Administracinė byla Nr. I1-1756-811/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00827-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 16 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė
sekretoriaujant Daliai Kalantienei,
dalyvaujant pareiškėjui S. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
nustatė:
pareiškėjas S. N. Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde, kurį patikslino, prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – Tarnyba), 4 800 Eur neturinę žalą už 4 metus (už 1 mėn. po 100 Eur) (b. l. 1-5, 25-27).
Paaiškina, kad Tarnybos ir Alytaus kalėjimo (toliau – Kalėjimas) pareigūnai atsisakė jį perkelti į lengvąją grupę. Teigia kreipęs į Kalėjimo viršininką ir į Tarnybą. Nurodo atitinkantis visus kriterijus, taikomus lengvajai grupei, t. y. dirba jau apie 10 metų elektriku, teikia išlaikymą savo vaikams, lanko visas nurodytas programas – „Anoniminių alkoholikų“ draugijos ir profesinių mokyklų pykčio, agresijos, trumpalaikių sprendimų ir elgesio pokyčių programas, įgijo dvi specialybes, neturi nuobaudų, bendrauja su artimaisiais, dalyvauja viešuosiuose ir sporto renginiuose. Teigia, kad Kalėjimo pareigūnai, t. y. vertintojai, pareiškėjui nurodė, kad jo rizikos balas yra vidutinis ir nemažėja, todėl neskiria jam lengvosios grupės. Pareigūnų manymu, pareiškėjas nemoka pinigų dėl žalos atlyginimo antstoliams. Pareiškėjas teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą (toliau – BVK), Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą pirmenybė teikiama išlaikymui mokėti, bet ne žalai atlyginti. Tuo pačiu nurodo neturintis galimybės atlyginti žalą, kadangi uždirba tik 153,85 Eur, privalo išlaikyti ir katiną, įsigyti švaros ir higienos priemonių, vaisių, daržovių, vitaminų, rūkalų, o parduotuvėje tai labai brangu. Teigia, kad pilnai nuteistųjų neišlaiko, neduoda jiems pinigų iš asmeninės sąskaitos.
Pareiškėjo teigimu, jam raštišku paprašius, Kalėjimo pareigūnė išdavė jo 2016 m., 2023 m. ir 2024 m. rizikos balų lentelę, tačiau be štampų, datų ir parašų. Teigia, kad pareigūnė atsisakė tą padaryti. Mano, kad tai rodo, jog Kalėjimo pareigūnai dirba aplaidžiai ir kratosi atsakomybės.
Paaiškina, kad lengvojoje grupėje yra geresnės sąlygos – galimybės apsipirkti parduotuvėje, skambinti kasdien, galima turėti daugiau aparatūros. Pareiškėjas nurodo, kad jis dirba, jo elgesys nepriekaištingas, tačiau nežino ir nesupranta, kodėl Kalėjimas nesuteikia jam geresnių sąlygų. Teigia, kad tiek Tarnyba, tiek Kalėjimas identiškai atsako pareiškėjui į jo skundus, nors pareigūnai patys reikalauja, kad nuteistieji lankytų programas, mokytųsi, dirbtų, eitų pas psichologus, į viešuosius ir sporto renginius, tik tada jie būtų perkelti į lengvąją grupę. Pareiškėjas mano, kad yra žeminamas ir diskriminuojamas prieš visus kitus kalinius ir draugus, iš pareiškėjo juokiasi ir šaiposi tiek nuteistieji, tiek Kalėjimo pareigūnai, nes jis neperkeliamas į lengvąją grupę. Nurodo, kad jeigu nuteistasis neturi nuobaudų ir dirba ar užsiima kažkokia veiklą bent 3 ar 6 mėn., jis automatiškai perkeliamas į lengvąją grupę. Nors pareigūnai žada, tačiau pareiškėjo į lengvąją grupę neperkelia, meluoja, kad nebėra balų sistemos.
Pareiškėjas nurodo, kad per 4 metus lengvojoje grupėje iš savo atlyginimo po 100 Eur galėjo skirti maistui, kurį reikia kepti ir virti, t. y. kiaušiniams, miltams, uogienei, medui, kotletams, žuvies patiekalams, makaronams ir kruopoms, tačiau, būdamas paprastojoje grupėje, pareiškėjas negali įsigyti virti ir kepti skirtų maisto produktų. Be to teigia, kad lengvojoje grupėje galima turėti kompiuterį ir žaidimo konsoles, skambinti kiekvieną dieną artimiesiems, todėl jis būtų galėjęs labiau palaikyti ryšius su artimaisiais ir draugais.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 30-35).
Nurodo, kad pareiškėjas Kalėjime bausmę atlieka periodiškai nuo 2016-01-21 iki skundo padavimo teismui dienos. Bausmę atlieka pusiau atviro tipo paprastosios grupės sąlygomis.
Paaiškina, kad Kalėjimo administracija gavo ir išnagrinėjo pareiškėjo 2024-01-10 prašymą Nr. NPS-18-898 perkelti jį iš paprastosios grupės į lengvąją, į kurį pareiškėjui atsakyta 2024- 02-19 raštu Nr. SN-18-308 ir pranešta, jog negalima pagrįstai teigti, kad jis daro pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kaip numatyta BVK 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Vadovaujasi BVK 36 straipsnio 1 dalies 1-6 punktais ir teigia, kad 2024-02-15 atliktas pakartotinis pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nurodo, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nustatoma, kai nuteistasis atitinka visus žemiau išvardintus orientacinius kriterijus: 1) geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į kriminogeninių poreikių mažinimą ir apsauginių veiksnių stiprinimą, geba įvertinti taikomų priemonių asmeninį poveikį ir naudą; 2) nekelia didelės žalos rizikos ar grėsmės sau ir kitiems, nuteistojo keliama didelės žalos rizika žema arba vidutinė; 3) turi teigiamas nuostatas į darbinę veiklą; 4) siekia atlyginti ar pašalinti žalą nukentėjusiems (vertinamas ne formalus žalos atlyginimo faktas, o nuostata į žalos atlyginimą ir pašalinimą); 5) elgiasi nepriekaištingai. Įvertinus numatytus atitikties kriterijus, nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ketvirtojo pažangos kriterijaus, kadangi atlyginti žalą nukentėjusiems jis susirūpino tik pastaruoju metu, nors žala priteista dar 2015 m., savanoriškai sumokėta vienkartinė 10 Eur įmoka nukentėjusiems šiuo metu neleidžia objektyviai teigti, jog jis siekia atlyginti žalą. Siekį ir nuostatą į žalos atlyginimą objektyviai bus galima įvertinti tik ateityje, jeigu pareiškėjas reguliariai mokės įmokas žalai atlyginti.
Paaiškina, kad Kalėjimo administracija gavo ir pareiškėjo 2024-02-19 skundą (reg. Nr. NPS-18 -4269) dėl Resocializacijos skyriaus vyresniojo specialisto vertintojo M. L., atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo ir žalos nukentėjusiesiems atlyginimo, į kurį atsakė 2024-02-27 raštu Nr. SN-18-360, skundą pripažinus nepagrįstu. Nusikalstamo elgesio rizika nuteistiems asmenims vertinama taikant Tarnybos direktoriaus (iki 2023-01-01 – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius) 2012-06-25 įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ (toliau – Įsakymas) aprobuotas metodikas, tuo pačiu ir teisės pažeidėjo įvertinimo sistemą OASys (ang. OASys The Offender Assessment System). Atkreipia dėmesį, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo paskirtis, vadovaujantis Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys vadovu yra „įvertinti, kiek tikėtina, kad teisės pažeidėjas bus pakartotinai nuteistas; nustatyti ir klasifikuoti rizikos veiksnius, susijusius su teisės pažeidimu, įtraukiant ir pagrindinius asmenybės bruožus, ir pažintinės veiklos ir elgesio problemas” ir kt. Specialistai, nustatydami pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vertina veiksnius, kurie nustatyti tiriant pareiškėjo teisės pažeidimų istoriją, gyvenimo sąlygas, išsilavinimą, mokymąsi, galimybę įsidarbinti, gebėjimus tvarkyti lėšas, socialinius ryšius, pareiškėjo gyvenimo stilių ir draugus, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, emocinę gerovę, nuostatas bei mąstymą ir elgesį, kurie gali ateityje aktyvuoti pareiškėjo nusikalstam elgesį. Paaiškina, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, taikant OASys metodiką, skaitinė išraiška susideda iš įvertintų statinių veiksnių, kurie apima praeityje įvykusius ir dėl to nekintamus, su nusikalstamu elgesiu sietinus reiškinius bei faktus (pvz., kriminaline? istorija). Šie veiksniai gyvenimo eigoje nemažėja, gali tik didėti, jei asmuo yra pakartotinai nuteisiamas ir pan. Taip pat dinaminių veiksnių, kurie apima tiek socialinius, finansinius, tiek ir asmenybinius poreikius, net ir tam tikrus asmens praeities faktus ir patirtis, kurie kai kuriais atvejais gali išlikti rizikos veiksniais visą asmens gyvenimą (pavyzdžiui, priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo; smurtinio elgesio atvejai; savęs žalojimo patirtis, mokyklos nelankymas praeityje ir pan.). Kai kurie dinaminių veiksnių įverčiai gali mažėti, jei yra dedamos pastangos ir keičiasi konkretūs veiksmai (pvz., asmuo neturėjo pagrindinio išsilavinimo, tačiau jį įgijo; dengia priteistus ieškinius; neturėjo darbinės patirties, tačiau įsidarbino įstaigoje ir pan.). Pareiškėjo jam atliekant bausmę nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai atlikti tris kartus: 2016-06-18 – nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2023-03-31 – nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, 2024-02-15- taip pat nustatyta vidutinė rizika. Resocializacijos skyriaus vyresnysis specialistas M. L. 2024-02-23 pažymoje Nr. RV-18-795 nurodė, kad nuosprendžiais, pagal kuriuos pareiškėjas šiuo metu atlieka bausmę, yra priteista didesnė, nei 13 000 Eur žala nukentėjusiesiems, kurią jam rekomendavo pradėti atlyginti savanoriškai. Rekomenduota aktyviau spręsti žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimą.
Teigia, kad dėl Kalėjimo viršininko 2024-02-27 rašto Nr. SN-18-360 ir 2024-02-19 rašto Nr. SN-18-308 pareiškėjas pateikė skundą Tarnybos direktoriui (registruotas 2024-03-13, Nr. 2G-614). Pažymi, kad sąvoka „pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką“ įtvirtinta BVK 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte kaip sąlyga perkelti nuteistąjį iš paprastosios grupės į lengvąją. Nurodo, kad Kalėjimo darbuotojai, atlikdami tarnybines pareigas, nėra iš anksto ar asmeniškai nusistatę nei prieš pareiškėją, nei prieš bet kurį kitą nuteistąjį, savo pareigas atlieka dorai bei atsakingai, todėl nėra priežasčių teigti, kad, nesuteikdami lengvos grupės, Kalėjimo darbuotojai jį diskriminuoja. Tarnybos darbuotojai laikosi BVK reikalavimų ir vadovaujasi BVK 4 straipsnio 1 dalies principais.
Tuo pačiu mano, kad Kalėjimo viršininko 2024-02-19 raštas Nr. SN-18-308 ir 2024-02-27 raštas Nr. SN-18-360 yra išsamūs, teisėti ir pagrįsti. Pažymi, kad Tarnyba atsakydama į pareiškėjo 2024-03-18 skundą Nr. 2G-614, 2024-04-02 rašte Nr. 2S-1534 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ paaiškino pareiškėjui, BVK 100 straipsnio 2 dalies nuostatą kad šis sprendimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Regionų administracini teismo Kauno rūmams, tačiau pareiškėjas praleido apskundimo terminą (atsakymas pareiškėjui įteiktas 2024-04-04).
Vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT), Konstitucinio Teismo bei Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktika ir teigia, kad apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir (arba) neveikimo ir atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą, nepagrindė prašomos priteisti 4 800 Eur neturtinės žalos, nenurodė jokių duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo realiai pažeistos jo teisės, nepateikė ir duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl jo kalinimo sąlygų neigiamo poveikio mastą ir intensyvumą.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą iš esmės jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad žalą prašo priteisti už keturis metus iki skundo padavimo teismui dienos. Byloje esančių raštų atskiroje byloje neskundė – manė, kad juos yra apskundęs šioje byloje.
konstatuoja:
ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikotarpyje iki skundo pateikimo dienos, t. y. 2024-05-14, patirtos 4 800 Eur neturinės žalos atlyginimo – pareiškėjas prašo priteisti žalą už 4 metus (po 100 Eur kas mėnesį).
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 39 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama CK ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.250 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas patirtą neturtinę žalą sieja su pareigūnų neveikimu neperkeliant pareiškėjo iš paprastosios grupės į lengvąją.
Pareiškėjo prašymai šiuo klausimu išnagrinėti Kalėjimo 2024-02-19 sprendimu Nr. SN-18-308 „Dėl perkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją grupę“, Kalėjimo 2024-02-27 sprendimu Nr. SN-18-360 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir Tarnybos 2024-04-02 sprendimu Nr. 2S-1534 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – Sprendimai), kuriais atsisakyta perkelti pareiškėją iš paprastosios grupės į lengvąją (b. l. 40-78).
Regionų administracinio teismo 2024-05-22 nutartyje pareiškėjui buvo išaiškinta jo teisė skųsti Kalėjimo 2024-02-27 raštą Nr. SN-18-360 ir Tarnybos 2024-04-02 sprendimą Nr. 2S-1534, galimybė atnaujinti terminą skundui dėl šių sprendimų paduoti, teismui padarius išvadą, kad iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas su minėtais sprendimais nesutinka (b. l. 16-18). Pareiškėjas pateikė skundo patikslinimą (b. l. 25-27), tačiau ginčo dėl šių sprendimu nekėlė, jokio reikalavimo, išskyrus reikalavimą priteisti 4 800 Eur neturtinę žalą, nereiškė, todėl negalėjo pagrįstai tikėtis, kad teismas suformuluos už jį skundo dalyką, kurį po to ir išnagrinės.
Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-1355/2010, 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-525-1953/2013, 2017 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNDYtNjAyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-246-602/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-246-602/2017">A-246-602/2017</a>, 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A- 3122-520/2019).
Pažymėtina tai, kad nei kitose bylose, nei šioje viešojo administravimo subjektų Sprendimai dėl pareiškėjo neperkėlimo iš paprastosios į lengvąją grupę nėra ginčijami, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, veiksmų.
Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nesant neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos) teismas plačiau nepasisako, nes nagrinėjamuoju atveju tokių sąlygų vertinimas yra beprasmis.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 4 800 Eur neturtinės žalos dėl jo neperkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją, negali būti tenkinamas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 – 134 straipsniais teismas
nusprendžia:
pareiškėjo S. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėja Violeta Petkevičienė
