Dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu

Civilinė byla Nr. 3K-3-418/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 113.6.1.3; 124.3 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. L. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Prašymo esmė

Pareiškėja N. R. pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą iki bus išspręsta administracinė byla Nr. I-1338/2009 Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Pareiškėjas M. L. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4333/2004, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimą, kuriuo nutraukta jo ir N. L. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Savo prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo sudarymo metu jis negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti dėl savo psichinės sveikatos būklės. Pareiškėjo M. L. prašymu buvo atlikta jo teismo psichiatrijos ekspertizė. Su teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis pareiškėja N. R. (anksčiau N. L.) nesutiko ir kreipėsi į Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri skundą paliko nenagrinėtą. Pareiškėja N. R. 2009 m. kovo 6 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009 m. vasario 4 d. sprendimą ir įpareigoti išnagrinėti jos skundą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 18 d. nutartimi tenkino pareiškėjos N. R. prašymą ir civilinę bylą Nr. A2-522-775/2009 sustabdė iki bus išspręsta administracinė byla Nr. I-1338/2009 Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Teismas nustatė, kad šioje byloje buvo atlikta pareiškėjo M. L. teismo psichiatrijos ekspertizė, su kurios išvadomis pareiškėja N. R. nesutiko ir kreipėsi į Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą. Pareiškėja šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinėje byloje keliamas 2008 m. liepos 9 d. - rugsėjo 8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadų pagrįstumo klausimas, sprendė, kad šios aplinkybės turėtų esminę reikšmę nagrinėjant civilinę bylą dėl proceso atnaujinimo, nes pareiškėjas M. L. savo prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia tuo, kad 2004-2007 m. jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismas, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas civilinę bylą sustabdyti iki bus išspręsta administracinė byla Nr. I-1338/2009 Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjo M. L. atskirąjį skundą atmetė, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjai įstatymo nustatyta tvarka ginčijant byloje esantį rašytinį įrodymą - teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kitu atveju būtų paneigta bylos šalies teisė rinkti ir teikti teismui įrodymus, kad įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžiama savo atsikirtimus, pažeistas teisingo bylos išnagrinėjimo principas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas M. L. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjos prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NCC Statyba“ v. UAB DK „Lindra“, bylos Nr. 3K-3-99/2004; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Universalios valdymo sistemos“ v. UAB „Penki kontinentai“, bylos Nr. 3K-3-221/2008). Nagrinėjama civilinė byla neturi prejudicinio ryšio su Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracine byla. Šioje byloje vienas iš įrodymų yra Centrinės teismo psichiatrijos komisijos aktas, kurį teismas nagrinėjamoje byloje vertins pagal CPK 185, 218 straipsnių taisykles. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas skundas dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos 2009 m. vasario 4 d. sprendimo palikti nenagrinėtą N. R. atstovo skundą. Net Vilniaus apygardos administraciniam teismui patenkinus pareiškėjos skundą ir įpareigojus Valstybinę medicininio audito inspekciją nagrinėti pareiškėjos 2009 m. sausio 22 d. skundą, šis teisinis rezultatas neturės reikšmės civilinei bylai dėl proceso atnaujinimo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lavisos garantas“ v. Raimondo Lisausko individuali įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-3-620/2004). Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SIA „Parekss lizings“ v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-7-260/2005; 2005 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų AB „Geonafta“ ir Svenska Petroleum Exploration AB prašymus, bylos Nr. 3K-7-268/2005).

2. Civilinės bylos sustabdymas neleistinai užvilkins bylos nagrinėjimą, tai nesuderinama su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja N. R. prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą pagrįstumas tiesiogiai priklauso nuo teisinio rezultato administracinėje byloje dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjos skundą bei Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvadų. Valstybinės medicininio audito inspekcijos sprendimai turės įrodomąją reikšmę sustabdytai bylai. Tiek administracinio teismo, tiek valstybinės institucijos priimti sprendimai bus oficialieji rašytiniai įrodymai nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurių pagrindu bus galima spręsti dėl ekspertizės akto išvadų pagrįstumo ir būtinybės skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Skunde Valstybinei medicininio audito inspekcijai keliami ne tik klausimai dėl ekspertizės akto pagrįstumo, bet ir medicininių dokumentų, kuriais remiantis atlikta ekspertizė, kokybės bei juos surašiusio gydytojo veiklos teisėtumo ir profesinės kompetencijos. Nagrinėjamojoje byloje teismas negalės nustatyti šių reikšmingų faktų, nes tam reikia specialiųjų žinių. Šioms aplinkybėms įvertinti reikalingas specializuotos institucijos, t. y. Valstybinės medicininio audito inspekcijos, tyrimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Širvintų rajono savivaldybė v. R. O., bylos Nr. 3K-3-158/2006, kurios faktinės aplinkybės panašios į nagrinėjamosios išaiškino, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, nepatikrino byloje esančių aplinkybių dėl privalomojo bylos sustabdymo pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą dėl negalimumo nagrinėti šios bylos, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama administracine tvarka dėl faktų, kurių nustatymas priklauso administracinio teismo kompetencijai ir kurių negali nustatyti bendrosios kompetencijos teismas.

2. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje pripažįsta, kad, remiantis nacionaline teise, gali būti svarbu, esant tam tikroms aplinkybėms, palaukti kito proceso pabaigos, kaip priemonės siekiant proceso efektyvumo (žr. Herbst v. Germany, no. 20027/02, judgment of 11 January 2007; & 78). Tačiau tokia priemonė turi atitikti proporcingumo principus atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. König v. Germany, judgment of 28 June 1978, Series A no. 27, § 110; Boddaert v. Belgium, judgment of 12 October 1992, Series A no. 235 D, § 39; Pafitis and Others v. Greece, judgment of 26 February 1998, Reports 1998 I, § 97; Stork v. Germany, no. 38033/02, § 44, 13 July 2006). Pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas ne tik nepažeidžia civilinio proceso tikslų ir principų bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimų, bet ir yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, įstatymų taikymą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Geonafta“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-510/2008).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar teismai tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymą.

Dėl civilinės bylos sustabdymo, nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą

Pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, sustabdė bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje CPK 163 straipsnio 3 punktas aiškintinas ir taikytinas proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą, kontekste.

Teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, visų pirma sprendžia prašymo priėmimo klausimą, patikrindamas, ar prašymas atitinka bendruosius (CPK 111, 135 straipsniai) ir specialiuosius (CPK 369 straipsnis) šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Teismas, nenustatęs CPK įtvirtintų pagrindų nepriimti prašymo dėl proceso atnaujinimo, prašymą priima.

Priėmus prašymą atnaujinti procesą prasideda kita stadija – prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas. Teismas išsiunčia prašymo nuorašus šalims ir tretiesiems asmenimis, paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Teismas, nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje, klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t. y. dalyvaujant šalims ir pareiškėjui, teisėjas patikrina, ar prašymas yra paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais. Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, patikrina, ar prašymas paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. K., J. N. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2007). Ši stadija gali baigtis dvejopai: teismo nutartimi atnaujinti procesą arba teismo nutartimi atsisakyti atnaujinti procesą. Procesą byloje atnaujinus, teismo nutartyje turi būti nurodytas atnaujinimo pagrindas.

Priėmus nutartį procesą atnaujinti prasideda kita stadija – pakartotinis bylos nagrinėjimas. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis), t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Serfas“ v. BAB „Dara“, bylos Nr. 3K-3-451/2007). Proceso atnaujinimo pagrindų pagrįstumas, t. y. pareiškėjo nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo reikšmė visos bylos kontekste, yra patikrinamas bylą nagrinėjant iš naujo, kai procesas byloje buvo atnaujintas vienu (keletu) iš įstatymo nustatytų pagrindų, nes teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą.

Nagrinėjamoje byloje dar tik sprendžiamas prašymo atnaujinti procesą klausimas ir tik teismui priėmus nutartį atnaujinti procesą teismas bylą nagrinės pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti keletą kartų, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į nurodytas proceso atnaujinimo stadijų (prašymo priėmimo, prašymo nagrinėjimo, proceso atnaujinimo ir pakartotinio bylos nagrinėjimo) paskirtis, CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo tikslus ir sąlygas, pripažintina, jog bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje, kai dar neatnaujintas procesas, prieštarauja CPK 163 straipsnio 3 punktui, nedera su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiškinančia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą (žr., pvz., cituotą sprendimą Herbst v. Germany, § 78, kt.), neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), taip pat civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo, pagrįsti, todėl teismų nutartys dėl civilinės bylos sustabdymo naikintinos ir pareiškėjos prašymas sustabdyti civilinę bylą atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjos N. R. prašymą sustabdyti civilinės bylos dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą atmesti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Sigita Rudėnaitė

Janina Stripeikienė