Baudžiamoji byla Nr. e1-858-448/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27674-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.9.9; 1.2.4.6.2.2;; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.14; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 25 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikinai po įvykio gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) ir esantis vaiko priežiūros atostogose, neteistas, tačiau 2022-11-21 ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis R. Ū. 2025-08-04 apie 20.14 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ranka sudavė du smūgius savo mažametei dukrai S. Ū., gimusiai (duomenys neskelbtini), į kairę šlaunį, taip mušdamas šeimos nariui – nukentėjusiajai S. Ū. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. Ū. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino. Parodė, jog 2025-08-04 sudavė delnu smūgius savo dukrai S. Jis paaiškino, kad su sutuoktine J. Ū. turi (duomenys neskelbtini) vaikus: (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Pats šiuo metu nedirba, yra tėvystės atostogose. J. Ū. taip pat vaiko auginimo atostogose. Labiausiai iš vaikų yra išdykusi S., ji yra sudėtingiausia, hiperaktyvi, viską nori išsireikalauti rėkimu, rėkia, kol gauna. S. nekalba, sako tik žodžius mama, tete, daugiau aiškių žodžių netaria. Dėl S. kalbos sutrikimo lankėsi pas gydytojus. 2025-08-04 visa šeima buvo namuose. Jis gėrė alų. Vakaro metu, gal po 20 val., su J. Ū. buvo namo verandoje, kai pamatė per atidarytų durų tarpą, kad S. iš kambario neša negražiai paėmusi į kitą kambarį brolį R. Tai pamatęs, jis išsigando, kad ji jo neišmestų. Nuėjęs iš verandos į kambarį, jis iš S. paėmė R., kurį jis nunešė atgal į kambarį, o S. delnu sudavė gal du, bet nedaugiau, smūgius į kairę sėdmenų pusę. S. tuo metu buvo ant lovos. S. dėl jo suduotų smūgių verkė. Atėjo į kambarį J. Ū. ir pasakė, kad jam iškvies policiją, nes sudavė S. Suduodamas S. norėjo ją sudrausminti, buvo supykęs, kad ji negražiai elgiasi, buvo ant grindų išpylusi sausus pusryčius, kurių jo liepimu nesurinko. Tyčia dukros sumušti nenorėjo, suduodamas delnu smūgius jai į užpakalį, norėjo ją sudrausminti, kad ji suprastų, kad blogai elgiasi. Buvę ir anksčiau, kad nestipriai yra sudavęs S. ją auklėjant, bet nesiekiant jai sukelti skausmo, tiesiog auklėjant, kai ji neklauso. J. Ū. ir vaikams nėra pagrindo jo bijoti. Jo manymu, jie jaučiasi saugūs, jo nebijo. Jis laikinai pagyvens pas motiną O. Ū., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Pripažįsta, kad S. sudavė. Jo smūgiai nebuvo stiprūs, nuo jų negalėjo likti jokių sužalojimų. Tuo momentu matė, kad jos kairė šlaunis truputį paraudusi.
Papildomos apklausos metu kaltinamasis R. Ū. paaiškino, jog pripažįsta 2025-08-04 sudavęs smūgius ranka dukrai S., dėl to nuoširdžiai gailisi, pasižada daugiau taip nesielgti. Suduodamas ranka smūgius S. suprato, kad jai sukelia fizinį skausmą, kad nuo jo suduotų smūgių jai skauda. Iš dukros verkimo po suduotų smūgių matė ir suprato, kad jai skaudėjo, ji verkė, liko paraudimas. Šio paraudimo iki suduotų smūgių nebuvo, jis atsirado po jo suduotų smūgių.
Be paties kaltinamojo R. Ū. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.
Policijos registruojamų įvykių registro išraše dėl 2025-08-04 20.16 val. gauto J. Ū. pranešimo apie ką tik įvykusį vyro smurtą mažametės dukros atžvilgiu, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog, tikrinant informaciją, R. Ū. nustatytas 2,78 promilių neblaivumas, J. Ū. – blaivi.
R. Ū. asmens duomenų išraše nurodyta, kad S. Ū., gimusi (duomenys neskelbtini), yra jo duktė.
2025-08-04 Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), aprašytas gyvenamajame name esantis kambarys.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1626/2025(02) nurodyta, kad S. Ū. sužalojimų, atitinkančių užduotyje nurodytą laiką (2025-08-04), nėra.
2025-08-04 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas J. Ū. pareiškimas, kad 2025-08-04 apie 20.14 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, jos sutuoktinis R. Ū. sudavė jų mažametei dukrai S. Ū. du kartus ranka į šlaunų sritį, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Apklausiama kaip liudytoja J. Ū. parodė, kad minėtu adresu gyvena ji, jos sutuoktinis R. Ū., jų bendri vaikai: (duomenys neskelbtini), R. Ū. šiuo metu yra sūnaus R. priežiūros atostogose. 2025-08-04 nuo ryto R. Ū. namuose gėrė alų, buvo apsvaigęs. Vakare, galėjo būti 20.14 val., būdama gyvenamojo namo priestate, ji išgirdo kambaryje, kuriame buvo dukros S. ir S., du plekštelėjimus, būdingus smūgių sudavimui, ir iš karto išgirdo S. verkimą. Atėjusi į kambarį pamatė, kad S. verkia, ant kilimo išmesti sausi pusryčiai, taip pat kambaryje buvo tėvas R. Ū. Jis S. sakė „ką padarei, dabar turi sutvarkyti“. Paklaustas, kas atsitiko, R. Ū. pasakė „kaip mokėjo išpilti, taip turi sutvarkyti“. Ji suprato, kad tėvas sudavė dukrai ranka smūgius dėl išpiltų sausų pusryčių. Ji ant S. šlaunies srities, kurios konkrečiai kojos – pasakyti negali, pamatė paraudimus. Tuo metu dukra dėvėjo apatinėmis kelnaitėmis ir marškinėliais trumpomis rankovėmis. S. buvo labai išsigandusi, verkė, ji kalbėti dar nesugeba. Ji – J. Ū. paskambino į BPC ir informavo apie įvykį. R. Ū. ne kartą S. sudavęs su ranka ar šlepete per sėdmenis. Įvykio metu sūnus V. nebuvo tame kambaryje ir nieko nematė. S. diagnozuotas autizmo sindromas, todėl ji nieko negali paaiškinti.
2025-08-05 liudytoja J. Ū. papildomos apklausos metu nurodė, kad 2025-08-04 apie 20 val. R., S. ir S. kambaryje visi trys žaidė. V. buvo kieme. Ji ir R. Ū. buvo namo verandoje tarp kambario ir lauko, abu rūkė. Rūkant R. Ū. išgirdo iš kambario, kur buvo vaikai, S. cypimą, ne verkimą. Jis nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. R. Ū. kambaryje pamatė, kad mėtosi ant grindų sausi pusryčiai, todėl rankos delnu sudavė du smūgius ant lovos sėdinčiai S. į kairę šlaunį. Tuo metu ji įeidinėjo į kambarį ir smūgių sudavimas vyko jos akivaizdoje. S., ją pamačiusi, pradėjo cypti su klykimu. Suprato, kad S. skaudėjo, nes ji verkė, tuo metu ji buvo be viršutinių drabužių, tik su kelnaitėmis. Ant jos kairės šlaunies nuo R. Ū. suduotų smūgių liko raudonas „plėmas“. R. Ū. ji paklausė, ar jis turi proto talžyti vaiką. Jis atsakė „kaip mokėjo išpilti sausus pusryčius, taip tegul dabar surenka“, liepė S. surinkti. S. nuo paraudimo dėl R. Ū. suduoto smūgio vaistų nedavė, tepalu netepė, tik einant gulti gal apie 22 val. S., rodydama vietą, kur jai sudavė tėtis, sakė „au popa“. Dėl S. suduotų smūgių pas medikus nesikreipė ir nesikreips, greitosios atsisakė. S. nekalba, taria tik mama, tete, ciūcia, lele, sese, kitų vartojamų žodžių nevartoja, nieko pati paaiškinti negali ir nelabai supranta. Ji mano, kad S. patyrė didesnį fizinį skausmą dėl to, jai kurį laiką skaudėjo, bet šiandien ji nedejavo, nesiskundė, kad skauda. Pretenzijų R. Ū. neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Nori, kad jis nesmurtautų prieš vaikus ir tinkamai juos auklėtų. R. Ū. anksčiau taip pat yra naudojęs fizinį smurtą prieš vaikus juos auklėjant, tačiau smurtiniai jo veiksmai nebuvo stiprūs, jie buvo švelnūs, jis suduodavo nestipriai, nebent šlepete per užpakalį. Kiek kartų taip buvo ir kada, nepamena.
Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, daroma išvada, kad kaltinamojo R. Ū. kaltė yra įrodyta. BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. BK 141 straipsnio 3 dalyje išaiškinta, jog mažametis yra jaunesnis negu keturiolikos metų amžiaus asmuo.
Byloje nustatyta, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis R. Ū. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui. Aukščiau aptarti bylos įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis R. Ū. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ranka sudavė du smūgius savo mažametei dukrai S. Ū., gimusiai (duomenys neskelbtini), į kairę šlaunį, taip mušdamas šeimos nariui – nukentėjusiajai S. Ū. sukėlė fizinį skausmą. Tarp kaltinamojo R. Ū. neteisėto veiksmo – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiajai mažametei S. Ū. sukelto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl konstatuojama, jog kaltinamasis R. Ū. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorės pareiškimas tenkinamas.
Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis R. Ū., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. R. Ū. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis R. Ū. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, jis neteistas, administracine tvarka baustas, baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra pakaltinamas. Kaltinamojo R. Ū. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes – panaudotą smurtą prieš mažametį savo šeimos narį, kaltinamojo R. Ū. asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, kilusias pasekmes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – bus įgyvendinta paskyrus jam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kadangi ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Be to, ir pats kaltinamasis R. Ū. sutiko su šia bausmės rūšimi (BK 46 straipsnio 1 dalis). Tų pačių motyvų pagrindu R. Ū. skiriamos viešųjų darbų bausmės dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 46 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę dėl nusikaltimo pripažino, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis R. Ū. bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2025-08-04 20.40 val. iki 2025-08-05 14.01 val. Šis laikas įskaitomas į R. Ū. paskirtos bausmės laiką (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. Ū. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinama pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
R. Ū. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti jį 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 27 (dvidešimt septynias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. Ū. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 27 (dvidešimt septynias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. Ū. laikino sulaikymo laiką nuo 2025-08-04 20.40 val. iki 2025-08-05 14.01 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 9 viešųjų darbų valandoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti R. Ū. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti R. Ū. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismui per Alytaus rūmus prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam R. Ū.
Teisėja
