R. D. pagal BK 1992 str., 41 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-372-697/2017

Teisminio proceso Nr. 1-05-1-01091-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.6.2;

1.1.8.7.1;

1.1.10.1;

1.2.17.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Audronės Kartanienės, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiu R. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1–2 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir R. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir 348 MGL (13 105,68 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, R. D. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jam taikyto laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 8 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. D. ir D. K. nuspręsta solidariai išieškoti konfiskuotino turto – mikroautobuso „VW LT 35“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri sudaro 6000 Eur.

Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas ir D. K., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendis pakeistas.

R. D. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas – sumažinta iki dvejų metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir 348 MGL dydžio (13 105,68 Eur) bauda.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. R. D. nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis ir D. K., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, būtent:

1.1. D. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 4-312, 2010 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 4-31 ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-443 redakcija) 2 punkto, 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto ir 3.3 papunkčio reikalavimus, numatančius, kad „Fiziniams asmenims leidžiama <...> gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo muitų pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų“, neteisėtai nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko laikė savo (D. K.) nuomojamame sandėlyje, esančiame Alytuje, Putinų g. 23, priklausančiame UAB,,Belvedere prekyba“, ir šiame sandėlyje stovinčiame krovininiame automobilyje,,MAN 8.150“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame A. A., Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu apmokestinamas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka nepaženklintas prekes: 111 000 pakelių cigarečių,,Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 500 pakelių cigarečių,,Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 2380 pakelių cigarečių,,Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 110 pakelių cigarečių,,Minsk City“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 240 837,95 Eur ir viršija 250 MGL dydžio sumą, iki 2013 m. rugsėjo 6 d., apie 9.38 val., kada iš minėto sandėlio dalį – 65 000 pakelių cigarečių,,Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 137 048,19 Eur ir viršija 250 MGL dydžio sumą, neteisėtai gabeno savo (D. K.) vairuojamu automobiliu „Citroen Jumper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotu S. M. vardu, iki Alytaus r. sav., Krokialaukio sen., Krekštėnų kaimo, kur 2013 m. rugsėjo 6 d., apie 10.05 val., paliko automobilį „Citroen Jumper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančias cigaretes J. T. priklausančioje sodyboje.

1.2. Po to D. K., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, minėtame sandėlyje ir jame stovinčiame krovininiame automobilyje „MAN 8.150“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė likusią dalį Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu apmokestinamų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka nepaženklintų prekių – cigarečių iki 2013 m. rugsėjo 6 d., apie 11 val., kada R. D., pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 4-312, 2010 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 4-31 ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-443 redakcija) 2 punkto, 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto ir 3.3 papunkčio reikalavimus, numatančius, kad „Fiziniams asmenims leidžiama <...> gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų“, neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu apmokestinamas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka nepaženklintas prekes: 14 500 pakelių cigarečių,,Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 500 pakelių cigarečių,,Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 31 626,50 Eur ir viršija 250 MGL dydžio sumą, iš minėto sandėlio neteisėtai gabeno iki Lazdijų r. sav., Seirijų miestelio, Algirdo g. 29, UAB,,A“ priklausančiu ir R. D. išsinuomotu bei vairuojamu automobiliu „VW LT 35“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur 2013 m. rugsėjo 6 d., apie 13 val., buvo sulaikytas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

2. Kasaciniu skundu nuteistojo R. D. gynėjas advokatas Audrius Juozapavičius prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius: iš teismų nuosprendžių pašalinti aplinkybę, kad R. D. akcizais apmokestinamas prekes – 14 500 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 500 pakelių cigarečių „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 31 626,50 Eur, gabeno iš sandėlio, esančio Alytuje, Putinų g. 23, veikdamas bendrininkų grupe su D. K.; iš teismų nuosprendžių pašalinti kaip R. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad jis veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); pripažinti R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); paskirti R. D. baudą, artimą bausmės minimumui; arba sumažinti R. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų ir, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

2.1. Kasatorius mano, kad teismų nuosprendžiai yra neteisėti, priimti netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir esmingai pažeidžiant baudžiamojo proceso teisės normas. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas pasireiškė tuo, kad žemesnieji teismai netinkamai aiškino ir taikė BK bendrosios dalies normas, reguliuojančias bendrininkavimą, bausmių skyrimą ir bausmės vykdymo atidėjimą. Esminiai baudžiamojo proceso teisės pažeidimai pasireiškė tuo, kad esminė faktinė aplinkybė, kuria grindžiamas bendrininkavimas, nustatyta pažeidžiant įrodymų leistinumo reikalavimus, įrodymų vertinimo taisykles ir teisę į sąžiningą procesą.

2.2. Gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad R. D. neteisėtai nuteistas už bendrininkavimą su D. K., nes šis bendrininkavimas grindžiamas tuo, kad prekes R. D. pasikrovė sandėlyje, kuriame prekes laikė D. K., ir ši faktinė aplinkybė grindžiama neleistinais įrodymais (BPK 20 straipsnio 4 dalis), pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis), R. D. teisę į sąžiningą procesą (Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) 3 straipsnio 1 dalis, 3 dalies d) papunktis). Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ši faktinė aplinkybė nemotyvuojama (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje ji iš esmės grindžiama tik išslaptintu 2013 m. rugsėjo 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu, kurį surašė ir pasirašė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Lazdijų rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyr. tyrėjas E. G.; jo parodymais ir tarnybiniais pranešimais, nors jis neatliko kriminalinės žvalgybos veiksmų, ir jo parodymai yra kitų asmenų, kuriems taikomas anonimiškumas, pasakojimo atpasakojimas. Pagal BPK 301 straipsnio 2 dalį apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais (BPK). Kasatoriaus teigimu, šiuo atveju asmenys, kuriems suteiktas anonimiškumas, nebuvo apklausti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, todėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo (toliau – KŽVA) protokolas, E. G. parodymai ir jo tarnybiniai pranešimai negali nulemti faktinės aplinkybės, kad prekes R. D. pasikrovė sandėlyje, kuriame prekes laikė D. K., konstatavimo, atitinkamai R. D. nuteisimo už bendrininkavimą su D. K., gabenant prekes. Vadovaudamasis šiais duomenimis kaip vieninteliais, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir R. D. teisę į sąžiningą procesą. KŽVA protokolas neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų, nes jis surašytas ir pasirašytas E. G., kuris neatliko paties kriminalinės žvalgybos veiksmo (BPK 20 straipsnio 1 dalies pažeidimas). Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai remtasi Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-383, 69 punktu. Šis punktas taikomas ne kriminalinei žvalgybai, o ikiteisminio tyrimo metu atliekamiems slaptiems veiksmams. Atliekant kriminalinę žvalgybą tokia galimybė nenumatyta.

2.3. KŽVA protokole nurodyta, kad „9.37 val. atsidarė pastato vartai ir iš jo išvažiavo automobilis „VW LT 35“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Titas“ (E. S.) uždarė pastato vartus ir kartu su „Mariumi“ (D. K.) nuvažiavo prie automobilio „VW Passat“ (vals. Nr. (duomenys neskelbtini) (pridedama video Nr. 3)“. Teisme peržiūrėjus „video Nr. 3“ negalima įžiūrėti autobusiuko valstybinių numerių, modelio ir markės. KŽVA protokole nieko nerašoma apie autobusiuko vairuotoją (jo nematyti ir vaizdo įraše), todėl teigti, kad tai buvo R. D., nėra jokio pagrindo. Taigi KŽVA protokolas nepatvirtina, kad R. D. ir (ar) automobilis „VW LT 35“ buvo sandėlyje. Gynėjo nuomone, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) pareigūnai atsitiktinai sustabdė ir patikrino R. D. autobusiuką ir, radę jame prekes, kurių BAR kodų serija sutampa su sandėlyje rastomis prekėmis, R. D. dirbtinai „susiejo“ su D. K. kontrabandinėmis prekėmis, laikytomis sandėlyje.

2.4. Gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad D. K. bendrininkavimas su R. D., pastarajam gabenant prekes link Seirijų, nėra grindžiamas jokiais įrodymais ir preziumuojamas iš kitos alternatyvios BK 1992 straipsnio veikos (laikymo, realizavimo). Toks įrodinėjimas neatitinka bendrininkavimo sampratos (BK 24 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnio 2 dalies pažeidimai) ir nurodytų teismų praktikoje formuluojamų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių. Kasatorius pažymi, kad būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, o šiuo atveju prekes gabeno vienas R. D., todėl bendrininkų grupė inkriminuojama nepagrįstai.

2.5. Kasatorius teigia, kad jeigu D. K. nėra nuteistas už bendrininkavimą su R. D., pastarajam gabenant prekes, tai nėra pagrindo teigti, kad R. D. bendrininkavo su D. K. dėl prekių gabenimo link Seirijų, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai (neteisėtai) konstatuota, kad R. D. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su D. K., gabeno prekes link Seirijų.

2.6. Gynėjo teigimu, teismai nepagrįstai pripažino R. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš kaltinimo pašalinus R. D. bendrininkavimą su D. K. gabenant prekes, ši R. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė taip pat šalintina.

2.7. Teismai, pasak kasatoriaus, taip pat nepagrįstai nepripažino R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nuo pat proceso pradžios visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš kaltinimo pašalinus R. D. bendrininkavimą su D. K. gabenant prekes, nėra jokio pagrindo nepripažinti šios aplinkybės lengvinančia R. D. atsakomybę. Dėl to, kasatoriaus nuomone, teismai pažeidė bausmių skyrimo taisykles (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 61 straipsnis), todėl R. D. paskirta bausmė švelnintina.

2.8. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į R. D. priimtą 2007 m. liepos 2 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį, nes pagal šį nuosprendį paskirta bausmė atlikta (bauda sumokėta) ir teistumas išnykęs.

2.9. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pernelyg sureikšmino, kad R. D. teistas už analogiško pobūdžio veiką ir veiką padarė neišnykus teistumui. R. D. padaryta veika nesukėlė realios, konkrečios žalos visuomenei ar asmenims; R. D. dirba ir pagal galimybes atlygina žalą valstybei (moka paskirtą baudą), todėl manytina, kad bauda leistų pasiekti bausmės tikslus (BK 41 straipsnis).

2.10. Kasatoriaus nuomone, jei kasacinės instancijos teismas spręstų, kad R. D. teisėtai paskirta laisvės atėmimo bausmės rūšis, jam paskirtos bausmės vykdymas turėtų būti atidėtas, nes teismai, pažeisdami BK 75 straipsnio nuostatas, jų aiškinimo bei taikymo taisykles, suformuluotas teismų praktikoje, neatidėjo R. D. paskirtos bausmės vykdymo.

2.11. R. D. padarytas nusikaltimas yra ne smurtinio, o ekonominio (finansinio) pobūdžio; nusikaltimas nesukėlė realios žalos visuomenei ar asmenims; R. D. nevengė teisėsaugos (nesislėpė) ir iš esmės bendradarbiavo atskleidžiant nusikaltimą; po nusikaltimo padarymo R. D. įsidarbino ir dirba; moka dalimis paskirtą baudą; po nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei ketveri metai ir per šį laikotarpį jis jokių nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė; teigiamai charakterizuojamas. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, anot gynėjo, neužkertama galimybė ne tik tuo atveju, kai veika padaroma turint neišnykusį teistumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTItNzg4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-92-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-92-788/2016">2K-92-788/2016</a>), bet net ir tuo atveju, kai veika padaroma bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMwLTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-130-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-130-648/2016">2K-130-648/2016</a>).

3. Atsiliepimu į nuteistojo R. D. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas (Bekiš) prašo kasacinį skundą atmesti.

3.1. Prokuroras mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminių BPK pažeidimų bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis ir Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuri apeliacinės instancijos teismo palikta nepakeista, yra teisėti ir pagrįsti.

3.2. Atsiliepime teigiama, kad teismai išsamiai argumentavo, kodėl ir remdamiesi kokiais įrodymais padarė išvadą, jog nuteistasis R. D. kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 1992 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Apeliacinės instancijos teismas motyvavo, kodėl pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, ir, grįsdamas nuteistojo R. D. kaltę, rėmėsi kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu, liudytojų E. G., A. G. parodymais, apžiūros protokolais ir kitais baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

3.3. Pasak prokuroro, pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, kai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, jos panaudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras. Pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-383 patvirtintų Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, BPK normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese 69 punktą slapto sekimo protokolą gali surašyti ir pasirašyti prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, neatlikęs slapto sekimo. BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas įrodymų leistinumo principas šioje byloje pažeistas nebuvo, nes pirmiau minėti įrodymai buvo gauti teisėtu būdu, jų patikimumas buvo tikrinamas ir jų teisingumas buvo vertinamas teisminio nagrinėjimo metu.

3.4. Be to, skirtingai, nei teigiama kasaciniame skunde, teismas visiškai pagrįstai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais rėmėsi liudytojo A. G. parodymais ir apžiūros protokolų duomenimis apie sulaikytų cigarečių pagal BAR kodą sutapimą, nes jie vieni kitus papildo, sudarydami vientisą loginę įrodymų grandinę.

3.5. Prokuroro nuomone, iš byloje nustatytų aplinkybių – susitikimo sutartoje vietoje (sandėlyje), akivaizdaus žinojimo, jog ten laikomos būtent akcizais apmokestinamos prekės (cigaretės), minėtų prekių pakrovimo į nuteistojo R. D. vairuojamą automobilį turint tikslą jas gabenti iš sandėlio ir tolesnio jų gabenimo – aiškiai matyti suderinti nuteistųjų veiksmai, ko pakanka išvadai dėl nuteistųjų bendrininkavimo.

3.6. Atsiliepime nurodoma, kad teismas, darydamas išvadą, jog nuteistasis R. D., veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, tinkamai įgyvendino BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą ir jo kompetencijai priskirtą įstatymo nuostatą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu bei minėtos nuostatos nepažeidė, nes baudžiamojoje byloje esančius įrodymus vertino ne atsietai vieną nuo kito, o kaip visumą ir teisingai konstatavo, kad nuteistasis kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 1992 straipsnio 1 dalyje.

3.7. Teismas, pasak prokuroro, pagrįstai nurodė, kad nuteistasis R. D., nors prisipažino neteisėtai gabenęs akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), neigė jas pasikrovęs sandėlyje, esančiame Putinų g. 23, Alytuje, kėlė savo versiją apie jų įsigijimo aplinkybes, o tais atvejais, kai kaltininkas duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Konstatavus byloje nuteistųjų veiksmų bendrumą, BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė buvo pripažinta pagrįstai. Teismas pagrįstai nenustatė vienos iš BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytos imperatyvios bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir teisingai konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės neįgalina išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

3.8. Prokuroro manymu, R. D. teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, o švelnesnės bausmės paskyrimas bei jos vykdymo atidėjimas nepadėtų įvykdyti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

4. Nuteistojo R. D. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme nuostatos reiškia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išdėstytos išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų pakankamumo vertinimo nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-173/2013, 2K-313/2013, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Dėl to kasacinio skundo teiginiai, susiję su įrodymų vertinimu, kitokių nei teismų sprendimais nustatytų faktinių aplinkybių dėstymu, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, dėl to paliekami nenagrinėtini.

Dėl įrodymų vertinimo ir bendrininkų grupės

6. Kasatorius skunde neginčija, kad nuteistasis R. D. gabeno akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), tačiau teigia, kad teismo išvada, jog R. D. cigaretes gabeno, veikdamas bendrininkų grupe su D. K., tėra prielaida, kuri nepagrįsta įrodymais.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, sprendžiama, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>). Susitarimas gali būti suplanuotas iš anksto arba kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

8. Teismų išvados dėl R. D. bendrininkavimo su D. K. neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis), priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, pagrįstos ne prielaidomis, o įrodymais. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas.

9. BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Ši nuostata neįtvirtina reikalavimo patikrinti absoliučiai visus skundo argumentus, tačiau skundo argumentai, kurie susiję su tinkamu veikos kvalifikavimu, procesinių teisių užtikrinimu, bylos duomenų pripažinimu įrodymais ir teisingu jų vertinimu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti išnagrinėjami ir dėl jų sprendime turi būti išdėstytos motyvuotos išvados. Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžio pagrįstumas, kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, patikrintas apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas įstatymo nustatyta tvarka įvertino bylos proceso metu gautus duomenis ir pripažino juos įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, jų pakankamą tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą (BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalys) bei pateikė motyvuotas išvadas, atitinkančias įrodymų turinį. Teismas išsamiai ištyrė liudytojo A. G., V. O., E. G., J. K., V. A. parodymus, VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. G. 2013 m. rugsėjo 6, 7 d. tarnybinius pranešimus, 2013 m. rugsėjo 6 d. automobilio nuomos sutarties kopiją, 2013 m. spalio 27 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolą, 2013 m. rugsėjo 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą, 2015 m. rugpjūčio 18 d. VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus apžiūros protokolą, Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį dėl sekimo ir techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, sekimo metu, 2013 m. rugsėjo 6 d. Alytaus apskrities VPK Imuniteto poskyrio vyresniojo tyrėjo S. G. tarnybinį pranešimą, 2013 m. spalio 17 d. apžiūros protokolus, 2013 m. rugsėjo 6 ir 7 d. kratos protokolus, 2014 m. gegužės 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadą Nr. S 148/14(01) ir kt. bei, vadovaudamasis šių įrodymų visuma, konstatavo, kad R. D. ir veikdamas bendrininkų grupe su D. K. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 1992 straipsnio 1 dalyje.

10. Lietuvos apeliacinis teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais apeliantas neigė pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad R. D., veikdamas bendrininkų grupe su D. K., neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes) ir jas pasikrovė sandėlyje, esančiame Alytuje, Putinų g. 23 (kur cigaretes laikė D. K.), kaip neatitinkančius tikrovės, padarė teisingą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. D. parodymus vertino kritiškai. Apie bendrininkų susitarimą padaryti nusikalstamą veiką, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistojo R. D. parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, kurių visumos pagrindu įrodyta, kad R. D. vairuojamas automobilis „VW LT 35“ 2013 m. rugsėjo 6 d. (įvykio dieną) buvo sandėlyje, esančiame Alytuje, Putinų g. 23, kur pasikrovė cigaretes. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, kruopščiai patikrinęs, pagrįstai atmetė R. D. versiją, kad jis cigaretes pasikrovė šalia Nemuno esančioje automobilių aikštelėje pažįstamo Lenkijos piliečio pasiūlymu. Tai, kad šis teismas atmetė R. D. versiją, o patikimais pripažino duomenis (2013 m. rugsėjo 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą, liudytojo E. G. parodymus ir tarnybinius pranešimus), pagrindžiančius jo kaltę padarius inkriminuotą nusikaltimą, nėra pagrindas konstatuoti, kad šie įrodymai byloje buvo tiriami ir vertinami pažeidžiant BPK reikalavimus ar kad buvo suvaržytos R. D. teisės. Byloje nustatyti nuteistųjų R. D. ir D. K. veiksmai rodo, kad tarp jų buvo susitarimas veiką padaryti bendrai. Tokio susitarimo buvimą patvirtina tai, kad nuteistasis R. D. akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), kurias bevežantis buvo sulaikytas pareigūnų, pasikrovė sandėlyje, kuriame D. K. jas laikė. Tai rodo, kad šie veiksmai buvo suderinti ir atlikti bendrai, suvokiant bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidedant prie jo įgyvendinimo kiekvienam iš bendrininkų realizuojant bent dalį BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R. D. veiksmuose nustatyti visi būtinieji tiek inkriminuotos nusikaltimo sudėties, tiek ir bendrininkavimo su D. K. požymiai.

Dėl atsakomybę lengvinančios (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančios (BK 60 straipsnio 1 dalis) aplinkybių ir R. D. paskirtos bausmės

12. R. D. gynėjo advokato A. Juozapavičiaus argumentas, kad nuteistajam R. D. paskirta per griežta bausmė, ir prašymas skirti švelnesnę bausmę (baudą) siejamas su BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymu ir BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės panaikinimu.

13. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

14. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino tik iš dalies, t. y. prisipažino neteisėtai gabenęs akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), tačiau neigė jas įgijęs iš D. K. ir pasikrovęs sandėlyje, esančiame Alytuje, Putinų g. 23, be to, nurodė savo versiją dėl cigarečių įsigijimo aplinkybių, tačiau ši versija buvo paneigta byloje surinktais įrodymais, t. y. jo prisipažinimas buvo ne visiškas, o dalinis. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistasis R. D. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei konstatuoja, kad nuteistojo gynėjo argumentas, jog teismai, nenustatydami R. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o nagrinėjamu aspektu ir BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktą, yra nepagrįstas.

15. Gynėjo teigimu, teismai nepagrįstai pripažino R. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Bendrininkavimas yra pavojingesnė nusikalstamos veikos padarymo forma, todėl BK atskiras bendrininkavimo formas numato kaip nusikaltimą kvalifikuojančias arba kaip atsakomybę sunkinančias aplinkybes. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad veikos padarymas veikiant bendrininkų grupe yra kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės sunkinančia. Tai reiškia, kad sprendimas dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo priimamas tik tuo atveju, kai faktinės aplinkybės byloja apie realizuotų nusikalstamų veiksmų ir paties nuteistojo didesnį pavojingumą. Kaip pirmiau minėta, nuteistasis R. D. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis veikdamas bendrininkų grupe su D. K.. Jis aktyviai realizavo BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, buvo tiesiogiai suinteresuotas pasipelnyti iš nusikalstamos veikos, todėl teismų išvada pripažinti R. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, yra teisinga ir atitinka baudžiamojo įstatymo prasmę ir teismų praktiką. Kitaip vertinti bylos aplinkybių ir daryti priešingas išvadas nėra pagrindo.

17. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Esminės prielaidos teisingos bausmės paskyrimui yra įstatymų reikalavimų laikymasis bei tinkamas jos individualizavimas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nuteistajam R. D. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 1992 straipsnio 1 dalyje, kurios sankcijoje nustatyta, jog šį sunkų nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų, skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir motyvuodamas mažintiną paskirtos R. D. bausmės dydį, konstatavo, kad R. D. paskirta bausmė yra per griežta ir neteisingai individualizuota, nes nuteistasis, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, įsidarbino ir dirba iki šiol, moka dalimis anksčiau paskirtą baudą, be to, nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei treji metai ir per šį laiką R. D. nepadarė naujų nusikalstamų veikų, be to, nusikaltimas nesukėlė realios žalos, nes akcizais apmokestinamos prekės buvo konfiskuotos ir sunaikintos.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus argumentus, kuriais vadovaujantis R. D. paskirta švelnesnė – dvejų metų laisvės atėmimo – bausmė, neturi pagrindo abejoti tokio sprendimo teisingumu, nes apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino R. D. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei jo asmenybę, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir tinkamai individualizavo bausmę.

Dėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

19. Gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad teismai pažeidė BK 75 straipsnio nuostatas, neatidėdami R. D. paskirtos bausmės vykdymo.

20. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 24 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

21. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-91/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-91/2014">2K-91/2014</a>, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016). Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pagal teismų praktiką taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01NDkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-549/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-549/2007">2K-P-549/2007</a>, 2K-181/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-91/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-91/2014">2K-91/2014</a>).

22. Nagrinėjamoje byloje reali laisvės atėmimo bausmė R. D. buvo paskirta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams nenustačius pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir tai išsamiai aptarus teismų sprendimuose. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, nustatę formaliąsias BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, tačiau kartu atsižvelgę į tai, kad R. D. tris kartus teistas (vienas teistumas išnykęs), iš jų vieną kartą teistas už analogiškas veikas, neįvykdė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (nesumokėjo baudos), nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, ir nuspręsdami, kad R. D. taikant bausmės vykdymo atidėjimą bausmės tikslai nebus pasiekti ir nebus užtikrintas teisingumo įgyvendinimas, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacine tvarka skundžiamų žemesnės instancijos teismų nuosprendžių turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių reikėtų šiuos sprendimus keisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo R. D. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai: Audronė Kartanienė

Aldona Rakauskienė

Alvydas Pikelis