Dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimo priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-68-648/2017 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-09368-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.3; 2.14.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30221 straipsnio 9 ir 13 dalimis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – N. L. – prašymą atnaujintą jos administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimu N. L. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad N. L. 2016 m. gruodžio 2 d., apie 11.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas – 0,43 prom. neblaivumo laipsnis, šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

2. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas: N. L. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 289 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. birželio 30 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. L. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimo priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – N. L. – prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą ir palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimą be pakeitimų.

4.1. Prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą teigiama, kad joje apeliacinio skundo priėmimo klausimas nebuvo tinkamai išspręstas, vadovaujantis ATPK 3026 straipsnio 1 ir 2 dalimis: ant apeliacinio skundo nėra išreikšta pirmosios instancijos teismo valia, priimti ar nepriimti apeliacinį skundą. Anot pareiškėjos, rezoliucija dėl bylos siuntimo Kauno apygardos teismui yra ne procesinis teismo sprendimas, o teismo vidaus tvarkos taisyklėmis reglamentuotas nurodymas raštinės darbuotojams išsiųsti dokumentą Kauno apygardos teismui; taigi ir visas procesas šiame teisme vyko neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismui bylą nagrinėjus rašytinio proceso tvarka, nebuvo sudaryta galimybė teisme išsakyti nuomonę ir pateikti argumentus dėl skundo priėmimo teisingumo.

4.2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. L. taip pat teigia, kad pagal ATPK 30210 straipsnio 2 dalį nėra nustatyta, kada procesas apeliacinės instancijos teisme vyksta rašytine, o kada žodine tvarka, diskrecija pasirinkti proceso formą priklauso pačiam teismui, tačiau ji nėra absoliuti: privaloma įvertinti bylos aplinkybes, paisyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, įstatymų nuostatų, konstitucinių teisingumo, teisėtumo, protingumo, teisės į teisingą teismo procesą, teisės į gynybą užtikrinimo principų, teismų praktikos. Pareiškime cituojamas ATPK 249 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012, 2AT-20/2013, 2AT-22-648/2017) ir teigiama, kad asmeniui, patrauktam administracinėn teisinėn atsakomybėn, turi būti garantuojamos tokios pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3251 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais, panašios nuostatos yra ir bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme. ATPK 30210 straipsnio 2 dalies nuostata laikytina teisės spraga, šalintina teisę taikant ad hoc (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2007 m. birželio 7 d. nutarimai) pagal baudžiamojo proceso įstatymo analogiją, paisant rungimosi bei šalių procesinio lygiateisiškumo principų.

4.3. Pareiškime taip pat pažymima, kad pagal ATPK 30211 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, apeliaciniame skunde. Šioje byloje apeliaciniame skunde buvo pateiktas vienintelis prašymas – panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, tačiau teismas, anot N. L., viršijo savo kompetenciją ir savo iniciatyva priėmė nutarimą, kuriuo pripažino ją kalta padarius administracinį teisės pažeidimą. Pareiškėja, remdamasi civilinio proceso teisenos taisyklėmis, teigia, kad apeliacinio skundo ribų peržengimas yra leidžiamas, kai tai numatyta įstatymo, ir visais atvejais apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims. Teisėtas lūkestis N. L. byloje po apeliacinės instancijos teismo proceso buvo arba apeliacinio skundo atmetimas, arba bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Atsiliepimu į apeliacinį skundą buvo siekta, kad apeliacinis skundas būtų atmestas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktas galioti. Nepranešant apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, paneigta N. L. teisė į gynybą, teisė būti informuotai, teisė teikti įrodymus, reikšti prašymus, dalyvauti bylos nagrinėjime, pasakyti baigiamąją kalbą ir pan.

4.4. Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis – ne mažiau kaip 0,41 prom. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų neabejotinai tvirtinti, jog N. L. 2016 m. gruodžio 2 d. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi. Pirmosios instancijos teismo posėdyje N. L. teigia nuosekliai paaiškinusi, kad automobilį vairavo neapsvaigusi nuo alkoholio; pareigūnai nesilaikė alkotesterio naudojimo instrukcijų, alkoholio koncentracija buvo matuojama, jai pasipurškus burnos gaiviklio, iškreipusio alkotesterio parodymus. Pareiškime nurodoma prielaida, kad kelių policijos patruliai N. L. sustabdė ne savo, o Imuniteto tarnybos pareigūnų nurodymu. Kauno apskrities priklausomybės ligų centre alkotesteris parodė 0,00 prom., 2016 m. gruodžio 2 d. medicininės apžiūros aktas bei liudytojų parodymai patvirtina naudoto burnos gaiviklio faktą. Apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę atnaujinti įrodymų tyrimą ir pats apklausti liudytojus dėl burnos gaiviklio naudojimo prieš tikrinant blaivumą alkotesteriu. Tačiau jis pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę paneigė vien hipotetiniais samprotavimais apie neva pasirinktą gynybos versiją. Apeliacinės instancijos teismas netyrė, ar objektyviai nustatytas saldus kvapas N. L. iškvepiamame ore nebuvo kokios nors kitos medžiagos, kurios sudėtyje yra alkoholio, pasekmė, ar tas kvapas nepaveikė, neiškreipė alkotesterio parodymų jos sustabdymo vietoje. Nepripažinus burnos gaiviklio naudojimo fakto, nepagrįstai atmesta kaip įrodymas ir Kauno apskrities priklausomybės ligų centro pateikta 2017 m. sausio 9 d. pažyma Nr. 71, kuria patvirtinta, kad panaudojus burnos gaiviklį alkotesteris fiksuoja gana didelę alkoholio koncentraciją.

4.5. Taip pat pareiškėja atkreipia dėmesį į apeliacinės instancijos teismo išvadą, jog, atsižvelgiant į alkotesteriu nustatytą gana nedidelį N. L. neblaivumo laipsnį, tam, kad alkoholis bent iš dalies pasišalintų iš organizmo, nereikia labai ilgo laiko, tad faktas, kad N. L. iškvėptame ore 2016 m. gruodžio 2 d. 12.45 val. alkoholio jau nebuvo, laikytina natūralia fiziologinių jos organizmo procesų pasekme, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja. Tokia teismo išvada nepagrįsta, nes prieštarauja medicinos mokslo objektyvioms žinioms apie alkoholio pasišalinimo iš žmogaus organizmo procesus ir greitį. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos rašto, esančio byloje, matyti, kad tikrinimas alkotesteriu sustabdymo vietoje buvo atliktas 11.32 val., o medicinos įstaigoje – 12.45 val., t. y. praėjus 1 val. 13 min. Vertinant, kad alkoholis buvo šalinamas iš organizmo maksimaliu 0,25 prom. per valandą greičiu, per 1 val. ir 13 min. nuo pirminio tikrinimo iš N. L. organizmo galėjo būti pašalinta ne daugiau kaip 0,31 prom. alkoholio, taigi medicinos įstaigoje alkoholio matuoklis turėjo parodyti 0,12 prom. Alkotesteriui medicinos įstaigoje parodžius 0,00 prom., tai paneigia 0,43 prom. alkoholio koncentracijos buvimą pirminio testavimo metu, nes toks alkoholio kiekis per vieną valandą 13 minučių iš organizmo natūraliai pasišalinti negalėjo. Prieštaravimus tarp tikrinimo alkotesteriu rezultatų sustabdymo vietoje ir medicinos įstaigoje bei alkoholio buvimo šlapime fakto buvo galima pašalinti procesiniu veiksmu – paskyrus ir atlikus narkologinę ekspertizę.

4.6. Administracinio teisės pažeidimo protokole išreikštas nesutikimas su alkotesterio parodymais, nes buvo pažeista alkotesterio naudojimo instrukcija, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apsvaigimo laipsnis buvo 0,43 prom., taigi vos 0,004 prom. viršijantis leistiną koncentracijos ribą ir daugiau kaip keturis kartus mažesnis už galimą alkotesterio paklaidą.

4.7. Pareiškėja daro išvadą, kad jos veikoje nėra ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – N. L. prašymą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius prašo N. L. prašymą atmesti.

5.1. Atsiliepime teigiama, kad N. L. neblaivumo faktas nustatytas tinkamai. Ji neigė prieš vairavimą gėrusi alkoholinių gėrimų ar naudojusi kitokias medžiagas, kurios galėtų iškreipti alkotesterio matavimo rezultatus, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose tai taip pat nebuvo paminėta. N. L. burnos gaiviklio bei kvepalų naudojimo versiją iškėlė vėliau, siekdama išvengti atsakomybės už administracinio teisės pažeidimo padarymą. Eksperimento rezultatais negalima remtis šioje byloje kaip tinkamu įrodymu, nes jis buvo atliekamas, pažeidžiant „Alcotest Drager 7410“ naudojimo instrukciją, o N. L. neblaivumas buvo nustatytas ne naudojant „Alcotest Drager 7410“, o „Alcotest 6810“. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir VPK KPV) atstovės pateiktą bendros pajėgų valdymo sistemos išrašą (automobilio, kuriuo pareigūnai pristatė N. L. į Priklausomybės ligų centrą), iš kurio matyti, kad pažeidėja į gydymo įstaigą buvo pristatyta 2016 m. gruodžio 2 d. 11.58 val., tačiau dėl jos kaltės, t. y. vengimo lipti iš transporto priemonės ir siekiant pratęsti laiką tam, kad organizme esantis alkoholis natūraliai eliminuotųsi iš organizmo, jos apžiūra buvo pradėta tik 12.50 val., t. y. praėjus 1.18 val. nuo nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo. Teismo posėdžio metu apklausiami pareigūnai teigė, jog prieš naudojant alkotesterį N. L. neminėjo, jog būtų vartojusi alkoholio ar kitų priemonių, kurios galėtų iškreipti prietaiso parodymus.

5.2. Asmens blaivumo teste, atliktame 2016 m. gruodžio 2 d. 11.32 val., N. L. nustatytas 0,43 prom. neblaivumas; iš alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad jis tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2017 m. kovo 19 d. Sertifikate taip pat nurodoma, kad alkotesterio tikslumas nustačius nuo 0,01 iki 1,00 prom. yra + / - 0,017 prom., taigi šiuo atveju, įvertinus alkotesterio paklaidą, N. L. buvo nustatytas 0,413 prom. girtumo laipsnis. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole bei Kauno apylinkės teismo nutarime, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, ši aplinkybė buvo nurodyta netiksliai, tačiau tai nekeičia N. L. veikos kvalifikavimo, nes nustatytas neblaivumas atitinka lengvą neblaivumo laipsnį. Versija, kad N. L. naudojo kvepalus ir purškiklį, atsirado tik 2016 m. gruodžio 22 d., kai ji Kauno apskrities VPK KPV viršininkui pateikė prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo, taigi laikytina tik siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Įvertinus įvykio vietoje patikrinimo metu alkotesteriu nustatytą N. L. neblaivumo laipsnį ir po 1.13 val. medicinos įstaigoje patikrinimo metu gautą rezultatą, manytina, kad, atsižvelgiant į alkotesteriu nustatytą gana nedidelį N. L. neblaivumo laipsnį, akivaizdu, jog tam, kad jis bent iš dalies pasišalintų iš organizmo, nereikia labai ilgo laiko tarpo, todėl faktas, kad N. L. iškvepiamame ore 2016 m. gruodžio 2 d. 12.45 val. alkoholio jau nebuvo, laikytina natūralia fiziologinių organizmo procesų pasekme. Tai, kad po 1.18 val. paimtame šlapimo mėginyje buvo rasta 0,55 prom. etilo alkoholio koncentracija, tik patvirtina, kad per šį laikotarpį etilo alkoholis buvo šalinamas iš organizmo, patekdamas į šlapimą, taigi tai patvirtina, kad N. L. buvo vartojusi alkoholį.

5.3. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad procesas apeliacinės instancijos teisme buvo tinkamai pradėtas, vadovaujantis ATPK, o rašytinės proceso formos pasirinkimas atitiko ATPK 30210 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog iš esmės siekta patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, todėl, nustačius, kad buvo padarytas pažeidimas ir asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nebuvo išeita už apeliacinio skundo ribų. Taip pat prašyme nurodomi argumentai dėl Imuniteto tarnybos priešiškumo laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. L. prašymas tenkintinas.

Dėl proceso apeliacinės instancijos teisme pradėjimo

7. Prašyme dėl administracinės bylos atnaujinimo nurodomi argumentai, susiję su proceso apeliacinės instancijos teisme pradėjimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo yra tokio turinio rezoliucija: „Siųsti Kauno apygardos teismui“, taip pat yra data (2017 m. kovo 29 d.) bei atsakingo asmens (teisėjos Liubos Kymantienės) parašas. Pagal ATPK 3026 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismas, kuris sprendžia apeliacinio skundo dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo klausimą, apeliacinio skundo priėmimo klausimą išsprendžia rezoliucija ne vėliau kaip per septynias dienas nuo skundo gavimo teisme dienos. Rezoliucijos turiniui keliamų reikalavimų ATPK nėra numatyta. Taigi prašyme pateikiami argumentai dėl rezoliucijos leksikos netinkamumo („Siųsti Kauno apygardos teismui“) neturi teisinės reikšmės; apeliacinis skundas Kauno miesto apylinkės teisme gautas 2017 m. kovo 28 d., iš rezoliucijos matyti, kad apeliacinio skundo priėmimo data – 2017 m. kovo 29 d., taigi nėra praleistas įstatyme numatytas septynių dienų skundo priėmimo terminas. Vadinasi, nėra jokio pagrindo manyti, kad apeliacinio proceso pradžia nuo skundo priėmimo klausimo išsprendimo buvo pažeidžianti ATPK numatytus reikalavimus ir dėl to neteisėta.

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme

8. Pagal ATPK 30210 straipsnio 2 dalį bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Taigi teisę nuspręsti dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo žodinio proceso tvarka turi teisėjas, nes bendra taisyklė, kad bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytiniame procese. Teismo sprendimas dėl rašytinio proceso formos pasirinkimo savaime nepažeidžia traukiamo administracinėn teisinėn atsakomybėn asmens teisių, jis savo poziciją turi teisę išreikšti raštu pateikdamas atsiliepimą (ATPK 3028 straipsnio 1 dalis).

8.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinį skundą pateikė protokolą surašiusi institucija, jame nurodydama argumentus dėl pirmosios instancijos teismo, jos nuomone, atlikto neišsamaus ir nepakankamo bylos įrodymų vertinimo, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti bylą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – N. L., nes teismas neišnaudojo galimybės surinkti visus reikšmingus įrodymus ir nepaneigė ją kaltinančių įrodymų bei nepašalino abejonių dėl N. L. kaltės; pabrėžtas teismo, kaip aktyvaus proceso dalyvio, vaidmens nepaisymas. Institucijos skunde pateiktas vienintelis prašymas – panaikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

8.2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – N. L. – pasinaudojo savo procesine teise pateikti atsiliepimą į apeliacinį Institucijos skundą, jame prašė pirmosios instancijos teismo nutarimą, kuris, anot jos, yra tinkamai motyvuotas, palikti nepakeistą, nes byloje esantys įrodymai išnagrinėti tinkamai. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. L., reaguodama į apeliacinį Institucijos skundą, pateikė savo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu dėl jos galimo neblaivumo laipsnio nustatymo tinkamumo, o tai susiję ir su veikos kvalifikavimu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, t. y. veikos įvykio ir sudėties buvimu. Analizuojant Institucijos argumentus, išdėstytus jos apeliaciniame skunde, ir atsiliepimo turinį, akivaizdu, kad N. L. teisėtas lūkestis dėl apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo buvo arba ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punkte arba 4 punkte numatyto procesinio sprendimo priėmimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bylą, priėmė procesinį sprendimą, numatytą ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 5 punkte, t. y. panaikino apylinkės teismo nutarimą ir priėmė naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje: pripažino N. L. padariusią administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jai administracinę nuobaudą – 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Taigi akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. L. neturėjo galimybės išsakyti argumentų dėl jai paskirtos nuobaudos dydžio (nepaisant to, kad iš ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos matyti, jog buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, tačiau, pvz., galimybė išreikšti savo poziciją dėl ATPK 301 straipsnio taikymo jai buvo atimta). Savo atsiliepime N. L. neturėjo pagrindo dėstyti savo pozicijos dėl administracinės nuobaudos skyrimo, žodžiu išdėstyti savo pozicijos teismo posėdžio metu N. L. taip pat negalėjo, nes teismas pasirinko ne žodinę, bet rašytinę bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme formą. Taip pat akcentuotina, kad pagal ATPK 30211 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

8.3. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu pablogino administracinėn teisinėn atsakomybėn patraukto asmens N. L. teisinę padėtį, nebuvo sudarytos sąlygos jai dalyvauti procese pateikiant savo gynybos argumentus, juolab kad skundas buvo paduotas N. L. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suvaržė administracinėn teisinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į tinkamą teismo procesą ir teisingą bylos nagrinėjimą, neužtikrino efektyvios N. L. teisių gynybos, priėmė jai siurprizinį sprendimą, pažeidė rungimosi ir procesinio lygiateisiškumo principus, taip padarė esminį procesinį teisės pažeidimą.

Dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo

9. Administracinėn teisinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. L. pareiškime dėl jos administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimą be pakeitimų. Taigi analizuotinas pirmosios instancijos teismo nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena N. L. dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalies nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, turinys.

9.1. Pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį baudžiamas vairuotojas, vairavęs transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 prom.). Kauno apylinkės teismo nutarime išdėstyti argumentai yra pakankami administracinio teisės pažeidimo bylai nutraukti. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus, – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 straipsnio reikalavimus.

9.2. Nagrinėjamoje byloje kilo pagrįstų abejonių dėl pirminio N. L. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu aplinkybių. Policijos pareigūnams sustabdžius N. L. vairuojamą automobilį ir patikrinus jos blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“, juo užfiksuotas 0,43 prom. neblaivumas, taigi nežymiai viršijantis įstatyme numatytą leistiną ribą. Iš prie bylos pridėtos alkotesterio instrukcijos matyti, kad alkotesterio parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai, burnos gaivikliai, kurių sudėtyje yra alkoholio, bei vaistai. Burnos skalavimas vandeniu arba nealkoholiniais gėrimais nesutrumpina nurodyto laukimo laiko (išgėrus alkoholio, taigi ir panaudojus burnos gaiviklį ar kvepalus, kurių sudėtyje yra alkoholio, būtina palaukti bent 15 minučių). Apie tai, kad nuo N. L. būtų sklidęs alkoholio kvapas, nė vienas iš ją sulaikiusių pareigūnų ar pareigūnų, buvusių akivaizdoje, neparodė, tačiau apie saldų sklindantį kvapą vienas iš jų (R. V.) pažymėjo. Pareigūnai N. L. pristatė į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą tam, kad būtų nustatytas galimas jos apsvaigimas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų (Imuniteto skyriaus pareigūnų iniciatyva), nes, anot pareigūnų, tam buvo kilęs įtarimas. Medicinos įstaigoje patikrinus N. L. alkotesteriu (po vienos valandos ir trylikos minučių nuo pirminio tikrinimo), iškvepiamame ore alkoholio nebuvo, tikrinimas buvo atliekamas du kartus, abu kartus alkotesteris parodė 0,00 prom.; medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte pažymima, kad nuo jos sklinda saldus kvapas; šioje medicinos įstaigoje buvo paimtas N. L. šlapimo mėginys tyrimui; iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad 2016 m. gruodžio 2 d. 12.50 val. paimtame N. L. šlapime rasta 0,55 prom. etilo alkoholio, amfetaminų ar benzodiazepinų nerasta. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos rašto byloje matyti, kad alkoholis skaidomas organizme linijine tvarka 0,1–0,25 prom. per valandą greičiu, eliminacijos stadijos metu kuo ilgiau šlapimas sulaikomas šlapimo pūslėje, tuo labiau didėja skirtumas tarp alkoholio koncentracijos šlapime ir kraujyje; kraujyje mažėja, o šlapime – didėja, alkoholio koncentracijos šlapime ekspertinis vertinimas tampa neįmanomas, nes neįmanoma įvertinti, kokiu greičiu ir kokį laiką šlapimas kaupėsi šlapimo pūslėje prieš paimant mėginį. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis kaip visuma, padarė pagrįstą išvadą, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie pavirtintų, kad N. L. 2016 m. gruodžio 2 d. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Pažymėtina, kad iš byloje esančio šlapimo tyrimo galima spręsti tik apie tai, kad N. L. vairavo, vartojusi alkoholio, tačiau ar ji buvo neblaivi ATPK 126 straipsnio 1 dalies prasme, bylos įrodymais nėra nustatyta. Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, į kurį policijos pareigūnų buvo pristatyta N. L., atliktu matavimu alkotesteriu, apie kurio tinkamumą ar netinkamumą naudoti nėra duomenų, parodžius 0,00 prom. dviejų matavimų metu, akivaizdu, kad tiek sumažėti alkoholio kiekis iškvepiamame ore nuo pirminio matavimo alkotesteriu negalėjo. Todėl apeliacinės instancijos teismas savo procesiniame sprendime padarė bylos duomenimis ir objektyviomis mokslo žiniomis (iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos rašto byloje matyti, kad alkoholis skaidomas organizme linijine tvarka 0,1–0,25 prom. per valandą greičiu) nepagrįstą išvadą, kad, įvertinus įvykio vietoje patikrinimo metu alkotesteriu nustatytą N. L. neblaivumo laipsnį (0,413 prom., atsižvelgiant į alkotesterio paklaidą) ir tai, kad praėjus 1 val. ir 13 min. nuo pirminio alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore matavimo jo visiškai nebuvo užfiksuota, laikytina natūralia fiziologinių N. L. organizmo procesų pasekme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pirminius alkotesterio duomenis kaip keliančius abejonių ir bylą N. L. nutraukė.

10. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutarimas yra naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nutarimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimą be pakeitimų.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Audronė Kartanienė

Artūras Pažarskis