Dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius

Civilinė byla Nr. e2S-739-1187/2026

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02274-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.8; 3.3.2.6.1

(S)

VILNIAUS apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) D. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui D. G. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, ir pagal atsakovo D. G. priešieškinį dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. G. kreipėsi į teismą, prašydama: pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9284-800/2019 iš atsakovo D. G. priteisto 170 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), padidinant išlaikymui skirtą sumą iki 388,50 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2025 m. vasario 5 d.) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 260 Eur.

3. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti 2019 m. balandžio 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje e2YT-9284-800/2019 nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. G. ir dalyvavimu jo auklėjime tvarką ir nustatyti tokią bendravimo tvarką:

1. Vaiko tėvai D. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) su sūnumi E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), bendraus šia tvarka:

1.1. Vaiko mama (antrą ir ketvirtą) savaitę, vaiko tėvas (pirmą ir trečią) savaitę nuo sekmadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. (7 dienas nepertraukiamai), vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios/buvimo vietos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją/buvimo vietą.

1.2. Vaiko tėvai su juo praleidžia pusę sūnaus pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų, ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki vaiko pavasario, rudens ar žiemos atostogų bei prieš 2 savaites iki jo vasaros atostogų, informuojant vienam kitą apie ketinimą pasiimti sūnų.

1.3. Nepaisant 1.1.p. numatytos bendravimo tvarkos, vaiko tėvas su sūnumi praleidžia poriniais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų metu nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki 26 d. 19.00 val. imtinai, neporiniais metais – Šv. Velykų metu (dvi dienas nepertraukiamai), paimdamas vaiką Šv. Velykų pirmą dieną 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios/buvimo vietos ir grąžindamas antrą Šv. Velykų dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją/buvimo vietą.

1.4. Nepaisant 1.1.p. numatytos bendravimo tvarkos, vaiko mama su sūnumi praleidžia neporiniais metais - Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų metu nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki 26 d. 19.00 val. imtinai, poriniais metais Šv. Velykų metu (dvi dienas nepertraukiamai), paimdamas vaiką Šv. Velykų pirmą dieną 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios/buvimo vietos ir grąžindamas antrą Šv. Velykų dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją/buvimo vietą.

1.5. Vaiko tėvai su sūnumi praleidžia kiekvieną savo gimtadienį, Motinos dienos savaitgalį praleidžia mama ir Tėvo dienos savaitgalį, praleidžia tėvas bei kas antrą vaikų gimtadienį (poriniais metais – mama, neporiniais tėvas).

1.6. Tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo ne vėliau kaip prieš 1-2 dienas informuoti vienas kitą apie pasikeitimus vykdant šią sutartį, t. y. vaikui susirgus ar atsiradus kitoms svarbioms priežastims, perkelia susitikimą analogiškam laikotarpiui kitu sutartu laiku.

1.7. Vaiko tėvai įsipareigoja informuoti viena kitą apie sūnaus ar savo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, vaiko mokymąsi, pasiekimus, sveikatos būklę, jo poreikius ir netrukdyti viena kitai bendrauti su vaiku galimomis ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, internetu ir pan.).

1.8. Vaiko tėvai: tiek vaiko motina, tiek ir tėvas toliau dalyvaus savo nepilnamečio vaiko auklėjime. Tėvai įsipareigoja ir toliau rūpintis savo sūnaus sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų vaikui tinkamai mokytis, papildomai ugdytis sudarymo. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio vaiko auklėjimu turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius.

1.9. Jei dėl kokių nors priežasčių (ligos, įvairių stichinių nelaimių, kitų ypatingai svarbių aplinkybių), vaiko mama, su kuria nustatyta gyvenamoji vaiko vieta, negali prižiūrėti ar rūpintis nepilnamečiu sūnumi, minėtam laikotarpiui sūnaus priežiūra perduodama kitam iš tėvų.

1.10. Tuo atveju, jei vaiko vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, planuoja išvykti su vaiku į užsienį ilgesniam nei mėnesio laikotarpiui, privalo ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki planuojamo išvykimo informuoti skyrium gyvenantį tėvą/motiną raštu, nurodant išvykimo vietą ir gauti rašytinį vaikų tėvo/motinos sutikimą (popierine forma) išvykimui į užsienį bei gera valia suderinti tėvo/motinos ir išvykstančių į užsienį vaikų bendravimo tvarką. Rašytinis vaikų tėvo/motinos atsakymas (popierine forma) į prašymą dėl sutikimo davimo/nedavimo turi būti pateiktas per 14 dienų nuo informacijos apie planuojamą išvykimą gavimo. Nesutikimo atveju vaikų tėvas/motina privalo savo nesutikimą motyvuotai pagrįsti.

2. Priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, sumokant pinigus iki kiekvieno mėnesio 20 d., pinigus pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB LUMINOR banke, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovę A. G.

Brangesnius ar daugiau finansinių išteklių reikalaujančius pirkinius (odontologo, logopedo, psichologo paslaugos, vaiko ekskursijas, būrelius, ugdymo priemonės mokslų metų pradžiai ir kt.) vaiko tėvai apmoka lygiomis dalimis pagal pateiktas sąskaitas.

Atsakovas D. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja ir toliau vykdyti prievolę draudimo bendrovei Ergo Life Insurance SE pagal 2017 m. kovo 7 d. ERGO universalaus gyvybės draudimo sutartį Nr. 71-550-531485, mokėdamas periodines įmokas po 30,00 Eur (pabaiga sutarties - 2036 07 27, apdraustasis nepilnametis sūnus E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)), tuo papildomai užtikrindamas vaiko gerovę.

4. Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė iki teismas priims sprendimą, pakeisti 2019 m. balandžio 17 d. teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką kai kuriose dalyse – 4.2.p. (dėl tėvo bendravimo mėnesio savaičių dienomis) ir nustatyti tokią bendravimo tvarką:

1. Vaiko tėvai su sūnumi bendraus šia tvarka:

1.3. Nepaisant 1.1. p. numatytos bendravimo tvarkos, vaiko tėvas su sūnumi praleidžia poriniais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų metu nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki 26 d. 19.00 val. imtinai, neporiniais metais – Šv. Velykų metu (dvi dienas nepertraukiamai), paimdamas vaiką Šv. Velykų pirmą dieną 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios/buvimo vietos ir grąžindamas antrą Šv. Velykų dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją/buvimo vietą.

1.4. Nepaisant 1.1.p. numatytos bendravimo tvarkos, Vaiko mama su sūnumi praleidžia neporiniais metais - Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų metu nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki 26 d. 19.00 val. imtinai, poriniais metais Šv. Velykų metu (dvi dienas nepertraukiamai), paimdamas vaiką Šv. Velykų pirmą dieną 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios/buvimo vietos ir grąžindamas antrą Šv. Velykų dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją/buvimo vietą.

Atsakovas siūlo alternatyvią bendravimo tvarką:

2.Vaiko tėvai su sūnumi bendraus šia tvarka:

2.1.Vaiko mama (antrą ir ketvirtą) savaitę, vaiko tėvas (pirmą ir trečią) savaitę nuo trečiadienio 18 val. iki pirmadienio 8 val. (5 dienas nepertraukiamai), vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios/buvimo vietos ir grąžinant į vaiko ugdymo įstaigą.

2.2. Vaiko tėvai su juo praleidžia pusę sūnaus pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų, ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki vaiko pavasario, rudens ar žiemos atostogų bei prieš 2 savaites iki jo vasaros atostogų, informuojant vienam kitą apie ketinimą pasiimti sūnų.

2.3. Nepaisant 1.1. p. numatytos bendravimo tvarkos, vaiko tėvas su sūnumi praleidžia poriniais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų metu nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki 26 d. 19.00 val. imtinai, neporiniais metais – Šv. Velykų metu (dvi dienas nepertraukiamai), paimdamas vaiką Šv. Velykų pirmą dieną 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios/buvimo vietos ir grąžindamas antrą Šv. Velykų dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją/buvimo vietą;

2.4. Nepaisant 1.1. p. numatytos bendravimo tvarkos, vaiko mama su sūnumi praleidžia neporiniais metais - Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų metu nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki 26 d. 19.00 val. imtinai, poriniais metais Šv. Velykų metu (dvi dienas nepertraukiamai), paimdamas vaiką Šv. Velykų pirmą dieną 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios/buvimo vietos ir grąžindamas antrą Šv. Velykų dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją/buvimo vietą.

2.5. Vaiko tėvai su sūnumi praleidžia kiekvieną savo gimtadienį, Motinos dienos savaitgalį praleidžia mama ir Tėvo dienos savaitgalį, praleidžia tėvas bei kas antrą vaikų gimtadienį (poriniais metais – mama, neporiniais tėvas).

2.6. Tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo ne vėliau kaip prieš 1-2 dienas informuoti vienas kitą apie pasikeitimus vykdant šią sutartį, t. y. vaikui susirgus ar atsiradus kitoms svarbioms priežastims, perkelia susitikimą analogiškam laikotarpiui kitu sutartu laiku.

3. Teismui tenkinus šį prašymą bei nustačius laikiną bendravimo tvarką 1 p., prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus laikiną išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, sumokant pinigus iki kiekvieno mėnesio 20 d., pinigus pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

Atsakovas įsipareigoja ir toliau vykdyti prievolę draudimo bendrovei Ergo Life Insurance SE pagal 2017m. kovo 7d. ERGO universalaus gyvybės draudimo sutartį Nr. 71-550-531485, mokėdamas periodines įmokas po 30,00 Eur, tuo papildomai užtikrindamas vaiko gerovę.

Teismui tenkinus šį prašymą bei nustačius laikiną bendravimo tvarką 2p., palikti galioti jau mokamą išlaikymą.

5. Prašyme nurodė, kad ginčas dėl bendravimo tvarkos vyko 20020-2021m., jis periodiškai atsikartoja ir šiuo metu, pvz. 2025 m. lapkričio 19 d., 2025 m. lapkričio 21 d., ieškovė supykusi dėl atsakovo teikiamo prašymo ekspertizės atlikimui siekia ir toliau pažeisti vaiko ir atsakovo teises į bendravimą su vaiku.

6. Ieškovė atsiliepime į atsakovo prašymą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ieškovė netrukdo bendrauti sūnui su tėvu, atsakovui išreiškus norą jam visada būna suteikiama galimybė pasiimti sūnų ir bendrauti su juo. Duomenų, kad ieškovė draustų atsakovui bendrauti su sūnumi ar kitaip nevykdytų teismo sprendimo, byloje nėra. Be to, atsakovo prašoma laikina bendravimo tvarka iš esmės sutampa su priešieškiniu, todėl ją taikant būtų išspręsta dalis ginčo iš esmės – tai prieštarauja civilinio proceso principams.

7. Išvadą duodanti institucija išvadoje nurodė, kad šiuo metu yra tikslinga nustatyti maksimalią atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, bet ne pagal 50:50 bendravimo tvarkos modelį. Atsižvelgiant į tai, 100 Eur/mėn. laikino išlaikymo priteisimas netenkintų net būtinųjų vaiko poreikių. Pažymėtina tai, kad atsakovas šiuo metu teikia išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 244 Eur/mėn., taip pat moka po 30 Eur/mėn. vaiko gyvybės draudimo įmoką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

9. Pirmosios instancijos teismas, iš ginčo šalių pateiktų procesinių dokumentų bei prie jų pridėtos susirašinėjimo medžiagos nustatė, kad vykdant šią bendravimo tvarką kyla nesutarimų. Todėl papildomų korekcijų įvedimas – tai yra galiojančios ir vykdytinos bendravimo tvarkos keitimas – šiuo metu būtų netikslingas, nes toks pakeitimas tik dar labiau paaštrintų tarp šalių kylančius konfliktus.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės atitinka priešieškinio reikalavimo turinį. Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių institutu negali būti siekiama tų pačių teisinių rezultatų, kurių šalis prašo nagrinėjant ginčą teisme.

11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vaiko interesai būtų pažeisti tuo atveju, jei galiojančioje bendravimo tvarkoje būtų daromi tokie laikini pakeitimai, kuriuos nurodė atsakovas. Šiuo metu galiojanti tvarka yra pakankamai tinkama, o siekiant jos sklandaus vykdymo būtina tėvų iniciatyva ir geranoriškumas laikytis nustatytos tvarkos.

12. Pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentus, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, nes ieškovė gera valia nevykdo galiojančio teismo sprendimo, laikė nepagrįstais. Iš pavienių kelių SMS žinučių teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad vaiko motina trukdo atsakovui bendrauti su vaiku. Žinučių turinys patvirtina, kad šalys negeba bendrauti mandagiai ir gera valia. Tačiau kartu fiksuotina, jog motina aiškiai nurodė leidžianti ir ketinanti sudaryti galimybes atsakovui bendrauti su vaiku, įvertinus ir vaiko norus. Atsakovui išaiškintina, kad jei yra nevykdomas teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tokiu atveju yra taikytinas kitas civilinio proceso institutas – teismo sprendimo priverstinis vykdymas, kreipiantis į antstolį – valstybės įgaliotą asmenį, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). Esant nesutarimui dėl galiojančios bendravimo tvarkos vykdymo, įstatymas suteikia šalims teisę kreiptis dėl sankcijų už teismo sprendimo nevykdymą taikymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnis).

13. Pirmosios instancijas teismas sprendė, kad atsakovo prašymas taikyti jo siūlomas konkrečias laikinąsias bendravimo su vaiku tvarkas (pagrindinę arba alternatyvią) yra nepagrįstas ir todėl jį atmetė. Teismas savo iniciatyva intensyvesnės kasdienės bendravimo tvarkos nenustato, nes: (i) šalys nepateikė kitų galimų alternatyvų, (ii) teismas neturi pakankamai duomenų apie vaiko dienotvarkę ir neišklausė tėvų pozicijų dėl to, kaip konkrečiai intensyvesnis bendravimas paveiktų vaiko kasdienį režimą.

14. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs prašymo dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, kaip nepagrįstą atmetė ir prašymą keisti vaikui priteisto išlaikymo dydį. Mažesnio dydžio išlaikymo nustatymas iš esmės pažeistų vaiko turtinius interesus. Sumažinus išlaikymo dydį, nebūtų užtikrintas vaiko interesas gauti visų jo poreikių – ne tik būtinųjų, bet ir visapusišką vaiko raidą užtikrinančių – patenkinimą. Vaiko interesai reikalauja stabilaus ir pakankamo finansinio užtikrinimo, todėl išlaikymo dydžio mažinimas neatitiktų vaiko gerovės prioriteto ir prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatoms dėl tėvų pareigos proporcingai užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Apeliantas (atsakovas) D. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį ir atsakovo alternatyvų reikalavimą (prašymą) patenkinti bei iki teismas priims sprendimą, pakeisti 2019 m. balandžio 17 d. teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką kai kuriose dalyse 4.2. p. (dėl tėvo bendravimo mėnesio savaičių dienomis) ir nustatyti tokią laikiną bendravimo tvarką:

1) Vaiko mama (antrą ir ketvirtą) savaitę, vaiko tėvas (pirmą ir trečią) savaitę nuo trečiadienio 18 val. iki pirmadienio 8 val. (5 dienas nepertraukiamai), vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios/buvimo vietos ir grąžinant į vaiko ugdymo įstaigą.

2) Vaiko tėvai su juo praleidžia pusę sūnaus pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų, ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki vaiko pavasario, rudens ar žiemos atostogų bei prieš 2 savaites iki jo vasaros atostogų, informuojant vienam kitą apie ketinimą pasiimti sūnų.

3) Nepaisant numatytos bendravimo tvarkos, vaiko tėvas su sūnumi praleidžia poriniais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų metu nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki 26 d. 19.00 val. imtinai, neporiniais metais - Šv. Velykų metu (dvi dienas nepertraukiamai), paimdamas vaiką Šv. Velykų pirmą dieną 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios/buvimo vietos ir grąžindamas antrą Šv. Velykų dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją/buvimo vietą.

4) Nepaisant 1.1. p. numatytos bendravimo tvarkos, Vaiko mama su sūnumi praleidžia neporiniais metais - Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų metu nuo gruodžio 24 d. 12 vai. iki 26 d. 19.00 vai. imtinai, poriniais metais Šv. Velykų metu (dvi dienas nepertraukiamai), paimdamas vaiką Šv. Velykų pirmą dieną 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios/buvimo vietos ir grąžindamas antrą Šv. Velykų dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją/buvimo vietą.

5) Vaiko tėvai su sūnumi praleidžia kiekvieną savo gimtadienį, Motinos dienos savaitgalį praleidžia mama ir Tėvo dienos savaitgalį, praleidžia tėvas bei kas antrą vaikų gimtadienį (poriniais metais - mama, neporiniais tėvas).

6) Tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo ne vėliau kaip prieš 1-2 dienas informuoti vienas kitą apie pasikeitimus vykdant šią sutartį, t. y. vaikui susirgus ar atsiradus kitoms svarbioms priežastims, perkelia susitikimą analogiškam laikotarpiui kitu sutartu laiku.

16. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas skundžiama nutartimi pažeidė esminį principą – neatsižvelgė į vaiko poreikius, jo amžių, gyvenimo būdą ir pan.

16.2. Atsakovas sutinka, kad jo prašymo pirmas variantas iš esmės sutampa su priešieškinio reikalavimu, tačiau atsakovas buvo pateikęs ir alternatyvų reikalavimą, kurio teismas visiškai nevertino. Atsakovas pateikė prašymą skirti byloje psichologinę ekspertizę, ko pasėkoje bylos nagrinėjimas nebuvo užbaigtas, nebuvo išklausytos baigiamosios kalbos, tačiau tai neleidžia teismui vertinti, kad tokiam prašymui nagrinėti ir priimti sprendimą būtina išsiaiškinti kaip konkrečiai intensyvesnis bendravimas paveiktų vaiko kasdienį režimą. Šie klausimai turėjo būti išnagrinėti iki šio prašymo pateikimo. Pagrindinis argumentas, dėl ko atsakovas pateikė tokį prašymą yra tai, kad teismas nurodė, kad ekspertizė nebus atlikta anksčiau kaip 2026 m. liepą, o tai pakankamai ilgas laikotarpis, dėl ko ilgesnį laiką nebūtų priimtas ir galutinis sprendimas šioje byloje. Dėl minėtos priežasties ilgesnį laiką būtų palikta galimybė ieškovei ir toliau elgtis savo nuožiūra, trukdyti atsakovui tinkamai įgyvendinti tėvo valdžią, kas turėtų įtakos atsakovo ir sūnaus bendravimo intensyvumui ir ateityje.

16.3. Šiuo metu bendravimo tvarka su sūnumi neatitinka geriausių jo interesų. Iš esmės pasikeitė atsakovo gyvenamoji vieta (gyvena Lietuvoje) ir gali didesnę laiko dalį skirti sūnaus poreikiams, gyvensenai ir gyvenimo kokybės gerinimui, ilgesnį laikotarpį atsakovas gali dalyvauti vaiko gyvenime (ugdant, sveikatinant, auklėjant ir kt.).

16.4. Teismas nepasisakė kuo atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka pakenktų vaiko interesams. Byloje nėra duomenų, kad yra bent minimali priežastis riboti tėvo bendravimą su vaiku. Teismo netaikytos atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės suteiks ieškovei didesnes galimybes manipuliuoti vaiku. Siekiant užtikrinti vaiko normalią emocinę būseną ir siekiant jį apsaugoti nuo neigiamų pasekmių, tikslinga bendravo tvarką nustatyti kuo maksimalesnę.

17. Ieškovė A. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Ieškovė laiko, kad atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai pažeidžiančios vaiko interesus, vaiko nusistovėjusį režimą ir kt.

17.2. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė atsakovui jo subjektyviu vertinimu neteisėtą nutartį, nereiškia, kad teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas išvadas padarė nepažeisdamas įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, įvertino įrodymus vadovaudamasis įstatymais, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

19. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (bendravimo tvarkos bei laikino išlaikymo) taikymo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

20. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje e2YT-9284-800/2019 buvo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys minėta sutartimi, be kita ko, nustatė bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką bei nepilnamečio vaiko išlaikymą tokiomis sąlygomis:

„3.SŪNAUS GYVENAMOSIOS VIETOS NUSTATYMAS IR IŠLAIKYMAS

3.1. Po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina pareiškėja A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

3.2. Pareiškėjas D. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja nepilnamečiui sūnui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 170 EUR kas mėnesį, pradedant nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama pasekmių sutartis, įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į pareiškėjos A. G. nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB LUMINOR banke iki kiekvieno mėnesio 20 d. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės uzufrukto teise tvarkys pareiškėja A. G.

3.3. Pareiškėjas D. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja ir toliau vykdyti prievolę draudimo bendrovei Ergo Life Insurance SE pagal 2017 m. kovo 7 d. ERGO universalaus gyvybės draudimo sutartį Nr. 71-550-531485, mokėdamas periodines įmokas po 30,00 Eur (pabaiga sutarties - 2036 07 27, apdraustasis nepilnametis sūnus E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)), tuo papildomai užtikrindamas vaiko gerovę.

4. SŪNAUS PRIEŽIŪRA IR AUKLĖJIMAS

4.1. Šalys susitaria, kad tiek vaikų motina, tiek ir tėvas toliau dalyvaus savo nepilnamečio sūnaus auklėjime. Tėvas įsipareigoja ir toliau rūpintis savo vaiko sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų vaikui tinkamai mokytis, papildomai ugdytis sudarymo. Šalys susitaria, kad visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio sūnaus auklėjimu turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius.

4.2. Šalys susitaria, kad nepilnamečio vaiko tėvas D. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) su sūnumi bendraus šia tvarka:

- pusę vaiko rudens ir pavasario atostogų metu bendru su pareiškėja susitarimu, vaiko paėmimo dieną suderinant ne vėliau kaip prieš 7 dienas bet kuria susisiekimo priemone.

- Nuo 2019 m. vasaros iki 2021 m. vasaros metu poriniais metais liepą (l-15 d. imtinai) ir rugpjūčio (1-15 d. imtinai), neporiniais - birželį (1-15 d. imtinai) ir rugpjūčio (15-31 d. imtinai) suderinant pasiėmimo laiką su pareiškėja ne vėliau kaip prieš 14 dienų bet kuria susisiekimo priemone.

- Nuo 2021 m. vasaros metu poriniais metais liepą ir pusę rugpjūčio (nuo 1-15 d. imtinai), neporiniais - birželį ir pusę rugpjūčio (nuo 15-31 d. imtinai) suderinant pasiėmimo laiką su pareiškėja ne vėliau kaip prieš 14 dienų bet kuria susisiekimo priemone.

- per šventes tėvas su vaiku bendrauja sekančiai: poriniais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų metu nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki 26 d. 19.00 val. imtinai, neporiniais metais - Šv. Velykų metu (dvi dienas nepertraukiamai), paimdamas vaiką Šv. Velykų pirmą dieną 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas antrą Šv. Velykų dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą;

- Vaiko tėvas su sūnumi praleidžia kas antrą vaiko gimtadienį bei kiekvieną savo gimtadienį, tėvo dienos savaitgalį.

- Šalys susitaria, jog tuo atveju, jei vaiko tėvas ar motina planuoja laikinai išvykti su vaiku į užsienį (iki 1 metų, o trumpesniam laikotarpiui sutikimo viena šalis iš kitos nereikalauja, tik informuoja kitų šalį apie išvykimą su vaiku), privalo ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo išvykimo informuoti vienas kitą elektroninėmis ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu arba, jei tai techniškai neįmanoma, trumpąja žinute (SMS), nurodant išvykimo trukmę ir vietą ir gauti rašytinį sutikimą. Atsakymas į prašymą dėl sutikimo davimo / nedavimo turi būti pateiktas (elektroniniu paštu arba, jei tai techniškai neįmanoma, trumpąja žinute (SMS) per 5 darbo dienas nuo informacijos apie planuojamą laikiną išvykimą gavimo. Nesutikimo atveju tiek vaiko tėvas, tiek vaiko motina privalo savo nesutikimą motyvuotai pagrįsti.

- Šalys susitaria, jog tuo atveju, jei vaiko motina planuoja išvykti su vaiku nuolat gyventi į užsienį, privalo ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki planuojamo išvykimo informuoti vaiko tėvą raštu, nurodant išvykimo vietą ir gauti rašytinį vaiko tėvo sutikimą (popierine forma) nuolatiniam išvykimui į užsienį bei gera valia suderinti tėvo ir išvykstančio į užsienį gyventi vaiko bendravimo tvarką. Rašytinis vaiko tėvo atsakymas (popierine forma) į prašymą dėl sutikimo davimo/nedavimo turi būti pateiktas per 14 dienų nuo informacijos apie planuojamą išvykimą gavimo. Nesutikimo atveju vaiko tėvas privalo savo nesutikimą motyvuotai pagrįsti.

- Šalys įsipareigoja informuoti viena kitą apie vaiko gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, vaiko mokymąsi, pasiekimus, sveikatos būklę, jo poreikius ir netrukdyti viena kitai bendrauti su vaiku galimomis ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, internetu ir pan.).

- Tėvai privalo ne vėliau kaip prieš keturias dienas informuoti vienas kitą apie pasikeitimus vykdant šią sutartį, t. y. vaikui susirgus ar atsiradus kitoms svarbioms priežastims ir perkelti susitikimą analogiškam laikotarpiui kitu sutartu laiku.

- Jei dėl kokių nors priežasčių (ligos, įvairių stichinių nelaimių, kitų ypatingai svarbių aplinkybių) pareiškėja A. G. negali prižiūrėti ar rūpintis nepilnamečiu sūnumi E. G., minėtam laikotarpiui nepilnamečio sūnaus priežiūra perduodama jo tėvui D. G.

- analogiškos bendravimo tėvo su vaiku sąlygos taikomos ir vaikui su motina gyvenant užsienyje.

- abiems tėvams (Pareiškėjams) ir vaikui gyvenant Lietuvoje, vaiko tėvas su vaiku bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį: pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio

17.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., bei antrą mėnesio savaitę antradienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val. ir ketvirtą mėnesio savaitę trečiadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val., vaiką pasiimant iš jo ugdymo ar gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą.“.

21. Atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei iki bylos išnagrinėjimo laikinai pakeisti bendravimo su vaiku tvarką bei išlaikymo dydį. Ieškovas prašė nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuomet jis su vaiku bendrauja (pirmą ir trečią) savaitę nuo sekmadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. (7 dienas nepertraukiamai), vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios/buvimo vietos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją/buvimo vietą arba, kad su vaiku bendrauja (pirmą ir trečią) savaitę nuo trečiadienio 18 val. iki pirmadienio 8 val. (5 dienas nepertraukiamai), vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios/buvimo vietos ir grąžinant į vaiko ugdymo įstaigą. Taip pat nustatyti išlaikymo sumą – 100 Eur per mėn. Likusioje dalyje prašymai iš esmės atitinka jau nustatytą bendravimo tvarką.

22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad intensyvesnės kasdienės bendravimo tvarkos nėra pagrindo nustatyti, nes: (i) šalys nepateikė kitų galimų alternatyvų, (ii) teismas neturi pakankamai duomenų apie vaiko dienotvarkę ir neišklausė tėvų pozicijų dėl to, kaip konkrečiai intensyvesnis bendravimas paveiktų vaiko kasdienį režimą. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs prašymo dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatyto, kaip nepagrįstą atmetė ir prašymą keisti vaikui priteisto išlaikymo dydį.

23. Apeliantas atskirajame skunde palaiko tik reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kuomet jis su vaiku bendrauja (pirmą ir trečią) savaitę nuo trečiadienio 18 val. iki pirmadienio 8 val. (5 dienas nepertraukiamai). Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą tvirtina, kad atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai pažeidžiančios vaiko interesus, vaiko nusistovėjusį režimą ir kt.

24. Taigi nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet teismo įsiteisėjusiu sprendimu jau yra nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Atsakovas byloje priešieškiniu prašo nustatytą bendravimo tvarką pakeisti bei atitinkamai pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki sprendimo priėmimo. Atsakovas iš esmės siekia, jog būtų nustatyta dažnesnė bendravimo su vaiku tvarka.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo

25. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Be to, CPK 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje, taip pat ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pasikeitus aplinkybėms, byloje dalyvaujantys asmenys gali kreiptis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnis).

26. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

27. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais; ši norma, kaip ir daugelis kitų CK trečiosios knygos normų, įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje.

28. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTIyMDktOTI1LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-2209-925/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-2209-925/2025">e2S-2209-925/2025</a>).

29. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

30. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas atskirajame skunde prašo, jog būtų nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuomet atsakovas su vaiku bendrautų nepertraukiamai penkias dienas. Pateikdamas prašymą pirmosios instancijos teismui atsakovas jį grindė vienintele aplinkybe, tvirtindamas, kad ieškovė nesilaiko teismo sprendimu nustatytos tvarkos. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jei yra nevykdomas teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tokiu atveju yra taikytinas kitas civilinio proceso institutas – teismo sprendimo priverstinis vykdymas, kreipiantis į antstolį – valstybės įgaliotą asmenį, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją. Todėl ši aplinkybė nesudaro pagrindo keisti bendravimo tvarką.

31. Antra, apeliantas atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė esminį principą – neatsižvelgė į vaiko poreikius, jo amžių, gyvenimo būdą ir pan.; nustatyta bendravimo tvarka su sūnumi neatitinka geriausių jo interesų, kadangi iš esmės pasikeitė atsakovo gyvenamoji vieta (gyvena Lietuvoje) ir gali didesnę laiko dalį skirti sūnaus poreikiams, gyvensenai ir gyvenimo kokybės gerinimui, ilgesnį laikotarpį atsakovas gali dalyvauti vaiko gyvenime (ugdant, sveikatinant, auklėjant ir kt.). Minėta, kad apeliantas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindė tik šalių konfliktiniais santykiais. Nors teismas tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus, tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo jo pareigos pagrįsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei įrodyti, kad jo siūloma bendravimo tvarka atitinka geriausius vaiko interesus. Todėl atsakovas nepagrįstai aptariamą įrodinėjimo naštą perkelia išimtinai tik teismui.

32. Trečia, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nevertino apelianto alternatyvaus reikalavimo, kuriuo prašė nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, kuomet atsakovas su vaiku bendrauja 5 dienas nepertraukiamai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atmeta tiek pagrindinį, tiek alternatyvų reikalavimą, kadangi teismas neturi pakankamai duomenų apie vaiko dienotvarkę ir neišklausė tėvų pozicijų dėl to, kaip konkrečiai intensyvesnis bendravimas paveiktų vaiko kasdienį režimą. Apeliantas tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirajame skunde nenurodė visiškai jokių duomenų apie vaiko kasdienį režimą ir kaip planuoja užtikrinti vaiko nusistovėjusią dienotvarkę. Vien tai, kad atsakovas turi galimybę skirti didesnę laiko dalį vaikui, savaime nesuponuoja išvados, jog bus užtikrinti geriausi vaiko interesai.

33. Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad teismas 2025 m. lapkričio 25 d. nutarė skirti vaiko teismo psichologinę ekspertizę, be kita ko, pavedant atsakyti į tokius klausimus: kokie yra vaiko emocinės būsenos ypatumai; kaip apibūdintini vaiko tarpasmeniniai santykiai su motina ir tėvu; kokie yra vaiko prisirišimo prie kiekvieno iš tėvų ypatumai; kiek vaikas norėtų laiko praleisti su kiekvienu iš tėvų ir kokia jo nuomonė dėl galimybės gyventi bei bendrauti su tėvu / motina lygiomis sąlygomis (pvz., taikant 50:50 modelį); kokia yra vaiko nuomonė apie kiekvieno iš tėvų gyvenamo bei ugdymo sąlygas. Taipogi, bylos nagrinėjimo metu vyko vaiko apklausa, po vaiko apklausos, teismo psichologė I. B. 2025 m. spalio 15 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad 50:50 bendravimo tvarkos modelis patenkintų tėvų poreikius, bet ne vaiko poreikius; vaikas yra per mažas gyventi tokiomis gyvenimo sąlygomis per kelis namus, neturint vienos socialinės aplinkos, galvojant iš kurių namų reikės eiti į mokyklą ar būrelį, į kuriuos namus grįžti, būtų žalinga vaikui; tėvai turi abu betarpiškai dalyvauti vaiko gyvenime, bet socialinė vaiko aplinka turi būti viena. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kol nėra pateikta ekspertizės išvada, nėra aišku, ar toks pasikeitimas, kuomet vaikas daug daugiau laiko praleistų ne jam įprastoje aplinkoje, pagal nusistovėjusią tvarką bei dienotvarkę, nesukels jam neigiamų išgyvenimų ir atitiks jo interesus.

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pakeičiant teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadai, jog teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų. Todėl šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.

35. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atmetus reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nėra pagrindo spręsti ir dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Juolab, kad atsakovas taip pat prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nenurodė jokių su tai susijusių argumentų.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apelianto atskirojo skundo motyvais, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į konkrečios situacijos specifiką, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Atmesti apelianto (atsakovo) D. G. atskirąjį skundą.

Kauno miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė