimas ir padalijimas į keturis sklypus. Be to, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. A1-1023 nuspręsta organizuoti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projekto tikslas – Žemės sklypų sujungimas ir padalijimas į keturis sklypus. Atsakovas klaidingai teigia, kad Projektu iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijami siekiami suformuoti nauji žemės sklypai.
29.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai akcentavo, kad ginčo esmė – gauti atsakovo parašą, kad ieškovai galėtų toliau tęsti administracines procedūras dėl parengto Projekto patvirtinimo, o atsakovui nesutinkant, teismo sprendimas yra prilyginamas atsakovo parašui. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nesprendė nei dėl sklypų sujungimo, nei dėl jų atidalijimo.
29.3. Atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti. Nagrinėjamu atveju, kol administracinėmis procedūromis Atidalyti žemės sklypai nėra suformuoti, tol nėra objektų, kuriuos būtų galima prašyti atidalyti. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypai pagal Projektą, visų pirma, yra sujungiami, o paskui – padalijami į keturis žemės sklypus. Tik po to, kai administracinėmis procedūromis Žemės sklypai bus sujungti ir iš jų bus suformuoti Atidalyti žemės sklypai, bus galima aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą bendraturčiai ar bendraturtis prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės.
29.4. Vadovaujantis Taisyklių 66 punktu, nesant visų Žemės sklypų savininkų raštiškai išreikšto pritarimo parengtam Projektui, esant bendraturčių nesutarimui dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo, teismas, remdamasis CK 4.75 straipsniu, turi priimti sprendimą, ar be nesutinkančio bendraturčio sutikimo leisti pagal Projektą vykdyti Žemės sklypų formavimą ar pertvarkymą, ar tokio sutikimo neduoti. Kitaip tariant, teismai, nustatydami, kad pagal atitinkamą projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas, turi įvertinti, ar projektas nepažeidžia kurio nors iš žemės sklypo (-ų) savininkų interesų, tačiau neturi vertinti, ar projektą kompetentinga institucija patvirtins. Taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tinkamai taikydami CK 4.75 straipsnį, padarę išvadą, kad Projektas nepažeidžia atsakovo interesų ir yra racionalus bei atitinkantis visų bendraturčių interesus, leido be atsakovo sutikimo pateikti Projektą tvirtinti ir tęsti susijusias administracines procedūras.
29.5. Nėra pagrindo spręsti, kad ieškovų reikalavimas buvo neaiškiai suformuluotas ir dėl to teismo procesas negalėjo būti pradėtas. Ieškovai aiškiai nurodė, kad jų pareikšto reikalavimo tikslas – suformuoti Atidalytus žemės sklypus iš esamų Žemės sklypų keliais etapais, t. y. Žemės sklypus sujungiant, o paskui – juos padalijant į keturis žemės sklypus. Ieškovai ne viename procesiniame dokumente nurodė, jog bylos nagrinėjimo dalykas – teisės ieškovams suteikimas be atsakovo sutikimo vykdyti žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą pagal Projektą, taip pat teisės suteikimas ieškovams be atsakovo sutikimo užbaigti žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą. Ieškovai prašė teismo suteikti teisę be atsakovo sutikimo atlikti visus veiksmus, kurie reikalingi, kad būtų įvykdytos Projekto patvirtinimo procedūros.
29.6. Nagrinėjamu bylos atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neperžengė ieškinio ribų. Ginčo esmė buvo gauti atsakovo parašą, o atsakovui nesutinkant, teismo sprendimas yra prilyginamas atsakovo parašui. Tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu iš dalies tenkino ieškovų ieškinį ir leido tęsti administracines procedūras, susijusias su Projekto patvirtinimu, nereiškia, kad buvo peržengtos ieškinio reikalavimų ribos.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų
30. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-969/2022, 14 punktas).
31. Šioje byloje sprendžiama dėl bendraturčių teisės be vieno iš bendraturčių sutikimo rengti žemės sklypų sujungimo ir atidalijimo projektą bei jį įgyvendinti. Byloje buvo pareikšti ieškinys ir priešieškinis. Ieškinys tenkintas iš dalies ir ieškovui A. S. suteikta teisė be atsakovo A. B. sutikimo pateikti 2017 m. UAB „Project 28“ parengtą žemės sklypų sujungimo ir atidalijimo projektą tvirtinti ir tęsti administracines procedūras. Būtent klausimas dėl tokios teisės įgyvendinimo sukeliamų teisinių padarinių sudaro kasacinio nagrinėjimo dalyką. Byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais atsakovo A. B. priešieškinis patenkintas ir atsakovui leista teisės aktų nustatyta tvarka užbaigti žemės sklypų kadastro duomenų tikslinimo procedūras ir patikslintus šių žemės sklypų kadastro duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre be atsakovų (pagal priešieškinį) sutikimo. Ši teismų procesinių sprendimų dalis kasacine tvarka neapskųsta.
32. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis), todėl toliau pasisakys tik dėl kasaciniame skunde keliamų klausimų.
Dėl bendraturčių teisės be vieno iš bendraturčių sutikimo įgyvendinti žemės sklypų sujungimo ir atidalijimo projektą ir projektu siekiamų teisinių padarinių
33. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė – viena pamatinių žmogaus teisių (inter alia (be kita ko), 2016 m. birželio 7 d., 2019 m. lapkričio 25 d., 2020 m. liepos 8 d. nutarimai); savininkui yra konstituciškai garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių ir kad valstybė užtikrintų jo nuosavybės teisių gynimą (inter alia, 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. spalio 30 d., 2023 m. spalio 12 d. nutarimai); įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises (inter alia, 2003 m. rugsėjo 30 d., 2016 m. birželio 7 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).
34. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl bendraturčių teisės be vieno iš bendraturčių sutikimo įgyvendinti žemės sklypų sujungimo ir atidalijimo projektą. Byloje pareikštu ieškiniu buvo siekiama tokį projektą įgyvendinti keliais etapais, t. y. pirmiausia du žemės sklypus sujungti, vėliau – padalyti į keturis sklypus, pagal 2017 m. UAB „Project28“ projektą juos paskirstant ieškovams, atsakovui ir tretiesiems asmenims. Ieškiniu taip pat buvo prašoma suteikti teisę be atsakovo sutikimo užbaigti žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą įregistruojant atidalytus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre. Taigi nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiama dėl kompleksinių bendraturčius siejančių ginčo teisinių santykių, apimančių bendraturčių teisę sujungti žemės sklypus, padalyti žemės sklypą ir padalytus žemės sklypus atidalyti pagal dalies bendraturčių pasiūlytą projektą, atliekant kitus tokiems sprendiniams įgyvendinti reikiamus veiksmus. Tokie bendraturčių teisiniai santykiai reguliuojami Lietuvos Respublikos žemės įstatymu bei poįstatyminiais teisės aktais, taip pat CK normomis, reglamentuojančiomis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Būtent dėl šių teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo kasaciniu skundu siekiama peržiūrėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus. Tokie kasacinio skundo argumentai pripažįstami iš esmės pagrįstais.
35. Žemės įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje (1 straipsnio 1 dalis (ginčui taikytina 2016 m. gegužės 19 d. įstatymo redakcija)). Pagal to paties straipsnio 2 dalį, įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. Šių principų turi būti paisoma visuose žemės teisinių santykių įgyvendinimo etapuose.
36. Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą (Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Žemės sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas (Žemės įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Žemės sklypo padalijimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų (Žemės įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Taigi, tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje, Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka rengiami ir įgyvendinami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai (Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis). Tokie veiksmai buvo atlikti ir dėl ginčo sklypų.
37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. spalio 6 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Nr. A1-1023“ nuspręsta organizuoti žemės sklypo, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projekto tikslai – žemės sklypų sujungimas ir padalijimas į keturis sklypus. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-36 nustatė minėtų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus, taip pat projekto rengimo tikslą – žemės sklypų sujungimą ir atidalijimą.
38. 2017 metais UAB „Project 28“ parengė ir pateikė patikrinti Nacionalinei žemės tarnybai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį žemės sklypai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), buvo sujungti ir padalyti į keturis žemės sklypus – A. S. ir J. A. (kuris bylos nagrinėjimo metu perleido savo nuosavybę į žemės sklypo dalį A. S.) paskiriant žemės sklypą Nr. 1-1, R. J., A. J., R. J., N. J., J. B., B. K. paskiriant žemės sklypą Nr. 1-2, I. D., J. B., E. B., T. B. paskiriant žemės sklypą Nr. 1-3, L. S., R. B., F. B., J. Š. paskiriant žemės sklypą Nr. 1-4.
39. Nutarties 37–38 punktuose nurodyti duomenys apie žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą patvirtina, kad žemės sklypų bendraturčiai (ieškovai ir tretieji asmenys) be atsakovo sutikimo siekė žemės sklypus sujungti, vėliau – padalyti ir atidalyti. Tokio tikslo siekiama ir byloje pareikštu patikslintu ieškiniu. Tačiau bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas patikslintu ieškiniu pareikštus reikalavimus vertino tik kaip ginčą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų be atsakovo sutikimo. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime taip pat pažymėjo, kad šioje byloje teismas neturi teisinio pagrindo sujungti ir padalyti ginčo sklypų, nes ieškovai iškėlė ginčą tik dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų be atsakovo sutikimo. Sprendime taip pat nurodyta, kad šio ginčo esmė yra gauti atsakovo parašą, t. y. teismo sprendimas yra prilyginamas atsakovo parašui, o ne sklypų sujungimui ir padalijimui. Tokiems pirmosios instancijos teismo motyvams iš esmės pritarė ir apeliacinės instancijos teismas. Kasacinio teismo vertinimu, tokiu būdu buvo nepagrįstai susiaurintos bylos nagrinėjimo ribos, netinkamai aiškinant CK, Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatas, dirbtinai atskiriant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo bei jo įgyvendinimo etapus, todėl buvo patenkintas realių materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis ieškinio reikalavimas.
40. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019, 16 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 24 punktas).
41. Byloje pareikštu patikslintu ieškiniu buvo siekiama realių materialiųjų teisinių padarinių: 1) suteikti teisę be atsakovo sutikimo vykdyti dviejų žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą pagal 2017 m. UAB „Project 28“ parengtą projektą, sujungiant du žemės sklypus ir atidalijant juos į 4 žemės sklypus, ieškinyje nurodytu būdu paskiriant atitinkamus žemės sklypus ar jų dalis ieškovams, atsakovui ir tretiesiems asmenims, taip pat reikalaujant suteikti teisę be atsakovo sutikimo užbaigti žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą įregistruojant Atidalytus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre. Tokius ieškinio reikalavimus, įvertinus jų teisėtumą ir pagrįstumą, byloje tenkinus bei įgyvendinus projekto sprendinius ginčas iš esmės būtų išspręstas – byloje dalyvaujantiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai iš pradžių būtų sujungti, vėliau – atidalyti į keturis sklypus, kurie būtų atidalyti ieškovo A. S. pasiūlytu būdu. Tačiau teismams pasisakius tik dėl galimybės pateikti projektą tvirtinti ir tęsti administracines procedūras, ginčas teisme liko neišspręstas.
42. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 28, 29 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
43. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės modifikavo byloje pareikštus ieškinio reikalavimus ir suteikė tik teisę ieškovui A. S. be atsakovo A. B. sutikimo pateikti žemės sklypų sujungimo ir atidalijimo projektą tvirtinti ir tęsti administracines procedūras. Toks teismo sprendimas priimtas netinkamai aiškinant Taisyklių nuostatas dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo. Kasacinio teismo vertinimo nekeičia ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės apie ieškovų atstovo paaiškinimus, pateiktus teismo posėdžio metu, dėl ieškinio reikalavimais siekiamų teisinių padarinių. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2015). Pažymėtina, kad ieškinio dalykas arba pagrindas gali būti keičiami, tačiau keisdamas ieškinio pagrindą arba dalyką, kaip ir kreipdamasis su ieškiniu į teismą, ieškovas turi laikytis tam tikrų formaliųjų reikalavimų, nustatytų civilinio proceso normomis (CPK 141 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje tokių formaliųjų reikalavimų nebuvo paisoma, todėl nėra teisinio pagrindo vertinti, jog byloje ieškinio reikalavimai buvo pakeisti. Tokį kasacinio teismo vertinimą papildomai patvirtina ir tai, kad rezoliucinėje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje nurodyta kitos ieškinio dalies netenkinti, o tai rodo, kad teismas kitus ieškinio reikalavimus vertino kaip nepagrįstus. Toks procesinis teismo sprendimas ateityje galėtų sukelti ir kitus neigiamus padarinius, t. y. jei teismo sprendimo pagrindu projektas būtų patvirtintas, dėl jo įgyvendinimo (žemės sklypų sujungimo, padalijimo ir atidalijimo) galintis kilti ginčas galėtų būti vertinamas kaip tapatus.
44. Ginčijamais teismų sprendimais iš esmės buvo paneigti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu sukeliami teisiniai padariniai. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 8 dalį, patvirtinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai. Pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre. Suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 10 dalis).
45. Pagal nagrinėjamoje byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes galima spręsti, jog projektu buvo siekiama žemės sklypus sujungti, padalyti ir atidalyti. Kaip vienas iš projekto rengimo atvejų tai nurodyta ir Taisyklių 2.1 punkte (kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami). Tai, kad projektu siekiama sukurti realius materialiuosius teisinius padarinius, patvirtina ir kitos Taisyklių nuostatos (III skyriuje įtvirtinti sklypų pertvarkymo ir formavimo principai; VII skyriuje įtvirtinti projektų įgyvendinimo veiksmai). Tai, kad tokiu projektu galėtų būti padaryta tiesioginė įtaka žemės sklypo teisiniam statusui, patvirtina ir 10 punkte įtvirtintas draudimas (negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai. Pastaba. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimu pripažinta, kad Žemės įstatymo (2022 m. birželio 30 d. redakcija; TAR, 2022-07-15, Nr. 15638) 29 straipsnio 9 dalis tiek, kiek pagal ją negali būti atidalijami areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui). Nepriklausomai nuo to, jog po tokio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo nurodytas draudimas netraktuotinas absoliučiu, vis dėl to tai patvirtina, kad projekto įgyvendinimo pasekmės yra susijusios su žemės sklypo teisinio statuso pokyčiais. Negana to, Taisyklių 66 punktas nustato dvi alternatyvias galimybes vertinti bendraturčių interesus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procese. Bendraturčių (žemės sklypų savininkų) pritarimas parengtam projektui turi būti išreikštas raštu. Tuo atveju, jei ne visi žemės sklypų savininkai pritaria parengtam projektui raštu, šis klausimas gali būti išspręstas teismine tvarka. Tokiu atveju pagal Taisyklių 66 punktą teismo sprendimu būtų nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Ši teisminė projekto sprendinių kontrolė negali būti vertinama kaip formali, jos metu turi būti patikrinama, ar projektu siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo (jos pakeitimo) būdas racionalus, proporcingas ir teisingas. Taisyklių 32 punkte nustatyta, jog žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us). Taisyklių 33 punktas nustato, kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės plėtoti ūkinę veiklą bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Tačiau nagrinėjamoje byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais Projektas pagal nurodytus kriterijus nebuvo įvertintas. Abstraktus pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas teiginys, jog šiuo metu atsakovas turi kitos paskirties sklypą ir situacija, teismui tenkinus ieškovų ieškinį, nepasikeistų, jo teisės nebūtų pažeistos ar suvaržytos, nes atsakovas neturi nei teisės, nei galimybės savo sklype statyti gyvenamosios paskirties pastatų, ir apeliacinės instancijos teismo pritarimas tokiai apylinkės teismo išvadai negali būti vertinami kaip efektyvi teisminė kontrolė sprendžiant dėl Projekto sprendinių atitikties bendraturčio interesams.
46. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).
47. Nagrinėjamoje byloje bendraturčių teises į bendrąją dalinę nuosavybę siekiama įgyvendinti keliais etapais. Pirmajame etape – žemės sklypus sujungiant, antrajame – sujungtą žemės sklypą padalijant į keturis sklypus, o trečiajame – šiuos keturis sklypus padalijant ieškovams, atsakovui ir tretiesiems asmenims. Sprendimas dėl sklypų atidalijimo priskiriant juos asmeninės ar bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis konkretiems bendraturčiams vertintinas kaip labiausiai paveikiantis bendraturčių interesus. Būtent tokių teisinių padarinių siekta byloje pareikštu ieškiniu.
48. Pagal Taisyklių 82.1–82.2 punktus, žemės savininkai, vadovaudamiesi Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo arba savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimais pertvarkyti žemės sklypus ir nustatyti jų kadastro duomenis, teisės aktų nustatyta tvarka sudaro notariškai tvirtinamas sutartis dėl žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo ir teikia duomenis Nekilnojamojo turto registrui dėl žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimo (perdalijimo atveju) arba dėl žemės sklypų, turėtų iki padalijimo, atidalijimo ar sujungimo sutarties sudarymo, teisių į juos, šių teisių suvaržymo ir juridinių faktų išregistravimo bei žemės sklypų, pertvarkytų pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, teisių į juos, šių teisių suvaržymo ir juridinių faktų įregistravimo. Tai taip pat patvirtina, kad Projektu yra sukuriami reikšmingi teisiniai padariniai, tačiau bylą nagrinėjusių teismų sprendimais tokie padariniai nebuvo sukurti, netinkamai įvertinus byloje pareikštų ieškinio reikalavimų esmę ir dėl to nepagrįstai susiaurinus nagrinėjamos bylos ribas. Papildomai pažymėtina, jog nurodytas Taisyklių reikalavimas bendraturčiams sudaryti notariškai tvirtinamas sutartis negali būti aiškinamas atsietai nuo CK nuostatų, reglamentuojančių bendrąją nuosavybę.
49. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 20 punktas). Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje siūlomais Projekto sprendiniais siekiama ne visiško atidalijimo, t. y. bendrosios nuosavybės pabaigos. Pagal byloje pareikštus ieškinio reikalavimus, bendroji nuosavybė baigtųsi tik ieškovo atžvilgiu, kiti ieškovai, atsakovas ir tretieji asmenys liktų naujai suformuotų žemės sklypų bendraturčiais. Tačiau tai neatleidžia teismo, nagrinėjančio bylą, nuo pareigos įvertinti, ar ieškiniu pasiūlyti sprendiniai dėl bendrosios nuosavybės (žemės sklypų sujungimo, padalijimo ir atidalijimo) atitinka bendraturčių interesus, įstatymo ir teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus. Nors dėl žemės sklypų sujungimo bei padalijimo kasacinio teismo praktika nėra išplėtota, tačiau šiuo atveju gali būti remiamasi kasacinio teismo išaiškinimais dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo.
50. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014). Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022 27 punktą). Šie kasacinio teismo išaiškinimai vertintini kaip aktualūs ir nagrinėjamoje byloje, tačiau jų sprendžiant dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo nebuvo paisyta.
51. Kai tarp bendraturčių kyla ginčas dėl atidalijimo būdų, teismas atidalija atidalijimo siekiančio bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės, įvertinęs jam pateiktą atidalijimo projektą pagal pirmiau aptartus kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, tačiau teismas negali leisti atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui teikti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tvirtinti ir atlikti kitas administracines procedūras, neįvertinęs poveikio su tokiu siūlymu nesutinkančio bendraturčio (šiuo atveju – atsakovo) interesams. Taigi, kilus tarp bendraturčių ginčui dėl vienam iš bendraturčių priklausančios dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, teismas privalo įvertinti sklypų sujungimo ir padalijimo projektą pagal pirmiau nurodytus kriterijus.
52. Netinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) identifikavimas užkirto kelią bylą išnagrinėjusiam teismui priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, įvertinti Projekto įtaką bendraturčio interesams, t. y. išspręsti šalių ginčą. Teismo padaryti materialinės ir proceso teisės pažeidimai lėmė, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo išspręsta neteisingai. Šių pažeidimų neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas, dėl ko teismų priimti procesiniai sprendimai naikintini.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
53. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad netinkamas šioje nutartyje nurodytų materialiosios ir proceso teisės normų taikymas yra pagrindas panaikinti skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis). Šie pažeidimai laikytini esminiais ir jie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Kaip minėta, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai sprendė dėl byloje pareikštų ieškinio reikalavimų turinio ir jais sukeliamų materialinių teisinių padarinių, dėl to byla buvo išspręsta neteisingai. Byloje taip pat buvo netinkamai taikytos proceso teisės normos, reglamentuojančios ieškinio dalyko keitimą. Tai reiškia, kad bylos esmė nebuvo tinkamai atskleista, o ginčo klausimas neperžengiant ieškinio ribų turi būti nagrinėjamas iš naujo beveik visa apimtimi naujais aspektais ir byla šia apimtimi perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis). Dėl nurodytų pažeidimų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalys, kuriomis spręsta dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, panaikinamos ir ši bylos dalis perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 360 straipsnis).
54. Panaikinus nurodytas teismų procesinių sprendimų dalis, naikintinos ir teismo sprendimo bei nutarties dalys dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šiuo atveju byloje neįmanoma atskirti bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl ieškinio ir priešieškinio, kadangi bylą nagrinėję teismai ne tik atliko jų tarpusavio įskaitymus, bet šiais procesiniais sprendimais priteisė ir procesinių dokumentų išlaidos valstybei. Perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimo dalį ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutarties dalį, kuria tenkinta ieškinio dalis suteikti teisę ieškovui A. S. be atsakovo A. B. sutikimo pateikti 2017 m. UAB „Project 28“ parengtą žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sujungimo ir atidalijimo projektą tvirtinti ir tęsti administracines procedūras, o kita ieškinio dalis netenkinta, ir priteistos bylinėjimosi išlaidos A. S. iš atsakovo, A. B. iš atsakovų (pagal priešieškinį), priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas
Egidija Tamošiūnienė
