Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-70-976/2017
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00503-2017-0 Procesinio sprendimo kategorija: 7.11.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Prano Kuconio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo Jono Čebelio prašymą atnaujintą administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. vasario 13 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydama M. J. iškelti administracinio nusižengimo bylą, paskirti nuobaudą ir priteisti iš jo 7798,39 Eur turtinei žalai (negautoms pajamoms) atlyginti, dėl to, kad, būdamas UAB „M.“ vadovas, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą.
2. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarimu M. J. nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, pritaikius 34 straipsnio 5 dalį, 500 Eur bauda.
3. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo apeliacinis skundas netenkintas. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo prašymas dėl 7798,39 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo Jono Čebelio prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
5. Pareiškėjas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas Jonas Čebelis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarimą bei Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį ir priimti naują nutarimą. Pripažinti UAB „M.“ direktorių M. J. padarius administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti baudą už šio pažeidimo padarymą, pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju ir priteisti iš UAB „M.“ direktoriaus M. J. 7798,39 Eur turtinei žalai (negautų pajamų) atlyginti.
5.1. Pareiškėjo manymu, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad ANK 120 straipsnio sudėtis yra formalioji, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, padarymo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių veiksmų kilo padariniai, dėl to UAB „M.“ direktoriaus M. J. padarytu ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytu administraciniu nusižengimu VMI patirtos turtinės žalos (negautų pajamų) dydis nėra nustatomas ir kartu nėra pagrindo priteisti šią žalą iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens; kad pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, nes juridinio asmens atsakomybės ANK nenumato, o nagrinėjamu atveju prašoma priteisti turtinė žala susideda išimtinai tik iš susidariusios mokestinės nepriemokos – laiku nesumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų, ir šią mokestinę nepriemoką VMI yra skolingas juridinis asmuo UAB „M.“, o ne asmeniškai šios bendrovės direktorius M. J., dėl to, atsižvelgus į tai, kad bendrovės ir jos vadovo turtas atskirtas, mokestinės nepriemokos negali būti priteistos tik iš bendrovės direktoriaus; kad UAB „M.“ direktoriaus M. J. padarytu ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytu administraciniu nusižengimu galbūt padarytos žalos dydis nebuvo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, juo labiau M. J. teisme aiškino, kad dalį mokesčių bendrovė mokėjo, VMI atstovas teigė, kad mokestinė nepriemoka tik auga ir visiškai nėra dengiama, o tai patvirtina, jog dėl susidariusios nepriemokos dydžio yra kilęs ginčas ir jis gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka; kad UAB „M.“ direktorius M. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už kreditorių reikalavimų patenkinimo eiliškumo pažeidimą, o ne už vengimą ar atsisakymą sumokėti mokesčius, be to, mokestinė nepriemoka nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarinys, ji išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, dėl to siekis šią nepriemoką išsiieškoti administracinio nusižengimo bylos proceso metu laikytinas netinkamu turimų teisių įgyvendinimo būdu, neteisingai taikė ir aiškino ANK 578 straipsnio 1 dalies, 664 straipsnio 2 dalies, 665 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, nesilaikė teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00MzgtMTIyMS0xNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-438-1221-14')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-438-1221-14">A-438-1221-14</a>).
5.2. Pareiškėjas pažymi, kad pagal ANK vienas iš administracinio nusižengimo bylos teisenoje dalyvaujančių asmenų yra nukentėjusysis, kuriuo laikomas fizinis ar juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi (ANK 575 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnio 1 dalis). ANK įstatymų leidėjas taip pat yra įtvirtinęs turtinės žalos, padarytos administraciniu nusižengimu, nukentėjusiajam atlyginimo galimybę, tiek administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui savo noru ją atlyginant nukentėjusiajam, tiek savo noru neatlyginant ar net kai nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo (ANK 664 straipsnio 1, 2 dalys, 665 straipsnio 1, 2 dalys). ANK turtinio nuostolio (žalos) sąvokos nėra, todėl būtina vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis, kaip antai CK 6.249 straipsnio 1 dalimi.
5.3. Pareiškėjas teigia, kad ANK įtvirtintas administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo institutas ir jo taikymas negali būti siejamas išimtinai su padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiu, nes ne tik padarius administracinį nusižengimą, kurio sudėtis materialioji, bet ir administracinį nusižengimą, kurio sudėtis formalioji, atsiranda (gali atsirasti) padariniai (žala), kurios atlyginimas, esant nukentėjusiojo prašymui, privalo būti teismo priteisiamas tuo pačiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.
5.4. Pareiškėjas pažymi, kad, pagal juridinių asmenų registro duomenis, UAB „M.“ vienasmenis valdymo organas yra direktorius M. J., o bendrovės administracijos vadovas atsako už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai (CK 2.82 straipsnis). Byloje UAB „M.“ direktoriaus M. J., kaip fizinio asmens, neteisėti tyčiniai veiksmai, pasireiškę CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu ir ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymu, byloje teismų yra nustatyti, todėl M. J. privalo atsakyti už šiais neteisėtais tyčiniais veiksmais sukeltus padarinius ir iš jo turi būti VMI priteista 7798,39 Eur turtinė žala (negautos pajamos), kuri byloje visiškai pagrįsta UAB „M.“: kasos apyvartos žiniaraščio duomenimis, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. į kasą buvo įnešta 17 187,02 Eur, o iš kasos neteisėtai išmokėta kitiems žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams 17 252,96 Eur, atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų duomenimis, kad pirmiau minėtu laikotarpiu bendrovės pajamos šiose sąskaitose iš viso sudarė 4961 Eur, o išlaidos iš šių sąskaitų kitiems žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams sudarė 3325,72 Eur, avansinių apyskaitų duomenimis, kad pirmiau minėtu laikotarpiu direktorius M. J. pagal avansines apyskaitas gavo 5470 Eur, o kitiems žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams neteisėtai išleido 13 516,14 Eur, mokestinės nepriemokos balansais, iš kurių matyti bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d.
5.5. Pareiškėjas pažymi, kad VMI neprašo atlyginti nuostolių, bendrai vertindama visą šiuo metu esančią UAB „M.“ mokestinę nepriemoką ar visas 2016 m. sausio 4 d. – 2016 m. lapkričio 24 d. laikotarpiu neteisėtai tretiesiems asmenims išmokėtas lėšas, viršijusias prašomus atlyginti nuostolius, o tik turtinę žalą (negautas pajamas), kuri egzistavo administracinio nusižengimo padarymo metu ir kuri, kaip atsiradusi dėl neteisėtų tyčinių M. J. veiksmų, negali būti tapatinama su mokestine nepriemoka apskritai. ANK nereglamentuojamų administracinių nusižengimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, paprastai vadovaujasi įstatymo analogija, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio, 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios įtvirtina imperatyvą atlyginti visą nusikalstama veika padarytą nukentėjusiajam žalą. Padarydamas ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, UAB „M.“ direktorius M. J. pasikėsino į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 2 ir 3 dalies, Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 23 punkto, 13 straipsnio nuostatomis saugomos valstybės finansų sistemos dalį ir vieną iš pagrindinių pajamų šaltinių (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2255). Taigi pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu į valstybės biudžetą laiku nesumokėta UAB „M.“ 7798,39 Eur mokestinė nepriemoka, vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, konstituciniais teisingumo ir teisėtumo principais, turėtų būti teismo išieškoma iš M. J., kaip fizinio asmens, savo veiksmais prisidėjusio prie žalos valstybės biudžetui padarymo, tame pačiame administracinio nusižengimo bylos procese, kuriame yra spendžiamas M. J. administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą klausimas, o ANK 665 straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas, priimdamas nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 665 straipsnio 2 dalis), bet teismas to nepadarė.
5.6. Pareiškėjas nurodo, kad bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „M.“ mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui šios bendrovės direktoriaus M. J. administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. tik didėjo, o ne mažėjo, bet teismas bendrovės direktoriaus M. J. paaiškinimo teisme, kad bendrovė mokėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nepatikrino jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šios bylos aplinkybės tinkamai neištyrė, taip pažeidė ANK 567 straipsnio 1 dalyje, 569 straipsnio 4 dalyje nustatytus įrodymų tyrimo reikalavimus. UAB „M.“ 2016 m. lapkričio 24 d. buvusi 7798,39 Eur dydžio mokestinė nepriemoka, kaip administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala valstybei, į biudžetą nėra sumokėta ir 2017 m. rugpjūčio 21 d., Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, jau siekia 8579,72 Eur.
6. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo neatnaujinti administracinio nusižengimo bylos, neskirti jokių papildomų nuobaudų ir nenaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarimo bei Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties.
6.1. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J. nurodo, kad nors nesutinka, jog yra kaltas, paskirtas baudas sumokėjo laiku, o teismų sprendimų neskundė, nes tam reikia nemažai laiko ir finansinių resursų, kurių neturi nei jis, nei veiklą vykdanti įmonė, dėl to nutarė susikoncentruoti į esamas problemas ir toliau organizuoti įsipareigojimų kreditoriams vykdymą, bendrovės gerovės kūrimą bei sklandžią veiklą, mokesčių mokėjimą. Jei VMI būtų atlikusi išsamią UAB „M.“ pinigų srautų analizę, būtų pastebėjusi, kad UAB „M.“ savo veiklą baigtų per vidutiniškai tris mėnesius, nes stinga apyvartinių lėšų, dėl to galbūt visai nebūtų padengtas skolos likutis. Tik vykdydama veiklą UAB „M.“ turi galimybių skolą sumokėti. M. J., kaip jaunas vadovas, dar daug ko nežino, nors supranta, kad nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, vis dėlto, jo manymu, pati VMI nėra suinteresuota, kad jo vadovaujama bendrovė sėkmingai vykdytų veiklą ir atsiskaitytų su kreditoriais, nes, žinodama įstatymų niuansus, per ankstesnius tikrinimus galėjo pasiūlyti tapti ne PVM mokėtoja nuo 2016 m., o tai būtų užkirtę kelią skolos atsiradimui ir didėjimui. Šiuo metu su antstoliu Sauliumi Užkuraičiu yra sutarta mokėti po 200 Eur per mėnesį, ši situacija juos su antstoliu tenkina ir taip dirba iki dabar, įsipareigojimai ir susitarimai vykdomi laiku. Jei vis dėlto pirmiausia turi būti atsiskaityta su VMI, o tik po to su antstoliu, tai kyla klausimas, kodėl antstolis reikalingas ir bereikalingai didinama UAB „M.“ skola kitiems asmenims, nors jie atsakingi už skolos administravimą. Tik po teismo iš inspektorių sužinojus, kad UAB „M.“ neprivalo būti PVM mokėtoja, ir nuo 2017 m. kovo išsiregistravus iš PVM mokėtojų, pagaliau yra realių galimybių bendrovės skolas panaikinti, tai šiuo metu pamažu ir daroma. Išsiregistravus iš PVM mokėtojų, įmonės skola dar buvo išaugusi iki 9000 Eur, bet, susitikrinus buhalterinę apskaitą su VMI, skola sumažėjo ir 2017 m. lapkričio 2 d. sudaro 7289,55 Eur. UAB „M.“ taip pat turėjo ir turi skolininkų, dėl kurių padidėjo skolos, o vienas iš jų skolingas bendrovei 7000 Eur, kurių pakaktų didžiajai daliai skolos sumokėti. Bendrovės problemas tiesiogiai lėmė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai, dėl kurių sumažėjo automobilių verslo galimybės rinkoje, dėl to pripažinti pareiškėją nukentėjusiąja absurdiška. Susidariusi nepriemoka niekada nebuvo naudota kokiam nors blogam tikslui, visa skola susidarė per ilgą laiką, bandant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą. VMI veiklą reglamentuojantys teisės aktai nurodo inspektoriams padėti, aptarti ir prisidėti prie problemų šalinimo, bet šiuo atveju tai nebuvo padaryta.
6.2. Be to, atsiliepime nurodoma, kad iš direktoriaus asmeniškai negalima priteisti jokių pinigų bendrovės skoloms padengti, nes direktorius neatsako savo turtu už bendrovės veiklą.
7. Pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo Jono Čebelio prašymas atmestinas.
Dėl mokestinės nepriemokos kaip administraciniu teisės nusižengimu padarytos žalos
8. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo priteisti UAB,,M.“ mokestinę nepriemoką, kaip nusižengimu padarytą žalą, iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J., neteisingai taikė ir aiškino ANK 578 straipsnio 1 dalies, 664 straipsnio 2 dalies, 665 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.
8.1. Pareiškėjas ginčija teismų sprendimą nelaikyti juridinio asmens mokestinės nepriemokos žala, kurią turi atlyginti administracinėn atsakomybėn patrauktas šio asmens vadovas – direktorius M. J., plačiai kritikuodamas jo motyvus.
8.2. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje, be kitų motyvų, nurodė, kad susidariusią mokestinę nepriemoką VMI yra skolingas juridinis asmuo – bendrovė „M.“, o ne asmeniškai šios bendrovės direktorius M. J., taip pat kad juridinio asmens mokestinės nepriemokos priteisimas iš bendrovės direktoriaus nėra galimas. Kita vertus, teismas pabrėžė, kad mokestinė nepriemoka išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl, įstatymu aiškiai reglamentuojant mokestinės nepriemokos išsiieškojimo tvarką, siekimas šią nepriemoką išieškoti administracinio nusižengimo bylos proceso metu laikytinas netinkamu teisių įgyvendinimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas priėmė išsamiai motyvuotą sprendimą VMI prašymą dėl turtinės žalos, lygios bendrovės susidariusios mokestinės nepriemokos dydžiui, atlyginimo palikti nenagrinėtą.
8.3. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su žemesnės instancijos teismų motyvais, kodėl nagrinėjamoje byloje mokestinė juridinio asmens nepriemoka negali būti priteista iš jo vadovo, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės keliamas klausimas, ar administracinio nusižengimo bylos procese, kuriame yra spendžiamas fizinio asmens (nagrinėjamu atveju – direktoriaus) administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą klausimas (nagrinėjamu atveju – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje), iš jo kaip nusižengimu padarytą žalą galima priteisti juridinio asmens (nagrinėjamu atveju – uždarosios akcinės bendrovės) mokestinę nepriemoką.
8.4. Pažymėtina, kad atsakingas dėl neįvykdytų mokestinių prievolių asmuo mokesčių įstatymų pagrindu yra juridinis asmuo kaip mokesčio mokėtojas – mokestį išskaičiuojantis asmuo (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 17, 18 punktai). Šios mokestinės prievolės kyla mokesčių įstatymu nustatytais pagrindais – įvykus apmokestinamai atitinkamu mokesčiu ūkinei ar finansinei operacijai. Taigi, mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes nėra neteisėtų veiksmų rezultatas.
8.5. Siekiant atsakyti į byloje keliamą klausimą, taip pat būtina CK nuostatų, reglamentuojančių juridinio asmens teisinį savarankiškumą ir atsakomybės prisiėmimą pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), analizė. Minėtų CK nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad už neįvykdytą savo prievolę pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o fizinių asmenų atsakomybė galima išskirtiniais atvejais. Pažymėtina, kad pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies taisyklę fizinių asmenų (juridinio asmens dalyvių) pareiga subsidiariai atsakyti savo turtu pagal juridinio asmens prievoles gali būti pripažinta tais atvejais, kai juridinio asmens dalyvio veiksmai buvo nesąžiningi ir būtent dėl šių veiksmų juridinis asmuo negali vykdyti savo prievolės. Paprastai tokios situacijos susiklosto, kai dėl vadovo neteisėtų veiksmų išoriniuose santykiuose juridinis asmuo tampa nemokus, bankrutuoja ir kai nustatytos visos būtinos jo (vadovo) deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai) (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298/2006">3K-3-298/2006</a>, 3K-3-130/2011, 3K-3-493/2012, 3K-3-176/2014, 3K-3-283/2014). Vadovo civilinė atsakomybė gali kilti ir dėl žalos, padarytos neteisėtais veiksmais vidiniuose santykiuose, pvz., netinkamai vykdant pareigą užtikrinti darbuotojams saugias darbo sąlygas. Jeigu iki žalos atlyginimo juridinis asmuo (darbdavys), privalantis atlyginti padarytą žalą, išnyksta, vadovas gali būti pripažintas tiesioginės civilinės atsakomybės subjektu, t. y. kaip asmuo, kuris tiesiogiai kaltas dėl darbuotojo sveikatos sužalojimo (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMjgtMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-328-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-328-248/2015">3K-7-328-248/2015</a>).
8.6. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas nurodyta, jog fizinio asmens nuteisimas už turtinio, ekonominio ar finansinio pobūdžio nusikalstamą veiką, lėmusią juridinio asmens mokestinės prievolės neįvykdymą, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti visas būtinas sąlygas nuteistų fizinių asmenų civilinei atsakomybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIzLTQ4OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-323-489/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-323-489/2016">2K-323-489/2016</a>, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-30-788/2017). Kaip konstatuota kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ4LTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-348-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-348-788/2017">2K-348-788/2017</a>, civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl bendrovės vadovų civilinės atsakomybės pagal neįvykdytą bendrovės mokestinę prievolę (net ir nusikalstamo mokesčių vengimo atveju), iš juridinio asmens vadovų paprastai priteisiamą žalą sudaro juridiniam asmeniui pagal Mokesčių administravimo įstatymą priskaičiuoti delspinigiai ir paskirtos baudos už mokesčių sumokėjimą ne laiku, o nesumokėtų mokesčių suma lieka juridinio asmens prievole. Tokia teismų praktika civilinėse bylose pagrįsta tokiais argumentais: 1) iki nemokumo atsiradimo vadovas neturi pareigos kreditoriams (tarp jų ir VMI) ir veikia tik pačios bendrovės interesais, todėl vadovo turtinės atsakomybės apimtį lemia būtent bendrovei padaryta žala; 2) VMI mokestinis reikalavimas juridiniam asmeniui kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu; 3) bendrovės mokestinės prievolės nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, jos kyla mokesčių įstatymu nustatytais pagrindais ir yra būtinosios veiklos išlaidos, todėl pareiga jas kompensuoti iš civilinės atsakomybės prievolės vadovui nekyla (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-624/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-624/2013">3K-3-624/2013</a>, 3K-3-54-701/2017).
8.7. Taigi, nagrinėjamoje byloje teismai padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad už neįvykdytą mokestinę prievolę pirmiausia atsako pats juridinis asmuo UAB,,M.“, o ne jos vadovas. Kaip jau minėta pirmiau, neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad dėl neteisėtų veiksmų nėra galimybės ją įvykdyti mokesčių įstatymo (visų pirma – Mokesčių administravimo įstatymo) nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, aptartos pirmiau, nenustatytos, pareiškėjas taip pat jų nenurodo. Taigi, konstatavus, kad juridinio asmens – UAB,,M.“ – mokestinė nepriemoka nėra žala civilinės atsakomybės prasme, darytina išvada, kad, priešingai nei teigiama pareiškime, teismams šioje byloje nebuvo pagrindo priimti ANK 578 ir 665 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, t. y. pripažinti VMI nukentėjusiąja ir pripažinti nukentėjusiajai teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, ir klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
8.8. Atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei teigiama pareiškime, nagrinėjamoje byloje priimti sprendimai atitinka teismų praktiką, kai analogiškais atvejais asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą (iki ANK įsigaliojimo numatytą ATPK 506 straipsnyje), buvo paskirtos atitinkamos nuobaudos, o ne priteista kaip žala juridinio asmens mokestinė nepriemoka (nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-56-696/2015, e2AT-30-696/2016).
8.9. Išnagrinėjusi atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Pranas Kuconis
Rima Ažubalytė
