Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2A-83-357/2019

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00348-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.9; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų R. B. (pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės ir Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės „Šiaulių grūdai“, atstovaujamos bankroto administratoriaus G. T., ieškinį atsakovams T. K. ir A. M. dėl nuostolių atlyginimo, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti akcinė bendrovė (toliau – BAB) „Šiaulių grūdai“, atstovaujama bankroto administratoriaus G. T., kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama iš atsakovų A. M. ir T. K. BAB „Šiaulių grūdai“ naudai solidariai priteisti 17 016,12 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinį grindė tuo, kad 2015 m. spalio 27 d. atsakovė buvo atleista iš BAB „Šiaulių grūdai“ (duomenys neskelbtini) pareigų, atsakovės siūlymu jai buvo išmokėta penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. 2015 m. spalio 30 d. atsakovė buvo paskirta ieškovės (duomenys neskelbtini), nustatant 1 400 Eur mėnesinį darbo užmokestį. 2016 m. balandžio 29 d. atsakovo A. M. įsakymu, atsakovei T. K. darbo užmokestis nuo 2016 m. birželio 1 d. padidintas iki 3 000 Eur. Nurodo, kad atsakovai bendrai veikdami siekė išimtinai asmeninės naudos atsakovei T. K. ir savo veiksmais pažeidė ieškovės ir jos kreditorių interesus. Atsakovų veiksmai sudarant 2015 m. spalio 27 d. susitarimą dėl T. K. atleidimo iš darbo ta apimtimi, kiek jame buvo numatyta išmokėti atsakovei 5 mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, bei 2016 m. balandžio 29 d. atsakovo A. M. įsakymu padidinant atsakovei darbo užmokestį laikytini neteisėtais, nes šiais veiksmais atsakovai siekė sudaryti sąlygas atsakovei T. K. prieš bankroto bylos iškėlimą pasipelnyti ieškovės ir jos kreditorių sąskaita.

3. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 1 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDA5LTM3Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-409-372/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-409-372/2018">e2-409-372/2018</a>, kuriuo buvo pripažintas negaliojančiu tarp ieškovės ir UAB „Šiaulių duona plius“ 2016 m. gegužės 31 d. sudarytas sandoris dėl gamybinių įrenginių pirkimo-pardavimo, pažymėjo, kas šiuo sandoriu ieškovė siekė perkelti jai priklausantį turtą susijusiai įmonei UAB „Šiaulių duona plius“. Šis sprendimas patvirtina atsakovų A. M. ir T. K. ryšius, jie abu skirtingais laikotarpiais buvo ir UAB „Šiaulių duona plius“, kuri įsteigta baigiant UAB „Šiaulių duona“ bankroto bylą, (duomenys neskelbtini). Šis teismo sprendimas netiesiogiai patvirtina, kad ir per T. K. atlyginimą, atsakovų bendrais veiksmais buvo siekiama išvesti iš ieškovės finansines lėšas žinant, kad netrukus bus iškelta bankroto byla. Šiuo atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, kaltė yra preziumuojama. Atsakovei T. K. atlyginimas buvo didinamas ir 5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka buvo išmokėta nepagrįstai, kadangi įmonė tuo metu neturėjo finansinių galimybių tai daryti. Tuo metu įmonėje buvo 400 000 Eur grynas nuostolis, aibė bylų teismuose. Net ir eliminuojant aplinkybę apie žinojimą, kad bus iškelta bankroto byla, esant restruktūrizavimo bylai, joks protingas (duomenys neskelbtini) nebūtų mokėjęs tokio dydžio atlyginimo esant tokiai sunkiai finansinei situacijai. Tai prieštarauja bet kokiai sveikai komercinei logikai. Sprendimai priimti žinant, kad restruktūrizavimo byla nutraukta ir bus iškelta bankroto byla. Dėl padidėjusio darbo krūvio nėra jokių įrodymų. Šią aplinkybę atsakovai įrodinėja tik savo paaiškinimais, kurie yra subjektyvūs. Areštai įmonei buvo pradėti taikyti 2014 m. pabaigoje. Jų buvo virš 20. Šiuo atveju buvo taikyta standartinė schema – stengiamasi perkelti veiklą į kitą įmonę – UAB „Šiaulių duona plius“. Darbuotojų skaičius ieškovėje nuosekliai mažėjo: 2015 m. sausio 1 d. buvo 71 darbuotojų, 2016 m. sausio 1 d. – 17 darbuotojų, 2016 m. spalio 19 d. – 0 darbuotojų.

4. Atsakovas A. M. su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad jis nepadarė jokių neteisėtų veiksmų ir nesukėlė įmonei nuostolių. Tuo metu bendrovėje buvo sunki situacija, o jis, būdamas jos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tuo metu, t. y. 2015 m., labai sirgo, įmonė buvo skolinga tik vienam pagrindiniam kreditoriui – bankui „Snoras“, nuo kurio valios priklausė, ar įmonė bus restruktūrizuojama, ar bankrutuos. Jis tikėjosi, kad su banku pavyks susitarti dėl restruktūrizavimo sąlygų, iki 2015 m. liepos mėnesio BAB Snoras linko į tai, kad restruktūrizavimo procesas būtų tęsiamas, tačiau 2015 m. liepos 29 d. pakeitė nuomonę ir priėmė sprendimą kreiptis dėl bankroto bylos, o 2015 m. liepos 31 d. savo reikalavimą pardavė UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Tai rodo, kad įmonės padėtis nebuvo beviltiška, jis ieškojo asmenų, galinčių perfinansuoti skolą BAB „Snoras“, todėl įmonės veiklai turėjo samdyti kitą direktorių. T. K. buvo pasamdyta tokiomis sąlygomis, kadangi kitokiomis sąlygomis ji dirbti nesutiko. Dėl įmonės restruktūrizacijos, joje buvo labai daug darbo, todėl pusvelčiui jo atlikti niekas nenorėjo. Darbo užmokestis T. K. pagal darbo sudėtingumą ir emocinę įtampą buvo visiškai adekvatus. Šiuo atveju nėra būtinos civilinei atsakomybei sąlygos – neteisėtų veiksmų.

5. Papildomai nurodė, kad atlyginimas BAB „Šiaulių grūdai“ direktoriui nuo 2007 m. buvo nustatytas 1 500 Eur, nes įmonės valdyba sprendė, kaip ir kam mokėti. Kai pirma restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, jis ruošė naują bylą. Didžiausias įmonės kreditorius buvo bankas „Snoras“, kuris nulemdavo visus sprendimus, nusprendus nutraukti restruktūrizavimo bylą, iš karto pasikeitė didžiausias kreditorius. Restruktūrizavimo bylos nutraukimas dar nereiškė bankroto bylos iškėlimo. Įmonė vykdė veiklą, buvo funkcionuojanti, (duomenys neskelbtini) galėjo priimti sprendimus, viskas buvo daroma pagal įstatymus.

6. Atsakovė T. K. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad BAB „Šiaulių grūdai“ (duomenys neskelbtini) ji dirbo nuo 2005 m. Be (duomenys neskelbtini) pareigų atlikdavo ir kitus darbus, už kuriuos nebuvo papildomai mokama, susitarimas dėl jos atleidimo iš darbo atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus. Pagrindinis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)A. M. ją ilgai įkalbinėjo užimti įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas, tačiau ji atsisakė. Ji vaduodavo A. M. jo nedarbingumo laikotarpiais, todėl žinojo, koks tai sudėtingas darbas. Po jos atleidimo iš darbo praėjus keletui dienų, po sunkaus pokalbio suprato, kad įmonė negali likti be (duomenys neskelbtini), ji sutiko su A. M. pasiūlymu, tačiau tik tam tikromis sąlygomis, t. y. atlyginimo dydžiu. A. M. buvo pagrindinis (duomenys neskelbtini), todėl stengėsi stabilizuoti įmonės veiklą.

7. Papildomai nurodė, kad 2015 m. A. M. gavo traumą ir jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nebuvo jokio asmens, įgalioto jį pavaduoti, ji kaip (duomenys neskelbtini)pati ėmėsi iniciatyvos vadovauti įmonei jo nedarbingumo laikotarpiu. Atstovavo įmonę, stengėsi, kad veikla būtų tinkamai vykdoma. 2015 m. įmonės turtas buvo labai didelis, nors ieškovas ir nurodo, kad įmonė patyrė nuostolius. Visas pagrindinis ieškovės turtas buvo įkeistas bankui „Snoras“, todėl negalėjo būti perleistas. Jos atleidimas iš darbo išmokant 5 vidutinių atlyginimų išmoką atitiko tiek darbo kodeksą, tiek buvusią situaciją, jos atliktus darbus, todėl išmoka buvo išmokėta pagrįstai. A. M. nerado, kas galėtų vadovauti įmonei, po kelių dienų ją įkalbėjo, tačiau tik su sąlyga, kad po kurio laiko atlyginimas bus jai padidintas. Atlyginimai darbuotojams buvo mokami, buvo mažinamos skolos kitiems kreditoriams, nei jai išmokėta kompensacija, nei padidintas atlyginimas, palyginus su įmonės turto verte, nėra nepagrįstas. Išeidama iš (duomenys neskelbtini) pareigų neketino įmonėje dirbti (duomenys neskelbtini), nors ir buvo (duomenys neskelbtini). Jai nebuvo žinoma apie restruktūrizavimo bylos nutraukimą, apie ketinimą iškelti bankroto bylą. Ji tuo metu rengė dokumentus dėl pakartotinos restruktūrizavimo bylos įmonei. Ieškovės turtą pagal panaudos sutartį buvo perdavusi UAB „Šiaulių duona plius“, šios įmonės (duomenys neskelbtini) buvo ji. Atlyginimas UAB „Šiaulių duona plius“ buvo 1 300 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei BAB „Šiaulių grūdai“ solidariai iš atsakovų T. K. ir A. M. 17 016,12 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 (penkių) procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovų T. K. ir A. M. valstybės naudai lygiomis dalimis 383,00 Eur žyminį mokestį ir 10,09 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

9. Nurodė, kad abu atsakovai kaip ieškovės (duomenys neskelbtini), taip pat skirtingais laikotarpiais ėję ieškovės (duomenys neskelbtini) pareigas, turėjo pareigą elgtis sąžiningai ir protingai, vadovaujantis ieškovės interesais. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kad AB „Šiaulių grūdai“ 2014 metus, 2015 metus dirbo nuostolingai, nevykdė restruktūrizavimo plano, jos įsiskolinimai kreditoriams tik didėjo, teismas daro išvadą, kad sprendimai išmokėti atsakovei T. K. 5 vidutinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką, atleidžiant ją iš (duomenys neskelbtini) pareigų, bei vėliau padidinti jos darbo užmokestį daugiau negu 100 procentų, buvo nesąžiningi ir neteisingi, pažeidžiantys ieškovės ir jos kreditorių interesus. Įsakymas atleisti T. K. iš (duomenys neskelbtini) pareigų išmokant jai išeitinę išmoką buvo priimtas 2015 m. spalio 27 d., tai yra jau įvykus 2015 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimui, kurio metu buvo nuspręsta nutraukti ieškovei restruktūrizavimo bylą. Nors atsakovai teismo posėdžio metu teigė, jog restruktūrizavimo bylos nutraukimas nebūtinai turėjo reikšti būsimą bankroto bylos iškėlimą, teismas su šiais argumentais nesutinka. Pažymėjo, kad priežastis, dėl kurios buvo nutraukta restruktūrizavimo byla, buvo restruktūrizavimo plano nevykdymas, o būtent buvo nevykdomas prognozuotas pajamų planas, bendrovė dirbo nuostolingai, bendrovės nuostolis didėjo, nebuvo vykdomi plane numatyti atsiskaitymai su kreditoriais, pradelsta skola darbuotojams didėjo, bendrovė nevykdė įsipareigojimų Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Visos šios aplinkybės paneigia atsakovų prielaidas, kad nutraukus restruktūrizavimo bylą ieškovė galėjo toliau normaliai tęsti veiklą.

10. Teismui nekilo abejonių, kad abu atsakovai, būdami ieškovės (duomenys neskelbtini), žinojo apie kreditorių susirinkimo priimtą sprendimą nutraukti restruktūrizavimo bylą. Taip pat abu atsakovai neabejotinai žinojo apie bendrovės labai sunkią finansinę padėtį. Teismo posėdžio metu išsakyti atsakovų teiginiai, kad bendrovės padėtis nebuvo labai prasta, kad ji turėjo daug turto, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pažymėjo, jog Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje konstatavo, kad 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovės turtas sudarė 1 327 727,93 Eur, o įsipareigojimai 2 632 697,23 Eur, 2015 m. gruodžio 31 d. turto vertė buvo 979 211,00 Eur, o įsipareigojimai sudarė 2 720 623,00 Eur. Todėl akivaizdu, jog bendrovės turtiniai įsipareigojimai ir 2015 m. spalio 27 d., priimant ginčo įsakymą, gerokai viršijo jos turimą turtą. Be to, bankroto byla ieškovei buvo iškelta pagal kelių pareiškėjų pareiškimus, taip pat ir S. Š. pareiškimą, kuriame ji reiškė reikalavimą dėl jai neišmokėto darbo užmokesčio už 2015 m. gegužės – 2016 m. vasario mėnesius. Todėl darė išvadą, kad 2015 m. spalio mėnesį ieškovė turėjo įsiskolinimų kitiems darbuotojams. Įvertinęs aplinkybę, kad atsakovė T. K. iš (duomenys neskelbtini) pareigų buvo atleista 2015 m. spalio 27 d., o darbo sutartis dėl (duomenys neskelbtini) pareigų sudaryta vos po kelių dienų, t. y. 2017 m. spalio 30 d., teismas sprendė, jog faktiškai ieškovės ir atsakovės darbo santykiai nebuvo nutrūkę, todėl išeitinė išmoka atsakovei T. K. buvo išmokėta nepagrįstai. Sutiko su ieškovo atstovo argumentu, jog esant tokiai sunkiai finansinei bendrovės situacijai, joks rūpestingas, sąžiningas ir atidus (duomenys neskelbtini) nebūtų susitaręs su darbuotoju dėl tokio dydžio išeitinės išmokos išmokėjimo. Todėl konstatavo, kad abu atsakovai sudarydami susitarimą dėl išeitinės išmokos atsakovei išmokėjimo veikė nesąžiningai, priešingai ieškovės ir jos kreditorių interesams, pažeisdami įmonės valdymo organo dalyvių fiduciarines pareigas, siekdami iš bendrovės išvesti pinigines lėšas.

11. Atsakovė T. K. į AB „Šiaulių grūdai“ (duomenys neskelbtini) pareigas buvo priimta 2015 spalio 30 d., jai nustatant 1 400 Eur darbo užmokestį. 2016 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini)A. M. įsakymu darbo užmokestis T. K. buvo padidintas iki 3 000 Eur. Įsakyme nurodoma, kad darbo užmokestis padidintas remiantis 2016 m. balandžio 29 d. valdybos posėdžio protokolu padidėjus darbo krūviui. Sprendžiant, ar darbo užmokestis T. K. buvo padidintas pagrįstai, teismas atsižvelgė į tai, jog tuo metu įmonės finansinė padėtis neabejotinai buvo prasta, bendrovė 2015 m. dirbo nuostolingai, 2015 m. ir 2016 m. pirmąjį ketvirtį bendrovės turtui taikyta 18 areštų, darbuotojų skaičius 2016 m. sausio 1 d. sudarė tik 17, tai yra per metus buvo sumažėjęs daugiau nei 4 kartus, bendrovė turėjo įsiskolinimų už neišmokėtą darbo užmokestį kitiems darbuotojams, po kelių mėnesių nuo įsakymo priėmimo įmonei buvo iškelta bankroto byla, o duomenų, patvirtinančių atsakovės darbo krūvio pakitimą, t. y. jo padidėjimą, byloje nėra. Teismas konstatavo, kad abu atsakovai, kaip ieškovės (duomenys neskelbtini), privalėjo žinoti apie ilgai besitęsiančią įmonės sunkią finansinę padėtį. Darbo užmokestis T. K. buvo padidintas žymiai, t. y. daugiau nei 100 procentų, atsakovai neįrodė, kad tuo metu buvo objektyvi priežastis, lėmusi darbo užmokesčio T. K. padidinimą. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo atveju darbo užmokestis atsakovei buvo padidintas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant įmonės kreditorių interesus.

12. Remdamasis ieškovės pateiktais paskaičiavimais, teismas konstatavo, kad ieškovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė viso 17 016,12 Eur žalą, t. y. dėl atsakovei T. K. išmokėtos išeitinės išmokos patyrė 6 433,79 Eur žalą (4 904,55 Eur sumokėjo atsakovei, 1 519,43 Eur sumokėjo Sodrai, 9,81 Eur sumokėjo Garantiniam fondui), o dėl neteisėtai padidinto darbo užmokesčio ieškovė patyrė 10 582,33 Eur žalą. Šią žalą ir atsakovų neteisėtus veiksmus sieja priežastinis ryšys, kadangi atsakovei T. K. neišmokėjus išeitinės išmokos ir padidinto darbo užmokesčio bei nesumokėjus su tuo susijusių mokesčių, ieškovė būtų turėjusi daugiau lėšų, geresnes galimybes didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo atveju yra visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos. Ieškovė įrodė, kad jai buvo padaryta žala ir ji kilo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Nors atsakovai stengėsi įrodyti, kad elgėsi sąžiningai, kad jų veiksmai atitiko įstatymų keliamus reikalavimus ir buvo teisėti, jų argumentai teismo neįtikino, todėl sprendė, jog kaltės dėl kilusios žalos atsakovai nepaneigė. Žala ieškovei buvo padaryta dėl abiejų atsakovų bendrų veiksmų, atleidimo sąlygos, taip pat ir 5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinės išmokos išmokėjimas, buvo suderintos abiejų atsakovų susitarimu. Nors šis sprendimas įformintas A. M., tuo metu ėjusio ieškovės (duomenys neskelbtini) įsakymu, atsakovė T. K. su tokiomis sąlygomis sutiko, būtent ji gavo finansinę naudą. Darbo užmokestis T. K. buvo padidintas atsakovo A. M., kaip ieškovės (duomenys neskelbtini), įsakymu, su įsakymu atsakovė T. K. sutiko ir pasirašė, sprendimas priimtas remiantis 2016 m. balandžio 29 d. valdybos posėdžio protokolu. Pažymėjo, kad abu atsakovai buvo ieškovės (duomenys neskelbtini), todėl būtent jie abu ir nusprendė dėl atlyginimo atsakovei padidinimo. Abu atsakovai, būdami įmonės (duomenys neskelbtini), taip pat ėję bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigas (2015 m. spalio 27 d. (duomenys neskelbtini) buvo atsakovas A. M., o 2016 m. balandžio 29 d. vadovė buvo atsakovė T. K.), turėjo pareigą elgtis protingai ir sąžiningai, veikti ieškovės interesais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad abu atsakovai savo veiksmais sukėlė ieškovei žalą, kadangi tiek išeitinės išmokos išmokėjimas, tiek atlyginimo padidinimas nemokiai įmonei buvo finansiškai nenaudingi. Nors finansinę naudą gavo atsakovė T. K., nei vienas iš atsakovų nepaneigė solidarios atsakomybės buvimo, todėl ieškovei padaryta žala priteistina iš abiejų atsakovų solidariai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Atsakovė T. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2018 m. rugsėjo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4799-767/2018 ir priimti naują sprendimą – ieškovės BAB,,Šiaulių grūdai“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmesti. Priteisti iš ieškovės BAB,,Šiaulių grūdai“ atsakovės T. K. naudai visas jos byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovės restruktūrizavimo byla buvo nutraukta. Priežastis, dėl kurios buvo nutraukta restruktūrizavimo byla, buvo restruktūrizavimo plano nevykdymas, o būtent buvo nevykdomas prognozuotas pajamų planas (iš ko sekė, kad bendrovė dirbo nuostolingai, bendrovės nuostolis didėjo, nebuvo vykdomi plane numatyti atsiskaitymai su kreditoriais, pradelsta skola darbuotojams didėjo, bendrovė nevykdė įsipareigojimų Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai). AB „Šiaulių grūdai“ (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2015 m. lapkričio 2 d. ėjo atsakovė T. K.. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai, priimdami skundžiamą sprendimą, pažeidė materialines ir procesines teisės normas, šie pažeidimai turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nebuvimo nurodo, kad teismas, nustatinėdamas ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus padarė nepagrįstą išvadą, jog AB „Šiaulių grūdai“ 2014 metus, 2015 metus dirbo nuostolingai, nevykdė restruktūrizavimo plano, jos įsiskolinimai kreditoriams tik didėjo, sprendimai išmokėti atsakovei T. K. 5 vidutinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką, atleidžiant ją iš (duomenys neskelbtini) pareigų, bei vėliau padidinti jos darbo užmokestį daugiau negu 100 procentų, buvo nesąžiningi ir neteisingi, pažeidžiantys ieškovės ir jos kreditorių interesus. Išvada atlikta vadovaujantis vien ieškovės deklaratyviais teiginiais ir neįvertinant esminių neteisėtiems veiksmams nustatyti aktualių įrodymų, galinčių pagrįsti tokias aplinkybes, kaip faktinės atsakovės atleidimo priežastys, laikotarpis, kurį atsakovė buvo išdirbusi bendrovėje iki atleidimo, jos įdarbinimo aplinkybės, restruktūrizavimo plano nevykdymo priežastys ir restruktūrizavimo bylos nutraukimo aplinkybės (šiuo atveju, kaip pats teismas nurodo,,buvo nevykdomas prognozuotas pajamų planas“), atsakomybės ir rizikos su kuriomis turėjo susidurti didelius finansinius sunkumus patiriančios ir restruktūrizuojamos akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigas einantis asmuo, įgytas žinias apie įmonės veiklos ir darbo specifiką, miestą – rajoną, kuriame bus dirbamas darbas. Pirmosios instancijos teismas byloje apeliantės neteisėtus veiksmus nustatė remdamasis ne visapusišku ir objektyviu aplinkybių vertinumu, o remdamasis ieškovės atstovo nurodytomis prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais.

13.2. Teismas skundžiamo sprendimo 10 pastraipoje nepagrįstai taiko teismų praktikoje suformuluotą taisyklę bylose dėl neteisėtai sudarytų darbo sutarčių pagrindu išmokėtų lėšų grąžinimo įmonėms. Pirma, tai šioje byloje iš viso nėra jokio pagrindo teigti, kad tiek bendrovės su T. K. 2005 metais sudaryta darbo sutartis, tiek 2015 metais sudaryta darbo sutartis buvo neteisėtos (jos buvo sudarytos tokius įgaliojimus turinčių asmenų, ir griežtai laikantis darbo kodekso reikalavimų). Antra, teismo cituojama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMjM3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2237/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2237/2014">2-2237/2014</a> yra priimta visiškai kitokių faktinių aplinkybių kontekste, toje byloje buvo kilęs ginčas dėl kreditorinio reikalavimo (duomenys neskelbtini)patvirtinimo, minėtas asmuo 2007 – 2010 metų laikotarpiu (per mažiau negu trejų metų laikotarpį) gaudavo nuo 9 500 Lt iki 26 600 Lt mėnesinį atlyginimą, nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų metu darbinėms funkcijos atlikti nebuvo priimtas kitas darbuotojas, ir toje byloje buvo nustatyta, kad ji faktiškai jokių reikšmingų užduočių neatliko.

13.3. Šiuo atveju, atsakovė įmonėje buvo išdirbusi 10 metų, ją priėmus į (duomenys neskelbtini) pareigas jai faktiškai vienai teko vadovauti didelei, finansinius sunkumus patiriančiai ir sudėtingą restruktūrizavimo planą vykdančiai bendrovei. Įmonės (duomenys neskelbtini) neteisėtų veiksmų nustatymas, remiantis tik vieninteliu faktu, kad jo vadovaujama įmonė tam tikrą laikotarpį dirbo nuostolingai ar negavo tam tikro dydžio pajamų (šiuo atveju pagal restruktūrizavimo planą, numatytų gauti pajamų), formuoja ypač ydingą teismų praktiką iškreipiančią kreditorių ir jų įmonių vadovų interesų pusiausvyrą. Teismas neturėjo pagrindo vien tik nustatęs faktą, kad (duomenys neskelbtini) vadovavimo laikotarpiu įmonė patyrė nuostolių, iš to konstatuoti, jog įmonės (duomenys neskelbtini) netinkamai vykdė savo funkcijas ir juo labiau iš to daryti kitą prielaidą, kad tai sudaro pagrindą laikyti, kad tokiu atveju neteisėti veiksmai pasireiškė tarp atsakovės ir bendrovės darbo sutarties sudarymu ir tos darbo sutarties pagrindu mokamo atlyginimo priėmimu. Toks neteisėtų veiksmų nustatinėjimas akivaizdžiai yra grindžiamas ne konkrečiais įrodymais, o teisiniais išvedžiojimais.

13.4. Net ir ypatingai atsakingai ir kvalifikuotai įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas atliekantis asmuo negali garantuoti verslo subjekto pajamų gavimo (tai yra ne vien nuo jo valios, bet verslo sėkmės, bei daugelio verslo aplinkoje vykstančių kitų procesų priklausantis rezultatas).

13.5. Teismas ginčijamu sprendimu žalos dydį nustatė remdamasis tiktai ieškovės atstovo paskaičiavimais, kuriuose tiesiog nurodyta visas išeitinės išmokos atsakovei dydis, atitinkamai sumokėta suma SODRA ir Garantiniam fondui, bei visas atsakovei, ėjusiai bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigas išmokėtas atlyginimas. Skaičiuojant žalos dydį visiškai nebuvo atsižvelgta į laikotarpį, kurį atsakovė buvo išdirbusi bendrovėje iki atleidimo, atsakomybę ir rizikas su kuriomis turėjo susidurti didelius finansinius sunkumus patiriančios ir restruktūrizuojamos akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigas einantis asmuo, įgytas žinias apie įmonės veiklos ir darbo specifiką ir svarbiausia funkcijas, kurias faktiškai atlikdavo darbuotojas. Teismo atliktas žalos dydžio paskaičiavimas tiesiog sudedant atsakovei (išdirbusiai 10 metų) išmokėtą išeitinę išmoką su visu jos, kaip įmonės (duomenys neskelbtini) beveik už metus gautu atlyginimu, faktiškai sukuria įstatymams prieštaraujančia situaciją, kai įmonės darbuotojas po bankroto bylos iškėlimo turi grąžinti gautą atlyginimą už sudėtingų darbinių funkcijų atlikimą.

13.6. Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMjM3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2237/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2237/2014">2-2237/2014</a>, per didelį atlyginimą gavusiai (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), vadovaujantis protingumo kriterijais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintame Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, kreditorinį reikalavimą sumažino, nustatant, kad darbuotojai per mėnesį turėjo būti mokamas 1623 Eur (5602 Lt) atlyginimas (svarbu atkeipti dėmesį, kad atlyginimas buvo paskaičiuotas dar 2013 metų duomenimis). Tuo tarpu šioje byloje, teismas visiškai paneigė atsakovės įstatymuose įtvirtintą teisę į atlygį už darbą, faktiškai nuspręsdamas, kad atsakovei nepriklausė nei išeitinė išmoka nei koks nors atlyginimas už beveik metus laiko eitas Bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigas.

13.7. Bendrovė veikti be jai vadovaujančio asmens negali, bendrovės (duomenys neskelbtini) atlyginimą ir kitam asmeniui mokėti yra būtina. Ginčo atveju išeitinės išmokos neišmokėti atsakovei taip pat nebuvo galimybės, kadangi tokią pareigą bendrovė turėjo vadovaujantis darbo kodeksu. Taigi, byloje tarp prašomo priteisti žalos dydžio ir neva tai atsakovės padarytų neteisėtų veiksmų priežastinio ryšio nėra.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BAB „Šiaulių grūdai“ prašo apeliantės T. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4799-767/2018 atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas priėmė sprendimą įvertinęs byloje esančių įrodymų pagrindu. Apeliantė sąmoningai savo nutyli teismo nustatytą aplinkybę, jog ieškiniu ieškovė nereikalavo iš apeliantės ir atsakovo priteisti nuostolius dėl to, jog 2015 m. lapkričio 2 d. apeliantė buvo paskirta ieškovės (duomenys neskelbtini) nustatant 1 400,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį (b. t. I, I. 72 - 73). Ieškovė laikė atsakovų veiksmus neteisėtais sudarius 2015 m. spalio 27 d. susitarimą dėl apeliantės atleidimo iš darbo ta apimtimi, kiek apeliantei buvo išmokėta penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka (b. t L, I. 41). 2016 m. balandžio 29 d. atsakovo įsakymu remiantis ieškovės valdybos (kurios du iš trijų narių buvo (duomenys neskelbtini) protokolu apeliantei darbo užmokestis nuo 2016 m. birželio 1 d. buvo padidintas iki 3 000,00 Eur per mėnesį.

14.2. Atsakovų veiksmai ieškovės atžvilgiu buvo neteisėti, nes būdami Ieškovės (duomenys neskelbtini) (b. t. I, I. 9, 24), žinojo apie ieškovės kreditorių susirinkimo 2015 m. liepos 29 d. priimtą sprendimą nutraukti Ieškovės restruktūrizavimo bylą (b. 1.1,1.10 -16). 2015 m. spalio 27 d. sudarant Susitarimą bei 2016 m. balandžio 29 d. atsakovui priimant Įsakymą ieškovės finansinė padėtis buvo itin sunki. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje iškelti ieškovei bankroto bylą konstatavo, kad 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovės turtas sudarė 1 327 727,93 Eur, o įsipareigojimai 2 632 697,23 Eur, 2015 m. gruodžio 31 d. Ieškovės turto vertė buvo 979 211,00 Eur, o įsipareigojimai sudarė 2 720 623,00 Eur.

14.3. Ieškovė 2015 m. dirbo nuostolingai (b. t. I. I. 61 - 64), 2015 m. ir 2016 m. pirmąjį ketvirtį ieškovės turtui taikyta 18 areštų, ieškovės darbuotojų skaičius 2016 m. sausio 1 d. sudarė tik 17, tai yra per metus buvo sumažėjęs daugiau nei 4 kartus (b. 1.1.1.42). Darbo sutartis dėl (duomenys neskelbtini) pareigų sudaryta vos po kelių dienų, t. y. 2015 m. spalio 30 d., teismas pagrįstai sprendė, jog faktiškai ieškovės ir apeliantės darbo santykiai nebuvo nutrūkę, todėl išeitinė išmoka apeliantei buvo išmokėta nepagrįstai, nes esant tokiai sunkiai finansinei situacijai, joks rūpestingas, sąžiningas ir atidus bendrovės (duomenys neskelbtini) nebūtų susitaręs su bendrovės darbuotoju dėl tokio dydžio išeitinės išmokos išmokėjimo.

14.4. Kilus ginčui dėl darbo užmokesčio nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi aiškintis, ar darbo sutarties šalių sulygtas darbo užmokestis atitiko darbuotojo atliekamo darbo kiekį ir kokybę tuometėje darbo rinkoje, kada jis nustatytas ir kiek laiko mokamas, įmonės realias galimybes mokėti nustatyto dydžio darbo užmokestį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Jeigu nėra ginčijamas sandoris, tai nereiškia, kad pažeistoms teisėms ginti negali būti parenkamas kitas būdas – nuostolių atlyginimas civilinės atsakomybės pagrindu. Nuostolių atlyginimas tokiu atveju taikomas konstatavus civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovė pateiktu ieškiniu neginčijo Susitarimo ir įsakymo, tačiau savo pažeistas teises gynė reikalaudama iš atsakovų nuostolių, kuriuos patyrė ieškovė, atsakovams sudarant Susitarimą bei priimant įsakymą, atlyginimo.

14.5. Ieškovės patirtos žalos dydžio apskaičiavimų (b. 1.1, I. 70) bylos nagrinėjimo metu apeliantė apskritai neginčijo ir procesiniuose dokumentuose dėl to nepasisakė (b. t. I, i. 81 - 82).

14.6. Apeliantės teisė į darbo užmokestį nebuvo paneigta, nes ieškovė nereikalavo iš apeliantės ir atsakovo priteisti nuostolius dėl to, jog 2015 m. lapkričio 2 d. apeliantė buvo paskirta ieškovės (duomenys neskelbtini) nustatant apeliantei 1 400,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį (b. t. I, I, 72 - 73). Ieškovės patirtų nuostolių dydis yra pagrįstais konkrečiais buhalterės atliktais skaičiavimais, kurie bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti jokiais konkrečiais patikimais įrodymais.

14.7. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp ieškovei padarytos žalos ir apeliantės neteisėtų veiksmų, nes byloje nebuvo kilęs ginčas dėl apeliantei mokėto 1 400,00 Eur mėnesinio darbo užmokesčio einant ieškovės (duomenys neskelbtini) pareigas. Ieškovė neturėjo pareigos mokėti išeitinės išmokos apeliantei, nes ieškovės ir apeliantės darbo sutartis buvo nutraukta DK 125 str. 1 d. pagrindu, t. y. šalių susitarimu. Pagal CPK 6.247 str. pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Išeitinė išmoka apeliantei buvo sumokėta susitarimo, kurio pagrindu buvo atleista iš einamų pareigų DK 125 str. 1 d. pagrindu sudarant šalių susitarimą. Susitarimo sudarymo metu (2015 m. spalio 27 d.) ji buvo ieškovės (duomenys neskelbtini), kuriai buvo žinoma prasta finansinė ieškovės padėtis ir aplinkybė, jog ieškovės kreditorių komitetas nusprendė kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ieškovei. Taigi, sudarydama Susitarimą, apeliantė savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių ieškovei atsiradimo. Teismas pagrįstai konstatavo esant priežastinį ryšį tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos.

14.8. Apeliantė prašo priteisti jos naudai iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikia įrodymus, kad paduodama skundą sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio. CPK 83 str. 1 d. 8 p. yra nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys - už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Vadovaujantis nurodyta teisės norma atsakovė apskritai neturėjo pareigos mokėti žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą, todėl prašymas dėl žyminio mokesčio priteisimo objektyviai negali būti tenkinamas nepriklausomai nuo bylos baigties apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui.

Dėl faktinių aplinkybių

16. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi AB „Šiaulių grūdai“ buvo iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 22 d.), bankroto administratoriumi paskirtas G. T.. AB „Šiaulių grūdai“ (duomenys neskelbtini)pareigas nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 30 d. ėjo atsakovas A. M.. Nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini) buvo atsakovė T. K., abu atsakovai nuo 2010 m. lapkričio 3 d. buvo ieškovės (duomenys neskelbtini).

17. Atsakovė T. K. nuo 2005 m. gegužės 2 d. iki 2015 m. spalio 27 d. dirbo AB „Šiaulių grūdai“ (duomenys neskelbtini) pareigose. Atsakovo A. M., tuo metu einančio ieškovės (duomenys neskelbtini)pareigas, 2015 m. spalio 27 d. įsakymu, atsakovė T. K. buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) pareigų šalių susitarimu, išmokant jai kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Viso buvo išmokėta 4 904,55 Eur išeitinės išmokos.

18. 2015 m. spalio 30 d. darbo sutarties pagrindu, T. K. nuo 2015 m. lapkričio 2 d. pradėjo eiti ieškovės (duomenys neskelbtini) pareigas, jai nustatant 1 400 Eur dydžio mėnesinį darbo užmokestį. 2016 m. balandžio 29 d. atsakovo A. M., kaip ieškovės (duomenys neskelbtini), įsakymu atsakovei T. K. nuo 2016 m. birželio 1 d. nustatytas 3 000 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Ieškinyje teigiama, kad 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. ieškovė dirbo nuostolingai, teismuose buvo iškelta ne viena byla dėl skolų išieškojimo.

19. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi AB „Šiaulių grūdai“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi teismas patvirtino restruktūrizuojamos AB „Šiaulių grūdai“ restruktūrizavimo planą keturių metų laikotarpiui, t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovės restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, priežastis, dėl kurios buvo nutraukta restruktūrizavimo byla, buvo restruktūrizavimo plano nevykdymas.

Dėl įrodymų vertinimo

20. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzctMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-277-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-277-313/2016">3K-3-277-313/2016</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl išeitinės išmokos išmokėjimo ir atsakovės T. K. veiksmų

21. Šioje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareigų vertinimo aspektu atsakovas atleisdamas (duomenys neskelbtini) pareigose dirbusią T. K., privalėjo vadovautis Darbo kodekso nuostatomis, kurios numatė darbuotojo teisę gauti išeitinę išmoką. Bendrovės vadovui atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei bendrovės (duomenys neskelbtini) veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimų teisme rezultatas yra akivaizdaus (duomenys neskelbtini) ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimo konstatavimas ar aiškaus aplaidumo faktas. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimo teisme rezultatas nepaneigia atsakovo veikimo bendrovės interesais prezumpcijos, o tai suponuoja, kad atsakovo sprendimai, nesant akivaizdaus (duomenys neskelbtini) ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimo ar aiškaus aplaidumo fakto, jei ir sukėlė nuostolių, nepripažintini bendrovės (duomenys neskelbtini) neteisėtais veiksmais kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga.

22. Apeliantė T. K. nurodo, kad dirbdama laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 2 d. iki 2015 m. spalio 27 d. dirbo AB „Šiaulių grūdai“ (duomenys neskelbtini) pareigose, be (duomenys neskelbtini) pareigų atlikdavo ir kitus darbus už kuriuos nebuvo papildomai mokama. Pagrindinis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)A. M. 2015 m. rudenį ją ilgai įkalbinėjo užimti įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas, tačiau ji atsisakydavo dėl siūlomo mažo atlyginimo. Ji vaduodavo A. M. jo nedarbingumo laikotarpiais, todėl žinojo, koks tai sudėtingas darbas. Dėl perkėlimo į (duomenys neskelbtini) pareigas susitarti nepavyko dėl to, jog atsakovės netenkino siūlomo atlyginimo dydis, nepavykus pasiekti susitarimo, esant įtemptai situacijai darbe, dėl vykstančių procesų susijusių su įmonės restruktūrizavimu ir kilus nesutarimams atsakovę buvo nuspręsta atleisti. Pagal atsakovės atleidimo metu galiojantį darbo kodeksą, norint atsakovę atleisti (darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės DK 129 str. 1 d.) akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) turėjo pareigą įspėti atsakovę apie darbo sutarties nutraukimą pasirašytinai prieš du mėnesius iki darbo sutarties nutraukimo (DK 130 str. 1 d.), bei įvertinus atsakovės darbo stažą, nutraukiant darbo sutartį privalėjo išmokėti jai penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 140 str. 1 d. 5 p.). Atsakovo A. M. 2015 m. spalio 27 d. įsakymu atsakovė T. K. buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) pareigų šalių susitarimu, išmokant jai kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Po atsakovės atleidimo iš darbo praėjus keletui dienų, A. M. susisiekė su atsakove ir po ilgų įkalbinėjimų užimti (duomenys neskelbtini) pareigas, bei pasiūlius atsakovei mokėti didesnį atlyginimą bei jį pakelti ateityje, atsakovė sutiko su A. M. pasiūlymu. A. M. buvo pagrindinis (duomenys neskelbtini) ir stengėsi stabilizuoti įmonės veiklą. Neabejotina, kad jis ieškojo ir kitų asmenų galinčių užimti tuo metu restruktūrizuojamos bendrovės (duomenys neskelbtini) vietą. Pripažintina, kad kitą asmenį, puikiai žinantį ar galintį greitai perprasti bendrovės veiklos specifiką, sunkumus su kuriais susiduria bendrovė, atsakomybę ir riziką užimant didelius finansinius sunkumus patiriančios ir restruktūrizuojamos akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigas, miestą – rajoną, kuriame bus darbo vieta, surasti yra sudėtinga. Nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. spalio 6 d. (mažiau negu metus laiko) ieškovė dirbo nuostolingai, todėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi AB „Šiaulių grūdai“ buvo iškelta bankroto byla.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai yra pagrįsti bei įrodyti bylos faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovas neįrodė, kad bendrovės įstatai, pareigybiniai nuostatai ar kiti lokaliniai aktai nustatė (duomenys neskelbtini)i fiduciarines pareigas. Apeliantė pagrįstai teigia, kad skaičiuojant nuostolių dydį nebuvo atsižvelgta į laikotarpį, kurį atsakovė buvo išdirbusi bendrovėje iki atleidimo, atsakomybę ir rizikas su kuriomis turėjo susidurti finansinius sunkumus patiriančios ir restruktūrizuojamos akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigas einantis asmuo, įgytas žinias apie įmonės veiklos ir darbo specifiką ir svarbiausia funkcijas, kurias faktiškai atlikdavo darbuotojas. Teismo atliktas žalos dydžio paskaičiavimas tiesiog sudedant atsakovei (išdirbusiai 10 metų) išmokėtą išeitinę išmoką su gautu atlyginimu, faktiškai sukuria įstatymams prieštaraujančia situaciją, kai įmonės darbuotojas po bankroto bylos iškėlimo turi grąžinti gautą atlyginimą už sudėtingų darbinių funkcijų atlikimą.

24. Šalys cituoja Lietuvos apeliacinio teismo bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMjM3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2237/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2237/2014">2-2237/2014</a>, kurioje per didelį atlyginimą gavusiai (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), vadovaujantis protingumo kriterijais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintame Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, teismas kreditorinį reikalavimą sumažino, nustatant, kad darbuotojai per mėnesį turėjo būti mokamas 1623 Eur (5602 Lt) atlyginimas (atlyginimas buvo paskaičiuotas dar 2013 metų duomenimis). Šioje byloje pažymėtina, kad išeitinės išmokos neišmokėti atsakovei nebuvo galimybės, kadangi tokią pareigą bendrovė turėjo vadovaujantis Darbo kodeksu, byloje tarp prašomo priteisti žalos dydžio ir neva tai atsakovės padarytų neteisėtų veiksmų priežastinio ryšio nėra.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė pagal neterminuotą darbo sutartį nuo 2005 m. gegužės 2 d. iki 2015 m. spalio 27 d. dirbo AB „Šiaulių grūdai“ (duomenys neskelbtini) pareigose, jos darbo teisinių santykių su darbdaviu (t. y. įmone) pabaigą patvirtina pažyma, kad nutraukiant darbo sutartį buvo sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įmokos į GF, kompensacija už nepanaudotas atostogas, taigi, su atsakove darbdavys pilnai atsiskaitė. Su atsakove 2015 m. spalio 30 d. sudaryta nauja darbo sutartis, kitoms, AB „Šiaulių grūdai“ (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad įmonės (duomenys neskelbtini) pareigos buvo susijusios su veiklos organizavimu ir vykdymu finansiniais aspektais. Kaltė yra viena iš būtinų sąlygų taikyti civilinę atsakomybę valdymo organų nariams. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, tačiau nagrinėjamu atveju, atsakovės (nebuvus valdymo organų nare) kaltė dėl išmokos išmokėjimo nutraukiant darbo sutartį yra paneigta.

26. Pripažintina, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius reikšmingas faktines aplinkybes, todėl nebuvo teisingai išspręstas šalių ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovei T. K. dirbant (duomenys neskelbtini) pareigose, darbdaviui atleidžiant ją iš šių pareigų bei išmokant išeitinę išmoką Darbo kodekso normų pagrindu. Toks pažeidimas lėmė netinkamą materialinės teisės normų pritaikymą, dėl kurio iš atsakovės žalos atlyginimas ieškovui priteistas nepagrįstai, nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų. Todėl ši skundžiamo sprendimo dalis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas, atmetant ieškinio dalį dėl reikalavimo iš atsakovės T. K. priteisti 6 433,79 Eur išeitinės išmokos (CPK 330 str.).

Dėl bendrovės valdymo organo nario (direktoriaus, valdybos nario) civilinės atsakomybės

27. Ieškovas ieškinį grindžia CK 2.87 straipsnio 1-4 d., CK 2.87 straipsnio 7 dalies, CK 6.246 straipsnio 1 dalies, CK 6.249 straipsnio 1 dalies, CK 6.263 straipsnio pagrindu. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas, įpareigoja bankroto administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minėto Įmonių bankroto įstatymo straipsnio norma nėra savarankiškas sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindas. Įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik nurodo ginčytinų sandorių požymius – priešingumą įmonės veiklos tikslams ir galimą įtaką įmonės nemokumui. Bankrutuojančios įmonės administratorius anksčiau šios įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti Civiliniame kodekse nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tačiau įstatyme nurodyti tam tikri ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir (arba) galima įtaka įmonės nemokumui, t. y. negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais (LAT 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr.3k-3-550/2011.

28. Ieškiniu nesuformuluotas reikalavimas pripažinti negaliojančiais sandorius, ar grąžinti išmokėtą darbo užmokestį, teismas ieškinio faktinių aplinkybių pagrindu, reikalavimų pagrįstumą turėjo įvertinti tiek darbo teisės, tiek civilinės teisės aspektu, vertinant faktines aplinkybes, reikšmingas atsakovų civilinės atsakomybės konstatavimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju buvo būtina byloje nustatyti padidinto atlyginimo išmokėjimo atsakovei T. K. priešingumą įmonės veiklos tikslams ir galimą įtaką įmonės nemokumui, ieškovui įrodant, kaip tai pažeidė įmonės kreditorių interesus, bendrovės galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais per laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, taip įvertinant priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusių galimų pasekmių.

29. Bendrovės valdymo organo nario (direktoriaus) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles, jai kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti (duomenys neskelbtini) veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, (duomenys neskelbtini) kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas ((duomenys neskelbtini)) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie (duomenys neskelbtini) veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar (duomenys neskelbtini) laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.

30. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Vienokios pareigos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos vienasmeniam, kitokios – kolegialiems valdymo organams, tačiau visiems taikomas reikalavimas vykdyti fiduciarines pareigas (CK 2.87 straipsnis). Be to, valdymo organų kompetencija ir pareigos gali būti papildomai ar kitaip reglamentuotos įstatais, todėl, sprendžiant dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, būtina atsižvelgti į lokaliuose teisės aktuose – įstatuose ir bendrovės vidaus dokumentuose – įtvirtintas taisykles. Ieškovo įrodinėjimo naštos apimtis įrodyti valdymo organų neteisėtus veiksmus skiriasi priklausomai nuo to, ar valdymo organo narys pažeidė imperatyvias pareigas, fiduciarines pareigas ar priėmė netinkamą verslo sprendimą. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas valdymo organo narys privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio. Fiduciarinių ir imperatyvių pareigų pažeidimai yra savarankiški valdymo organo nario atsakomybės pagrindai, t. y. ir nepažeidus konkrečių įstatymuose įtvirtintų imperatyviųjų normų valdymo organų veiksmai gali būti neteisėti dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo.

31. CK 2.82 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama, kad juridinio asmens valdymo organai atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai.

32. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, bendrovės (duomenys neskelbtini) organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, (duomenys neskelbtini) privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento (duomenys neskelbtini) turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, ar (duomenys neskelbtini) šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo (duomenys neskelbtini) elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNjYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-266/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-266/2006">3K-7-266/2006</a>). Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.

33. Dėl veiksmų neteisėtumo, kaip (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės už rizikingais sprendimais bendrovei padarytą žalą sąlygos vertinimo kriterijų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad rizikingus verslo sprendimus būtų galima apibrėžti kaip sprendimus atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su ūkinės komercinės veiklos vykdymu, priimamus tokiomis aplinkybėmis, kai egzistuoja neapibrėžtumas dėl galimų pasirinkto veikimo modelio padarinių, arba šių veiksmų neatlikti. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to, žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-124/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-124/2014">3K-7-124/2014</a>). Valdymo organų nariams už fiduciarinių pareigų pažeidimą atsakomybė kyla tik esant jų dideliam neatsargumui arba tyčiai. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad (duomenys neskelbtini) atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus.

34. Kasacinis teismas pažymėjo, jog taikant vadovų sprendimų teisminio peržiūrėjimo standartą, galima konstatuoti, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimai teisme paprastai turi būti grindžiami analize, ar bendrovės vadovai vykdė pareigą identifikuoti galimas rizikas pagal galimos žalos bei jos atsiradimo tikimybės santykio įvertinimą. Išimtis – kai sprendimai priimami pažeidžiant įstatymus ar bendrovės įstatus. Bendrovės vadovui kils atsakomybė tik tuo atveju, jei bendrovės (duomenys neskelbtini) veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimų teisme rezultatas bus akivaizdaus (duomenys neskelbtini) ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimo konstatavimas ar aiškaus aplaidumo faktas.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad (duomenys neskelbtini) teisinio statuso prigimtis yra dualistinė, kadangi ABĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrovės (duomenys neskelbtini) yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, tačiau jis yra ir įmonės darbuotojas, nes su juo sudaroma darbo sutartis. Kadangi praktikoje dažni materialinės ir civilinės (duomenys neskelbtini) atsakomybės konkurencijos atvejai, reikšmingas kasacinėje jurisprudencijoje nurodomas šių atsakomybės rūšių atribojimas: materialinės atsakomybės pagal darbo teisę esmė – darbuotojo atsakomybės ribojimas darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka, o civilinė atsakomybė grindžiama visiško žalos atlyginimo principu (CK 6.251 straipsnis). Kai bendrovės (duomenys neskelbtini) pažeidžia jam, kaip darbuotojui nustatytas pareigas, jam taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę, kurios esmė – atsakomybės ribojimas darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Todėl sprendžiant dėl bendrovės vadovui taikytinos atsakomybės rūšies, būtina identifikuoti, kokias pareigas (duomenys neskelbtini) pažeidė – jam kaip valdymo organui ar darbuotojui nustatytas pareigas.

36. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės (duomenys neskelbtini) rūpestingumo pareigos turinio, yra išaiškinęs, kad (duomenys neskelbtini) rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties (duomenys neskelbtini) elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų. Vertindamas (duomenys neskelbtini) veiksmus dėl atlyginimo pasididinimo civilinės atsakomybės aspektu yra nurodęs, kad sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, turėjo nustatyti būtinąsias šios atsakomybės taikymo sąlygas. Teismui nenustačius, kad atlyginimo pasididinimas buvo neteisėtas, nes buvo faktinis akcininkų pritarimas dėl atlyginimo padidinimo, kasacinis teismas laikė, kad nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Nurodė, kad egzistuojant prielaidai taikyti (duomenys neskelbtini) asmeninių ir bendrovės interesų konflikto prezumpciją, tai atitiktų CK 2.87 straipsnio 3 dalies pažeidimą, tačiau šiame kontekste atkreipė dėmesį į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią vien aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimus veikiamas interesų konflikto, nepakanka, jog būtų pripažintas lojalumo pareigos pažeidimas ir jam būtų taikoma civilinė atsakomybė, tam turi būti įvertintos kitos reikšmingos ginčo aplinkybės; atsakomybę gali šalinti tiek akcininkų pritarimas (CK 2.87 straipsnio 4 dalis) (duomenys neskelbtini) veiksmams, tiek faktas, kad (duomenys neskelbtini) veiksmai yra naudingi bendrovei, todėl sprendė, kad (duomenys neskelbtini) veiksmai nebuvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-335/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-335/2009">3K-3-335/2009</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-124/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-124/2014">3K-7-124/2014</a>).

37. CK 6.247 straipsnis įtvirtina, kad priežastinis ryšys yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su neteisėtais veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas. Kasacinis teismas šią ieškovo pareigą kildina iš CPK 178 straipsnio normos, kurioje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Kilus ginčui dėl darbo užmokesčio padidinimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi aiškintis, ar darbo sutarties šalių sulygtas darbo užmokestis atitiko darbuotojo atliekamo darbo kiekį ir kokybę tuometėje darbo rinkoje, kada jis nustatytas ir kiek laiko mokamas, įmonės realias galimybes mokėti nustatyto dydžio darbo užmokestį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02OTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-697/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-697/2013">3K-3-697/2013</a>).

38. Sutiktina su apeliacinio skundu argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvada atlikta vadovaujantis vien ieškovės deklaratyviais teiginiais ir neįvertinant esminių neteisėtiems veiksmams nustatyti aktualių įrodymų, galinčių pagrįsti tokias aplinkybes, kaip faktinės atsakovės atleidimo priežastys, jos įdarbinimo aplinkybės, restruktūrizavimo plano nevykdymo priežastys ir restruktūrizavimo bylos nutraukimo aplinkybės (šiuo atveju, kaip pats teismas nurodo,,buvo nevykdomas prognozuotas pajamų planas“), atsakomybės ir rizikos su kuriomis turėjo susidurti finansinius sunkumus patiriančios ir restruktūrizuojamos akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigas einantis asmuo, įgytas žinias apie įmonės veiklos ir darbo specifiką, miestą – rajoną, kuriame bus dirbamas darbas. Pirmosios instancijos teismas byloje apeliantės neteisėtus veiksmus nustatė remdamasis ne visapusišku ir objektyviu aplinkybių vertinumu, o remdamasis ieškovės atstovo nurodytomis prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais. Teismas neturėjo pagrindo vien tik nustatęs faktą, kad (duomenys neskelbtini) vadovavimo laikotarpiu įmonė patyrė nuostolių, iš to konstatuoti, jog įmonės (duomenys neskelbtini) netinkamai vykdė savo funkcijas ir daryti kitą prielaidą, kad tai sudaro pagrindą laikyti, jog tokiu atveju neteisėti veiksmai pasireiškė tarp atsakovės ir bendrovės darbo sutarties sudarymu ir tos darbo sutarties pagrindu mokamo atlyginimo priėmimu.

39. Taigi, atsižvelgiant į juridinio asmens dalyvio (akcininko, valdybos nario) ir valdymo organo ((duomenys neskelbtini)) funkcijų, teisių bei pareigų skirtumus, neįgyvendinta CPK 178 straipsnyje nustatyta šalies procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.). Šiuo atveju teismas nesiėmė procesinių priemonių, kad būtų ištirtos minėtos aplinkybės, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, gali būti reikšmingos sprendžiant dėl atsakovų pareigos pažeidimo ir jiems taikytinos civilinės atsakomybės apimties.

40. Kai juridinio asmens dalyvis (vienas iš akcininkų arba vienintelis (duomenys neskelbtini)) kartu yra ir jo (duomenys neskelbtini), iškyla akcininko ir (duomenys neskelbtini) atsakomybės atribojimo problema. Juridinio asmens dalyvio ir (duomenys neskelbtini) atsakomybės pagrindai skiriasi: bendrovės (duomenys neskelbtini) atsako tiesiogiai bendrovei pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas, o juridinio asmens dalyvis – pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas subsidiariai tuo atveju, kai žala atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų ir kreditoriai neturi galimybės savo reikalavimų patenkinti iš bendrovės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-624/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-624/2013">3K-3-624/2013</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjktMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-429-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-429-313/2015">3K-3-429-313/2015</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjktMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-429-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-429-313/2015">3K-3-429-313/2015</a>).

41. Atsakovų veiksmus teismas iš esmės pripažino nesąžiningais, tačiau nenurodė, kaip būtent tie veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su ieškovei ar jos kreditoriams padaryta žala (CK 6.247 str.). Teismas nesiaiškino, ar atsakovams einant (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)pareigas ieškovo įrodinėjami veiksmai – darbo užmokesčio padidinimas, buvo priešingi įmonės veiklos tikslams, ar turėjo įtakos įmonės nemokumui. Teismas aplinkybių tinkamai neištyrė ir neįvertino, taip pat sprendime nepasisakė dėl atsakovų argumentų, kuriais jie ginčijo civilinę atsakomybę t.y. atsakovas A. M., būdamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tuo metu, t. y. 2015 m. sirgo, įmonė buvo skolinga tik vienam pagrindiniam kreditoriui – bankui „Snoras“, 2015 m. liepos 31 d. reikalavimas parduotas UAB „Baltijos kredito sprendimai“, o tai rodo, kad įmonės padėtis nebuvo beviltiška, jis ieškojo asmenų, galinčių perfinansuoti skolą BAB „Snoras“, todėl įmonės veiklai turėjo samdyti kitą (duomenys neskelbtini). T. K. buvo pasamdyta tokiomis sąlygomis, nes kitokiomis sąlygomis ji dirbti nesutiko, darbo užmokestis T. K. pagal darbo sudėtingumą ir emocinę įtampą buvo adekvatus.

42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas buvusių įmonės vadovų (dalyvių) civilinės atsakomybės CK 2.87 straipsnio 1-4 d., 7 dalies, CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindais tinkamai nenustatė, neištyrė ir neįvertino reikšmingų aplinkybių, šios bylos dalies esmė liko neatskleista, o pagal byloje pateiktus įrodymus tos bylos dalies negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes dėl tirtinų aplinkybių bei reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Dėl to yra pagrindas panaikinti likusią sprendimo dalį ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Bylinėjimosi išlaidos

43. Grąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Šiaulių grūdai“ iš atsakovės T. K. priteistas 6 433,79 Eur (išeitinės išmokos dalyje) žalos atlyginimas ir 5 (penkių) procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio dalį dėl atsakovei pareikšto šio reikalavimo atmesti.

Kitą sprendimo dalį panaikinti ir tą bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai

Rasa Bartašienė

Irena Stasiūnienė

Egidijus Mockevičius