Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

(S) Civilinė byla Nr. 3K-3-428/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

44.5.2.5; 44.2.4

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. L. ir atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais (per ilgas baudžiamasis procesas), atlyginimo. Ieškovui nuo 1997 m. iki 2004 m. buvo iškeltos trys baudžiamosios bylos ir pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Pagrindinėje baudžiamojoje byloje jam buvo pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio suklastojimo ir iš jos buvo išskirtos dar dvi baudžiamosios bylos; buvo priimtas nutarimas nušalinti jį bylos nagrinėjimo laikui nuo vyriausiojo inspektoriaus pareigų Vilniaus teritorinėje muitinėje; jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – namų areštas, vėliau – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismų nuosprendžiais ieškovas buvo išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką arba suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Ieškovas teigia, kad jis nepagrįstai buvo įtariamas ir kaltinamas sunkių nusikaltimų padarymu penkiose baudžiamosiose bylose, nepaisant to, kad nebuvo surinkta jokių įrodymų, kuriais galėtų būti grindžiami pateikti kaltinimai ir priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, baudžiamosios bylos buvo tirtos nepateisinamai ilgai (aštuonerius metus), pažeidžiant jo teisę į greitą ir teisingą teismą bei bylos išnagrinėjimą per protingą terminą, jis be jokio pagrindo buvęs nušalintas nuo tarnybos ilgesniam kaip aštuonerių metų laikotarpiui, taip pat nepagrįstai ilgai buvo paskirta kardomoji priemonė – areštas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų jis ir jo šeima patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalą. Nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu (nuo 1998 m. balandžio 28 d. iki 2006 m. balandžio 20 d.) jis negavo 148 492,31 Lt darbo užmokesčio. Nukentėjo jo reputacija, geras vardas, jis buvo pažemintas, neturėjo nuolatinių pajamų šeimai išlaikyti, negalėjo prisidėti prie vaikų auklėjimo, disponuoti šeimos turtu ir prisidėti prie jos gerovės. Per visą baudžiamojo persekiojimo laikotarpį jis jautė įtampą, stresą, nemigą, informacija apie tyrimą plačiai pasklido visuomenėje, pablogėjo jo santykiai su pažįstamais. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo – Lietuvos valstybės –148 492,31 Lt turtinės ir 600 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš Lietuvos valstybės ieškovui 148 492,31 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, atlygina visiškai valstybė, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Civilinė atsakomybė šiuo pagrindu atsiranda, jeigu konstatuojami neteisėti atitinkamų institucijų (pareigūnų) veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Neteisėti veiksmai reiškia atitinkamu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nuosprendžiu, nutartimi ir pan.) ar kito kompetentingo pareigūno įstatymų nustatyta tvarka nustatyti BPK ar ATPK pažeidimai, kuriuos padarė atitinkamų institucijų pareigūnai, priimdami sprendimą sulaikyti, suimti, nuteisti asmenį ir pan. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju baudžiamųjų bylų ikiteisminis tyrimas truko itin ilgą laiką (apie aštuonerius metus), tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia neteisėtų valstybės ir atitinkamų institucijų veiksmų dėl tokios ilgos tyrimo trukmės buvimo. Būtina įvertinti, ar egzistuoja neteisėti ir kalti atsakovo veiksmai, kurie lėmė itin ilgą ikiteisminių tyrimų trukmę. Nors baudžiamosios bylos savo apimtimi buvo itin didelės, sudėtingos, jose buvo didelis įtariamųjų bei kaltinamųjų skaičius, tirtos sudėtingos nusikalstamos veikos, procesai pasižymėjo tarptautiniu elementu renkant įrodymus ir pan., tačiau, nepaisant šių aplinkybių, iš baudžiamųjų bylų medžiagos matyti, kad atliekant ikiteisminius tyrimus su ieškovu baudžiamosiose bylose Nr. 1-21/2004 ir Nr. 1-13/2004 buvo atlikta tik dešimt procesinių veiksmų, baudžiamojoje byloje Nr. 1-0114/2005 – apie dvylika, t. y. vidutiniškai per metus apie du-tris procesinius veiksmus, o baudžiamojoje byloje Nr. 1-114/2005 1999-2000 m. ir 2002 m. buvo atlikta tik po vieną procesinį veiksmą, 2001 metais – neatlikta nė vieno procesinio veiksmo. Tai reiškia, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nebuvo pakankamai intensyvus, operatyvus, spartus ir nepažeidžiantis jo teisių. Ilga baudžiamojo tyrimo trukmė negali būti pateisinama tuo, kad tuo metu buvo atliekami procesiniai veiksmai su kitais asmenimis, skiriamos ekspertizės ir pan. Toks pernelyg ilgas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu reiškia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Ieškovo teisė į apsaugą nuo nepateisinamo ir nereikalingo delsimo buvo neleistinai pažeista. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovui taikytos procesinės prievartos ir kardomosios priemonės bei kiti procesiniai veiksmai atlikti pagal baudžiamojo procese procedūras, tuo metu pagrįstai įtariant jį kelių sunkių nusikaltimų padarymu, tikimybe, kad, neapribojus jo laisvės ar neatlikus tam tikrų prievartos priemonių, jis gali trukdyti nustatyti tiesą. Byloje nėra jokio procesinio sprendimo, konstatuojančio ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą, sulaikant ieškovą, taikant jam namų areštą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir pan. Ieškovas šių procesinių veiksmų baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta instancine tvarka neskundė. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų, taikant procesines prievartos ir kardomąsias priemones, o, nesant veiksmų neteisėtumo, negalimas ieškovo reikalavimo dėl tokiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo patenkinimas. Teismas, konstatavęs per ilgą ikiteisminio tyrimo trukmę, sprendė, kad ieškovo nušalinimo nuo pareigų terminas (nuo 1998 m. balandžio 23 d. iki 2006 m. balandžio 20 d.) buvo nepateisinamai ilgas ir tai tiesiogiai susiję su jo teisės į darbą pažeidimu bei kitų pamatinių žmogaus teisių ir pareigų pažeidimu. Aplinkybė, kad baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu dėl nusikaltimų buvo nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, rodo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepasinaudojo procesine galimybe išskirti bylą, perduoti ją teismui ir taip sudaryti sąlygas kuo trumpiau taikyti procesinę priemonę – ieškovo nušalinimą nuo pareigų. Teismas konstatavo, kad procesinės prievartos priemonės ieškovui buvo taikomos tokį ilgą laiką nepagrįstai ir neteisėtai, todėl valstybei atsirado pareiga atlyginti dėl to jam padarytą žalą. Teismas, konstatavęs nepateisinamai ilgą ieškovo nušalinimo nuo pareigų, taip pat visų ikiteisminių tyrimų trukmę bei teisės į operatyvų ir greitą bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą, sprendė, kad ieškovui turi būti priteista 148492,31 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinius skundus, 2009 m. gegužės 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: priteistą iš Lietuvos valstybės ieškovui turtinės žalos atlyginimą sumažino iki 60 000 Lt, neturtinės žalos atlyginimą – iki 20 000 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvadomis, kad ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu bei jo nušalinimo nuo pareigų trukmė buvo per ilga, todėl buvo pažeista jo teisė į apsaugą nuo nepagrįsto proceso delsimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nepateisinamai ilga baudžiamojo proceso trukmė pripažįstama žmogaus teisių pažeidimu, o tai ir reiškia valstybės institucijų, šiuo atveju ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų neteisėtumą. Ieškovo išteisinimo teisinis pagrindas gali turėti įtakos tik nustatant atlygintinos žalos dydį, tačiau negali būti pagrindas reikalavimą atmesti. Tačiau teisėjų kolegija sprendė, kad teismas neteisingai nustatė ieškovui priteistino turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydį. Iš byloje esančių pažymų matyti, kad nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu (nuo 1998 m. balandžio 28 d. iki 2006 m. balandžio 20 d.) ieškovas dirbo įvairiose įmonėse ir jam išmokėta 70 678 Lt darbo užmokesčio. Taigi, reali ieškovo patirta turtinė žala (negautas darbo užmokestis) yra apskaičiuoto, bet, nušalinus jį nuo pareigų, neišmokėto darbo užmokesčio ir jo gauto per nušalinimo laikotarpį darbo užmokesčio skirtumas, t. y. 77 814,70 Lt (148 492,86 Lt - 70 678 Lt). Byloje nustatyta, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas pagrįstai, esant duomenų, jog jis padarė nusikalstamą veiką, jis buvo teisėtai nušalintas nuo pareigų, tačiau nepateisinamai ilgai, todėl, atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovui priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas iki 60 000 Lt. Teismas taip pat ieškovui priteisė nepagrįstai didelį neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo vidutinis dydis yra apie 20 000 Lt, EŽTT – nuo 2000 eurų iki 40 000 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad pagrįstas ir protingas neturtinės žalos, kurią ieškovas patyrė dėl nepateisinamai ilgo baudžiamojo proceso ir nušalinimo nuo pareigų trukmės, būtų 20 000 Lt.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

I. Kasaciniu skundu ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovui priteistą turtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija sprendė, kad pagrindas sumažinti turtinės žalos atlyginimą yra tai, jog baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas pagrįstai, esant duomenų, kad ieškovas padarė nusikaltimą, ir kad nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu jis turėjo papildomų pajamų. Kasatoriaus nuomone, teisėjų kolegija, spręsdama turtinės žalos dydžio klausimą, neatsižvelgė į šias byloje nustatytas aplinkybes: 1) kad priverstinis nušalinimas nuo pareigų truko ilgą laiką (aštuonerius metus); 2) kad šiuo laikotarpiu kasatoriaus teisės buvo apribotos – jis negalėjo dirbti valstybės tarnyboje arba kito kvalifikuoto darbo; 3) kad šiuo laikotarpiu jo gautos pajamos buvo gerokai mažesnės, nei pajamos, kurias jis būtų gavęs dirbdamas valstybės tarnyboje. Teisėjų kolegija taip pat turėjo atsižvelgti ir į nepagrįstai iškeltų baudžiamųjų bylų kiekį, jų nagrinėjimo trukmę, kasatoriaus šeimines aplinkybes. Kasatoriaus nuomone, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, nebuvo jokio pagrindo mažinti turtinės žalos dydžio.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovui priteistą neturtinės žalos atlyginimą, šiuo klausimu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 3K-3-10/2006. Nepagrįsta teisėjų kolegijos išvada, kad ieškovui priteistas 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis ir neatitinka Lietuvos teismų ir EŽTT suformuotos praktikos. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, vadovavosi Lietuvos teismų ir EŽTT suformuotais šiuo klausimu principais ir kriterijais. Tuo tarpu teisėjų kolegijos sumažintas neturtinės žalos atlyginimas iki 20 000 Lt neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Neatsižvelgta į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas prašomas už aštuonerių metų trukmės neteisėtus pareigūnų veiksmus, dėl kurių kasatorius prarado karjeros galimybę ir atitinkamai didesnių pajamų, taip pat kad atsirado skaudžių pasekmių kasatoriaus šeimai. EŽTT, išnagrinėjęs analogišką situaciją (Šleževičius v. Lietuva, pareiškimo Nr. 55479/00), konstatavo, kad asmens teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką buvo pažeistas, t. y. ketverių metų proceso trukmę įvertino kaip akivaizdžiai per ilgą ir priteisė 30 000 Lt neturtinės žalos. Kasatoriaus atveju neteisėti pareigūnų veiksmai truko dvigubai ilgiau (8 metus), todėl akivaizdu, kad teisėjų kolegijos sprendimas yra ydingas, nes už dvigubai ilgesnę neteisėtų pareigūnų veiksmų trukmę jam priteistas gerokai mažesnis neturtinės žalos atlyginimas.

II. Kasaciniu skundu atsakovas – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra – prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 60 000 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, nukrypo nuo EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovui dalį turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, apsiribojo vieninteliu kriterijumi – per ilga ikiteisminio tyrimo institucijų ieškovo atžvilgiu atlikto tyrimo bei jo nušalinimo nuo pareigų trukme, o valstybės pareigą atlyginti žalą kildino iš CK 6.272 straipsnio 1 dalies nuostatų. Dėl to plačiau nepasisakė ir nevertino valstybės pareigūnų veiksmų, tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą. Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju, jeigu, taikant procesines prievartos ar kardomąsias priemones, buvo įvykdyti neteisėti veiksmai, kurie konstatuoti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamu procesiniu sprendimu. Taigi sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės, turi būti įvertinta atsakovo pareigūnų minėtų veiksmų atitiktis Baudžiamojo proceso kodekso normoms. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų, taikant procesines prievartos ir kardomąsias priemones, o, nesant veiksmų neteisėtumo, negalimas žalos atlyginimas. Teismas nustatė, kad procesinės prievartos priemonės ieškovui buvo paskirtos bei kiti procesiniai veiksmai buvo atlikti pagal įstatyme nustatytas procedūras, tuo metu pagrįstai įtariant jį kelių sunkių nusikaltimų padarymu, pagrindus tikimybe, kad, neapribojus laisvės ar neatlikus tam tikrų prievartos priemonių, jis gali trukdyti nustatyti tiesą. Teismas pažymėjo, kad šie veiksmai buvo grindžiami atitinkamų institucijų sprendimais, kurie nėra panaikinti. Baudžiamosiose bylose nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų skundęs jo atžvilgiu atliktus procesinius veiksmus baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra jokio procesinio sprendimo, konstatuojančio ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą sulaikant ieškovą, taikant nušalinimą nuo pareigų, namų areštą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Taigi prokuratūros veiksmai buvo teisėti, nes atlikti įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais. Procesiniai sprendimai, kuriais baudžiamosios bylos tyrimo metu buvo taikytos procesinės prievartos priemonės bei suvaržymai, instancine tvarka nebuvo panaikinti, todėl nėra pagrindo juos pripažinti neteisėtais. Nesant pareigūnų neteisėtų veiksmų, negalimas ir žalos atlyginimas.

2. Baudžiamojo proceso ilgumo pagrįstumas vertintinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir į EŽTT bylose suformuluotus kriterijus: bylos sudėtingumą ir pareiškėjo bei valdžios institucijų elgesį tiriant ir nagrinėjant bylą. Bylos sudėtingumas siejamas su klausimų ir nusikaltimų skaičiumi vienoje byloje, laiko ir atstumo nuotoliu tarp nagrinėjamų įvykių ar faktų teisminio proceso metu, kaltinamųjų bei liudytojų skaičiumi, tarptautiniu bylos elementu, bylų sujungimu, kitų asmenų intervencija į bylos nagrinėjimą, sudėtingomis laikomos bylos, kuriose tiriamos finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Tiriant baudžiamąją bylą Nr. 10-2-531-97 buvo paskirtos ir atliktos revizijos Muitinės departamente, Pasienio policijos departamente, Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, 39 bendrovėse, atlikta apie 200 rašysenos ekspertizių, dokumentų techninių ekspertizių, atliktos 4 kompiuterinės ekspertizės, atlikta apie 500 apklausų, apie 100 poėmių, išsiųsti 8 teisinės pagalbos pavedimai į užsienio valstybes, baudžiamojon atsakomybėn patraukti 68 asmenys, tiriama apie 40 fiktyvių įmonių, ilgai užtruko kaltinamųjų susipažinimas su bylos medžiaga, kaltinamieji nebendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo institucijomis, teikė ikiteisminio tyrimo institucijoms nepagrįstų prašymų, proceso metu keitė gynėjus. Ikiteisminis tyrimas byloje buvo intensyvus, operatyvus, koordinuotas, byla nebuvo grąžinta papildomam tyrimui atlikti. Laikotarpiai, kai byloje nebuvo atliekami procesiniai veiksmai, sudaro vos keletą dienų. Iš baudžiamosios bylos Nr. 10-2-531-97 išskirti trys ikiteisminiai tyrimai buvo operatyviai užbaigti ir perduoti teismams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovo baudžiamosios bylos proceso trukmė yra pateisinama jos sudėtingumu, didele apimtimi, įtariamųjų bei kaltinamųjų skaičiumi, nusikalstamos veikos pobūdžiu, tarptautinio elemento buvimu, renkant įrodymus, nesusiformavusia inkriminuojamų veikų teisinio vertinimo praktika, proceso dalyvių veiksmais (nepagristais prašymais, skundais ir pan.), dėl kurių taip pat užtruko proceso trukmė.

3. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Ta aplinkybė, kad ieškovas buvo išteisintas, nepreziumuoja visų jo atžvilgiu atliktų procesinių veiksmų neteisėtumo. Ieškovas buvo išteisintas ne reabilituojančiais pagrindais, o neįrodžius jo dalyvavimo, darant nusikalstamą veiką, dėl dalies kaltinimų jis buvo išteisintas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, tai reiškia, kad klausimas dėl jo kaltės nebuvo sprendžiamas. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų buvo galima manyti, kad ieškovas įvykdė nusikalstamą veiką. Teismai konstatavo, kad byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatytas faktas, jog muitinės pareigūnai, tarp jų ir ieškovas, įrašė dokumentuose tikrovės neatitinkančius duomenis, ir kad jų veiksmuose yra nusikaltimo valstybės tarnybai požymių. Dėl to darytina išvada, kad pats ieškovas atliko neteisėtus veiksmus (muitinės eksporto deklaracijose, padarydamas įrašus ir žymas, tariamai patvirtinančius krovinio ir transporto priemonių patikrinimą, eksporto procedūrų pabaigą), todėl turėtų būti taikoma CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostata, kad neteisėtų veiksmų dalyviui negali būti atlyginama žala, padaryta jo neteisėtais veiksmais. Be to, apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 60 000 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į EŽTT praktiką tokios kategorijos bylose, nes EŽTT už šešerių metų penkių mėnesių trukusį procesą asmeniui priteisė 2000 eurų neturtinės žalos (Kuvikas v. Lietuva, pareiškimo Nr.21837/02), už šešerių metų devynių mėnesių procesą – 2000 eurų neturtinės žalos (Simonavičius v. Lietuva, pareiškimo Nr. 37415/02). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai padarė išvadą, kad ieškovo nušalinimas nuo pareigų buvo teisėtas, todėl visiškai nesuprantamas sprendimas priteisti ieškovui turtinės žalos atlyginimą už visą nušalinimo nuo pareigų laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, nuo kurio momento nušalinimas nuo pareigų laikytinas nepagrįstai ilgu, o dėl neturtinės žalos priteisimo pasisakė tik formaliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo skundą atmesti. Atsiliepime pakartojami atsakovo kasacinio skundo argumentai, taip pat nurodoma, kad nepagrįstas skundo argumentas, jog ieškovas patyrė žalos dėl itin ilgai trukusių baudžiamųjų procesų. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos sudėtingumą, proceso eigą, atliktų procesinių veiksmų kiekį, konstatuotina, kad bylos tyrimo procesas buvo intensyvus ir nebuvo nepateisinamai ilgas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies aspektu. Ieškovas nuo pareigų buvo nušalintas esant įstatyme nurodytiems pagrindams, laikantis BPK reikalavimų. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad ieškovo reikalaujamą turtinės žalos atlyginimą sudaro viso nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu negautos pajamos. Žala turėtų būti atlyginama tik už tą laikotarpį, kuris pripažįstamas nepateisinamu delsimu. Tačiau ieškovas nenurodė, kokie ikiteisminio tyrimo etapai pripažintini nepateisinamu delsimu. Dėl to ieškovo reikalavimas atlyginti turtinę žalą proporcingai visam jo nušalinimo nuo pareigų laikotarpiui yra nepagrįstas bei neatitinkantis teisingo žalos atlyginimo principo. Ieškovas, prašydamas palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo jam priteista 50 000 Lt neturtinės žalos, reikalauja nepagrįstai didelės neturtinės žalos, kuri neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT bylose suformuotos šiuo klausimu praktikos.

Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Jame nurodoma, kad, konstatavus per ilgą ikiteisminio tyrimo institucijų atlikto tyrimo trukmę, iš esmės yra konstatuojami neteisėti pareigūnų veiksmai, nepaisant atskirų tyrimo metu atliktų veiksmų teisėtumo. Nustačius, kad dėl tokių neteisėtų veiksmų ieškovui buvo padaryta žala, atsiranda valstybės atsakomybė dėl tokios žalos atlyginimo. Nors ikiteisminis tyrimas buvo didelės apimties, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tyrimas ieškovo atžvilgiu nebuvo intensyvus, kad nenustatyta jokių ieškovo veiksmų, kurie būtų trukdę tyrimus, tokia ilga tyrimo trukmė negali būti pateisinama. Atsakovas nepagrįstai argumentuoja tuo, kad ieškovas buvo išteisintais ne reabilituojančiais pagrindais, o neįrodžius jo dalyvavimo darant nusikaltimą bei suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, todėl pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį jam, kaip neteisėtų veiksmų dalyviui, negali būti atlyginama žala. Šioje byloje nagrinėjamas žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmais, o ne ieškovo nusikalstamais veiksmais, atlyginimo klausimas. Ieškovo išteisinimo teisinis pagrindas gali turėti įtakos tik nustatant žalos dydį, tačiau negali būti pagrindas reikalavimą atmesti.

Atsiliepime į ieškovo ir atsakovo kasacinius skundus atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, atsakovo kasacinį skundą patenkinti. Jame nurodoma, kad pagrįstas atsakovo argumentas, jog ilga baudžiamojo proceso trukmė yra pateisinama, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai yra teisėti ir nėra pagrindo atlyginti ieškovui žalą. Ieškovo kasacinio skundo argumentai iš esmės susiję tik su žalos atlyginimo dydžiu, tai yra fakto klausimai, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra naudojami šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pargyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominiai veiksniai. Taigi turi būti atsižvelgta į visuotinai žinomą aplinkybę, kad valstybė šiuo metu patiria ekonominę bei finansinę krizę, t. y. valstybės turtinė padėtis yra sunki, todėl ieškovui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma – 20 000 Lt – yra adekvati ir atitinka teisingo žalos atlyginimo principą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartyje formuojama teisės taikymo praktika dėl teisės į žalos, padarytos nepateisinamai uždelstu bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

Valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą nuo kitų asmenų neteisėto kėsinimosi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai. Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje ypatinga reikšmė tenka žalos atlyginimo institutui. Vienas iš šiame institute nustatytų žalos atlyginimo atvejų yra specialiai reglamentuojamas žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, atlyginimas. Šios rūšies žalos atlyginimo institutas inter alia suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.272 straipsnyje nustatytos atsakomybės sąlygos už specialių subjektų padarytą žalą: ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo. Šios rūšies atsakomybės ypatumas (be jau nurodyto būtinumo nustatyta tvarka konstatuoti, kad pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir asmuo dėl to patyrė žalą) yra tas, kad žala atlyginama nepriklausomai nuo to, ar nustatyta atitinkamo pareigūno kaltė. Prievolė atlyginti žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų kyla konstatavus neteisėtus veiksmus (deliktinė atsakomybė), todėl svarbu nustatyti, kokie veiksmai pripažintini neteisėtais, kokie neteisėtumo konstatavimo kriterijai. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje išvardyti veiksmai, kurie gali būti pripažinti neteisėtais. Toks išvardijimas reiškia, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas prievolę atlyginti tokio pobūdžio žalą, netaikė bendrosios taisyklės, kad kiekvienas teisei priešingas veiksmas, padaręs kam nors žalą, sukuria prievolę ją atlyginti. Įstatymų leidėjo diskreciją reglamentuoti nagrinėjamus santykius analizavo Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo 3, 5 punktuose pažymėjęs, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, ši diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį sąrašą atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-7-7/2007).

Taikant nurodytas teisės aiškinimo taisykles šios bylos kontekste, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų, taikant procesines prievartos ir kardomąsias priemones, o, nesant veiksmų neteisėtumo, negalimas ieškovo reikalavimo dėl tokiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo patenkinimas. Teismas atmetė ieškovo teiginį, kad jo išteisinimas, baudžiamųjų bylų nutraukimas ir kaltumo konstatavimo nebuvimas reiškia, jog nebuvo pagrindo taikyti ir procesinių prievartos priemonių. Teismas nustatė, kad procesinės prievartos priemonės ieškovui buvo paskirtos bei kiti procesiniai veiksmai buvo atlikti pagal įstatyme nustatytas procedūras, tuo metu pagrįstai įtariant ieškovą kelių sunkių nusikaltimų padarymu, pagrindus tikimybe, kad, neapribojus laisvės ar neatlikus tam tikrų prievartos priemonių, ieškovas gali trukdyti nustatyti tiesą. Šie veiksmai buvo grindžiami atitinkamų institucijų sprendimais, kurie nėra panaikinti. Dėl šių pirmosios instancijos teismo išvadų bei nustatytų aplinkybių pagrįstumo ieškovas apeliacinio skundo nepadavė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų kasaciniais skundais skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Nesant pareigūnų veiksmų neteisėtumo dėl CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų, negalimas ir žalos atlyginimas.

Tačiau atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo 3, 5 punktuose nurodytus išaiškinimus, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos teisinę sistemą sudaro ne tik nacionaliniai teisės aktai, bet ir tarptautinės sutartys, kuriose Lietuvos Respublika įsipareigojo užtikrinti tam tikrų teisių ir interesų apsaugą, o juos pažeidžiančius veiksmus vertinti kaip pažeidimą, kasacinis teismas konstatuoja, kad tais atvejais, kai asmuo nurodo galimus neteisėtus pareigūnų veiksmus, kurie nenustatyti specialiose pareigūnų atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose, teismai vertina pateiktus faktus apie galimus pažeidimus bendrųjų teisės principų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) ir tarptautinių susitarimų kontekste. Teisinis reglamentavimas, kai tam tikrų institucijų ar pareigūnų veiksmai neįvardijami kaip galimas pagrindas atsakomybei atsirasti, negali paneigti asmens teisės reikalauti žalos atlyginimo, jeigu tokia žala atitinkamais veiksmais buvo padaryta. Asmeniui nurodžius faktinį reikalavimo pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teismas, nagrinėdamas bylą, teisinį santykį kvalifikuoja ex officio. Tais atvejais, kai nacionalinė teisė nereglamentuoja valstybės atsakomybės už tam tikrus pažeidimus, teismas valstybės atsakomybę nustato, vadovaudamasis tarptautinėmis sutartimis kaip nacionalinės teisės sistemos dalimi (Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga klausimus, susijusius su asmeniui pareikštu kaltinimu, išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką. Konvencijos nuostatos aiškinamos ir taikomos remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (Konvencijos 19, 32 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-7-7/2007).

Pažymėtina, kad dėl Konvencijos taikymo, sprendžiant pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimus, aspekto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nuosekliai formuojama ilgą laiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pasisakė dėl teisės į valstybės institucijų pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimą 2003 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. B. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra, bylos Nr. 3K-3-895/2003, kurioje pažymėjo, kad procesinio veiksmo teisėtumas pagal nacionalinę teisę savaime nereiškia jo teisėtumo pagal Konvencijos nuostatas.

Esant tokiam civilinės atsakomybės reglamentavimui, kai valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, apsiriboja CK 6.272 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ir pripažįstant, jog toks reglamentavimas neatitinka Konstitucijos nuostatų dėl Lietuvos Respublikos teisinės sistemos sandaros, atsižvelgiant į tai, jog CK 6.272 straipsnyje reglamentuojama civilinė atsakomybė už ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmais padarytą žalą, t. y. už teisių pažeidimus, panašius į nurodytus Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, tai, sprendžiant klausimą dėl šiais pažeidimais padarytos žalos atlyginimo, taikytina įstatymo analogija – CK 6.272 straipsnio nuostatos (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-7-7/2007).

Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje užtikrintos asmens teisės į įmanomai trumpiausią bylos išnagrinėjimo laiką

Europos Žmogaus Teisių Teismas procesą vertina kaip jo stadijų visumą, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialios kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki sprendimo procese priėmimo (Europos Žmogaus Teisių Teisme išnagrinėta (toliau – EŽTT) byla Šleževičius prieš Lietuvą). Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą. Teismas, spręsdamas, ar buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpą procesą, bei vertindamas, ar proceso trukmė atitiko Konvencijos reikalavimus, turi atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotus kriterijus. Tačiau konkrečios bylos aplinkybės, faktų gausa bei įvairovė, galimos jų kombinacijos lemia teismo diskrecijos ribas konkrečiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-7-7/2007). Asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesą suponuoja valstybės atitinkamų institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Proceso delsimu gali būti apibūdinamas toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga, pvz., kai per ilgai atliekamos ekspertizės (EŽTT byla Girdauskas prieš Lietuvą). Situacija, kai baudžiamoje byloje ilgesnį laiką neatliekami jokie procesiniai veiksmai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje vadinama sunkiausia procesinio delsimo forma (EŽTT byla Schumacher prieš Liuksemburgą).

Nagrinėjamoje byloje kasatorius teigia, kad proceso trukmė pateisinama bylos sudėtingumu ir tokiam argumentui patvirtinti nurodė įtariamųjų bei kaltinamųjų skaičių, nusikalstamos veikos pobūdį, bylos apimtį, tarptautinio elemento buvimą renkant įrodymus, neaiškią inkriminuojamų veikų teisinio vertinimo praktiką.

Pažymėtina, kad, vertinant bylos sudėtingumą, reikšmingi visi jo aspektai, nes sudėtingumas gali būti susijęs tiek su fakto, tiek su teisės klausimais. Galima atsižvelgti ir į faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdį, galimą atliktų nusikalstamų veikų skaičių, įrodymų kiekį ir jų rinkimo sudėtingumą. Teisiniai bylos aspektai, kurie lemtų bylos sudėtingumą, taip pat gali būti įvairūs: teisės aktų pakeitimai, teisinių klausimų sudėtingumas, turintis reikšmės vertinant pareigūnų darbo byloje apimtį, proceso eigai turintis įtakos kelių bylų procesų tarpusavio ryšys, bylų sujungimas ir kita. Paprastai sudėtingomis laikomos bylos, kuriose tiriamos finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos (EŽTT bylos Wejrup prieš Daniją, Meilus prieš Lietuvą ir kt.). Nagrinėjamoje byloje pateikti faktai apie tyrimą dėl sunkių (finansinių) nusikaltimų, siekiant išaiškinti visus kaltus asmenis, nustatyti nusikaltimo padarymo mechanizmą, kitas bylai reikšmingas aplinkybes byloje buvo nustatinėjami ir apklausti liudytojai, išreikalauti ir tirti didelės apimties įvairaus pobūdžio dokumentai, kreiptasi dėl teisinės pagalbos į kitų valstybių kompetentingas institucijas. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos sudėtingumą faktų aspektu, laikėsi įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai), o būtent šių teisės taikymo taisyklių laikymosi aspektas yra nagrinėjimo kasaciniame teisme dalykas (CPK 346 straipsnio 2 dalis), ir padarė pagrįstą išvadą, jog tyrimas G. Lauraičio atžvilgiu nebuvo intensyvus. Asmens teisės į įmanomai trumpesnį procesą užtikrinimo aspektu tai vertintina ir kaip nepagrįstas pasyvumas (neveikimas), todėl pagrįstai pripažinta per ilga ikiteisminių institucijų tyrimo trukmė ieškovo atžvilgiu ir dėl to konstatuoti neteisėti pareigūnų veiksmai, nepaisant atskirų tyrimo metu atliktų veiksmų teisėtumo.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos samprata. Kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai, žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Tais atvejais, kai asmuo dėl patirtų jo teisių suvaržymų patiria nuostolių negavęs pajamų iš savo veiklos, jis turi teisę reikalauti negautos naudos kaip netiesioginių nuostolių.

Ieškovas nuo 1998 m. balandžio 28 d. iki 2006 m. balandžio 20 d. buvo nušalintas nuo pareigų, todėl negavo 148 492,31 Lt darbo užmokesčio.

Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą dėl asmens teisės į įmanomai trumpesnį procesą pažeidimo, asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-7-7/2007).

Ieškovo nušalinimo nuo pareigų padariniai nėra nulemti vien nepateisinamai ilgo baudžiamojo proceso. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. birželio 3 d. nuosprendžiu nustatyti nusikaltimo valstybės tarnybai požymiai, tačiau suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminui ieškovas išteisintas nesprendžiant jo kaltumo klausimo. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ieškovui pagal BK 289 straipsnio 2 dalį baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Pagal BK 18 straipsnio 6 dalį, 16 straipsnio 2 dalį bei 274 straipsnio 3 dalį G. L. išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. birželio 5 d. nuosprendžiu yra nustatyta, kad G. L. įrašė tikrinęs muitinės deklaracijose transporto priemones ir krovinius, o jo įrašyti muitinės deklaracijose prekių eksportą patvirtinantys duomenys sudarė prielaidas kitiems asmenims neteisėtai sukčiavimo būdu užvaldyti PVM (T. 1, b. l. 213)

Taigi esant duomenų, kad ieškovas įvykdė nusikalstamų veikų, dėl to pagrįstai pradėtas baudžiamasis persekiojimas ir ieškovas teisėtai nušalintas nuo pareigų, kasacinis teismas konstatuoja, kad per ilgo ikiteisminio tyrimo padariniai darbo santykiams negali būti vertinami per visą nušalinimo laikotarpį negauto atlyginimo dydžiu, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai reikalaujamą negautų pajamų sumą mažino ne tik per nušalinimo nuo pareigų laikotarpį ieškovo uždirbta pinigų suma, bet ir dar 17 814,70 Lt ir priteisė 60 000 Lt negautų pajamų (CK 6.249 straipsnis).

Ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį (CK 6.250 straipsnis) – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 3 dalies ir 7 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatuojamosios dalies II.7 punktas). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Apeliacinės instancijos teismas pagal konstatuotą byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą bei ginamų vertybių specifiką neturtinės žalos dydį nustatydamas 20 000 Lt pripažino, kad žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka nurodytus principus.

Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo maksimų turinys formuojamas ne tik objektyviojo jų suvokimo, kaip tam tikrų definicijų, pagrindu, bet ir vertinamųjų jų elementų atskleidimu remiantis teismų praktika konkrečiose bylose. Šiame kontekste, kai teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio vertinama bylose, kuriose konstatuoti pažeidimai tik dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis), itin svarbu atsižvelgti tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo praktiką tokiose bylose, tiek į EŽTT praktiką tokiose bylose prieš Lietuvą: Šleževičius prieš Lietuvą (no. 55479/00, judgment of 13 November 2000), kur 30 000 Lt neturtinės žalos priteisimą lėmė išskirtinės aplinkybės; Meilus prieš Lietuvą (no. 53161/99, judgment of 6 November 2003) - priteista neturtinė žala – 5000 eurų; Girdauskas prieš Lietuvą (no. 70661/01, judgment of 11 December 2003) - priteista neturtinė žala 4000 eurų; Kuvikas prieš Lietuvą (no. 21837/02, judgment of 27 June 2006) - priteista neturtinė žala 2000 eurų; Simonavičius prieš Lietuvą (no. 37415/02, judgment of 27 June 2006) - priteista neturtinė žala (dėl pirmojo proceso etapo) 2000 eurų; Jakumas prieš Lietuvą (no. 6924/02, judgment of 18 July 2006) - priteista neturtinė žala 1000 eurų; Gečas prieš Lietuvą (no. 418/04, judgment of 17 July 2007) – 900 eurų. Teismas priteisdamas neturtinę žalą pažymėjo, kad dalis delsimų priskirtini pareiškėjo advokatui; Norkūnas prieš Lietuvą (no. 302/05, judgment of 20 January 20) - priteista neturtinė žala – 2000 eurų.

Įvertindamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-196/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-7-7/2007) ir EŽTT praktiką tokiose bylose prieš Lietuvą, kasacinis teismas konstatuoja, kad 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl šios dalies paliekama nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Gražina Davidonienė

Gintaras Kryževičius