Civilinė byla Nr. 3K-3-424/2009 Procesinio sprendimo kategorija 75.6 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui R. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo R. Š. priešieškinį ieškovei I. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo; išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas ginčas dėl sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymo.
Ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta 1995 m. liepos 7 d. Santuokoje gimė sūnus D.Š. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, paliekant šalims santuokines pavardes; pripažinti santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 41 390 Lt, ieškovės asmenine nuosavybe; priteisti ieškovei jos vardu registruotą transporto priemonę,,VW Vento“ (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė – 1500 Lt, atsakovui - jo vardu registruotą transporto priemonę,,VW Transporter“ (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė – 1500 Lt; priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės; priteisti ieškovei iš atsakovo 4800 Lt sūnaus išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus nuo ieškinio pareiškimo dienos; nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovė nurodė, kad iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 1977 m. rugsėjo 19 d. pardavė. Už gautus pinigus 1997 m. gruodžio 11 d. ieškovė įsigijo kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, nors butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje su atsakovu, jis pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe, nes buvo įgytas už lėšas, gautas pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Ieškovė aiškiai išreiškė savo valią įgyti butą asmeninės nuosavybės teise – įregistravo jį savo vardu. Kadangi atsakovas nesirūpino šeimos gerove, neteikė išlaikymo sūnui, tai iš atsakovo priteistinas 4800 Lt sūnaus išlaikymo įsiskolinimas už vienerius metus.
Priešieškiniu atsakovas prašė: nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką; pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis; 4) pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į automobilį,,VW Transporter“ (duomenys neskelbtini) ir į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei – į automobilį,,VW Vento“ (duomenys neskelbtini), ir į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas jam ir ieškovei vestuvių proga bendromis jų tėvų lėšomis. Buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta dar iki vestuvių, t. y. 1995 m. birželio 16 d., ieškovės, kuri tuo metu dar buvo nepilnametė, vardu. Kadangi šalys ruošėsi santuokai, tai nebuvo svarbu, kieno vardu bus pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Nuo 1997 metų šeimoje prasidėjo nesutarimai, ieškovė du kartus (1997 ir 2004 m.) kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, bet vėliau ieškinius atsiimdavo. Atsakovo teigimu, santuoka iširo dėl pačios ieškovės kaltės. Atsakovas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas santuokos metus, pardavus iki santuokos įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, patvirtino ir ieškovė 2003 m. ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-951/2004, prašydama šį butą padalyti. Kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pirktas už šalių tėvų dovanotas lėšas vestuvių proga ir įgytas iki santuokos įregistravimo, tai, atsakovo teigimu, jis pripažintinas ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų (nutarčių) esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko šalims santuokines pavardes; nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo vaiko išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki jo pilnametystės; nustatė atsakovo prašytą bendravimo su vaiku tvarką; priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise automobilį VW Vento, (duomenys neskelbtini), atsakovui – automobilį VW Transporter, (duomenys neskelbtini); priteisė šalims asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas nepripažino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė, nes įgytas šalių santuokos metu ir todėl laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Aplinkybę, kad butas šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, patvirtina ir ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. 2-951/2004, kuriame ieškovė nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį pardavusi ieškovė įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo pirktas tik už jos tėvų lėšas; ieškovės tėvų pajamas patvirtinančių duomenų byloje nėra. Atsakovas priešingai pateikė teismui įrodymų, kad jo tėvai visą laiką iki santuokos sudarymo dirbo pagal patentą, taip pat skolinosi 2000 JAV dolerių likus 6 dienoms iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo jai asmeninės nuosavybės teise yra nepagrįstas ir atmestinas. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 6 d. papildomu sprendimu pripažino butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigytą 1995 m. birželio 16 d., I. P. vardu, ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 7 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 6 d. papildomą sprendimą panaikino, 2008 m. spalio 14 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalis, kuriomis šalims asmeninės nuosavybės teise priteista po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); pripažino butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe; kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.
Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė dar iki santuokos su atsakovu sudarymo, įsigijo asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini). 1997 m. rugsėjo 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi butas buvo parduotas. 1997 m. gruodžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė, gyvendama santuokoje su atsakovu, įsigijo kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis buvo nupirktas už lėšas, gautas pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, pirktą už jos tėvų lėšas, todėl teisėjų kolegija sprendė, kad tokiu atveju taikytina CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto norma, taip pat CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji procesinė turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe taisyklė. Perkant butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas neprieštaravo, jog už turtą būtų apmokėta tik iš ieškovės lėšų. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma paneigia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, todėl yra pagrindas pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe. Esant nenuginčytai 1995 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sutarčiai, atsakovo įrodinėjamas aplinkybes, kad butui pirkti buvo panaudotos atsakovo tėvų lėšos, teismas pripažino neturinčiomis teisinės reikšmės.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutarties dalį, kuria panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. papildomas sprendimas, ir šį sprendimą palikti galioti; panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimas ir patenkintas ieškovės reikalavimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe ir palikti galioti sprendimo dalį, kuria priteista šalims asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kasacinis skundas grindžiamais tokiais teisiniais argumentais:
1. Teisėjų kolegija pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje LUAB korporacija,,Lietverslas” v. E. G., bylos Nr. 3K-3-113/2003). Atsakovo nuomone, teisėjų kolegija nepagrįstai konstatavo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 1995 m. birželio 16 d. ieškovės vardu, yra jos asmeninė nuosavybė, netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus. Aptariamo buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta likus 21 dienai iki santuokos įregistravimo, tuo metu dar nepilnametės ieškovės vardu. Teisėjų kolegija neatsižvelgė į rašytinius įrodymus, kad ieškovės tėvų materialinė padėtis neleido įsigyti aptariamo buto už 36 000 Lt, nes ieškovės tėvai nedirbo, pajamų neturėjo, 6000 Lt skolinosi iš ieškovės motinos brolio ir motinos draugės. Teisėjų kolegija taip pat nevertino atsakovo tėvų materialinę padėtį patvirtinančių įrodymų, 1995 m. birželio 10 d. paskolos sutarties, kuria atsakovo motina pasiskolino 2000 JAV dolerių butui pirkti. Aplinkybę, kad atsakovo tėvai skolinosi pinigus butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti, patvirtino byloje apklausti liudytojai J. K., R. Ž., A. Š., V. K. Nebuvo vertinama ir ta aplinkybė, kad, perkant butą, šalys gyveno kartu, buvo padavusios prašymą dėl santuokos įregistravimo. Teisėjų kolegija netinkamai vertino ieškovės teiginius pridėtoje civilinėje byloje Nr. 2-951/2004 dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, kurioje ji pripažino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu ir dalytinas tarp abiejų sutuoktinių, nes priklauso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
2. Teisėjų kolegija netinkamai aiškino materialinės teisės normas dėl bendrosios dalinės nuosavybės atsiradimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos šiuo klausimu, nesivadovavo 1964 m. CK 472, 474 straipsniais. Kasatoriaus teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačiu darbu sudaro pakankamą pagrindą pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. v. R. A. L., bylos Nr. 3K-7-332/2006; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-235/2008; 2004 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. K. Š., bylos Nr. 3K-3-37/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2005; 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. V. v. A. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-236/2003; 2001 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-1029; kt.). Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenurodyta kitaip. Bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą galima įrodinėti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Kasatorius bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą įrodinėjo rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais (CPK 177 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jeigu įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. v. R. A. L., bylos Nr. 3K-7-332/2006), todėl teisėjų kolegijos išvada, jog esant nenuginčytai 1995 m. birželio 16 d. sutarčiai, atsakovo įrodinėjamos aplinkybės dėl panaudotų atsakovo tėvų pinigų neturi teisinės reikšmės, yra nepagrįsta. Pripažinus, kad šalys butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, santuokoje jį pardavus už 52 000 Lt ir įsigijus naują butą, esantį (duomenys neskelbtini), pastarasis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, nustatydama šio buto teisinį režimą, nepagrįstai vadovavosi CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir pripažino ginčo butą ieškovės asmenine nuosavybe.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė nurodė, kad 1995 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi butas buvo įgytas iki šalių santuokos, tai jis priskirtinas atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ar jo tėvai savo lėšomis būtų prisidėję prie buto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimo. Atsakovės teigimu, turto, įgyto iki santuokos, priklausymas bendrosios jungtinės nuosavybės teise gali būti įrodinėjimas tik rašytiniais įrodymais. Atsakovė nurodė, kad šalys susituokė, ieškovei sulaukus 18 metų. Byloje nėra duomenų, kad iki santuokos būsimi sutuoktiniai būtų gavę pajamų, tvarkę bendrą ūkį, kartu gyvenę. Atsakovės teigimu, dviejų nepilnamečių asmenų draugystė negali būti prilyginta bendrai jungtinei veiklai. Atsakovės nuomone, bendro pobūdžio pasvarstymai apie šalių tėvų pajamas 1995 metais negali būti tinkamais įrodymais, nustatant ginčo šalių bendro ūkio tvarkymo faktą. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis yra patvirtinta notaro. Taip patvirtinta sutartis laikytina įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis, Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, kad 1997 m. rugsėjo 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), už 59 143 Lt. 1997 m. gruodžio 11 d. šalys įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 35 000 Lt. Ieškovės nuomone, akivaizdu, kad butui įsigyti buvo panaudotos parduoto buto lėšos, kurios buvo ieškovės asmeninė nuosavybė. Daugiau lėšų šalys neturėjo. Atsakovas dirbo neilgą laiką (2004–2006 metais), o verslo liudijimas jam išduotas tik 2008 metais. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas neprieštaravo, kad už naujai įsigyjamą turtą būtų apmokėta ieškovės asmeninėmis lėšomis, tai reiškia, kad jis sutiko, jog ieškovė turtą įgytų asmeninės nuosavybės teise. Ieškovės nuomone, pripažinus atsakovui nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovas nepagrįstai praturtėtų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl iki santuokos įgyto turto pripažinimo bendrąja daline sutuoktinių nuosavybe
Įstatyminis sutuoktinių turto režimas yra grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija – turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas (CK 3.78 straipsnio 1 dalis), kol nėra įrodyta priešingai. Analogiška prezumpcija buvo įtvirtinta iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalyje. Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija grindžiama sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan.
Ne sutuoktiniai (sugyventiniai, sužadėtiniai ar pan.) gali įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.73 straipsnio 2 dalis, 1964 m. CK 123 straipsnis), tačiau tokiems santykiams netaikoma turto bendrumo prezumpcija – susitarimas įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe kiekvienu atveju turi būti įrodytas. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos nuostatos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o, priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. v. R. A. L., bylos Nr. 3K-7-332-2006; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008). Šios teismų praktikos nuostatos taikytinos tais atvejais, kai turtą įsigyja asmenys, kuriuos sieja faktiniai ryšiai, savo pobūdžiu artimi sutuoktinių santykiams (sugyventiniai); pakankamas įrodinėjimo dalykas tokiais atvejais yra faktinių santykių pobūdis, jų trukmė ir pan.
Bendrąją dalinę nuosavybę gali sukurti ir ketinantys susituokti asmenys, kurie iki santuokos kartu negyvena ir bendro ūkio netvarko, tačiau susitaria įsigyti būsimam bendram gyvenimui reikalingą turtą. Įsigaliojus CK sužadėtuvių, kaip teisines pasekmes turinčio susitarimo, santykiai sureguliuoti teisiškai; Santuokos ir šeimos kodekse sužadėtuvių instituto nebuvo, sužadėtiniai buvo buitinė, ne teisinė sąvoka, tačiau jų turtiniai interesai iki santuokos sudarymo įsigyjant bendrą turtą buvo saugomi bendrosios jungtinės veiklos santykius reglamentuojančių normų; 1964 m. Civiliniame kodekse (472-476 straipsniai) jungtinės veiklos santykiai buvo reglamentuojami liberaliau negu CK - įstatymo nebuvo numatyta sandorio negaliojimo dėl rašytinės formos nesilaikymo pasekmė. Taigi, kai bendras turtas įgytas vieno asmens vardu, siekiant jį pripažinti bendrąja daline nuosavybe, turi būti įrodyta buvus atitinkamą jungtinės veiklos susitarimą; tokiu atveju nepakanka įrodyti vien faktą, kad įsigyjant turtą buvo panaudotos ir antrojo asmens lėšos, kito asmens lėšų panaudojimas įgyjant turtą gali reikšti atlygintinę ar neatlygintinę finansinę paramą ar kt.
Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad butas ieškovės vardu buvo įgytas likus trims savaitėms iki santuokos įregistravimo. Ieškovė ir jos kviesti liudytojai teigė, kad butas pirktas tik už jos tėvų pinigus. Kasatorius, remdamasis netiesioginiais įrodymais, įrodinėjo, kad butas buvo nupirktas ir už jo tėvų pinigus, tačiau ne susitarimo įsigyti butą bendrąja daline nuosavybe faktą ir turinį; tuo tarpu aplinkybė, kad butas buvo įgytas vienos ieškovės vardu, nelaukiant santuokos įregistravimo, rodo, kad ji (jos tėvai) sąmoningai siekė išvengti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatoriaus pateiktų įrodymų nepakanka buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų duomenų apie savininką teisingumui paneigti ir faktui, kad butas buvo įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise, pripažinti. Kasatorius pagrįstai teigia, kad turto priklausymas bendrosios nuosavybės teise gali būti įrodytas ir nenuginčijus sandorio, kuriame įgijėju nurodytas vienas asmuo, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokiu atveju būtina įrodyti, jog sudarydamos sandorį šalys siekė įgyti turtą bendrosios nuosavybės teise, o tik vieno iš jų nurodymas įgyjamo turto savininku neatitiko tikrojo susitarimo turinio. Kasacinės instancijos teismas nenustatinėja faktų, t.y. įrodymų nerenka ir netiria, kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nevertindamas įrodymų, patvirtinančių jungtinės veiklos susitarimą, nepagrįsti. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė nuo kasacinio teismo praktikos – kasaciniame skunde remiamasi teismų praktikos nuostatomis dėl sugyventinių įgyto turto teisinio režimo, tuo tarpu šioje byloje nenustatyta, kad iki santuokos sudarymo šalis siejo tokio pobūdžio santykiai.
Dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe
Civilinio kodekso trečiosios knygos normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 25 straipsnio 1 dalis). Tiek pagal Santuokos ir šeimos kodeksą, tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) yra (buvo) įtvirtinta asmeninė sutuoktinių nuosavybė, turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas, paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas; taikydami naujojo Civilinio kodekso normas retroaktyviai (iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams) teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų - teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos, būtina atsižvelgti ir į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. v. Ž. Zopelis, bylos Nr. 3K-3-579/2002; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-208/2008).
CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas - įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama. Lietuvos Aukščiausiasis teismas formavo praktiką, kad turtas (daiktas), įgytas santuokos metu už vieno iš sutuoktinių lėšas, turėtas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine to sutuoktinio nuosavybe, jei sutuoktiniai nesusitarė kitaip, nepriklausomai nuo to, ar tas turtas naudojamas vieno iš sutuoktinių, ar bendroms sutuoktinių reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. E. K., bylos Nr. 3K-3-395/1999).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas šalims gyvenant santuokoje 1997 m. pabaigoje už lėšas, gautas pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini); šių aplinkybių kasatorius neginčija. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatorius buto pirkimui tik už ieškovės lėšas neprieštaravo, butas įgytas ieškovės vardu ir įregistruotas kaip jos, o ne kaip bendroji jungtinė nuosavybė, ir šiuo pagrindu pripažino, kad bendrosios jungtinės ginčo turto nuosavybės prezumpcija yra paneigta. Teismas kasatoriaus nurodytą aplinkybę, kad 2004 m. ieškinio pareiškime dėl santuokos nutraukimo ieškovė ginčo butą buvo įtraukusi į santuokoje įgyto turto sąrašą, vertino kitų bylos aplinkybių kontekste ir laikė, kad ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės nepakankamos išvadai, jog ieškovė butą laikė bendrąja jungtine nuosavybe. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad taip spręsdamas teismas nepažeidė aptartų įstatymo ir teismų praktikos nuostatų.
Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta įstatyminių pagrindų skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. Š. 56,05 Lt (penkiasdešimt šešis litus penkis centus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, valstybei.
Panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo į I. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)), gyvenančios (duomenys neskelbtini), vardu registruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo.
Nutarties nuorašą siųsti VĮ Registrų centras.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Sigita Rudėnaitė
Janina Stripeikienė
