Civilinė byla Nr. 2YT-8634-1186/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02912-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2;
3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugpjūčio 25 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Justina Stančikienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos valstybės įmonės Turto banko skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Giedrius Salickas, uždaroji akcinė bendrovė Mano būstas Alytus, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja valstybės įmonė Turto bankas (toliau – pareiškėja) pateikė skundą dėl antstolio Giedriaus Salicko veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo panaikinti kaip nepagrįstus bei neteisėtus antstolio Giedriaus Salicko (duomenys neskelbtini) patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko pakeitimo.
Pareiškėja skunde nurodo, jog antstolis (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais vykdomosiose bylose. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkė N. G., mirusi (duomenys neskelbtini), pakeista į skolininkę Lietuvos Respubliką, atstovaujamą valstybės įmonės Turto banko. Pareiškėja nurodo, jog šie patvarkymai yra nepagrįsti ir turėtų būti naikinami, kadangi antstolis tinkamai ir laiku neišviešino kreditorinių reikalavimų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio nuostatas. Pareiškėjos vertinimu kreditorių reikalavimai pareikšti nesilaikant CK 5.63 straipsnyje nustatytų terminų, negali būti vykdomi.
Antstolis Giedrius Salickas išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė tenkinti skundą. Antstolis nurodė, jog pareiškėja, vykdydama valstybės įgaliojimus paveldėjimo teisinių santykių srityje, be kita ko, turi teisę ir susipažinti su valstybės turima informacija Antstolių informacinėje sistemoje (toliau – AIS), todėl nėra pagrindo teigti apie duomenų paveldėtojai (valstybei) neišviešinimą. Papildomai antstolis pažymėjo, jog dar (duomenys neskelbtini) pritaikė turto areštą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei N. G. priklausiusiam turtu, esančiam (duomenys neskelbtini). Šie duomenys taip pat buvo išviešinti viešajame registre, o vėlesnėse vykdomosiose bylose, vykdytose skolininkės atžvilgiu, vadovaudamasis civilinio proceso ekonomiškumo ir protingumo kriterijais, siekdamas nedidinti vykdymo išlaidų, papildomai tam pačiam turtui arešto nebenustatinėjo. Antstolis taip pat atkreipė dėmesį, jog duomenys apie skolininkės N. G. mirtį išviešinti tik (duomenys neskelbtini), nors skolininkė mirė dar (duomenys neskelbtini), antstolis pirmą vykdomąją bylą skolininkės atžvilgiu užvedė 2018 m., todėl iki to jokių vykdymo veiksmų vykdyti negalėjo. Papildomai pažymėjo, jog iš pareiškėjos pridedamų priedų matyti, jog pareiškėja turi galimybę susipažinti su AIS esančiais duomenimis apie mirusios skolininkės skolas, todėl nepagrįsti yra pareiškėjos teiginiai, jog jai nebuvo tinkamai atskleisti kreditiniai reikalavimai skolininkės atžvilgiu.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano būstas Alytus“ teismo nustatytu terminu atsiliepimų į skundą nepateikė.
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
k o n s t a t u o j a :
skundas tenkintinas.
Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra konstatavęs, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį saugoma teisė į teismą būtų tik iliuzinė, jei susitariančiosios valstybės nacionalinėje teisinėje sistemoje būtų leidžiama nevykdyti galutinio ir privalomo teismo sprendimo, tuo pakenkiant vienai iš šalių. Todėl bet kokio teismo sprendimo vykdymas laikytinas sudėtine 6 straipsnyje nurodyto „bylos nagrinėjimo“ dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDgtMTA3NS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-148-1075/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-148-1075/2022">3K-3-148-1075/2022</a>, 34 punktas ir jame nurodyta EŽTT praktika). Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad veiksmingas ir greitas teismo sprendimo vykdymas – neatsiejama teisės į teismą dalis, viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų. Dėl to teismo sprendimų vykdymas užtikrinamas valstybės prievartos priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NS00NjkvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-45-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-45-469/2016">3K-3-45-469/2016</a>, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQwLTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-240-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-240-1075/2020">e3K-3-240-1075/2020</a>).
Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Giedrius Salickas pareiškėjos (skolininkės) atžvilgiu vykdo šias vykdomąsias bylas: vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje išieškotoja yra UAB Mano būstas Alytus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje išieškotoja yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje išieškotoja yra UAB Mano būstas Alytus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja, skųsdama antstolio veiksmus, pateikė skundą, kuriame nurodė, jog antstolio (duomenys neskelbtini) priimti patvarkymai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsti ir turėtų būti panaikinti, kadangi antstolis tinkamai neišviešino kreditinių reikalavimų, kaip to reikalauja CK 5.63 straipsnio nuostatos, todėl tokie reikalavimai negali būti vykdomi, o antstolio patvarkymai, kuriais skolininkė N. G. pakeista į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą pareiškėjos, laikytini nepagrįstais ir yra naikintini.
Dėl teisių perėmimo vykdymo procese
Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis), taip pat ir vykdymo procese (CPK 596 straipsnis). Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis. CPK 596 straipsnio 1 dalis numato, jog pradėjus vykdymo procesą, skolininko ar išieškotojo pakeitimo klausimą antstolis išsprendžia savo iniciatyva arba vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.
Pažymėtina, jog viena iš tinkamo teisių perėmimo instituto įgyvendinimo sąlygų yra kreditinių reikalavimų pareiškimas įstatymo nustatytais terminais bei tvarka.
CK 5.63 straipsnio nuostatos reglamentuoja palikėjo kreditorių teisių įgyvendinimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese ir yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-523/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-523/2012">3K-3-523/2012</a>; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTItMzc4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-12-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-12-378/2018">e3K-3-12-378/2018</a>, 25 punktas).
Pagal naujausią kasacinio teismo formuojamą praktiką mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas, t. y. įpėdinis turi turėti galimybę suprasti apie visą skolininko prievolių dydį ir pagrindą, kokios yra skolos sudedamosios dalys ir kaip jos apskaičiuojamos. Skolininko prievolė gali kisti, pavyzdžiui, prievolę sudaro skola ir apskaičiuotinos palūkanos, todėl mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus prievolės kitimo mechanizmas. Dėl to mirusio palikėjo įpėdinis perima tik tokio dydžio prievolę, kuri buvo aiškiai atskleista, t. y. jei jis informuotas tik apie dalį prievolės, tai tik tokią prievolės dalį ir perima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODAtNjExLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-180-611/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-180-611/2020">3K-3-180-611/2020</a>, 30 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTItMzc4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-12-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-12-378/2018">e3K-3-12-378/2018</a>, 28 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xOC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-18/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-18/2014">3K-7-18/2014</a>). Tačiau būtina paminėti, jog tai, kad valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, negali atsisakyti priimti palikimą, savaime nelemia išvados, kad tokiam įpėdiniui apie palikėjo skolą gali būti pareiškiama nesilaikant CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos. Tuo atveju, kai valstybė nėra informuojama apie kreditoriaus reikalavimą prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, apie palikėjo skolas šiam įpėdiniui kreditoriai turi pareikšti laikydamiesi CK 5.63 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas gali būti atnaujinamas dėl svarbių priežasčių, jei nuo palikimo atsiradimo nepraėjo daugiau kaip treji metai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODAtNjExLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-180-611/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-180-611/2020">3K-3-180-611/2020</a>).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog skolininkė N. G. mirė (duomenys neskelbtini), ši data yra laikytina palikimo atsiradimo data ir būtent nuo šios datos pradedami skaičiuoti CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatyti terminai. Įstatymų leidėjas suteikė teismui diskreciją spręsti dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau nesuteikė galimybės nustatyti kitokią, nei įstatymu apibrėžta, šio termino skaičiavimo tvarką. Ši nuostata pažymėta ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje išaiškinta, kad iš CK 5.63 straipsnio formuluotės matyti, jog įstatyme nustatyta palikėjo kreditorių teisė pareikšti reikalavimus per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šios teisės normos negalima aiškinti taip, kad nurodytas terminas būtų skaičiuojamas kokia nors kitokia tvarka. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismui suteikta diskrecija pratęsti praleistą trijų mėnesių terminą palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti, bet ne pakeisti šio termino skaičiavimo pradžią, kuri aiškiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYtMzc4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206-378/2019">3K-3-206-378/2019</a>, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTM5LTY4Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-139-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-139-687/2019">e3K-3-139-687/2019</a>). Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, jog terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini).
Dėl pranešimo apie kreditinius reikalavimus nustatant skolininko turto areštą
Iš vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, jog pirmoji vykdomoji byla skolininkės atžvilgiu užvesta 2018 m., o (duomenys neskelbtini) turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas skolininkei priklausęs nekilnojamasis turtas, tokiu būdu išviešinant informaciją apie palikėjos atžvilgiu vykdomus išieškojimus Turto areštų registre.
Paminėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016 suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, jog palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.
Taigi, nors ir sutiktina su antstolio argumentu, jog viešajame registre išviešintas palikėjos turto areštas, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, galėtų būti laikomas tinkamu kreditorinių reikalavimų pareiškimu, ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog toks išviešinimas turi būti atliktas laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto 3 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo datos. Atsižvelgiant į tai, jog palikėjos turto areštas išviešintas po daugiau nei dviejų metų nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. palikėjos mirties datos, darytina išvada, jog kreditiniai reikalavimai yra pareikšti praleidus CK 5.63 straipsniu 1 dalyje nustatytą terminą. Nagrinėtinu atveju, šioje civilinėje byloje sprendžiant dėl skolininkės pakeitimo į pareiškėją teisėtumo, neturi teisinės reikšmės antstolio nurodytos aplinkybės apie tai, jog duomenys apie skolininkės N. G. mirtį Gyventojų registre buvo išviešinti tik (duomenys neskelbtini), kadangi, kaip ir minėta anksčiau, termino nustatyto CK 5.63 straipsnio 1 dalyje skaičiavimo tvarka yra imperatyvi, todėl teismas neturi diskrecijos nustatyti kitokią termino skaičiavimo tvarką ar termino pradžia laikyti kitą, nei įstatymo leidėjo numatytą datą, pavyzdžiui, datą nuo kurios Gyventojų registre tapo prieinami duomenys apie skolininkės mirtį. Šios aplinkybės galimai gali būti reikšmingos kreipiantis dėl praleisto termino atnaujinimo, tačiau ne sprendžiant, ar kreditiniai reikalavimai pareikšti laikantis CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
Papildomai pažymėtina, jog kasacinis teismas, plėtodamas praktiką dėl tinkamo kreditorių reikalavimų pareiškimo, vienoje iš bylų tinkamu reikalavimų pareiškimu pripažino ir tokį atvejį, kai esant keliems palikėjo kreditoriams vieno iš jų atžvilgiu nebuvo priimtas atskiras turto arešto aktas, tačiau registre buvo nurodytas turto arešto mastas tokia apimtimi, kuri leido palikimą priėmusiam įpėdiniui (valstybei) suvokti palikėjo kreditorių reikalavimų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019 42 punktas), tačiau, nagrinėtinu atveju reikalinga atkreipti dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turto arešto mastas nurodytas (duomenys neskelbtini) Eur, kai tuo tarpu iš skolininkės išieškotinų lėšų visiems kreditoriams, kurių naudai antstolis vykdo išieškojimą, bendra suma yra didesnė. Vadovaujantis tokia kasacinio teismo nuostata, negalima konstatuoti, jog šiuo nagrinėtinu atveju turto areštas pritaikytas vienoje iš vykdomųjų bylų vienos iš išieškotojų atžvilgiu, buvo pakankamo masto, jog teisių perėmėjui butų aiški visų kreditorinių reikalavimų apimtis.
Todėl, apibendrinus kas išdėstyta, darytina išvada, jog nors ir galima sutikti, jog turto arešto skolininko turtui pritaikymas ir tokių duomenų išviešinimas viešajame registre gali būti laikomas tinkamu pranešimu apie kreditinius reikalavimus CK 5.63 straipsnio prasme, šiuo nagrinėtinu atveju duomenys apie turto areštą išviešinti praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, be kita ko, nurodytas turto arešto mastas nebuvo pakankamas, jog nekiltų jokių abejonių, kad palikimą priėmęs įpėdinis, šiuo atveju valstybė, galėjo suvokti visų reiškiamų kreditinių reikalavimų mastą.
Dėl duomenų apie vykdomus išieškojimus nurodymo AIS kaip pranešimo apie kreditinius reikalavimus tinkamumo
Antstolis taip pat nurodo, jog pareiškėja turi galimybę naudotis AIS sistema bei gauti duomenis apie palikėjų turimus skolinius įsipareigojimus, tai, antstolio vertinimu, patvirtina ir prie skundo pareiškėjos pridėtas išrašas iš AIS sistemos apie skolininkės N. G. skolinius įsipareigojimus, todėl duomenų pateikimas apie skolininkės skolinius įsipareigojimus AIS laikytinas tinkamu pranešimu apie kreditorinius reikalavimus.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 1R-40 Patvirtintų antstolių informacinės sistemos nuostatų 25.2 punktas numato, jog Valstybinė mokesčių inspekcija ir valstybės įmonė Turto bankas turi teisę gauti nuostatų 28.1–28.4, 28.6 ir 28.7.2 papunkčiuose nurodytus duomenis, leidžiamosios kreipties būdu internetu atlikdami paiešką pagal skolininko asmens kodą ar vykdomosios bylos numerį. Taigi, be kita ko, gauti ir nuostatų 28.1-28.4 punktuose nustatytus duomenis apie tai skolininko atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, vykdomąją bylą vykdantį antstolį bei vykdomojoje byloje išieškotinas sumas ir kitus duomenis, reikalingus tinkamai identifikuoti esamus skolinius įsipareigojimus bei jų mastą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xOC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-18/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-18/2014">3K-7-18/2014</a>). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYtMzc4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206-378/2019">3K-3-206-378/2019</a>, plėtodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018 pradėtą formuoti praktiką, suformulavo taisyklę, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi. Pastebėtina, jog tokia teisės aiškinimo taisyklė kasacinio teismo buvo suformuluota iki pareiškėjai tampant AIS duomenų gavėja ir buvo taikyta bylose, kai valstybę paveldėjimo santykiuose atstovavo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vis tik šiuo atveju negalima nepažymėti kasacinio teismo nuostatos, jog net ir išviešinant informaciją apie palikėjo atžvilgiu vykdomus išieškojimus, naudojantis AIS, reikalinga laikytis CK 5.63 straipsnyje nurodytų terminų. Papildomai pažymėtina, jog dar iki priimant naujausią AIS nuostatų redakciją, Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, formuodamas horizontalią teisminę praktiką, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių skolininko vykdymo procese pakeitimą, kai skolininkui mirus jo turtą paveldi valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko (2019 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMTg2Ny0yNzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-1867-275/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-1867-275/2019">2S-1867-275/2019</a>), nurodė, jog aplinkybė, kad VĮ Turto bankas nesinaudoja jai suteikta teise, nepaneigia valstybę atstovaujančių institucijų galimybės naudotis AIS, kaip tai numato AIS nuostatai (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMTAyLTU2NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-102-565/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-102-565/2020">2S-102-565/2020</a>). Taigi, nors ir sutiktina su antstolio argumentais apie tai, jog pareiškėjai esant duomenų apie skolininkų atžvilgiu vedamas vykdomąsias bylas AIS gavėjai, nagrinėtinu atveju būtų galima spręsti dėl pranešimo apie kreditorinius reikalavimus, paskelbiant duomenis AIS sistemoje apie vykdomus išieškojimus, tinkamumo ir pareiškėjos objektyvių galimybių susižinoti apie skolininkės atžvilgiu vedamas vykdomąsias bylas buvimo. Vis tik atsižvelgtina į aplinkybę, jog duomenys ir AIS sistemoje apie skolininkės atžvilgiu vedamas vykdomąsias bylas išviešinti tik 2018 m., t. y. daugiau nei du metai po palikimo atsiradimo datos, todėl nustačius, jog apie kreditorinius reikalavimus informacija tapo prieinama praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyta terminą, laikytina, kad apie kreditinius reikalavimus nebuvo pranešta tinkamai.
Atsižvelgiant į išdėstytas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju apie kreditinius reikalavimus pareiškėja buvo informuota praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, o aplinkybės apie tai, kada paaiškėjo duomenys apie skolininkės mirtį, šios civilinės bylos ribose neturi reikšmės, kadangi teismas neturi dikrecijos pakeisti CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pradžios. Nustačius, jog kreditiniai reikalavimai pareikšti nesilaikant CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, ir konstatavus, kad nebuvo pagrindo pakeisti vykdymo procese skolininkę N. G. į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą pareiškėjos, skundas tenkintinas, o antstolio Giedriaus Salicko (duomenys neskelbtini) patvarkymai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) naikintini (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 513 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,
n u t a r i a :
tenkinti pareiškėjos valstybės įmonės Turto bankas skundą.
Panaikinti antstolio Giedriaus Salicko (duomenys neskelbtini) patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolio Giedriaus Salicko kontorai vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Justina Stančikienė
