Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI2-821-1161/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09121-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės – Biekšės, Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo N. J., dėl sprendimo panaikinimo,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Diena Media News“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: (1) patenkinti skundą ir panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir ŽEIT) 2023-09-28 sprendimo Nr. SPR-194 Dėl publikacijoje „Akibrokštas: Kauno paraišką UNESCO apskundė savas“ (www.kaunodiena.lt, 2022-12-10) ir komentaruose paskelbtos informacijos“ (SK-286, 2022) (toliau – ir Sprendimas) 2-ąją dalį „pareikšti papeikimą asmens duomenų valdytojui (tvarkytojui) Pareiškėjai dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (f) punkto pažeidimo“; (2) priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Paaiškina, kad pareiškėja nesutinka, kad ji gali būti pripažinta atsakinga už galimą asmens duomenų tvarkymo pažeidimą, kai asmens duomenys paskelbiami internetiniuose komentaruose, kuriuos skelbia ne pareiškėja, o tretieji asmenys.

Pareiškėja akcentuoja, kad, kaip teisingai nurodyta ŽEIT Sprendime, pareiškėja nėra ginčo komentarų autorė, ne pareiškėja paskelbė trečiojo asmens duomenis. Pareiškėjos įsitikinimu, vien tik aplinkybė, kad pareiškėja suteikia platformą portalo lankytojams skelbti savo informaciją, nepaverčia pareiškėjos asmens duomenų valdytoja, kiek tai susiję su trečiųjų asmenų komentaruose paskelbta informacija. Traktuojant priešingai, ŽEIT siekia perkelti pareiškėjai atsakomybę už trečiųjų asmenų galimai neteisėtus veiksmus. Pažymi, kad toks atsakomybės perkėlimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatų. Civilinė atsakomybė kyla tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakomybė, kylanti tais atvejais, kai nėra žalą padariusio asmens kaltės, deliktų teisėje vadinama griežtąja. Šios doktrinos tikslas – užtikrinti socialinį teisingumą ir sulaikyti potencialius pažeidėjus nuo beatodairiško elgesio bei galimų nuostolių, priverčiant juos būti kur kas apdairesnius negu kalte pagrįstos atsakomybės atveju ir imtis visų įmanomų atsargumo priemonių. Dėl šios priežasties griežtajai deliktinei atsakomybei pirmenybė teikiama, kai dėl tam tikros veiklos patiriami nuostoliai negali būti pašalinti arba sumažinti laikantis reikiamo atsargumo. Tai reiškia, kad griežtoji deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai veikla yra neįprastai pavojinga. Pabrėžia, kad asmens duomenų tvarkymas nepatenka į netiesioginės civilinės atsakomybės sritį ir pareiškėja negali būti pripažinta atsakinga už trečiųjų asmenų galimai padarytą asmens duomenų tvarkymo pažeidimą.

Pažymi, kad pareiškėja portale www.kauno.diena.lt yra paskelbusi įspėjimą portalo lankytojams, kad: „Portale draudžiama: 1. Skelbti informaciją, kurioje kurstoma tautinė, rasinė, religinė, socialinė bei lyčių neapykanta. 2. Platinti, propaguoti ar reklamuoti smurtą, pornografiją, seksualines paslaugas, narkotines ar psichotropines medžiagas bei skleisti kitą teisės aktams prieštaraujančią informaciją. 3. Platinti, skleisti informaciją, kuri: a) šmeižtų, įžeistų žmogų, žemintų jo garbę ir orumą; b) pažeistų bet kuriuos kitus Lietuvos Respublikos įstatymus bei tarptautinius susitarimus; c) pažeistų bet kokias autorines teises, prekinius ženklus arba patentus. 4. Vartoti grubias, necenzūrines frazes ir įžeidinėti bet kokiu pavidalu. 5. Šiukšlinti, t. y. naudoti „SPAM'ą" (Stupid Pointless Annoying Material/Message)“. Taigi, pareiškėja elgėsi pakankamai rūpestingai ir atsakingai: asmens duomenų valdytojai (komentarų autoriai) yra įspėti, kad skelbdami komentarus turi laikytis visų teisės aktų reikalavimų, tarp kurių patenka ir privatumą reglamentuojantys teisės aktai.

Teigia, kad ŽEIT savo Sprendimą, kuriuo Pareiškėjai skyrė papeikimą už asmens duomenų tvarkymo pažeidimą, iš esmės grindžia EŽTT 2015-06-16 sprendimu byloje Delfi prieš Estiją, pareiškimo Nr. 64569/09. Pažymi, kad minėtoje byloje nebuvo nagrinėjami asmens duomenų tvarkymo klausimai. Šiuo sprendimu Delfi buvo įpareigotas pašalinti ne visus be išimties netinkamus komentarus, bet tuos, kurių turinys aiškiai ir atvirai kurstė neapykantą bei skatino smurtą ar susidorojimą su asmeniu ir tai buvo suprantama bet kuriam protingam skaitytojui. Tuo tarpu komentarai, kuriuose vienaip ar kitaip atskleidžiami asmens duomenys, automatiškai nepatenka į draudžiamos skelbti informacijos sritį, kiekvienam komentarui reikalinga individuali analizė, kuri objektyviai negali būti atliekama automatinėmis priemonėmis. Tai patvirtina ir faktas, kad Sprendime ŽEIT atliko ginčo komentarų analizę, vertindama, ar komentaruose paskelbti asmens duomenys ir ar trečiojo asmens, kaip duomenų subjekto, interesai yra viršesni nei visuomenės teisė žinoti jo vardą ir pavardę. Taigi, minėto EŽTT sprendimo kontekste, pareiškėjai kaip portalo valdytojai atsakomybė už trečiųjų asmenų paskelbtą informaciją galėtų būti taikoma nebent tik tada, kai paskelbta akivaizdžiai kurstanti neapykantą ir smurtą skatinanti informacija, kai tokią galima identifikuoti be atskiros teisinės ir/ar lingvistinės analizės.

Nurodo, kad ŽEIT Sprendime teigia, kad pareiškėja padarė asmens duomenų tvarkymo pažeidimą būtent tada, kai neva gavo trečiojo asmens reikalavimą pašalinti jo asmens duomenis iš komentarų ir nepašalino, nors nuo reikalavimo gavimo momento žinojo, kad trečiasis asmuo nesutinka su jo asmens duomenų skelbimu. Su tokia pozicija pareiškėja nesutinka dėl kelių priežasčių. Visų pirma, trečiojo asmens reikalavimai dėl asmens duomenų pašalinimo nebuvo aiškiai suformuluoti – atsiųstuose el. laiškuose nenurodyta, kokie asmens duomenys paskelbti, kokiuose konkrečiai komentaruose, jei buvo paskelbti, be to, buvo reikalaujama pašalinti visą publikaciją. Trečiojo asmens reikalavimas pašalinti publikaciją negali būti pripažįstamas tinkamu jo teisių gynimo būdu, kadangi tokiu būdu būtų apribojama tiek pareiškėjos ir žurnalistės teisė rinkti ir skleisti informaciją, tiek visuomenės teisė gauti informaciją. Visų antra, už komentarų turinį atsako juos parašę ir paskelbę asmenys. Kaip matyti tiek iš trečiojo asmens skundo turinio, tiek iš el. laiškų, trečiasis asmuo dėl savo interesų gynimo jau kreipėsi į policiją. Pareiškėja visais atvejais bendradarbiauja su policija, kai teisės aktų nustatyta tvarka gauna reikalavimus pateikti galimai neteisėtus komentarus paskelbusių interneto vartotojų IP adresus. Pareiškėja vykdė trečiojo asmens reikalavimą saugoti komentatorių duomenis, iki jų pareikalaus policija. Galiausiai, kaip ŽEIT Sprendime nurodyta, sprendimui, ar konkrečiu atveju asmens duomenys skelbiami pažeidžiant asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, reikalinga situacijos analizė, t. y. reikalinga pasverti, ar trečiojo asmens teisė į privatumą šiuo atveju viršesnė už kitų asmenų teisę skleisti ir gauti informaciją. Tokia analizė galima tik įvertinant konkretaus asmens, kuris paskelbė informaciją, motyvus. Nėra ginčo, kad pareiškėja nėra informaciją paskelbęs asmuo, pareiškėjai nėra žinomi informaciją paskelbusio asmens motyvai, todėl pareiškėja negalėjo priimti sprendimo už tokį asmenį, nes būtų pažeista tokio asmens teisė rinti ir skleisti informaciją. Pažymi, kad net jeigu ir būtų pripažinta, kad pareiškėja, suteikdama platformą interneto vartotojams skelbti komentarus, gavusi trečiojo asmens prašymą turėjo vertinti komentarų atitiktį asmens duomenų apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams, pareiškėja nesutinka su Sprendimo išvada, kad šiuo atveju nebuvo jokio viešojo intereso skelbti trečiojo asmens duomenų. Kaip teisingai nurodyta Sprendime, „publikacijos tema kartu su komentarais žurnalistų etikos inspektoriaus vertinimu yra teisėto ir pagrįsto viešojo intereso objektas. Visuomenei yra svarbu žinoti apie architektūriškai ir istoriškai vertingo pastato nugriovimą bei teismo sprendimo įpareigojusio atstatyti vilą nevykdymą. Taip pat visuomeniškai reikšminga informacija apie asmens kreipimąsi į UNESCO dėl paraiškos, kuria siekta įtraukti Kauno miesto modernizmo architektūrą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą“. Akcentuoja, kad trečiojo asmens skundas galėjo sukliudyti Kauno tarpukario modernizmo įtraukimui į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, dėl ko būtų padaryta žala ne tik Kauno miestui, bet ir visai valstybei. Todėl trečiojo asmens įvardijimas, aktyvi diskusija su juo galėjo paskatinti trečiąjį asmenį persvarstyti ar atsiimti skundą. Taigi, visuomenės teisė žinoti informaciją šiuo atveju nusveria asmens teisę į privatumą, juo labiau, kad trečiasis asmuo šią teisę pats sau apribojo pats viešai paskelbdamas apie savo skundą UNESCO.

Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nurodo, kad įvertinus N. J. (trečiojo suinteresuoto asmens) 2022 m. gruodžio 14 d. skunde (toliau – ir Skundas) nurodytas aplinkybes Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir Reglamentas (ES) 2016/679, ir BDAR) nuostatų laikymosi požiūriu bei įvertinus Skundo tyrimo metu surinktą medžiagą trečiojo suinteresuoto asmens Skundas buvo tenkintas iš dalies.

Paaiškina, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, atlikdamas VIĮ, ADTAĮ ir Reglamento (ES) 2016/679 priežiūrą, nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistų jų neturtinių teisių, vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi VIĮ ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų, taip pat atlieka kitas įstatymų leidėjo jam priskirtas funkcijas.

Atsakovas pažymi, jog pareiškėja akivaizdžiai painioja civilinį procesą su vykstančiu administraciniu procesu. Atkreiptinas dėmesys, jog CK apskritai nereglamentuoja nuostatų susijusių su asmens duomenų tvarkymu visuomenės informavimo priemonėse visuomenės informavimo tikslais. Be to, LVAT yra išaiškinęs, kad atsakovas neturi pagrindo vadovautis visomis taisyklėmis, kurios taikytinos nagrinėjant civilines bylas dėl garbės ir orumo, nes CK reglamentuoja privatinius teisinius santykius, kuriems esant teismas priima sprendimą dėl įpareigojimo paneigti žinias, priteisti neturtinę žalą, teismo sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas. Atsakovo kompetencija yra apibrėžta viešosios teisės normose, būtent pagrindinės taisyklės yra nustatytos VIĮ, kuriuo ir privalo vadovautis atsakovas, įgyvendindamas savo kompetenciją. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas tinkamai įvertino trečiojo suinteresuoto asmens pateiktą Skundą VIĮ ir ADTAĮ nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytų pareigų, todėl priimtas Sprendimas yra objektyvus ir teisingas. Taip pat trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjos pateikta informacija buvo įvertinta atsižvelgiant į imperatyvias teisės aktų nuostatas ir aktualią LVAT suformuotą praktiką neturtinių teisių gynimo bylose. Atsižvelgiant į tai, atmestinas ir nelogiškas pareiškėjos argumentas, kad sprendimas neatitinka CK nuostatų.

Teigia, kad pareiškėja skunde teismui akcentuoja, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2015-06-16 sprendime byloje Delfi prieš Estiją, pareiškimo Nr. 64569/09, kuriuo atsakovas iš esmės grindžia Sprendimą, faktinės aplinkybės nėra analogiškos. Taigi, pareiškėjos įsitikinimu, minėto EŽTT sprendimo kontekste, pareiškėjai kaip interneto tinklalapio valdytojai atsakomybė už trečiųjų asmenų paskelbtą informaciją galėtų būti taikoma nebent tik tada, kai paskelbta akivaizdžiai kurstanti neapykantą ir smurtą skatinanti informacija, kai tokią galima identifikuoti be atskiros teisinės ir/ar lingvistinės analizės. Pabrėžia, kad teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas (lot. Auctoritas rerum similiter iudicatarum (panašiai išspręstų klausimų pavyzdys (precedentas). Ši nuostata užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės įstatymui įgyvendinimą, nes tik vienodai aiškinant ir taikant teisę įmanoma pasiekti, kad įstatymui visi būtų lygūs. Sprendime precedentais remiamasi ne ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), taigi ne kaip analogiškai arba labai panašiais išspręstomis bylomis, bet Sprendime yra remiamasi teismo precedentais kaip interpretacinio pobūdžio teisės šaltiniu (ius interpretandi (taisyklės ir principai, kuriais remiantis aiškinamos teisės normos)), kuriuo remiantis yra aiškinamos įstatymuose nustatytos teisės normos ir sąvokos (LVAT 2021-11-17 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZVAtODMtNjAyLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eP-83-602/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eP-83-602/2021">eP-83-602/2021</a>). Atsakovas Sprendime rėmėsi aktualia nagrinėjamam ginčui EŽTT jurisprudencija ir nuo jos nenukrypo. EŽTT savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog naujienų interneto portalas, suteikdamas platformą tretiesiems asmenims pasinaudoti saviraiškos laisve skelbiant komentarus, užsiima tam tikra žurnalistine veikla (EŽTT 2016-02-02 sprendimas byloje M. T. E. and Index.hu Zrt prieš Vengriją, pareiškimo Nr. 22947/13). EŽTT pabrėžia, kad interneto portalams kyla pareigos ir atsakomybė, kada siekiant komercinių tikslų suteikiama platforma registruotiems ar anoniminiams vartotojams komentuoti paskelbtą turinį ir skelbti akivaizdžiai neteisėtus pasisakymus, kurie pažeidžia kitų asmenų teises (EŽTT 2015-06-16 sprendimas byloje Delfi prieš Estiją, pareiškimo Nr. 64569/09). Šiuo atveju atsakovas Sprendime pažymėjo, jog pareiškėja, t. y. interneto tinklalapio valdytoja, suteikianti galimybę savo lankytojams talpinti tam tikrą informaciją po publikacija komentarų skiltyje gali būti laikoma subjektu atsakingu už galimai neteisėtos informacijos skelbimą. Tačiau tam, kad kiltų atsakomybė (ir) pareiškėjai, t. y. interneto tinklalapio valdytojai, ji turi žinoti apie jos saugomą neteisėto turinio informaciją (jai turi būti pranešta apie tokią informaciją) arba apie ją sužinojus nesiimti veiksmų, kad tokia informacija būtų skubiai pašalinta, arba delsti jų imtis. Pažymi, kad nėra ginčo, jog pareiškėja, kaip interneto tinklalapio www.kauno.diena.lt valdytoja, suteikdama platformą skelbti po publikacijomis komentarus, nesiėmė jokių priemonių, kad asmens duomenų apsaugą pažeidžiantys komentarai būtų nedelsiant pašalinti. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas aktyviai siekė išsiaiškinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į visus EŽTT nustatytus kriterijus, t. y. proporcingumo vertinimą, komentarų kontekstą, komentarų autorių atsakomybę kaip alternatyvą interneto portalui, priemones, kurių ėmėsi interneto portalas, pasekmes, kilusias interneto portalui. Atliekant Skundo tyrimą buvo nustatyta, kad pareiškėjos valdomame tinklalapyje nėra galimybės kitiems vartotojams pranešti apie šalintiną komentarą, pareiškėja neatlieka skelbiamų komentarų monitoringo bei komentarų autoriai neturi galimybės pašalinti parašytą komentarą. Taip pat komentarų skelbimui nereikalinga registracija, neprivaloma nurodyti elektroninio pašto, vardo, pavardės, todėl nustatyti komentarą parašiusius asmenis ir taikyti jiems atsakomybę tampa beveik neįmanoma. Be to, gavus pranešimą apie komentaruose skelbiamą neteisėtą informaciją, pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų, kad komentarai būtų pašalinti ar kitaip atimta galimybė juos pasiekti. Kartu pabrėžia, kad aplinkybė, jog interneto tinklalapyje www.kauno.diena.lt skelbiamas įspėjimas portalo lankytojams, savaime nepanaikina komentavimo galimybę suteikusios pareiškėjos atsakomybės. Be kita ko, pareiškėja įspėjime komentatoriams net nėra nurodžiusi pareigos komentuojant laikytis Reglamento (ES) 2016/679 nuostatų ar nepažeisti trečiųjų asmenų duomenų apsaugos. Deklaratyvus įspėjimas portalo lankytojams savaime nereiškia, jog pareiškėja nebėra atsakinga už portale skleidžiamą turinį, taip pat ir komentarus. Vertinamu atveju matyti, jog pareiškėja, gavusi trečiojo suinteresuoto asmens kreipimąsi bei žurnalistų etikos inspektoriaus persiųstą Skundą, nereagavo į prašymus ištrinti duomenis. Atsakovas pagristai padarė išvadą, kad pareiškėja neatliko jokių veiksmų, kurie, vadovaujantis EŽTT praktika, turėtų reikšmės sprendžiant pareiškėjos atsakomybės už trečiųjų asmenų paskelbtus komentarus klausimą.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad trečiojo suinteresuoto asmens duomenų paskelbimas komentaruose buvo pateisinamas viešuoju interesu. Atsakovas Sprendime nustatė, kad ginčo publikacijos tikslas yra informuoti visuomenę ją pagrįstai dominančia tema –apie vieno Kauno gyventojo kreipimąsi į UNESCO dėl paraiškos, kuria siekiama įtraukti Kauno miesto modernizmo architektūrą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą bei susiklosčiusią situaciją. Pažymi, kad viešasis interesas paprastai yra susijęs su klausimais, kurie daro poveikį visuomenei tokia apimtimi, kad ji gali teisėtai jais domėtis, kurie traukia jos dėmesį ar kurie reikšmingai jai rūpi, ypač tuo, kad jie daro poveikį gyventojų gerovei ar bendruomenės gyvenimui. Taip pat yra susiję su klausimais, dėl kurių gali kilti didelių prieštaravimų, kurie yra susiję su svarbiu socialiniu klausimu ar problema, apie kurią visuomenė turėtų interesą būti informuota (EŽTT 2017-06-27 sprendimas byloje S. M. O. ir S. O. prieš Suomiją). Atkreipia dėmesį į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens vardo ir pavardės paskelbimas komentaruose šiuo konkrečiu atveju nėra susijęs su jokiu pagrįstu visuomenės interesu ir neturėtų būti pateisinamas aplinkybe, jog trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į UNESCO dėl paraiškos. Nagrinėjamu atveju, publikacijos tikslas buvo pasiektas, tinkamai bei proporcingai įgyvendintas viešasis interesas ir neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų, o publikacijoje bendrai paskelbiant įvykio aplinkybes. Akcentuoja, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant, ar egzistuoja interesas atskleisti duomenis, būtina pasverti, ar siekiamas tikslas negalėjo būti pasiektas mažiau asmens duomenų apsaugą ribojančiomis priemonėmis (ESTT 2021-06-22 sprendimas byloje Nr. C-439/19). Atsakovo nuomone, ginčo komentaruose trečiojo suinteresuoto asmens vardo ir pavardės atskleidimas yra perteklinis, kadangi viešasis interesas galėjo būti užtikrintas ir neviešinant šių duomenų.

Atsakovas atkreipia dėmesį į Sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte esančią techninio pobūdžio klaidą. Sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodyta, jog trečiojo suinteresuoto asmens skundas dėl ginčo publikacijoje ir komentaruose paskelbtos informacijos pripažįstamas nepagrįstu, vietoj iš dalies pagrįstu. Pabrėžia, kad minėta techninio pobūdžio klaida atsirado dėl paprasto rašymo apsirikimo rengiant Sprendimą. Nagrinėjama klaida neturi jokios įtakos Sprendime išdėstytiems motyvams, vertinimams bei išvadoms.

Teigia, kad atsakovas priėmė motyvuotą ir teisės normomis pagrįstą Sprendimą. Mano, kad Sprendimas yra teisėtas ir turi būti paliktas galioti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ŽEIT Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos valdomo dienraščio „Kauno diena“ žurnalistė parengė ginčo publikaciją, kuri 2022-12-10 buvo paskelbta portale www.kaunodiena.lt. Publikacijoje aptariamas trečiojo asmens skundas UNESCO, neatskleidžiant trečiojo asmens tapatybės, bei Kauno miesto kultūros paveldo išsaugojimo klausimai. Informacija paskelbta ir architektūros bei kultūros portale Pilotas.lt

Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl publikacijos pateikė skundą ŽEIT, nurodydamas, kad publikacijos tikslas trečiąjį suinteresuotą asmenį pažeminti, publikacijoje skelbiama melaginga informacija, publikacija šališka ir priešiška trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu. Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo reiškė pretenzijas dėl to, kad jo vardas ir pavardė buvo paviešinti po ginčo publikacija skelbiamuose komentaruose, dėl to reikalavo pašalinti publikaciją.

ŽEIT Sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktu nusprendė pripažinti trečiojo suinteresuoto asmens skundą dėl publikacijoje ir komentaruose paskelbtos informacijos nepagrįstu, o 2 punktu -pareikšti papeikimą pareiškėjai kaip asmens duomenų valdytojui (tvarkytojui) dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (f) punkto pažeidimo.

Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu kreipėsi į teismą.

VIĮ (redakcija, galiojusi ginčo Sprendimo priėmimo metu) 3 straipsnyje, apibrėžiančiame pagrindinius visuomenės informavimo principus, nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė (1 dalis). Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę (2 dalis). Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai (3 dalis). Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises (4 dalis).

VIĮ 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žurnalistų etikos inspektorius, be kita ko, atlieka šias funkcijas: 1) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo; 2) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse; 3) nagrinėja duomenų subjektų pagal Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjant šiuos skundus, šio straipsnio 3, 4, 5 ir 9–18 dalys netaikomos; <…> 5) vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų;<…>.

ADTAĮ (redakcija, galiojusi ginčo Sprendimo priėmimo metu) taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (ADTAĮ 1 straipsnio 3 dalis).

ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Žurnalistų etikos inspektorius stebi, kaip taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Žurnalistų etikos inspektorius atlieka Reglamente (ES) 2016/679 nustatytas priežiūros institucijos užduotis ir turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. Žurnalistų etikos inspektoriui netaikomi Reglamento (ES) 2016/679 57 straipsnio 1 dalies j–l ir n–t punktai, 58 straipsnio 1 dalies b ir c punktai, 2 dalies e, g, h ir j punktai, 3 dalies a, c ir e–j punktai.

ADTAĮ 31 straipsnyje nustatyta, kad priežiūros institucija, baigusi skundo ar jo dalies nagrinėjimą, motyvuotai nusprendžia: 1) pripažinti skundą ar jo dalį pagrįsta; 2) atmesti skundą ar jo dalį (1 dalis). Kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, žurnalistų etikos inspektorius motyvuotai teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytas priemones. Jei ketinama skirti administracinę baudą, atliekami šio skyriaus ketvirtajame skirsnyje nurodyti veiksmai (3 dalis).

BDAR 4 straipsnio 1 punkte apibrėžta, kad asmens duomenys yra bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. To paties straipsnio 2 punkte nustatyta, kad duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas. To paties straipsnio 7 punkte nustatyta, kad duomenų valdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas arba konkretūs jo skyrimo kriterijai gali būti nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teise; 8 punkte nurodyta, kad duomenų tvarkytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuri duomenų valdytojo vardu tvarko asmens duomenis; o pagal 12 punktą, asmens duomenų saugumo pažeidimas – saugumo pažeidimas, dėl kurio netyčia arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be leidimo atskleidžiami persiųsti, saugomi arba kitaip tvarkomi asmens duomenys arba prie jų be leidimo gaunama prieiga.

BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas).

Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalį, duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas. Šios pastraipos f punktas netaikomas duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis.

Vadovaujantis BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad kiekviena priežiūros institucija turi įgaliojimus pareikšti papeikimus duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, kai duomenų tvarkymo operacijomis buvo pažeistos šio reglamento nuostatos.

Teismas vertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes aptarto teisinio reguliavimo kontekste, pirmiausia pažymi, kad ginčo Sprendimą priėmė tam teisės aktais suteiktus įgaliojimus turintis subjektas.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja ginčija tik Sprendimo dalį, kuria jai (kaip asmens duomenų valdytojui (tvarkytojui)) pareikštas papeikimas dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies a punkto ir 6 straipsnio 1 dalies f punkto pažeidimo.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad trečiojo suinteresuoto asmens duomenų (vardo ir pavardės) paskelbimas atitinka viešąji interesą, teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi plačios viešojo intereso koncepcijos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr., pavyzdžiui, LVAT 2004 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3 -11/2004). Tačiau pažymėtina, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), 184-229 p., taip pat žr. 2009 m. sausio 21 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-15/2009).

Teismas sutinka, kad publikacijos tikslas - informuoti visuomenę ją pagrįstai dominančia tema – apie vieno Kauno gyventojo kreipimąsi į UNESCO dėl paraiškos, kuria siekiama įtraukti Kauno miesto modernizmo architektūrą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą bei susiklosčiusią situaciją, atitinka viešąjį interesą. Dėl to byloje ginčo nėra.

Visgi teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos ir šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Nagrinėjamu atveju, sutiktina su ŽEIT pozicija, kad publikacijos tikslas buvo pasiektas, tinkamai bei proporcingai įgyvendintas viešasis interesas ir neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų, o publikacijoje bendrai paskelbiant įvykio aplinkybes.

Teismas pabrėžia, kad vadovaujantis VIĮ 14 straipsniu, rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą (1 dalis). Informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka (2 dalis). Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes (3 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo atitiktų VIĮ 2 straipsnio 75 dalyje pateiktą viešojo asmens sąvoką (viešasis asmuo yra: 1) valstybės politikas; 2) teisėjas; 3) valstybės ar savivaldybės pareigūnas, valstybės tarnautojas, asmuo, valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dirbantis pagal darbo sutartį, jeigu jo priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei, taip pat šiose institucijose ar įstaigose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų narys; 4) valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės ar įstaigos vadovas arba valdymo organo narys; 5) politinės partijos valdymo organo arba rinkimų komiteto narys; 6) kandidatas rinkimuose (viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų laikotarpiu, kuris yra lygus vienai kadencijai tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo); 7) juridinio asmens, kuris sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir (arba) vykdo viešųjų pirkimų sutartis subrangovo teisėmis, vadovas arba dalyvis, turintis 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime; 8) lobistas arba asmuo, kuris veikia lobistinę veiklą vykdančių juridinių asmenų vardu; 9) asociacijos arba viešosios įstaigos, kurios per pastaruosius 4 metus yra gavusios valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimą, vadovas arba dalyvis, turintis 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime; 10) visuomenėje žinomas fizinis asmuo, populiarus socialinių tinklų veikėjas arba tinklaraštininkas, formuojantys tikslinių visuomenės grupių nuomonę įvairiais klausimais ir (arba) už šią veiklą gaunantys pajamas, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams; 11) kitas fizinis asmuo, turintis viešojo administravimo įgaliojimus ir (arba) administruojantis viešųjų paslaugų teikimą, ir (arba) dėl savo veiksmų ar padėties patekęs į viešumą, jeigu jo veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams). Byloje nėra nustatyta ir jokių kitų aplinkybių (nurodytų BDAR ar VIĮ), kada duomenų subjekto sutikimas nereikalingas, norint paskelbti jo asmens duomenis (šiuo atveju – vardą ir pavardę).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo teisę nesutiki, kad jo asmens duomenys (vardas ir pavardė) būtų viešai skelbiami ginčo publikacijos komentaruose.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja yra interneto tinklalapio www.kauno.diena.lt valdytoja ir suteikė platformą skelbti po publikacijomis komentarus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, sužinojusi apie trečiojo suinteresuoto asmens vardo ir pavardės paviešinimą, būtų ėmusi kokių nors priemonių, kad asmens duomenų apsaugą pažeidžiantys komentarai būtų nedelsiant pašalinti.

ŽEIT atlikusi trečiojo suinteresuoto asmens Skundo tyrimą, nustatė, kad pareiškėjos valdomame tinklalapyje nėra galimybės kitiems vartotojams pranešti apie šalintiną komentarą, pareiškėja neatlieka skelbiamų komentarų monitoringo bei komentarų autoriai neturi galimybės pašalinti parašytą komentarą. Taip pat komentarų skelbimui nereikalinga registracija, neprivaloma nurodyti elektroninio pašto, vardo, pavardės, todėl nustatyti komentarą parašiusius asmenis ir taikyti jiems atsakomybę tampa beveik neįmanoma. Be to, gavus pranešimą apie komentaruose skelbiamą neteisėtą informaciją, pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų, kad komentarai būtų pašalinti ar kitaip atimta galimybė juos pasiekti. Šias ŽEIT nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų pareiškėja nepateikė.

Teismas sutinka su ŽEIT, kad aplinkybė, jog interneto tinklalapyje www.kauno.diena.lt skelbiamas įspėjimas portalo lankytojams, savaime nepanaikina komentavimo galimybę suteikusios pareiškėjos atsakomybės. Nes būtent pareiškėja yra interneto tinklalapio www.kauno.diena.lt valdytoja, taigi ir jame skelbiamų duomenų valdytoja bei tvarkytoja. Be kita ko, kaip nustatė ŽEIT (to pareiškėja nepaneigė) pareiškėja įspėjime komentatoriams net nėra nurodžiusi pareigos komentuojant laikytis Reglamento (ES) 2016/679 nuostatų ar nepažeisti trečiųjų asmenų duomenų apsaugos. Taigi nagrinėjamu atveju, ŽEIT pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nesiėmė pakankamų veiksmų, kad jos valdomame interneto tinklalapyje būtų tinkamai užtikrinama asmens duomenų apsauga, nesiėmė veiksmų ir trečiojo suinteresuoto asmens duomenims pašalinti, kai sužinojo apie jų paviešinimą. Todėl ŽEIT pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai skyrė papeikimą.

ŽEIT, kaip viešojo administravimo subjektui taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyti reikalavimai. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zOTgtNDQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-398-442/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-398-442/2015">A-398-442/2015</a>; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNzYwLTQ5Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2760-492/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2760-492/2015">A-2760-492/2015</a>; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir teismų praktikos išaiškinimais. Ginčo Sprendime atliktas išsamus aplinkybių vertinimas. Teismas daro išvadą, jog ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas. Sprendimą priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimo motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami, todėl ginčijamas Sprendimas paliekamas nepakeistas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėja teismo prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundas atmetamas kaip nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zNzA3LTU3NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3707-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3707-575/2016">A-3707-575/2016</a>).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Indrė Pukanasytė – Biekšė

Gediminas Užubalis

Indrė Žvaigždinienė