Dėl paskolos sutarčių pripažinimo nesudarytomis

Civilinė byla Nr. 3K-3-296/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 23; 34.5; 121.21

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

sekretoriaujant Indrei Savkinienei,

dalyvaujant ieškovui P. Š., atsakovui A. D. ir atsakovo atstovui advokatui Sauliui Alysui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. Š. ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos, palūkanų priteisimo ir termino kreditoriaus reikalavimui palikimą priėmusiam įpėdiniui pareikšti pratęsimo ir atsakovo A. D. priešieškinį ieškovui P. Š. dėl paskolos sutarčių pripažinimo nesudarytomis.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas P. Š. ir atsakovo tėvas A. D. 2003 m. birželio 18 d. sudarė dvi paskolos sutartis, pagal kurias A. D. pasiskolino iš ieškovo 20 000 Lt ir 10 000 Lt. 2006 m. lapkričio 28 d. A. D. mirė, negrąžinęs ieškovui pasiskolintų pinigų.

Ieškovas kreipėsi į teismą 2007 m. gegužės 31 d.; siekė, kad būtų pratęstas terminas kreditoriaus reikalavimams palikimą priėmusiam įpėdiniui – atsakovui A. D. – pareikšti, priteista iš atsakovo 30 000 Lt skolos, 2982 Lt metinių palūkanų nuo 20 000 Lt sumos, 1678,60 Lt palūkanų nuo 10 000 Lt sumos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Svarbia trijų mėnesių termino reikalavimams pareikšti praleidimo priežastimi ieškovas nurodė tai, kad jo advokatė A. P. laiku neparengė ieškinio teismui, be to, tuo metu, kai mirė A. D., sirgo ieškovo motina, kurią jis slaugė; terminą reikalavimui dėl 10 000 Lt skolos pareikšti praleido dėl to, kad negalėjo rasti šios paskolos sutarties ieškinio reikalavimui pagrįsti, todėl šį reikalavimą pareiškė tik radęs pas E. R. paskolos sutartį.

Atsakovas priešieškiniu prašė 2003 m. birželio 18 d. paskolos sutartis pripažinti nesudarytomis, teigdamas, kad paskolos sutartys surašytos ne jo tėvo A. D.; sutarčių sudarymo dieną tėvui buvo 71 metai, pagal medicininių dokumentų išrašą jam buvo diagnozuota Parkinsono liga, širdies nepakankamumas, lėtinis alkoholizmas, išeminis insultas, generalizuota aterosklerozė, polyosteoartrozė, mėgo išgerti alkoholinių gėrimų, buvo patiklus, dėl to sutartys buvo pasirašytos tėvui esant tokios būsenos, kad jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti arba buvo suklaidintas ar apgautas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: atnaujino ieškovui terminą reikalavimams skolininko palikimą priėmusiam įpėdiniui (atsakovui) pareikšti, priteisė ieškovui 30 000 Lt skolos, 4417,81 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsakovo priešieškinį atmetė. Teismas, remdamasis ieškovo ir liudytojų K. J. ir E. R. parodymais, nustatė, kad 2006 m. birželio 18 d. ieškovas ir atsakovo tėvas A. D. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią A. D. sutarties sudarymo metu gavo 20 000 Lt ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2004 m. liepos 1 d. Tą pačią dieną ieškovas ir A. D. sudarė dar vieną paskolos sutartį dėl 10 000 Lt, pinigai buvo perduoti sutarties sudarymo metu, grąžinimo terminas – 2004 m. birželio 1 d. Taigi iš viso A. D. iš ieškovo pasiskolino ir gavo 30 000 Lt, paskolos raštelius surašė pats A. D., parašu patvirtindamas, kad pinigus gavo. Skola iki šiol ieškovui negrąžinta, todėl skola ir palūkanos priteistinos iš mirusio A. D. palikimą priėmusio įpėdinio – atsakovo A. D.. 2008 m. vasario 19 d. ekspertizės akte pateiktos išvados patvirtino, kad paskolos sutarčių tekstus parašė ir pasirašė A. D.. Teismas nustatė, kad ieškovo nurodytą aplinkybę, jog skolą A. D. žadėjo grąžinti gavęs pinigus už žemę, patvirtina jo rašytas prašymas Šiaulių apskrities viršininkui dėl kompensacijos už žemę grąžinimo, kuriame pats nurodo, kad yra skolingas 20 000 Lt, kuriuos skolinosi butui pirkti. Teismas priteisė ieškovui 2917,81 Lt palūkanų už pradelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gegužės 31 d. pagal paskolos sutartį dėl 20 000 Lt ir 1500 Lt už pradelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2004 m. birželio 1 d. iki 2007 m. gegužės 31 d. pagal paskolos sutartį dėl 10 000 Lt, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo pratęsti terminą kreditoriaus reikalavimams skolininko palikimą priėmusiam įpėdiniui pareikšti, pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovo ir liudytojų G. B. ir S. M. parodymais, nustatė, kad ieškovas į advokatę A. P. kreipėsi 2006 m. gruodžio mėnesį, t. y. dar nesuėjus trijų mėnesių terminui po A. D. mirties; išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad ieškovo motina nuo 2006 m. lapkričio 7 d. iki 2007 m. liepos 9 d. sirgo, nuolat lankėsi pas gydytojus, dėl susirgimų jai buvo reikalinga artimųjų priežiūra, slauga; liudytojas E. R. patvirtino ieškovo nurodytą aplinkybę, kad vieną paskolos raštelį ieškovas buvo palikęs pas jį, vėliau šio raštelio ieškojo. Teismas, atsižvelgdamas į praleisto termino kreiptis dėl kreditorinių reikalavimų pareiškimo palikėjo įpėdiniams prigimtį, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto veiksmo paskirtį (reikalavimų ar ieškinio pareiškimas CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka yra palikėjo įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas veiksmas), praleisto termino trukmę, paskolų sumą, termino praleidimo priežastis, padarė išvadą, kad ieškovas terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis atnaujintinas, o atsakovo A. D. prašymas taikyti ieškovo reikalavimams ieškinio senatį atmestinas. Atmesdamas atsakovo priešieškinį, teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo nurodytą aplinkybę, kad A. D. pinigų pagal ginčijamas paskolos sutartis negavo ar gavo mažiau, nei nurodyta sutartyse. Atsakovas A. D. sudarant su ieškovu paskolos sutartis nedalyvavo, be to, teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytą aplinkybę. Teismo nuomone, sprendimui dėl atsakovo priešieškinio neturi įtakos aplinkybės, kad paskolos gavėjas paskolą naudojo ne tam tikslui, kuris buvo nurodytas paskolos davėjui, paskolos sutarčių sudarymo metu ieškovo ir atsakovo sąskaitoje nebuvo 30 000 Lt, paskolos gavėjas turėjo pinigų ir jam nebuvo būtinybės jų skolintis, nes šios aplinkybės negali būti pagrindas pripažinti paskolos sutartis nesudarytomis.

Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2009 m. balandžio 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nenurodydamas įrodymų, kuriais grindžia išvadas, bei argumentų, dėl kurių atmetė atsakovo argumentus, išdėstytus apeliaciniame skunde, pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus. Šiaulių apygardos teismas nepateikė motyvuotų išvadų, o tik pakartojo pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus teiginius, neanalizavo apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių, t. y. nevertino ieškovo nenuoseklių, prieštaringų parodymų bei jo pasirašytų procesinių dokumentų; nutartyje nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė kasatoriaus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje AB SEB Vilniaus bankas v. A. Laurinaitienės įmonė „Elvaista“, bylos Nr. 3K-3-641/2006, suformuluotos taisyklės: „CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimai pažeidžiami, jeigu apeliacinės instancijos teismo nutartyje nenurodomi ar neišdėstomi teismo padarytų išvadų motyvai. Teismo priimamas dokumentas turi būti motyvuotas, t. y. turi būti nurodyti teisinio ir faktinio pobūdžio paaiškinimai. Jų nebuvimas arba formalus nurodymas, vadinamieji pseudomotyvai (pvz., nuorodos, kad išvados nepagrįstos ar neteisėtos, nepaaiškinant, kodėl ir iš ko išplaukia toks teiginys), yra procesinių reikalavimų pažeidimas, bet prie tokių pažeidimų nepriskiriamas kitos instancijos teismo motyvų pakartojimas“. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje esančių išaiškinimų. CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimų pažeidimas yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl CK 5.63 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 5.63 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Šiaulių apygardos teismo nutartyje nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys buvo svarbios ir dėl ko jos pripažintinos svarbiomis.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas P. Š. prašo kasacinį skundą atmesti, palikti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartį nepakeistą, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 331 straipsnio, nes tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, sprendimo aprašomojoje dalyje glaustai išdėstė jų vertinimą, nutartį grindė ne tik ieškovo pateiktais įrodymais, bet ir paties atsakovo ir jo liudytojų parodymais. Ieškovas pažymi, kad kasatorius prašo panaikinti tik apeliacinės instancijos teismo nutartį, ir daro išvadą, kad kasatorius sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

k o n s t a t u o j a :

III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos motyvuoti nutartį

Kasaciniame skunde keliamas CPK 331 straipsnio 4 dalies, nustatančios apeliacinės instancijos motyvuojamosios sprendimo ar nutarties dalies turinį, aiškinimo ir taikymo klausimas. Šio kasacinio skundo argumentams įvertinti svarbi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos analizė. Šio teismo praktikoje yra nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuoroda yra susijusi su kitu Teismo praktikoje įtvirtintu principu – teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001).

Pabrėžtina, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain judgements of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; ir Higgins and Others v. France judgement of 19 February 1998, Reports of Judgements and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į tam tikras sąlygas: šalių pareiškimų prieštaringumą, valstybių Konvencijos dalyvių įstatyminių nuostatų, papročių, teisinių nuomonių ir sprendimų rengimo taisyklių skirtumus.

Nepaisant to, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Savo ruožtu žemesnės instancijos teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją.

Analogiškai teismų pareigą motyvuoti priimtą sprendimą nustatančias procesinės teisės normas savo praktikoje aiškina ir taiko Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr.3K-3-219/2009; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje A. B., T. B. v. V. S., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-124/2009). Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nutarties motyvuojamuojoje dalyje aptarė pirmosios instancijos sprendime nurodytas ir su terminu reikalavimams palikimą priėmusiam įpėdiniui pareikšti arba ieškiniui teisme pareikšti susijusias aplinkybes bei sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, konstatuodamas, kad terminas buvo pagrįstai atnaujintas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokios apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria teismas pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams, negalima laikyti nemotyvuota, skundžiama nutartis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą CPK 331 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, todėl nėra pagrindo jos naikinti CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu.

Dėl CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymo

Mirusio asmens kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka nustatyta CK 5.63 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali pratęsti šį terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis), taigi terminas yra atnaujinamasis (CK 1.117 straipsnio 4 dalis).

Termino atnaujinimo pagrindu įstatymų leidėjas nurodo svarbią priežastį, šios sąvokos nedetalizuodamas ir palikdamas teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą, taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbias teisines pasekmes ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija patikrina skundžiamus procesinius sprendimus tuo aspektu, ar, atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino tikslus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė CK 5.63 straipsnio 4 dalį, atnaujindami ieškovo praleistą terminą reikalavimams skolininko įpėdiniui pareikšti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą pradėjęs turtą valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK nustatytus atvejus (CK 5.52 straipsnis), įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Minėti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties kaip teisinės kategorijos aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo principo (CK 1.2 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjusių teismų nurodytos aplinkybės (ieškovo pasamdytos advokatės ir paties ieškovo veiksmai) neatitinka svarbios aplinkybės reikšmės CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymo kontekste, nes priklausė nuo ieškovo valios ir buvo jo kontroliuojamos. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnio 4 dalį, tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 40,85 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Patenkinus kasacinį skundą, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, ir Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Kitą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo P. Š. (duomenys neskelbtini) 40,85 Lt (keturiasdešimt litų 85 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Algis Norkūnas

Vincas Verseckas