Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00730-2017-2
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
2017 m. rugsėjo 7 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,
sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,
dalyvaujant pareiškėjai O. S.,
suinteresuotiems asmenims E. S., D. M. M.,
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. S., D. M. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja O. S. prašo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J. S. po mirusio tėvo A. S. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjus jį valdyti ir kad ji po mirusio sutuoktinio S. J. S. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjus jį valdyti. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis S. J. S.. Po sutuoktinio mirties per įstatymo numatytą šešių mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, kadangi sutuoktinio mirties dieną jo vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo. Tačiau S. J. S. iki pat savo mirties faktiškai valdė po savo tėvo A. S. mirties (duomenys neskelbtini) likusį palikimą. A. S. vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas: 58.89 kv.m. bendro ploto gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), su priklausančiais pastatais. A. S. S. po tėvo mirties į notarą nesikreipė, tačiau iki pat savo mirties liko name gyventi, jam liko visi baldai, namų apyvokos daiktai, rūpinosi tėvo laidotuvėmis, t. y. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nurodoma, kad pareiškėja su sutuoktiniu S. J. S. jo tėvui priklausančiame name apsigyveno iš karto susituokus ir jame visą laiką gyveno. Dėl palikimo priėmimo iš karto po sutuoktinio mirties į notarų biurą nesikreipė, tačiau sutuoktinio palikimą po jo mirties priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, po sutuoktinio mirties liko gyventi tame pačiame name, naudojasi visais paliktais baldais, namų apyvokos daiktais, viena organizavo jo laidotuves, prižiūri jo ir A. S. kapavietę (b.l. 1-3).
Teismo posėdyje pareiškėja pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) susituokus su S. J. S., apsigyveno jo tėvui A. S. priklausančioje namų valdoje, esančioje, (duomenys neskelbtini). Namuose kartu gyveno su sutuoktinio tėvu, kuris mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties namuose liko gyventi, visą ūkį tvarkė sutuoktinis S. J. S., mokėjo mokesčius. Dėl palikimo priėmimo pas notarą sutuoktinis nesikreipė dėl teisinio neišprusimo. Sutuoktinio sesuo D. M. M. susituokus apsigyveno (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties liko gyventi ir iki šiol gyvena namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) rūpinasi visa namų valda, moka mokesčius, jos vardu išrašomos sąskaitos.
Suinteresuotas asmuo E. S. su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra pareiškėjos dukra, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) gyvena nuo gimimo. Mirus seneliui A. S., namu rūpinosi tėvai, tvarkė aplinką, mokėjo mokesčius, ji suprato, kad tai yra tėvų namai. Po tėvo S. J. S. mirties namuos liko gyventi kartu su motina, kuri namu rūpinasi, jį prižiūri, moka mokesčius.
Suinteresuotas asmuo D. M. M. su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad yra A. S. dukra, S. J. S. sesuo. Nuo gimimo gyveno namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), juose gyveno kol baigė vidurinę mokyklą. Susituokus apsigyveno kitoje gyvenamojoje vietoje, namuose liko gyventi tėvas ir brolis. Mirus tėvui, turtą priėmė brolis S. J. S., o po jo mirties – pareiškėja, pradėdami faktiškai turtą valdyti, ji pretenzijų dėl palikimo priėmimo neturi.
Liudytojas A. J. M. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškėjos kaimynas, gyvena šalimais. Paaiškino, jog pareiškėją pažįsta nuo to laiko, kai susituokė su S. J. S.. Namų valda, kurioje jie gyveno, priklausė A. S.. Po jo mirties namuose liko gyventi S. J. S. su šeima, rūpinosi namais, prižiūrėjo. Po S. J. S. mirties turtu pradėjo rūpintis pareiškėja O. S..
Liudytoja Z. J. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškėjos kaimynė, gyvena priešais. Paaiškino, jog pareiškėją pažįsta penkiasdešimt metų, pas ją namuose lankosi. A. S. pažinojo, po jo mirties namuose liko S. J. S. su šeima, namais rūpinosi, juos prižiūrėjo. Po S. J. S. mirties turtu pradėjo rūpintis pareiškėja O. S.. Namuose gyvena pareiškėja su dukra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo atsiliepime (b.l. 51-53) nurodė, kad duomenų apie tai, kad mirusiųjų A. S. ir S. J. S. vardu Nekilnojamojo turto registre yra registruota žemės sklypų, nėra, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai – teismo šaukimu (b.l. 61). Atsiliepime suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant (b.l. 45-47). Atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą pareiškėjos pareiškime nurodyto turto paveldėjimą, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjų A. S. ir S. J. S. turto priėmimą valdyti. Todėl, jeigu teismas išnagrinėjęs bylą įsitikins, kad pareiškėjos prašymai pagrįsti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Atsipiepime suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo nepateikė.
Pareiškimas tenkinamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos O. S. sutuoktinis S. J. S. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 15). S. J. S. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b.l. 20). S. J. S. tėvo A. S. mirusio (duomenys neskelbtini) vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 13, 8, 11). Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad sutuoktinis S. J. S. po (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo A. S. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjus jį valdyti ir kad ji po (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio S. J. S. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjus jį valdyti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat, kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-152/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-152/2006">3K-3-152/2006</a>; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ni8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-86/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-86/2007">3K-3-86/2007</a>; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-152/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-152/2006">3K-3-152/2006</a>).
Pareiškėja O. S. yra S. J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė (b.l. 17, 18), vaikai dukra – E. S., gimusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 19). S. J. S. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b.l. 20). Pareiškėjos sutuoktinio tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). A. S. vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-11). Nei po A. S., nei S. J. S. mirties paveldėjimo bylos nebuvo užvestos (b.l. 9, 16). Pareiškėja nurodo, kad S. J. S. po tėvo mirties, o ji po sutuoktinio mirties palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, name liko gyventi, namus tvarkė, mokėjo mokesčius, todėl buvo įsitikinusi, kad namas, kuriame gyveno priklausė jos vyrui, o po jo mirties jai.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po A. S. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), o po mirties S. J. S. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikėjai A. S. ir S. J. S. po savo mirties testamentų nepaliko. Pareiškėja O. S. ir kiti įstatyminiai įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą.
Teismo vertinimu S. J. S. iš kart priėmė tėvo A. S. palikimą, liko gyventi tame pačiame name, turtu rūpinosi kaip savu, mokėjo mokesčius. Po sutuoktinio S. J. S. mirties pareiškėja iš kart priėmė mirusiojo palikimą – liko gyventi tame pačiame name, kuriame gyveno kartu su sutuoktiniu. Pareiškėja po sutuoktinio mirties toliau tvarkė palikėjo turtą, turtu rūpinosi kaip savo, mokėjo mokesčius už elektrą (b.l. 22-29).
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. M. M., kuri yra A. S. dukra ir S. J. S. sesuo patvirtino, kad pareiškėja su sutuoktiniu S. J. S. gyveno kartu su tėvu A. S. tame pačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties name liko gyventi pareiškėja su sutuoktiniu, S, J. S. rūpinosi turtu, o po jo mirties pareiškėja liko gyveno tame pačiame name, niekur nebuvo iš jo išsikėlusi, namu rūpinosi, mokėjo mokesčius name.
Palikimo faktinio valdymo esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjos, suinteresuoto asmens išdėstytas teismo posėdžio metu aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo D. M. M. nepageidauja priimti palikimo, atsiradusio po tėvo A. S. mirties, neprieštarauja, kad jį priimtų pareiškėja. Suinteresuotas asmuo E. S. nepageidauja priimti palikimo, atsiradusio po tėvo S. J. S. mirties, neprieštarauja, kad jį priimtų jos motina – pareiškėja. Taigi, nors S. J. S., o vėliau pareiškėja O. S. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių bei kitų įstatyminių įpėdinių) laikytina, kad S. J. S. po tėvo A. S. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą, o vėliau po jo mirties pareiškėja O. S. priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais ir nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų A. J. M. ir Z. J. parodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjos išdėstytas ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J. S., gim. (duomenys neskelbtini), po mirusio tėvo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjus jį valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po mirusio sutuoktinio S. J. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjus jį valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Agnė Vyliaudaitė
