Dėl skolos pagal lizingo sutartis priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-443/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.1; 99.1.3 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. J. ir A. J. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ ieškinį atsakovams UAB „Airana“, G. J. ir A. J. dėl skolos pagal lizingo sutartis priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų UAB „Airana“, G. J., A. J. solidariai ieškovo naudai nesumokėtas 257 472,98 Lt įmokas pagal lizingo sutartis, 65 825,05 Lt delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė A. J. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis jos ir ieškovo UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ 2008 m. sausio 17 d. laidavimo sutartį Nr. LS/07-08-78, laidavimo sutartį Nr. LS/07-08-81, laidavimo sutartį Nr. LS/07-08-83, laidavimo sutartį Nr. LS/07-08-85.

Atsakovas G. J. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis jo ir ieškovo UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ 2008 m. vasario 11 d. laidavimo sutartį Nr. LS/07-08-77, 2008 m. sausio 17 d. laidavimo sutartį Nr. LS/07-08-80, 2008 m. sausio 17 d. laidavimo sutartį Nr. LS/07-08-82, 2008 m. sausio 17 d. laidavimo sutartį Nr. LS/07-08-84.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 20 d. nutartyse, spręsdamas priešieškinių priėmimo klausimą, be kitų nurodytų trūkumų pašalinimo, įpareigojo atsakovus G. J. ir A. J. nurodyti priešieškinio sumas, pateikiant apskaičiavimo duomenis, bei pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius banko dokumentų originalus. Teismo teigimu, atsakovai netinkamai įvertino reiškiamų reikalavimų pobūdį, dėl to netinkamai nustatė mokėtiną žyminį mokestį. Atsakovų reikalavimai pripažinti negaliojančiomis laidavimo sutartis yra turtinio pobūdžio reikalavimai, nes, pripažinus negaliojančiomis laidavimo sutartis, atsakovams išnyktų turtinio pobūdžio įsipareigojimai (prievolės) UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ pagal lizingo sutartis, sudarytas ieškovo ir UAB „Airana“, todėl ieškinių suma bei mokėtinas žyminis mokestis turi būti nustatomi ginčijamomis laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų pagal lizingo sutartis bendrą sumą (užtikrintų prievolių bendrą sumą).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 11 d. nutartimi atsakovų A. J. ir G. J. atskiruosius skundus atmetė, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis, kuriomis atsakovai G. J. ir A. J. įpareigoti sumokėti žyminį mokestį už priešieškinius bei pateikti jo sumokėjimą patvirtinančius dokumentus Vilniaus apygardos teismui, paliko nepakeistas, nustatė atsakovams terminą iki 2009 m. liepos 13 d. sumokėti žyminį mokestį bei pateikti jo sumokėjimą patvirtinančius dokumentus Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesutiko su atskirųjų skundų argumentu, kad atsakovų pareikšti reikalavimai yra neturtinio pobūdžio ir nurodė, kad šį klausimą galima teisingai išspręsti tik nustačius, kokios rūšies priešieškinis pareikštas nagrinėjamoje byloje, kokios teisinės pasekmės atsirastų jo patenkinimo ar atmetimo atveju. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovai prašo pripažinti negaliojančiomis laidavimo sutartis, t. y. atsakovų priešieškiniuose nurodyti reikalavimai - dėl pripažinimo, tačiau, atsižvelgiant į teisines pasekmes, kurios atsirastų atsakovų priešieškinių patenkinimo ar atmetimo atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovai pateikė turtinio pobūdžio reikalavimus pripažinti negaliojančiomis laidavimo sutartis. Tarp šalių kilęs ginčas dėl neatsiskaitymo pagal lizingo sutartis, už kurių pagrindu kilusias prievoles laidavo atsakovas, o pagrindinio skolininko nesumokėta skola, kurią solidariai privalo padengti laiduotojas, yra konkretus įkainojamas turtas, kurio netekimo siekia išvengti atsakovas, paduodamas priešieškinį, nes, pripažinus negaliojančiomis laidavimo sutartis, nurodytiems atsakovams išnyktų turtinio pobūdžio įsipareigojimai (prievolės) ieškovui UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ pagal lizingo sutartis, sudarytas ieškovo ir UAB „Airana“.

Teisėjų kolegijos nuomone, atskiruosiuose skunduose taip pat be pagrindo teigiama, kad atsakovų priešieškiniuose nurodyti turtinio pobūdžio reikalavimai negali būti įkainoti. Nors laidavimo sutartyse, kurias savo priešieškiniais atsakovai prašo pripažinti negaliojančiomis, nėra nurodytos konkrečios pinigų sumos, už kurias laiduotojai (atsakovai) laiduoja kreditoriui (ieškovui), tačiau jose nurodytos konkrečios lizingo sutartys, kurių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju už UAB „Airana“ kylančias prievoles ieškovui laiduoja atsakovai. Šiose lizingo sutartyse yra nurodytos finansavimo sąlygos bei pagal sutartis suteikiamos pinigų sumos, įsipareigojimų neįvykdymo atveju taikytinos netesybos ir kita reikiama informacija, kuri ir gali būti pagrindas skaičiuojant atsakovų priešieškinių sumas bei žyminio mokesčio dydį. Atsakovų nesaisto galbūt ieškovo neteisingai apskaičiuotas ir ieškiniu reikalaujamas nuostolių dydis, todėl apeliantų skunduose nurodyti argumentai dėl to, jog neaišku, kaip ieškovas apskaičiavo skolos dydį, patirtus nuostolius ir mokėtinas palūkanas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ir atsakovas, reikšdamas priešieškinį, negali nustatyti savo reikalavimų dydžio, taigi ir sumokėti reikiamo žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija atmetė apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 86 straipsnio 1 dalimi, turėjo pats nustatyti žyminio mokesčio dydį. CPK 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta ieškovo pareiga nurodyti ieškinio sumą, ir tik tuo atveju, jei ieškovo nurodyta ieškinio suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas (CPK 85 straipsnio 2 dalis). Jei atsakovams būtų sunku nustatyti ieškinio sumą, taigi ir mokėtino žyminio mokesčio dydį, skundžiamos nutartys bei ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neatima iš jų galimybės kreiptis su motyvuotu prašymu į pirmosios instancijos teismą rašytinio proceso tvarka žyminio mokesčio dydžiui preliminariai nustatyti (CPK 86 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovės atskirajame skunde nurodomi argumentai, susiję su laidavimo sutarčių teisėtumu, jų sudarymo aplinkybėmis bei negaliojimo pagrindais, taip pat ieškovo reikalavimų pagal šias laidavimo bei lizingo sutartis pagrįstumu, nėra šios apeliacijos dalykas, todėl jų nesvarstė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad skundžiamomis nutartimis atsakovams buvo nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti bei tai patvirtinantiems dokumentams pateikti, kuris, apskundus šias nutartis, pasibaigė, nustatė naują terminą šiam priešieškinių trūkumui pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 11 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarčių dalis dėl įpareigojimo nurodyti ieškinio sumą ir sumokėti žyminį mokestį ir priimti atsakovų priešieškinius. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Priešieškiniai pareikšti dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o ne dėl priteisimo. Atsakovų priešieškiniuose keliami reikalavimai nesusiję su turtu, turto ar pinigų išieškojimu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į galimas pasekmes, nepagrįstai konstatavo, kad pareikšti turtiniai reikalavimai. Kasacinis teismas vertindamas ginčo pobūdį pirmiausia vertina reikalavimą kaip tokį, o ne jo pasekmes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. vasario 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. V. v. G. Š., bylos Nr. 3K-3-196/2003, nurodė, kad ginčas yra turtinis, jeigu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su turto ar pinigų išieškojimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Akmenės energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-3-109/2006, nurodė, kad turtinis ginčas – tai materialinio pobūdžio ginčas, ginčas dėl turto.

Atsakovai siekia nuginčyti laidavo sutartis - išvestinius sandorius. Ieškovas pateikdamas reikalavimą atsakovams pagal laidavimo sutartis atskiro žyminio mokesčio nemokėjo. Atsakovų, besiginančių nuo pareikšto reikalavimo, įpareigojimas mokėti žyminį mokestį ir dar nuo visų įsipareigojimų pagal lizingo sutartis sumos (kuri viršija ieškovo iš atsakovų reikalaujamą priteisti sumą), kai ieškovas reikšdamas reikalavimą atsakovams žyminio mokesčio nemokėjo, reikštų šalių lygiateisiškumo principo pažeidimą (CPK 6 straipsnis).

Teismai, spręsdami dėl ginčo turtinio pobūdžio, neatsižvelgė į šalių sudarytų laidavimo sutarčių specifiką: priešieškiniais siekiama pripažinti negaliojančiomis laidavimo sutartis, kuriose nenurodytos jokios sumos ar įsipareigojimų dydžiai, laidavimas pagal ginčijamas sutartis yra neatlygintinis, lizingo sutartys, pagal kurių bendrą įpareigojimų sumą teismas reikalauja nustatyti ieškinio sumą, ieškovo vienašališkai nutrauktos 2008 m. lapkričio 11 d., o visas pagal lizingo sutartis gautas turtas grąžintas ieškovui.

2. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo visų atskirųjų skundų argumentų, pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 1-3 punktų, 331 straipsnio 4 dalies 1-3 punktų reikalavimus ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kad motyvuota teismo nutartimi galima pripažinti tik tokią nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti visi, t. y. tiek faktiniai, tiek ir teisiniai, apeliacinio skundo argumentai, taip pat nurodyti teismo išvadas pagrindžiantys kiti teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-110/2006).

3. Net jei ir būtų pripažintą, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl turtinio priešieškinio reikalavimų pobūdžio pagrįsta, tai teismas nepagrįstai atmetė atsakovų argumentus, kad neįmanoma nustatyti reikalavimų pripažinti negaliojančiomis laidavimo sutartis piniginės išraiškos, t. y. atsakovai pareiškė priešieškinius, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma, todėl mokėtinas vieno šimto žyminis mokestis, jį indeksavus CPK nustatyta tvarka (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 82 straipsnio 1 dalis). Tokią praktiką formuoja kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. G. Š., bylos Nr. 3K-3-196/2003).

4. Net jei ir būtų pripažinta, kad teismų išvada dėl turtinio priešieškinio reikalavimų pobūdžio ir ieškinio sumos nurodymo pagrįsta, tai teismai neatsižvelgė į atsakovų argumentus, kad ieškinio sumą pagal CPK 86 straipsnio 1 dalį turėjo nustatyti teismas. Pagal šią teisės normą atskiras atsakovų prašymas nereikalingas. Teismui konstatavus, kad ieškinio sumą yra sunku nustatyti teismui atsiranda pareiga nustatyti žyminio mokesčio dydį.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ prašo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Laidavimo sutartys pagal savo esmę yra aksesorinės prievolės ir neatskiriama nuo pagrindinės prievolės. Jei reikalavimai pagal lizingo sutartis yra turtinio pobūdžio, tai ir reikalavimai pagal laidavimo sutartis yra tokie patys. Tarp šalių kilęs ginčas dėl neatsiskaitymo pagal lizingo sutartis, o pagrindinio skolininko UAB „Airana“ skola, už kurią solidariai atsako laiduotojai, yra konkretus turtas, kurio netekimo siekia išvengti atsakovai, paduodami priešieškinį. Teismui pripažinus negaliojančiomis laidavimo sutartis, atsakovams (laiduotojams) išnyktų turtinio pobūdžio įsipareigojimai ieškovui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar teismai tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimą.

Dėl reikalavimo pripažinti laidavimo sutartis negaliojančiomis pobūdžio

Byloje kilo ginčas, ar reikalavimas pripažinti negaliojančiomis laidavimo sutartis yra turtinio ar neturtinio pobūdžio. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnis). Taigi iš laidavimo sutarties sampratos akivaizdu, kad laiduotojas prisiima turtinius įsipareigojimus prieš kito asmens kreditorių (kreditorius), jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kasatorių ginčijamų laidavimo sutarčių 1.1 punktuose susitarta, kad laiduotojas neatlygintinai įsipareigoja kaip solidarusis skolininkas atsakyti kreditoriui visu jam nuosavybes teise priklausančiu turtu, jeigu UAB „Airana“, už kurią laiduojama, laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal konkrečią (kiekvienoje laidavimo sutartyje yra nurodyta konkreti lizingo sutartis) lizingo sutartį, su vėlesniais jos sąlygų papildymais ir pakeitimais. Lizingo sutartyse, kurias sudarė lizingo davėjas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ ir lizingo gavėjas UAB „Airana“, atstovaujama bendrovės direktoriaus G. J. (kasatoriaus), nurodoma, kad kliento (lizingo gavėjo) įsipareigojimų pagal šią (lizingo) sutartį įvykdymas užtikrinamas akcininkų G. J. ir A. M. (kasatorių) laidavimu. Taigi kiekvienoje lizingo sutartyje nurodomi laiduotojai (kasatoriai), o kiekvienoje laidavimo sutartyje nurodoma, už kokią lizingo sutartį ir kas laiduoja. Lizingo sutartyse yra nurodomas konkretus lizinguojamas turtas ir jo pardavimo kaina.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriai nepagrįstai teigia, kad, ginčijant laidavimo sutartis, jų reikalavimai nėra turtinio pobūdžio.

Konstatavus, kad laidavimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis yra turtinis reikalavimas, kasatoriams atsiranda procesinė pareiga, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sumokėti žyminį mokestį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju ginčijant laidavimo sutartis toks reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir turi būti apmokamas pagal proporcinio žyminio mokesčio skaičiavimo taisykles.

Sprendžiant klausimą, koks - turtinis ar neturtinis – reikalavimas pareikštas, neturi teisinės reikšmės kasatorių argumentai dėl lizingo sutarčių vienašališko nutraukimo, gauto turto pagal šias sutartis grąžinimo lizingo davėjui, ieškovo mokėto žyminio mokesčio dydis ir kiti kasacinio skundo argumentai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl CPK 86 straipsnio taikymo ir aiškinimo

Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 86 straipsnio 1 dalį, nors atskiruosiuose skunduose kasatoriai nurodė būtinumą taikyti šią normą.

Šis kasacinio skundo argumentas pagrįstas. CPK 85 straipsnyje reglamentuojami ieškinio sumos nustatymo būdai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. CPK 86 straipsnyje reglamentuojami atvejai, kai ieškinio sumą ieškinio pateikimo metu nustatyti yra sunku. Siekiant neužkirsti kelio civilinio proceso dalyviams pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinio sumą ieškinio pateikimo metu nustatyti yra sunku, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas. Atskiruosiuose skunduose apeliacinės instancijos teismui, kaip ir kasaciniame skunde, kasatoriai pateikia savo argumentus, kodėl, jų nuomone, sudėtinga (neįmanoma) nurodyti savo reikalavimų apimtį pinigine išraiška ir prašė apeliacinės instancijos teismo preliminariai nustatyti žyminio mokesčio dydį. Išnagrinėjęs šį atskirųjų skundų argumentą, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą ir nurodė, kad dėl šios normos taikymo reikia kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl preliminaraus žyminio mokesčio dydžio nustatymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis), be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 86 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 86 straipsnį teismas privalo taikyti ex officio.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad kasatoriai jau yra sumokėję žyminį mokestį, apskaičiuotą pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkto taisyklę, kuris gali būti įskaičiuotas į žyminį mokestį, apskaičiuotą pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisyklę, priimtos teismų nutartys naikintinos ir klausimo dėl žyminio mokesčio dydžio CPK 86 straipsnyje nustatyta tvarka sprendimas perduotinas pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 11 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis panaikinti ir perduoti žyminio mokesčio dydžio klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Janina Stripeikienė

Juozas Šerkšnas