P. J. pagal BK 281¹ str.

Baudžiamoji byla Nr. e1-857-1208/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28445-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2;

1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.9.1; 1.1.9.2;

1.1.9.7; 1.1.9.13; 1.2.25.5; 2.1.16.1.8;

2.1.16.1.10; 1.1.10.1.1; 1.1.10.5;

2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.1.16.3.12

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 25 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Lauros Mačiulytės–Valaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės

P. J. 2025 m. rugpjūčio 10 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 2025 m. rugpjūčio 10 d., 23.50 val. jam nustatytas 2,16 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais P. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. J. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 10 d., maždaug apie 23.30 val., vairavo jam priklausantį automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime. Su savimi turėjo 0,5 l talpos degtinės „Lituanica“ butelį. Važiuodamas iš savo tėvų sodybos į (duomenys neskelbtini), skambino savo žmonai, su kuria dienos metu namuose (duomenys neskelbtini) buvo įvykęs žodinis konfliktas, tačiau žmona nekėlė telefono, todėl susinervino dar labiau ir sustojęs gamtoje vienas išgėrė beveik visą minėtą butelį degtinės. Išgėręs degtinę, butelį išmetė į laukus. Buvo jau sutemę. Jis sėdo už vairo ir važiavo toliau link (duomenys neskelbtini) miestelio. Pamena, kai sustojo, prie jo buvo priėjęs jam nepažįstamas vyras, kiek pamena, vyras buvo tamsių plaukų. Ką su minėtu vyru kalbėjo, nepamena, nes buvo stipriai susinervinęs. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį testavo alkotesteriu. Kiek pamena, įpūtė virš 2 promilių. Jis policijos pareigūnams pasakė, kad išgertą degtinės butelį išmetė laukuose, pareigūnai butelio ieškojo, tačiau nerado. Turi teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones (b. l. 93–96).

Liudytojas P. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 10 d., apie 23 val. važiavo namo adresu: (duomenys neskelbtini). Šalikelėje, maždaug už trijų kilometrų nuo žiedinės sankryžos (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini), važiuojant link (duomenys neskelbtini), pastebėjo šalikelėje stovintį automobilį su įjungtomis ilgosiomis šviesomis ir sustojo prie jo. Automobilio vairuotojas stovėjo prie automobilio galo, todėl pravėręs langą vairuotojui pasakė, kad stovint šalikelėje reikia įsijungti artimąsias šviesas. Automobilio vairuotojas jam atsakė, kad viskas gerai. Vairuotojo kalba buvo nerišli ir matė, kaip vairuotojas, sėsdamas į automobilį, nekoordinuotai susvyravo, todėl įtaria, kad vairuotojas yra neblaivus. Matė, kaip automobilio vairuotojas įsėdo į automobilį, o jis įvažiavęs į šalia buvusį nusukimą apsisuko ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu bei apie tai pranešė ir laukė policijos. Jam bekalbant su policija, pastebėjo, kaip minėto automobilio vairuotojas pradėjo važiuoti, todėl pradėjo jį sekti iš paskos ir nuolat telefonu bendravo su policija. Automobilio vairuotojas pastebėjo, kad jį seka ir sustojo šalikelėje. Jis užblokavo tą automobilį iš priekio. Iš automobilio išlipęs nebuvo, bet matė, kad vairuotojas buvo išlipęs iš savo automobilio. Per savo automobilio galinio vaizdo veidrodėlį stebėjo vairuotoją, kuris vėliau atsisėdo į savo automobilį. Kad vairuotojas kažką butų gėręs po to, kai sustojo, nepastebėjo. Prieš atvykstant policijos pareigūnams, jis vėl pradėjo važiuoti, todėl jam užblokavo kelią ir už keliolikos sekundžių atvyko policijos pareigūnai (b. l. 65–68).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. J. 2025 m. rugpjūčio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 10 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas Opel markės automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus P. J.. Pirmojo blaivumo patikrinimo metu 2025 m. rugpjūčio 10 d., 23.33 val. buvo nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 2025 m. rugpjūčio 10 d., 23.50 val. buvo nustatytas 2,16 promilių neblaivumas (blaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0084, patikros sertifikato Nr. 2266732) (b. l. 1–4).

Alytaus AVPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. S. 2025 m. rugpjūčio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 10 d., apie 23.10 val., patruliuojant Alytaus mieste kartu su vyriausiuoju patruliu E. J. šaukinu „1705“ iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų buvo gautas pranešimas, kad važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), kelkraštyje su avarinėmis šviesom stovi tamsios spalvos automobilis, pranešėjas įtaria, kad vairuotojas neblaivus. Važiuojant kelyje pastebėjo, kad vienas stovintis automobilis važiuojamoje kelio dalyje stovi su įjungtomis avarinėmis šviesomis, o už jo kitas automobilis įsijungė atbulinę pavarą, pavažiavo atgal ir pasistatė automobilį kelkraštyje. Jiems privažiavus prie pastebėtų automobilių, automobilis, kuris buvo įsijungęs atbulinę pavarą ir važiavo, buvo Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kitas automobilis, stovintis priekyje – Audi su įjungtomis šviesomis, iš kurio išlipo pranešėjas P. J., kuris nurodė, kad automobilio Opel vairuotojas galimai neblaivus, kadangi jam važiuojant namo kelkraštyje pastebėjo stovintį automobilį, kuris buvo įjungęs tolimas šviesas, dėl to sustojo pasakyti, kad perjungtų į trumpas, nes akina kitus vairuotojus. Automobilio Opel vairuotojas buvo gale automobilio ir atsakė, kad viskas gerai, tačiau eidamas link automobilio susvirduliavo, dėl to pranešėjui kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Pranešėjas pavažiavo šiek tiek toliau ir, įsukęs į vietinį keliuką, paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 bei pranešė apie galimai neblaivų automobilio vairuotoją. Pranešėjui bendraujant su operatore, jis pastebėjo, kad automobilio Opel vairuotojas atsisėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti. Tuomet pranešėjas pradėjo važiuoti paskui minėtą automobilį. Kurį laiką pavažiavus paskui, automobilis Opel sustojo kelkraštyje. Pranešėjas tuomet automobilį apvažiavo ir sustojo priekyje. Jam sustojus, automobilis Opel vėl pradėjo judėti, tačiau pranešėjas užkirto kelią ir tuomet atvyko policijos pareigūnai. Taip pat pranešėjas nurodė, kad visą laiką stebėjo Opel automobilio vairuotoją ir nurodė, kad asmuo nevartojo jokių alkoholinių gėrimų. Jiems einant link automobilio Opel, vairuotojas išlipo iš automobilio ir nurodė, kas atsitiko. Bendraujant vairuotojas prisistatė kaip P. J. Bendraujant su vyru nuo jo sklido alkoholio kvapas, aiškiai nurodyti aplinkybių, ką čia veikia, nesugebėjo, dėl to buvo patikrintas P. J. blaivumas. Pirmu pūtimu 23.33 val. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas. Antru pūtimu 23.50 val. nustatytas 2,16 promilių neblaivumas. Dar kartą paklausus vyro, ar vairavo automobilį, vyras konkrečiai papasakoti bei nurodyti aplinkybių negalėjo, teigė, kad sustojo kelkraštyje ir gėrė alkoholį, tačiau ką vartojo – nurodyti negalėjo. Paklausus, kur padėjo butelius, kuriuos teigė, kad automobilyje vartojo, vyras to nurodyti nesugebėjo, tik teigė, kad galimai buteliai patys išėjo. Kadangi vyras konkrečiai aplinkybių paaiškinti nesugebėjo bei buvo liudytojas, kuris matė vyro vairavimo faktą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 6–8).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pusės netoliese (duomenys neskelbtini) žiedo, kelkraštyje stovi sidabrinės spalvos automobilis Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi priekine dalimi į (duomenys neskelbtini) žiedą. Apžiūrint automobilį, ant automobilio kėbulo matomi įvairūs įbrėžimai. Automobilio viduje girtavimo pėdsakų nepastebėta. Įvykio vietoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 16–18).

Neblaivumo nustatymo akte konstatuota, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0084, patikros sertifikato Nr. 2266732, įtariamajam P. J. 2025 m. rugpjūčio 10 d., 23.33 val. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, o 23.50 val. nustatytas 2,16 promilių neblaivumas (b. l. 57–58).

AB „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra P. J. (b. l. 31–32).

VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio Opel Zafira, kurio techniniai duomenys atitinka kaltinamojo vairuoto automobilio duomenis, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 1 130 Eur su PVM (b. l. 45).

Alytaus AVPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. B. 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu automobilis Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu grąžinti savininkui P. J. saugojimui (b. l. 51–53).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo bei bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis P. J., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,16 promilių neblaivumas. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė, kad dėl savo elgesio gailisi. Jis pripažino, kad 2025 m. rugpjūčio 10 d., maždaug apie 23.30 val., vairavo jam priklausantį automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Nurodė, kad ryte su žmona įvyko žodinis konfliktas. Važiuodamas iš tėvų sodybos į (duomenys neskelbtini), skambino savo žmonai, tačiau ji neatsiliepė, dėl to jis susinervino ir sustojęs gamtoje išgėrė beveik visą automobilyje turėtą 0,5 l talpos degtinės butelį. Išgėręs degtinę, butelį išmetė į laukus. Tada jis sėdo už vairo ir važiavo toliau link (duomenys neskelbtini) miestelio. Vėliau, kai sustojo, prie jo buvo priėjęs nepažįstamas vyras, o netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį testavo alkotesteriu. Kiek pamena, įpūtė virš 2 promilių. Jis policijos pareigūnams pasakė, kad išgertą degtinės butelį išmetė laukuose, tačiau policijos pareigūnai minėto butelio nerado. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys surinkti rašytiniai įrodymai – liudytojo P. J. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys įrodymai. Policijos pareigūnams patikrinus kaltinamojo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0084, patikros sertifikato Nr. 2266732, tikrinimo rezultatai – 2025 m. rugpjūčio 10 d. 23.33 val. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, 23.50 val. nustatytas 2,16 promilių neblaivumas. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi P. J. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promilės, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. J. pareiškė, kad sutinka, jog baudžiamoji byla būtų užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia, kad P. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad P. J., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, neabejotinai sukėlė pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis padarė baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia. P. J. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, anksčiau neteistas, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas tris kartus, paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 124–126). Psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (b. l. 162). Teismas, įvertinęs nustatytas kaltinamąjį ir jo nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta P. J. paskyrus prokurorės siūlomą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatymų leidėjo numatytas šios bausmės vidurkis – 27 parų arešto bausmę. Pagrindo mažinti arešto bausmės trukmę teismas neįžvelgia. Kaltinamojo padarytos veikos pavojingumas yra didelis, jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Teismo vertinimu, skirtina arešto bausmė yra adekvati ir proporcinga padarytos veikos bei kaltinamojo asmenybės pavojingumui, neprieštarauja teisingumo principui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir P. J. skirtina galutinė 18 parų arešto bausmė.

Įprastai švelniausia su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, skiriama pirmą kartą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad P. J. teisiamas pirmą kartą, tačiau kartu pažymėtina, jog bauda yra ekonominio pobūdžio bausmė, kurią skiriant, privalu įvertinti ir realias galimybes paskirtą baudą sumokėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis yra nedirbantis, teismui nėra žinomos jo pajamos bei galimybė sumokėti paskirtą baudą, todėl baudos paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kadangi jos atlikimo galimybės nagrinėjamu atveju galėtų būti itin menkos.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo (arešto) bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zODYtNzQ2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-386-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-386-746/2015">2K-7-386-746/2015</a>), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo. Teismo nuomone, P. J. nesiekia tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Svarbu ir tai, kad jei P. J. nesilaikys arešto bausmės atidėjimo pareigų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo kaltinamajam.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 5 (penkių) mėnesių terminui, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant įpareigojimus – bausmės vykdymo atidėjimo metu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus jeigu tai susiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 75 straipsnio 6 dalies 7 punktas) bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga P. J. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką padarė kai jam nustatytas 2,16 promilių neblaivumas daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kadangi P. J. iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 2,16 promilių etilo alkoholio koncentracija, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, be to, tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių tokio poelgio padarinių, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, P. J. nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminas – 2 metai, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos – 2025 m. rugpjūčio 12 d.

Teismas pažymi, jog baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

P. J. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios P. J. nebūtų turėjęs galimybės padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Automobilis, su kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, pagal baudžiamojoje byloje surinktus duomenis priklauso kaltinamajam. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, siekio užkirsti kelią analogiškoms veikoms, yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl P. J. priklausantis automobilis Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu P. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliekamos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu visiškai apribota P. J. nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, P. J. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

P. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 18 (aštuoniolikos) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 7 punktu, 10 punktu, įpareigoti P. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus jeigu tai susiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti P. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos – 2025 m. rugpjūčio 12 d.

Informuoti AB „Regitra“ apie specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones P. J. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Laikiną P. J. nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

P. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti P. J., kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

Taip pat, išaiškinti P. J., kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agneta Bulakė