A. B. pagal ANK 251 str. 5 d.

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-13-1127/2026

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01849-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.8.9; 21.10.4.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2026 m. kovo 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė,

sekretoriaujant Lukrecijai Maconkaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. B.,

institucijos įgaliotiems atstovams J. V., P. R., D. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 28 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2664-2024 (ROIK:24250234788).

Teismas

nustatė:

A. B. skundžiamu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-2664-2024 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 251 straipsnio 5 dalį.

Nutarimu nustatyta, kad Institucija 2024 m. balandžio 11 d., atsižvelgdama į Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – Agentūra) 2024 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (27)-A4E-4382 pateiktą informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Įmonė) 2024 m. kovo 5 d. vykdytą neteisėtą atliekų išvežimą iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, pradėjo neplaninį Įmonės patikrinimą, kurio metu buvo nustatytos aplinkybės:

– Agentūra 2024 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (27)-A4E-4811 informavo Instituciją apie gautą Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos – Glowny inspektorat ochrony srodowiska (toliau – ir Lenkijos KI) pranešimą dėl 2024 m. kovo 5 d. vykdyto neteisėto atliekų vežimo iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką: atliekų siuntėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“; gavėjas – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), utilizavimo įrenginys yra (duomenys neskelbtini)). Lenkijos KI rašte nurodyta, kad inspektoriai patikrinimo metu nustatė, kad buvo vežamas 25,03 t atliekų mišinys (stiklo pakuotės, stiklo atliekos užterštos plastiko, metalo, popieriaus ir tekstilės atliekomis);

– Atliekų vežimą lydinčiame dokumente – ANNEX VII Nr. 70668 (toliau – Annex) atliekų krovinys klasifikuotas kaip stiklo atliekos kodu 15 01 07. Lenkijos KI išvada: turėtų būti klasifikuojama kaip atliekų mišinys, nes užteršta plastiko, metalo, popieriaus ir tekstilės atliekomis. Lenkijos KI pripažino šį vežimą neteisėtu;

– 2024 m. balandžio 16 d. buvo nuvykta į Įmonės veiklavietę, esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – Veiklavietė), į kurią grąžintas atliekų krovinys. Gražintas krovinys apžiūrėtas, nufotografuotas. Iš Lenkijos Respublikos į Veiklavietę sugrąžintas atliekų krovinys su transporto priemone SCANIA (Lenkijos Respublikos valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini)). Krovinys pagal gražinimo Annex yra stiklo pakuočių atliekos (kodas 15 01 07), svoris – 25,03 t. Pasvėrus krovinį vietoje, užfiksuotas svoris — 24,72 t;

– atliekų vežimas vykdomas pagal vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – GPAIS) prisegtą sutartį, sudarytą 2017 m. birželio 1 d. su Lenkijos Respublikoje registruota įmone „(duomenys neskelbtini)“, kurios pavadinimas (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas į „(duomenys neskelbtini)“. Atliekų vežimą lydinčio dokumento numeris GPAISe – 244590;

Įmonė, laikydamasi nustatytų terminų, 2024 m. balandžio 16 d. susigrąžino Lenkijos Respublikoje sulaikytą vilkiką su priekaba.

Patikrinus dokumentus ir faktines aplinkybes, Įmonė 2024 m. kovo 5 d. išvežė ir 2024 m. balandžio 16 d. susigrąžino tą patį vilkiką su priekaba (Lenkijos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini)). Susigrąžintos atliekos iškrautos Įmonės veiklavietės teritorijoje iš anksto paruoštoje vietoje. Įmonė susigrąžino visas Lenkijos Respublikoje sulaikytas atliekas. Vežto atliekų svorio nesutapimas: Annex nurodytas svoris – 25,03 t, sugrąžinta – 24,72 t, t. y. svorio sumažėjimas galimas dėl drėgmės savaiminio garavimo per laiką, kol buvo gražinamas transportas. Formuojant GPAIS, nurodytas netikslus svoris – 26 t. Įmonės paaiškinimas: kadangi tarptautinis lydraštis turi būti sukurtas prieš 24 val., dar nepakrovus krovinio, kuriant lydraštį nebuvo aiškus tikslus krovinio svoris, todėl įrašytas svoris 26 t. Įvertinus galimą svorio paklaidą, krovinio svoris 24,99 t. Susigrąžinus krovinį į Įmonę ir jį pasvėrus, buvo nustatytas svoris 24,72 t. Atsižvelgiant į tai, kad įvertinus svėrimo masės paklaidą ± 40 kg, atliekų krovinio svoris – 24,99 t., t. y. Įmonė 2024 m. kovo 5 d. iš Veiklavietės pagal CMR Nr. 70668 išvežė į Lenkijos Respubliką 24,99 t stiklinių pakuočių atliekų (atliekų kodas 15 01 07); užpildytas 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (toliau – Reglamentas Nr. 1013/2006) VII priedas – Annex, kuriame nurodytas siuntėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas – „(duomenys neskelbtini)“; atliekų kiekis – 25,03 t, atliekos – stiklo pakuotės duženos, atliekų tvarkymo veikla – R-5 (kitų neorganinių medžiagų perdirbimas ir (arba) atnaujinimas).

Grąžintame atliekų krovinyje, kuris buvo deklaruotas kodu 15 01 07 kaip stiklo pakuotės duženos, buvo priemaišų: plastiko (plastikinės pakuotės, plastikinių maišelių), metalo (metalinių pakuočių), popieriaus, tekstilės atliekų, t. y. 2024 m. kovo 5 d. iš Lietuvos Respublikos buvo išvežtas atliekų mišinys, kuris nepriskirtas jokiam Reglamento III, IIIA, IIIB, IV ir IVA priedų kodui.

Vadovaujantis Reglamento Nr. 1013/2006 3 straipsnio 1 dalies b punkto iv) papunkčiu, vežant mišrias, skirtas naudojimo operacijoms atliekas, kurios III, IIIB, IV ar IVA prieduose neklasifikuojamos vienu atskiru įrašu, jei nėra išvardytos IIIA priede, taikoma išankstinio rašytinio pranešimo ir leidimo procedūra. Tokiu būdu nustatyta, kad Įmonės 2024 m. kovo 5 d. paruoštos ir į Lenkijos Respubliką išvežtos atliekos (skirtos naudojimo operacijoms) yra mišrios atliekos, kurios nėra klasifikuojamos nė pagal vieną atskirą Reglamento Nr. 1013/2006 III, IIIB, IV arba IVA priedo įrašą, ir šių mišrių atliekų vežimui yra taikoma išankstinio raštiško pranešimo bei sutikimo išsiuntimo ir paskirties šalies kompetentingoms institucijoms, procedūra. Minėta procedūra nebuvo atlikta: Įmonė 2024 m. kovo 5 d. išvežė iš Lietuvos Respublikos mišrias atliekas (stiklo, popieriaus, metalo, plastiko, tekstilės atliekų mišinį), skirtas naudojimo operacijoms, kurios Reglamento Nr. 1013/2006 III, IIIB, IV ar IVA prieduose neklasifikuojamos vienu atskiru įrašu, jei nėra išvardytos IIIA priede, nustatyta tvarka nepateikus Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai – Agentūrai, išankstinio raštiško pranešimo apie mišrių atliekų numatomą išvežimą ir negavus Agentūros leidimo išvežti mišrias atliekas iš Lietuvos Respublikos po sutikimo suderinimo su Lenkijos KI. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-207 patvirtinto Atliekų tarpvalstybinių vežimų tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 16 punkte nustatyta, kad pranešėjas, atliekų vežimą organizuojantis asmuo, pagal kompetenciją privalo vykdyti priskirtas pareigas pagal Reglamente Nr. 1013/2006 nustatytus reikalavimus.

Nutarime konstatuota, kad Įmonės direktorius A. B., būdamas atsakingas už atliekų išvežimo organizavimą iš Lietuvos Respublikos, neužtikrino atliekų vežimą lydinčių dokumentų pildymo laikantis Reglamente nustatyto išankstinio raštiško atliekų išvežimui taikomos pranešimo ir sutikimo išsiuntimo procedūros reikalavimų, taip pažeidė Aprašo 16 punkto nuostatą

Skundu Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjas prašo 2024 m. spalio 28 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodo, kad buvo pažeista ANK 567 straipsnyje nustatyta pareiga visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes. Institucija neįvertino ir neištyrė aplinkybės, kad A. B. ir jo vadovaujamai bendrovei iki 2024 m. balandžio 4 d. rašto iš Institucijos gavimo nebuvo pranešta apie Lenkijos institucijos atliekamą krovinio vertinimą ir atliekamus patikrinimus. Pirmasis raštas buvo minėtasis, kuriuo bendrovė buvo įpareigota krovinį susigrąžinti. Tad neturėjo galimybės fiziškai įgyvendinti 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo 22 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikalavimo ir teikti prieštaravimus Lenkijos kompetentingoms institucijoms. Tiek Lenkijos, tiek Lietuvos kompetentingos institucijos savo raštuose išdėstė imperatyvius nurodymus susigrąžinti krovinį, todėl tai ir buvo padaryta. Institucija pažeidė įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, vertina, kad krovinyje buvo stiklo pakuočių atliekos, o ne mišrios atliekos. 2024 m. gegužės 9 d. patikrinimo akte nurodoma, kad apžiūrėjus grąžintą krovinį nustatyta, jog pagrindinė atlieka yra stiklas, yra dalis priemaišų. 2024 m. liepos 25 d. nurodoma, kad buvo žymus kiekis priemaišų – plastiko, metalo, popieriaus, tekstilės atliekų. Nesuprantama, kokių įrodymų pagrindu yra teigiama, kad krovinyje buvo žymus priemaišų, kokiais kriterijais vadovaujantis tai buvo nustatyta. Taip pat nesuprantama, dėl kokių priežasčių teigiama krovinyje tariamai buvus tekstilės atliekoms, kokios metalinių pakuočių atliekos neva buvo krovinyje. Nėra pateikta objektyvių, išsamių išvadų ir įrodymų dėl krovinio sudėties ir jame buvusių ne stiklo sudedamųjų dalių rūšies ir kiekio. Institucija neidentifikuoja ir neįvardija, kokius objektus laiko plastiko, metalo, popieriaus, tekstilės „priemaišomis“.

Skunde nurodoma, kad atliekų krovinio vežimą lydinčiame dokumente CMR Nr. 70668 buvo nurodyti atliekų kodai – „Basel Annex IX: B2020“, „EC list of waste“ ir „National Code – 150107“. Reglamento Nr. 1013/2006 18 straipsnyje nustatyta supaprastinta procedūra taikoma vykdant atliekų, įtrauktų į Žaliąjį atliekų sąrašą, tarpvalstybinį vežimą. Šiame sąraše esančiai kategorijai B2 priskirtinos atliekos, kuriose yra daugiausia neorganinių sudedamųjų dalių, kuriose gali būti metalų ir organinių medžiagų. B2020 kodu klasifikuojamos „stiklo duženos ir stiklo atliekos, stiklo laužas, išskyrus elektroninių vamzdžių stiklą ir kitą aktyvintą stiklą“. Europos Komisijos gairių, pateiktų dokumente „Dažniausiai užduodami klausimai dėl Reglamento Nr. 1013/2006“ 1.7 klausimo atsakyme aiškiai įvardinta, kad atliekose, priklausančiose B2 kategorijai, taigi ir B2020, daugiausia yra neorganinių sudedamųjų dalių ir gali būti metalų bei organinių medžiagų (pavyzdžiui, užsukami dangteliai, etiketės), įrašai B2020 neapsiriboja pakavimo medžiagomis. Vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 įsakymu Nr. 217, I priedo IV skyriaus „Atliekų sąrašas“, kodas 15 01 07 yra priskirtinas stiklo pakuotėms. Į šią kategoriją patenka tokie objektai kaip maisto/gėrimų stikliniai buteliai, stiklainiai, stiklinių kosmetikos priemonių pakuotės. Būtent šios rūšies atliekos ir buvo siuntoje – krovinį sudarė maisto/gėrimų stiklinių butelių, stiklainių, stiklinių kosmetikos priemonė pakuotės, jų liekanos/duženos. Krovinyje buvę ne stiklo objektai buvo su pagrindine gabenama atlieka, t. y. stiklo pakuote, neatsiejamai susiję objektai. Pareiškėjas skunde cituoja Korespondencijos gairių Nr. 12 (dėl plastikų klasifikavimo) nuostatas, nurodant, kad ES valstybės narės susitarė, kad vykdant tarptautinį atliekų vežimą, atliekų siunta gali būti užteršta leistinu kitos rūšies atliekų kiekiu. Pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatyta pareiga atliekų tvarkytojui, vykdančiam tarptautinį atliekų vežimą, pašalinti nuo stiklo pakuočių etiketes ir kamštelius. Europos Sąjungos aplinkosaugos teisės įgyvendinimo ir vykdymo tinklo parengtame „Žaliojo atliekų sąrašo klasifikavimo pagal Atliekų vežimo reglamentą Nr. 1013/2006 praktinėse gairėse“ pateikta stiklo pakuočių pavyzdžio nuotrauka, kurioje užfiksuoti stiklo buteliai su etiketėmis ir dangteliais (psl. 75). Jose nurodyta, kad B2020 kodu klasifikuojamose atliekose gali būti ribotas kiekis teršalų (psl. 76), pateikti galimi atliekų kodai pagal Europos atliekų katalogą, iš kurių yra ir 15 01 07 (stiklo pakuotės). Nuotraukoje akivaizdžiai matyti, kad stiklo pakuotės, tarp jų – buteliai, yra su etiketėmis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamų stiklo atliekų siuntų turinys ir ne stiklo medžiagų kiekis yra griežtai ribojamas sutartinių įsipareigojimų tarp įmonės ir atliekų gavėjo. Pagal sudarytos sutarties 1 priedą yra nurodytas atitinkamas leistinas priemaišų kiekis. Institucijai buvo pateiktas Lenkijos Respublikos bendrovės vadovo raštas, kad yra vykdomi sutartiniai įsipareigojimai ir pretenzijų dėl tiekiamų stiklo pakuočių neturi. Pareiškėjo vertinimu, šie duomenys neabejotinai įrodo, kad stiklo pakuočių atliekose, klasifikuojamose kodu 15 01 07, gali būti nežymus kiekis ne stiklo atliekų.

Skunde taip pat teigiama, kad Institucija neištyrė aplinkybių, susijusių su Lenkijos kompetentingos institucijos išvados pagrįstumu, turinčių svarbią reikšmę šios situacijos vertinimui. 2024 m. spalio 17 d. raštu Lenkijos vyriausioji aplinkos apsaugos inspekcija, atsakydama į bendrovės 2024 m. rugsėjo 26 d. raštą, paaiškino, kad išvadą dėl Siuntos turinio ir priskirtinumo atliekų mišiniui padarė susipažinusi su Podlasės muitinės ir mokesčių tarnybos Balstogėje pateiktais dokumentais, bei kad per muitinės ir mokesčių tarnybos atliktą apžiūrą teršalų procentinė dalis nebuvo tiriama, tad minimi pareigūnai nuomonę dėl siuntos turinio padarė vadovaujantis vizualine apžiūra. Skunde cituojamas Lenkijos Respublikos vidaus reikalų ir administravimo ministro 2019 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. Dz. U 2019 poz. 2141 „Dėl kelių eismo kontrolės“ 21 punktas, nurodoma, kad įmonei nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad 2024 m. kovo 5 d., atliekant siuntos patikrą, būtų dalyvavę Lenkijos Respublikos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai. Todėl manytina, kad šią patikrą atliko netinkamos kompetencijos institucijos, neturinčios įgaliojimų spręsti atliekų klasifikavimo klausimą. Įmonė raštu kreipėsi į Podlasės muitinės ir mokesčių tarnybos Balstogėje pareigūnus dėl dokumentų, susijusių su krovinio vežimu, pateikimo, tačiau buvo gautas atsakymas, kad šiuo metu atliekamas tyrimas ir, atsižvelgiant į tai, kad Įmonė nėra tyrimo dalimi, jai nebus teikiami dokumentai.

Pareiškėjo teigimu, Reglamentas Nr. 1013/2006, visų pirma, grindžiamas 1989 m. kovo 22 d. Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo bei jų tvarkymo kontrolės (toliau – Bazelio konvencija) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) Tarybos sprendimu C(2001)107/galutiniu dėl sprendimo C(92)39/galutiniu dėl naudojimui skirtų atliekų tarpvalstybinio vežimo kontrolės peržiūros (toliau – EBPO sprendimas). Skunde pareiškėjas cituoja EBPO sprendimo 3.3.1, 6.2 punktų bei atitinkamų papunkčių nuostatas bei nurodo, kad pagrindas taikyti žaliosios kontrolės procedūrą yra susijęs ne su atliekų rūšių kiekiu siuntoje ar kitos rūšies medžiagų kiekiu, o su atliekų ir jose esančių kitos rūšies medžiagų ypatybėmis, pavyzdžiui, pavojingomis savybėmis ar galima rizika, kuri trukdytų panaudoti atliekas aplinkai saugiu būdu. Pareiškėjas taip pat cituoja 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1157 dėl atliekų vežimo, kuriuo iš dalies keičiami (ES) Nr. 1257/20013 ir (ES) 2020/1056 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1013/2026 (toliau – Reglamentas Nr. 2024/1157) 4 straipsnio 2 dalį, vertindamas, jog kriterijais, apsprendžiančiais Išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūros arba supaprastintos procedūros – Reglamento 18 straipsnyje nustatytų bendrųjų informacijos reikalavimų, taikymą tarpvalstybiniam atliekų vežimui, yra ne kitos rūšies atliekų (kitų medžiagų) buvimo faktas siuntoje, tačiau tokių medžiagų ypatybės, t. y. ar kitų medžiagų buvimas gali turėti įtakos atliekų pavojingų savybių padidėjimui, apsunkinti atliekų panaudojimą aplinkai saugiu būdu. Pareiškėjo vertinimu, siuntoje buvusios ne stiklo medžiagos (dangteliai, kamšteliai, etiketės), esančios sudedamąja stiklo pakuočių sudėtine galimi, ir keli plastikiniai maišeliai (įvertinus bendrą siuntos svorį – 24,99 tonos), nepadidino su šiomis atliekomis susijusios rizikos tiek, kad joms būtų taikoma išankstinio pranešimo ir sutikimo procedūra, ar kad jų nebūtų galima naudoti aplinkai saugiu būdu. Pareiškėjas taip pat cituoja Teisingumo Teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo byloje C-654/18 išaiškinimus, Generalinės advokatės išvadą, pateiktą 2020 m. sausio 30 d. byloje C-654/18, bei teigia, kad Institucija neištyrė esminių bylos aplinkybių, susijusių su atliekų vežimui taikytina procedūra, sąlygomis, kurioms esant privalo būti taikoma Reglamento 4-17 straipsniuose nustatyta išankstinio rašinio pranešimo ir leidimo procedūra, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas.

Atsiliepimu į Pareiškėjo skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 40 punkte nurodyta, kad tarpvalstybiniams atliekų vežimams taikomi 2006 m. birželio 14 d. Europos parlamento ir Europos Tarybos reglamento Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo ir Atliekų vežimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-207 reikalavimai. Skunde cituoja minėto Aprašo 22 punkto nuostatas, Reglamento 4 skyriaus nuostatas ir teigia, kad įmonės direktorius A. B., būdamas atsakingas už atliekų išvežimo organizavimą iš Lietuvos Respublikos, turi vadovautis teisės aktais, kurie reglamentuoja tarpvalstybinius atliekų vežimus, ir atlikti visus veiksmus minėtų teisės aktų nustatyta tvarka. Nebuvo pateikta įrodymų, kad įmonė būtų teikusi paaiškinimus, prieštaravimus Lenkijos Respublikos kompetentingoms institucijoms dėl minėtos atliekų siuntos sudėties ir pan., sulaikytas vilkikas su priekaba buvo susigrąžintas be jokių prieštaravimų 2024 m. balandžio 16 d., o į atitinkamą Lenkijos instituciją kreipėsi tik 2024 m. rugsėjo 26 d. raštu, t. y. praėjus penkiems mėnesiams.

Institucija atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Lenkijos Respublikos vyriausiosios aplinkos apsaugos inspekcijos Tarpvalstybinių atliekų vežimo departamento 2024 m. spalio 17 d. rašte pažymėta, jog „B2020 kodo aprašymas, pateiktas Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 III priede, apima nedispersinio pavidalo stiklo atliekas – stiklo duženas ir kitas stiklo atliekas bei stiklo laužą, išskyrus elektroninių vamzdžių stiklą ir kitą aktyvintą stiklą. Tuo tarpu, kaip matyti iš atliekų aprašymo („Stiklinių pakuočių laužas su kitų frakcijų Priemaišomis“) ir iš Palenkės muitinės ir mokesčių tarnybos Balstogėje pateiktos fotodokumentacijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiųstos stiklo duženos, be stiklo atliekų, taip pat turėjo plastiko, metalo, popieriaus ir tekstilės atliekų. Lenkijos Respublika nenustatė taršos ribų stiklo laužo atliekoms, kurioms priskiriamas kodas B2020, todėl, remiantis AAVI (Lenkijos institucijos, atsakingos už Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 įgyvendinimą) išsakyta pozicija, atliekos, kurioms turėtų būti priskiriamas kodas B2020, neturėtų būti užterštos ir turėtų apimti tik stiklo laužo atliekas. Todėl nagrinėjamoms atliekoms negali būti priskiriamas kodas B2020, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 III priede“. Aplinkos kokybės departamento 2024 m. lapkričio 12 d. rašte Dėl stiklo atliekų klasifikavimo Nr. AD5-24609 atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos Respublika nėra nustačiusi B2020 kodu klasifikuojamų nedispersinių stiklo atliekų užterštumo ribų, todėl atliekos, klasifikuojamos minėtu kodu, privalo būti neužterštos ir sudarytos tik iš stiklo duženų, stiklo laužo ar kitų stiklo atliekų, išskyrus elektroninių vamzdžių stiklą ir kitą aktyvintą stiklą. Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų atsakymai patvirtina, kad šios valstybės nenustatė taršos ribų stiklo laužo atliekoms, kurioms priskiriamas kodas B2020, todėl atliekos, kurioms turėtų būti priskiriamas kodas B2020, neturėtų būti užterštos ir turėtų apimti tik stiklo laužo atliekas.

Atsiliepime nurodoma, kad pateikti dokumentai patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųstos stiklo atliekos taip pat turėjo ir kitas atliekas (plastiko, metalo, popieriaus)“ 2024 m. balandžio 15 d. raštas Nr. (27)-A4E-4811, 2024 m. balandžio 16 d. apžiūros duomenys; 2024 m. gegužės 9 d. patikrinimo aktas. Kad stiklo duženos taip pat turėjo ir kitas atliekas, neneigia ir A. B. Institucija pažymėjo, kad Korespondentų gairių Nr. 12 yra dėl plastiko klasifikavimo, o šiuo atveju yra stiklo atliekos, tad minimos gairės neturėtų būti akcentuojamos. Taip pat atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų, kad jo tarp įmonės ir Lenkijos bendrovės sutartis su 1 priedu buvo pateikta Lenkijos kompetentingoms institucijoms, be to, pats pareiškėjas negali pateikti jokių įrodymų, koks kiekis ne stiklo atliekų buvo minėtoje siuntoje, ar jis atitiko sutartyje nustatytas sąlygas. Institucija, pasisakydama dėl skundo argumentų, susijusių su esminių aplinkybių neištyrimu, pabrėžė, kad Departamentas nėra kompetentinga kvestionuoti Lenkijos kompetentingų institucijų sprendimų, įpareigoti nustatyti priemaišų lygį stiklo atliekose Lenkijos Respublikoje. Institucijos vertinimu, nutarimas surašytas teisėtai, pagrįstai laikantis galiojančių teisės aktų, atsižvelgiant į visas administracinio nusižengimo bylos medžiagos aplinkybes, paaiškinimus, o nuobauda parinkta tinkamai, laikantis nuobaudų skyrimo taisyklių.

Posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad bendrovė savo veiklą vykdo tiek pagal prevencijos kontrolės rengimą, tiek ir pagal techninių atliekų šalinimo reglamentą ir visus kitus dokumentus, kurie buvo išduoti Aplinkosaugos agentūros, suderinti su Aplinkos apsaugos departamentu. Visos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurioje darbuotojai (duomenys neskelbtini), vienos iš jų yra stiklas. Stiklo pakuotės yra (duomenys neskelbtini), vertinant atlieką, ir visos yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), jos yra (duomenys neskelbtini) ir išvežamos tolimesniam pervedimui. Aplinkosaugos agentūra savo sprendimais patvirtino, kad tokio technologinio proceso metu atrinktas stiklo pakuotės gali būti tvarkomos pagal atliekų kodą 15 01 07, gali būti pilnai eksportuojamos, (duomenys neskelbtini) veikla buvo vykdoma (duomenys neskelbtini). Atrinkus stiklo pakuotes organizavo išvežimą į Lenkiją ir, vadovaudamiesi 2006 m. birželio 14 d. Europos parlamento tarybos reglamento Nr. 1013/216 dėl atliekų vežimo 18 straipsnyje nustatyta supaprastinta procedūra, užpildė atliekų išvežimo dokumentus. Aplinkosaugos departamentas, priimdamas nutarimą, rėmėsi tik Lenkijos 2024 m. kovo 27 d. pareikšta nuomone, nors kartu su prašymais, kurie buvo teikti ir anksčiau, buvo pateikti dokumentai, kuriais aiškiai rodoma, kad Lenkijos institucijų pareigūnai patikrinę (duomenys neskelbtini) transporto priemonių, gabenusių atliekas, parašė vieną bendrą išvadą visiems patikrintiems kroviniams, bet tikrai ne kiekvienam kroviniui atskirai, nors juose buvusius stiklo ir ne stiklo atliekų rūšių kiekiai akivaizdžiai skiriasi ir tai buvo matoma iš jų pateikimo. Vaivadijos aplinkos apsaugos inspekcijos Balstogės skyrius Suvalkuose pateikė savo nuomonę, kad dokumentas tiesiogiai ir neabejotinai rodo, jog Lenkijos institucijos pareigūnai pateikė bendrą vieną nuomonę dėl visų sustabdytų transporto priemonių ir apie jų krovinio turinį. Dėl to Lenkijos institucijos vyriausios aplinkos apsaugos inspekcijos 2024 m. kovo 27 d. rašte buvo klaidingai nurodyta, jog įmonės krovinyje buvo metalo, popieriaus ir tekstilės atliekų. Pirmiau įvardintų atliekų ir pagal teismui pateiktus įrodymus būtent jų krovinyje nebuvo, todėl šiame rašte pateikta nuomonė paremta tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir klaidingai nurodant apie buvusias priemaišas. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Regiono Administracinis teismas šių metų vasario 11 d. sprendime administracinėje byloje. Aplinkos Apsaugos departamentas nesivadovavo galiojančiu Europos Sąjungos ir Lietuvos teisiniu reglamentavimu dėl stiklo pakuočių padėties. Bendrovė gabeno stiklo atliekas, atliekų surinkimo, pakrovimo, rūšiavimo, vežimo metu stiklo pakuotės dūžta, šių procesų metu pažeidžiamas stiklo pakuotės vientisumas, gali ir pilnai sudužti, ko pasėkoje procese susidaro stiklo duženų ir atsiskiria popierinės etiketės, plastikiniai, metaliniai kamšteliai ar jų dalys, antraeilės stiklo pakuočių dalys dar vadinami pagalbiniais elementais. Reglamentavimas yra detaliai paaiškintas pateiktame Aplinkosaugos ministerijos 2025 metų gegužės 12 d. rašte, kuriame cituojama ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės, taip pat įsigaliojęs naujasis pakuočių Europos reglamentas 2024 m. gruodžio 19 d. Nr. 2025/40 dėl pakuočių ir pakuočių atliekų. Pati aplinkos Apsaugos ministerija pateikė išvadas, kad tokie elementai, kaip popieriaus, plastiko etiketės, plastiko ar metalo kamšteliai, apsauginiai, lipdukai, klijai, kimštukai, negali būti laikomi pakuotės komponentais, jie yra pagalbiniai elementai. Pakuotės svoris apskaitomas nurodant su jos komponentų ir pagalbinių elementų svoriu. Tokie objektai, kaip stikliniai gėrimų, maisto buteliai, indeliai, buteliukai, stiklainiai, kosmetikos indeliai, kvepalų buteliukai gali būti kvalifikuojami kaip stiklo pakuočių atliekos, kodas 15 01 07, arba B2020, net jei ant jų yra popieriau ar plastiko etiketės, plastikiniai, metaliniai dangteliai ar kt., pagaminti iš kitos medžiagos. Šios citatos patvirtina, kad Aplinkos apsaugos departamento nuomonė, jog stiklo pakuočių atliekų sudėtyje gali būti tik stiklas, yra nepagrįsta ir neatitinka teisinio reglamentavimo. Nagrinėjant bylą ikiteismine tvarka ir nutarime nebuvo išspręstas fakto klausimas ir paneigta bendrovės pozicija dėl krovinio sudėties, turinti tiesioginę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui. Tai yra, kad antrinės stiklo pakuočių sudedamosios dalys - kamšteliai, dangteliai ir kt., nelaikytina priemaišomis, užterštumu ir gali būti stiklo pakuočių siuntoje. Taip pat departamentas, priimdamas nutarimą, padarė grubų procesinį pažeidimą: neatliko savarankiško, išsamaus ir visapusiško administracinio nusižengimo tyrimo, nutarimą priėmė formaliai perrašydamas užsienio subjekto informacinio pobūdžio rašte nurodytus teiginius. Departamentas privalėjo atlikti patikrinimą, kurio objektas - tarpvalstybinio atliekų vežimo reikalavimo laikymasis, ir pateikti savarankiškas objektyvias išvadas, kaip administracinio nusižengimo neteismine tvarka nagrinėjanti institucija, kaip Lietuvos kompetentinga institucija, atsakinga už tarpvalstybinių atliekų vežimą, reikalavimų laikymąsi, priežiūrą. Nutarime yra įvardijama tik bendrinė informacija, tačiau nėra detalizuojama, kokios rūšies priemaišos yra krovinyje, kokius objektus atsakovas laiko priemaišomis, bei kokią siuntos dalį sudarė priemaišos. Departamento pareigūnai neištyrė nagrinėjamai situacijai reikšmingų aplinkybių, apžiūros ir patikrinimo metu neištyrė krovinio sudėties, jame buvusių atliekų ir kitų objektų. ANK 251 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos sankcijos už atliekų išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos reikalavimų pažeidimą, t. y. nusižengimo esmė, atliekų išvežimo iš Lietuvos, o ne priėmimo Lenkijoje teisėtumo vertinimas, šio administracinio nusižengimo esmė nebuvo atskleista. Lenkijos institucijos 2024 m. kovo 27 d. rašte pateikiama tik Lenkijos pareigūnų nuomonė apie krovinio sudėtį, tai gali būti traktuojamas, kaip dokumentas, fiksuojantis administracinio nusižengimo požymius turinčios veiklos padarymą, bet savaime nėra įrodymas. Šio rašto pagrindu vykdydami Aplinkos Apsaugos agentūros prašymą atlikti patikrinimą dėl tarpvalstybinių atliekų vežimo reglamentavimo laikymosi, privalėjo atlikti savarankišką tyrimą, surinkti įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius administracinio nusižengimo buvimo faktą, tačiau tai nebuvo atlikta. Krovinio stabdymo Lenkijos Respublikoje metu Lenkijos institucijos pareigūnai remiasi tik Lenkijos teisės aktais ir jų institucijų pozicija. Aplinkybė, kad krovinys, Lenkijos institucijos nuomone, neatitiko paskirties valstybėje galiojančių standartų, nesuteikia pagrindo teigti, kad neatitiko išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dokumentų ir buvo nesilaikyta reikalavimų. 2024 m. balandžio 16 d. akte ir gegužės 9 d. patikrinimo akte, protokole ir nutarime nepateikta išvada apie krovinio turinį, sudėtį, jame turimas atliekas, kokius objektus departamentas laiko užterštumais, priemaišomis, ar tokius objektus, kaip kamštukai, etiketės ir kt., laiko stiklo pakuočių dedamąja dalimi, ar šiuos objektus laiko užterštumais ir priemaišomis. Departamentas nenustatė esminių, reikšmingų bylai aplinkybių, tiesiogiai susijusių su atliekų kodo išskirtinumu ir teisingumu ir vežimui taikyto reikalavimo procedūra, šio fakto klausimas nebuvo išspręstas. Bendrovė teisėtai vadovavosi reglamento dėl atliekų vežimo 18 straipsnyje nustatyta supaprastinta procedūra, visus atliekų vežimo dokumentus užpildė teisingai, nepažeidė jokių nustatytų teisės aktais pareigų, nėra jokio pagrindo teigti, kad turėjo būti taikyta išankstinio pranešimo ir leidimo procedūra. Kaip akcentavo ministerija 2025 m. gegužės 1 d. rašte, draudimas arba atitinkami apribojimai gali būti taikomi, kai atliekose yra ne bet kokios priemaišos, o pasižyminčios pavojingumo savybėmis ir grėsme atliekas panaudoti aplinkai nesaugiu būdu. Byloje nėra jokių įrodymų dėl tokių priemaišų užterštumo buvimo. Vien aplinkybė, kad siuntoje yra ne stiklo, o kitos žaliavos objektų, nereiškia, kad tai yra pavojingi, grėsmingi ir negali būti stiklo siuntoje. Taip pat departamentas nurodo, kad siuntoje buvo keli plastikiniai maišeliai, kurie yra nesusiję su stiklo pakuote, tačiau plastikiniai maišeliai yra priskirtini plastikinių pakuočių atliekų kategorijai ir šiuos atliekos gali būti eksportuojamos pagal supaprastintą informavimo procedūrą, nes nepasižymi pavojingomis savybėmis. Krovinio svoris sudarė 24,99 tonas, tad darant prielaida, kad plastikinis maišelis sveria 10 g, tai sudarytų 0,0004 proc. nuo bendro krovinio svorio, laikant, kad vieno plastikinio maišelio buvimas krovinyje yra pakankamas kroviniui laikyti atliekų mišiniu neatitinka protingumo principui. Byloje nėra kitų objektyvių įrodymų, iš kurių galima spręsti, kad krovinyje buvo metalo, popieriaus ar tekstilės atliekų. Vadovaujantis reglamento Nr. 1013/2006 tarpvalstybinio atliekų vežimo 28 straipsniu, jei kompetentingos institucijos negali sutarti reikia nustatyti, ar medžiaga yra laikoma atliekomis, nepažeidžia paskirties šalies teisės šią medžiagą vertinti pagal savo šalies įstatymą, jei tai nepažeidžia tarptautinei teisei. Vadovaujantis šia reglamento nuostata, valstybės narės gali turėti savo nuomonę dėl konkrečios siuntos atliekų klasifikavimo, gali skirtis arba sutapti, tačiau paskirties valstybei lieka teisė nuspręst atliekų siuntos likimą: priėmimo ir grąžinimo klausimą. Lenkijos institucija tą ir padarė, grąžino atliekas į Lietuvą. Veikoje nėra būtinos subjektyviojo požymio t. y. kaltės, nes 2024 m. organizuojant stiklo pakuočių atliekų vežimą, vadovaujantis reglamento nuostatomis, buvo užpildyti visi atliekų vežimo dokumentai, jis pats kaip įmonės vadovas, ėmėsi visų priemonių, stiklo pakuočių siuntos dokumentų reikalavimais atitiko, buvo laikomasi standartų ir (duomenys neskelbtini) praktikos. nėra atskleistas priežastinis ryšys, neatsargumo požymiai jo veikoje nepasireiškia.

Atliekų rūšiavimo veikla įmonė užsiima nuo (duomenys neskelbtini). Jis (pareiškėjas) įmonės vadovu dirbu nuo (duomenys neskelbtini), prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini). Bendradarbiavimas su Lenkija nebuvo naujas, stiklo pakuotės buvo vežamos nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol. Jų transporto priemonė buvo viena tarp (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurių tikrai atliekų sudėtis skiriasi, turbūt per klaidą jiems buvo pateiktos nuotraukos ir matėsi, kur jų, kur ne. Grįžusį krovinį matė, pats lipo, fotografavo, filmavo, tiesiogiai dalyvavo su departamento pareigūnais, kai prekės buvo išpilamos gamyklos teritorijoje, kad būtų galima įvertinti jų kokybę. Buvo įdomu, kokios tos tekstilės atliekos, kurios nurodyta, kad buvo, nes jis tekstilės nematė, ir klausimas, kas yra laikoma tekstile, nes iš kitų transporto priemonių matė ir drabužių, ir batų, ir kitų tekstilės atliekų, tačiau tokių atliekų nematė jų transporto priemonėse. Jų bendrovėje (duomenys neskelbtini) būdu (duomenys neskelbtini), jie (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) patalpoje, kuri turi (duomenys neskelbtini) į apačioje esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atlieką ir (duomenys neskelbtini), tikrai krentant dūžta, nes tai betoninis pagrindas. Ar tos etiketės būna išplautos, nuimtos, tikrai ne. Jei tai stiklas, pakuotė nuimama ir įmetama į (duomenys neskelbtini). Tikrai būna daug butelių, pačios nedužusios taros, po to, kai užsipildo, Lenkijos perdirbėjas atveža savo transporto priemones, į kurias turi pakrauti krovinį, jie kraunami frontaliniais krautuvais, bet net ir stiklo dužena perdirbimui neturi esmės, kartais nuima nuo (duomenys neskelbtini), paima ir apdužusius, kuriuos gali identifikuoti. Principas liko tas pats, klasifikacija atliekų nepasikeitė, viskas daroma taip pat. Iš Lenkijos nėra gavę pastabų, gal pradžioje, nuo (duomenys neskelbtini) metų nėra jokių priekaištų nei dėl kokybės, tuo labiau dėl priemaišų. Sutartyje su Lenkija yra, kad gali būt 3 proc. priemaišų bendro svorio, jie tvarkydami atliekas jas atsirenka, apsiplauna. Bet kokios atliekos gali būti užterštos buitinėmis atliekamos, pvz., stiklainiai su uogiene, jie (duomenys neskelbtini), jos gali būti užterštos, bet pavojingomis atliekomis nebūna. Krovinio atsiėmimas užtruko ilgai, nes nebuvo išleista mašina iš Lenkijos muitinės, kur buvo sulaikyta, nugabenta apžiūrai ilgai. Tuo pat metu patys bandė aiškintis su agentūra. Tik po penkių dienų gavo informaciją apie sulaikymą. Kai išvežamos pakuotės, „vaikšto tie dokumentai“. Juos informavo aplinkosaugos agentūra, kuri gavo informaciją iš Lenkijos, ir tik tada pradėjo organizuoti išsivežimą. Svoris krovinio mažėja, nes atliekos sveriamos su transporto priemone, kuras įsiskaičiuoja, atliekos gali būti drėgnos, gali nugaruoti ir yra paklaidos automobilių nėra kad keli kg. Visada, esant nesutarimui, laikomasi priimančiosios šalies svorio. Dėl vadovavimosi reglamento nuostatomis paaiškino, kad tai buvo pirmas kartais, kuomet iškilo tokia problema. Bandė konsultuotis su atsakingomis tarnybomis ir gavo tokias rekomendacijas. Problema tai, kad viskas buvo daroma telefonu, tačiau visus veiksmus vykdė vadovaudamiesi kompetentingų institucijų, t. y. Aplinkos apsaugos agentūros, patarimais. Tuo metu neturėjo teisininko. Atliekų maišymo savo procesuose nevykdo, dėl to kitaip klasifikuoti nemato tikslo. Nuolat krovinio nesveria. Ne daugiau nei 3 proc. užrikinimas yra per susiformavusią praktiką. Pvz.: butelio svoris (duomenys neskelbtini), etiketės – (duomenys neskelbtini) popieriaus, metalas (duomenys neskelbtini). Kamšteliai, etiketės įeina į bendrą pakuočių svorį. Jie užtikinimui (duomenys neskelbtini), kur atrinkdavo ir etiketes, ten priemaišų buvo 0,04 proc., pašalindavo (duomenys neskelbtini) ir panašiai, tuos procentus žiūri, kiek yra leistina. Atrenka (duomenys neskelbtini) atskirai, ji išimama, nes blogai stiklo perdirbimui.

Liudytojas R. M., apklaustas posėdžio metu, paaiškino, kad dirba Aplinkos apsaugos departamente (duomenys neskelbtini) skyriuje vyriausiuoju specialistu, (duomenys neskelbtini) jo pareigos buvo tokios pat. Dėl UAB,,(duomenys neskelbtini)“ - dalyvavo tik pirminėje apžiūrioje, kai buvo grąžintas sunkvežimis, tolimesniam procese jau nebe. Iš esmės buvo stiklo atliekos su priemaišomis - plastikais, tekstilėmis, popieriais. Priemaišas matė, tačiau nefiksavo. Tekstilės atliekas sunkiai pamena, bet ten buvo skudurų, drabužių liekanos. Dominuojanti atlieka buvo stiklas, tačiau buvo ir kitokio tipo atliekos. Sunku pasakyti, kokią dalį sudarė priemaišos, gal 10-20 proc. kažkur. Iki to įvykio buvo atliekami patikrinimai toje bendrovėje, rezultatų nepamena. (duomenys neskelbtini) buvo dirbęs (duomenys neskelbtini), per juos tokių įvykių nebuvo daugiau pasitaikę, apskritai, ne tik su šia bendrove. Tą dieną apžiūrėti grąžintų krovinių vyko į dvi įmones. UAB,,(duomenys neskelbtini)“ buvo arba pirma, arba antra, kurią patikrino. Tą dieną apžiūrėjo gal 7 automobilius. Pamena, kad sunkvežimis, šiuo atveju, išvertė atliekas ir jas apžiūrėjo vizualiai. Sunku pasakyti, kas buvo popieriaus priemaiša, visokie kartoniniai gabaliukai. Galimai matė batus iškrautose atliekose, drabužių likučius. Šiuo metu aplinkybes prisimena, bendrovių nepainioja, gerai pamena, kad buvo priemaišos, tiek vienoje įmonėje, tiek kitoje, sunkvežimių turinys buvo identiškas, dėl jų pobūdžio sunku atsiminti. Geriau prisiminė aplinkybes, kai buvo apklaustas pirmąjį kartą, tačiau gerai pamena, kad buvo priemaišos. Prie apžiūros akto pridėtas nuotraukas padarė kolega, susigrąžintas krovinys buvo užfiksuotas nuotraukose.

Teismo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos I. Ž. paaiškinimai, duoti 2025 m. sausio 20 d. teismo posėdžio, nagrinėjant skundą Nr. II-51-110/2025. I. Ž. paaiškino, kad buvo gautas Lenkijos kompetentingos institucijos raštas apie vykdytą neteisėtą vežimą, tuo pagrindu kreipėsi į įmonę ir informavo departamentą. Šiuo atveju, Lenkijos kompetentinga pasisakė, kad tai, jų nuomone, neteisėtas atliekų vežimas ir Lietuvos kompetentinga institucija neturėjo teisės prieštarauti atliekų grąžinimui. Dėl ko kreipėsi į įmonę, kad susigrąžintų atliekas. Reglamento 24 straipsnyje aprašyta neteisėtų atliekų vežimo grąžinimo tvarka, jei pasisakius viena kompetentinga, tai kita kompetentinga negali prieštarauti grąžinimui. Panašiu laiku buvo gauti dar du pranešimai panašaus pobūdžio ir Lenkijos buvo tokie patys sprendimai, kad informuoti įmones grąžinti atliekas, buvo trys pranešimai įskaitant „(duomenys neskelbtini)“. Kiekviena situacija individuali ir būna atvejų, kai nepateikia griežto sprendimo, būna kreipiasi ir el. paštu, vyksta dialogas ir klausiama nuomonės, būna ir įmonė įsitraukia į aiškinimąsi, gali būti paprašyta ir papildomų dokumentų ir tos siuntos toliau išvažiuoja, kur buvo planuota. Šiuo atveju jau buvo pateiktas sprendimas dėl neteisėto vežimo. Šiuo atveju, neatliko kitų veiksmų, gavo sprendimą dėl neteisėto, jų nuomonės nebuvo. Jų (institucijos) pareiga pateikti motyvuotą prašymą, kad susigrąžinimas vyktų sklandžiai, pagal reglamentą buvo, kad neprieštarauja susigrąžinimui. Tyrimo nebuvo. Motyvuotą prašymą turėjo pateikti Lenkijos kompetentingai institucijai, tas raštas buvo įmonei, Lenkijai ir Aplinkos apsaugos departamentui. Reglamento terminais motyvuotas prašymas, tai Lenkija informuojama oficialiai, kad ėmėsi Lietuva veiksmų ir neprieštarauja susigrąžinimui. Šiuo atveju ir užsibaigia agentūros funkcijos. Mano, kad įmonė turi teisę pareikšti nuomonę į prieštaravimus, bet iš karto su įmonės atstovu susiekė ir viskas buvo, kad įmonė susigrąžintų siuntą ir ji neprieštaravo. Kreipėsi telefonu į ją atstovė iš įmonės ir pasiteiravo, kokie tolimesni veiksmai, kas per dokumentas pridėtas prie rašto ir informavo, kad siuntą grąžins ir agentūrą informuos, kada buvo siunta sugrąžinta. Pokalbio apie ginčijimą nebuvo, viskas buvo aptarta, kas rašte išdėstyta. Negali pasakyti apie stiklo pakuotės sudėtį. Buvo tik telefoninis pokalbis su įmone. Pateikė įmonė oficialų raštą, kad siunta grąžinta. Neturi tiek patirties, bet tekę susidurti, kai vyksta diskusijos, sulaikyta siunta, gali būti prieštaravimų, buvę, kad kompetentinga institucija pasisako, kad pagal juos viskas teisingai, ginčas toks, bet čia dialogas el. paštu sprendžiama dėl siuntos. Šiuo atveju jau buvo pateiktas sprendimas.

Teismo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos V. R. paaiškinimai, duoti 2025 m. sausio 20 d. teismo posėdžio, nagrinėjant skundą Nr. II-51-110/2025. V. R. paaiškino, kad dirba Aplinkos pasaugos departamente (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje vyriausiuoju specialistu. Tokios pat pareigos buvo ir (duomenys neskelbtini). Gavo pranešimą iš Aplinkos agentūros, iš įmonės, kad krovinys grąžintas, reikalinga neatidėliotina reakcija patikrinti faktą. Nuvyko, užfiksavo faktą ir patvirtino, kad tai tas krovinys. Buvo sunkiasvorė transporto priemonė su stiklo atliekomis, matė krovinį. Tai atliekos, vyraujanti medžiaga – stiklas. Buvo plastiko, dėl tekstilės nepamena, gal ir buvo, pridėjo fotografijas prie bylos. Krovinys buvo sveriamas. Šiuo atveju apžiūri, kaip yra, užfiksuoji realią padėtį, kas daryta, kur nuvykta, faktų fiksavimas, vėliau yra patikrinimas, o jau patikrinime sudedamosios dalys, pareigūnas tiria pagal kompetencijos ribas. Nustatyta, kad išvežtos stiklo pakuotės. Dvi įmonės sudarė sutartį, priimanti įmonė priima krovinį, krovinį sustabdė lenkų aplinkosauga, grąžino kaip neatitinkantį stiklo pakuotės kodo. Patikrinimo akte neužfiksuoti pažeidimai. Bendrovės kroviniui toks patikrinimas jo praktikoje buvo pirmas. Su kovo mėn. Lenkijos institucijos raštu susipažino. Jų dokumente nėra tiksliai įvardinta, pasigedo, kuom vadovaujantis priėmė sprendimą, kad ne stiklo atliekos. Ieškojo jų įstatymo, koks punktas. negali kvestionuoti kitų įstaigų sprendimų. Yra metalo kamšteliai, tai buvo metalo atliekos. Priemaišos yra priemaišos. Yra popieriaus, kažkas panašaus į skudurus ar guminį balionėlį, bet yra priemaišų. Jis atrodė kaip nešvarus, neplautas, smulkių nenustatomų dydžio nešvarumų, yra didelis, kur gali nustatyti kas. Priemaišų yra. Vyraujantis buvo stiklas. Tą pačią dieną buvo grąžintos dar 7 mašinos, jos buvo sulaikytos tuo pat metu ir grąžintos tuo pat metu, organizavo ten reidą, atliko patikrinimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo švaresnės atliekos. Jo funkcija buvo dėl susigrąžinimo fakto ir krovinio turinio. Tirti ar ne, sprendžiama pagal vyraujančią medžiagą. Gaunanti įmonė pretenzijų neturi, siunčianti neturi, vyraujanti medžiaga stiklas, toks krovinys ir sugrąžintas. Jei turėtų pretenzijų, tirtų.

Institucijos įgaliota atstovė J. V. skundą prašė atmesti atsiliepime pateiktais argumentais. Jame nurodyta, kokiais teisės aktais turėtų vadovautis įmonė ir jos vadovas, tai nurodytos atliekų tvarkymo taisyklės, reglamentas NR. 1013/2006 ir atliekų vežimo tvarkos aprašas. Įmonės vadovas turi vadovautis minėtais teisės aktais. Aplinkos Apsaugos agentūros 2024 balandžio 4 d. rašto neskundė, atsiėmimas turi būti įvykdytas per 30 dienų. Dėl atliekų ir krovinio sudėties Aplinkos Apsaugos agentūros 2024 m. balandžio 15 rašte nurodyta, kad Lenkijos kompetentinga institucija užfiksavo atliekų mišinį, t. y. stiklo pakuotės, stiklo atliekos užterštos plastiko, metalo, popieriaus ir tekstilės atliekos. Būtent tų pačių metų balandžio 16 d. buvo apžiūrėtas krovinys ir padarytos foto nuotraukos, o patikrinimo akte jau nurodyta, kad yra atlieka stiklas ir dalis priemaišų ir pridedamos nuotraukos, minėto patikrinimo akto taip pat neskundė, neprieštaravo, tik prieštaravimai pasipylė, kai buvo skirta bauda įmonei ir jos vadovui. Nelabai supranta, ką Departamentas turi padaryti, ar jis turi paneigti Lenkijos kompetentingos institucijos nustatytas aplinkybes. Atliko tyrimą – buvo apžiūrėtas krovinys, patikrinimo aktu užfiksuota, yra nuotraukos, dalyvavę asmenys nurodo, kad buvo užterštas. Tiek Lietuva, tiek Lenkijos institucija nėra nustačius kokiu kiekiu, kokiu mastu turi būti užterštos atliekos, t. y. neturi būti jokių priemaišų. Transporto priemonė identifikuota, nurodant registracijos numerius:,,(duomenys neskelbtini)“, nurodyta, kad atlikdami detalią gabenamo krovinio apžiūrą Muitinės ir mokesčių tarnybos pareigūnai aptiko stiklo duženų ir stiklo pakuočių stiklinius butelius, su dangteliais atliekas užterštas, be kita ko, plastiko atliekomis, plastikiniais buteliais, maišeliais, pirkinių maišeliais, metalo atliekomis, skardinėmis, popierinėmis pakuotėmis ir tekstilės atliekomis. Procentinė dalis Lenkijoje irgi nebuvo tiriama, nurodyta, kad buvo rastos priemaišos stiklo atliekose ir negali būti priskiriamas kodas B2020. Vadovavosi kompetentingos Lenkijos institucijos pateiktais įrodymais, buvo identifikuotos transporto priemonės ir yra pateiktos nuotraukos atskirų transporto priemonių, ne tik bendras vaizdas, kaip teigia pareiškėjas. Kreipėsi į kitas kompetentingų kitų šalių institucijas, sužinoti kaip tie procesai vyksta kitose valstybėse. Kalbant apie Aplinkos Apsaugos ministerijos raštą, skambino į ministeriją. Nagrinėjamu atveju, tai nebuvo vežimas iš Bendrijos tai buvo bendrijos viduje, negali atsakyti už Ministerijos nuomonę.

Institucijos įgaliota atstovė D. T. skundą prašė atmesti. Reglamentas nustato atliekų vežimo procedūrą, priklausomai nuo atliekų kilmės, paskirties, maršruto, vežamų atliekų tipo ir jų tvarkymo budo paskirties vietoje. Supaprastinta procedūra ir leidimo, kur vežami atliekų mišiniai, pavojingos atliekos, taip pat taikomas draudimas tam tikrų atliekų vežimui. B2020 kodas yra nepavojingos atliekos, o kitas kodas yra pavojingų atliekų, kurios gali būti užterštos ar sumaišytos su kitomis. Lietuvoje nėra numatyta B2020 kodo atliekų klasifikuojamų stiklo atliekomis užterštumo ribos, todėl turėtų būti neužterštos ir sudarytos vien tik iš stiklo, jei tai mišiniai, pagal reglamento 3 straipsnio 1 dalį. Turėtų būti taikoma išankstinio pranešimo ir leidimo procedūra. Taip pat departamento pareigūnai vykdo valstybinę kontrolę, kuomet gaunami pranešimai iš kitų kompetentingų institucijų, jais yra visiškai pasitikima, nes inspektoriai yra kvalifikuoti ir žino reikalavimus, Aplinkos Agentūra vadovavosi inspektorių nuomone, nes siunta buvo sustabdyta Lenkijoje ir ją įvertino Lenkijos pareigūnai. Agentūra priėmė sprendimą, jį buvo galima skųsti, įmonė šių veiksmų neatliko. Kadangi nebuvo jokių klausimų ir visa informacija buvo pateikta, buvo priimtas sprendimas laikyti vežimą neteisėtu ir atliekos buvo gražintos į Lietuvą.

Institucijos įgaliotas atstovas P. R. skundą prašė atmesti. Neturi tokios informacijos, kad Departamentas būtų atrinkęs jiems parankius sprendimus ar paaiškinimus, kreipėsi dėl bendro išprusimo, ne tik dėl šio įvykio, kad sužinotų, kaip yra kitose šalyse. Buvo gautas kompetentingos institucijos sprendimas apie krovinio turinį, o Departamentas, jo žiniomis, tuo metu neturėjo tokių pareigų vertinti krovinį taip smulkiai, kaip įmonės vadovas teigė, t. y. vertinti, kokios tos priemaišos, kokia procentinė dalis, kai nėra reglamentuota, kiek jų išvis gali būti. Ar tų priemaišų yra ne per daug, susitarimas yra 3 proc. Lietuvos ir Lenkijos įmonės.

Skundas tenkinamas

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.

Atsakomybę pagal ANK 251 straipsnio 5 dalį užtraukia didesnio kaip penki šimtai kilogramų, bet mažesnio negu dvidešimt penkios tonos kiekio skirtų naudoti nepavojingų atliekų išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos be teisės aktuose nustatyta tvarka gauto sprendimo leisti vežti atliekas arba informacinio dokumento nepateikimas atliekas vežančiam asmeniui, kai vežamas šioje dalyje nurodytas atliekų kiekis.

Vadovaujantis Atliekų tarpvalstybinių vežimų tvarkos aprašo, patvirtino Lietuvos Respublikos aplinko ministro 2004 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. D1-207, 16 punktu, pranešėjas, atliekų vežimą organizuojantis asmuo, atliekų gavėjas pagal kompetenciją privalo vykdyti priskirtas pareigas pagal Reglamente Nr. 1013/2006 nustatytus reikalavimus.

2006 m. birželio 14 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad atliekos yra kaip apibrėžta Direktyvos 2006/12/EB 1 straipsnio 1 dalies a punkte. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų 1 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad „atliekos“ reiškia medžiagą ar daiktą, patenkantį į I priede nustatytas kategorijas, kurių atliekų turėtojas atsikrato, ketina atsikratyti arba privalo atsikratyti. Reglamente mišrios atliekos apibrėžiamos kaip atliekos, susidariusios apgalvotai ar netyčia sumaišius dviejų ar daugiau rūšių atliekas, kurios neklasifikuojamos vienu atskiru įrašu III, IIIB, IV ir IVA prieduose (Reglamento 2 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunkčiu, taikoma išankstinio rašytinio pranešimo ir leidimo procedūra pagal šio skyriaus nuostatas vežant mišrias, skirtas naudojimo operacijoms atliekas, kurios III, IIIB, IV ar IVA prieduose neklasifikuojamos vienu atskiru įrašu, jei nėra išvardytos IIIA priede.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad Aplinkos apsaugos agentūra 2024 m. kovo 28 d. gavo Lenkijos kompetentingos institucijos raštą apie 2024 m. kovo 7 d. vykdytą neteisėtą atliekų vežimą iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Rašte nurodoma, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog buvo vežamas 25,03 tonų atliekų mišinys (stiklo pakuotės, stiklo šukės, užterštos plastiko, metalo, popieriaus ir tekstilės atliekomis), III, IIIB arba IVA prieduose neklasifikuojamos vienu atskiru įrašu. Pateiktas siūlymas, kad atliekos būtų susigrąžinamos į Lietuvos Respubliką, atitinkamai pateikiant motyvuotą siunčiančios šalis kompetentingos institucijos prašymą (1 t., b. l. 58-59, 2 t., b l. 65-76). Aplinkybių tikrinimo metu nustatyta, kad atliekų vežimą lydinčiame dokumente – ANNEX VII Nr. 70668 atliekų krovinys klasifikuotas kaip stiklo atliekos kodu 15 01 07. Lenkijos Respublikoje sulaikyta transporto priemonę su atliekomis buvo susigrąžinta.

2024 m. gegužės 9 d. patikrinimo akte užfiksuota, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausieji specialistai V. R. ir J. T. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklavietės, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimą dėl neteisėtai išvežtų atliekų grąžinimo. Fiksuota, kad patikrinimas pradėtas 2024 m. balandžio 11 d., apžiūrėjus grąžinta krovinį nustatyta, jog pagrindinė atlieka stiklas, yra dalis priemaišų. Akte taip pat nurodoma, kad atliekų vežimas vykdomas pagal vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje prisegtą 2017 m. birželio 1 d. sudarytą sutartį su Lenkijoje registruota įmone „(duomenys neskelbtini)“, kurios pavadinimas (duomenys neskelbtini) pasikeitė į „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 37-39). Šias aplinkybes patvirtina ir pareiškėjo 2024 m. spalio 24 d. raštu Nr. SD-429 pateikta tarp įmonės ir (duomenys neskelbtini) sudarytos sutarties dėl stiklo atliekų pirkimo pardavimo kopija (lenkų bei lietuvių kalbomis) (1 t., b. l. 66 antra pusė – 76). Šiame kontekste, kaip pagrįstai nurodo skunde A. B., svarbu paminėti tai, kad minimos sutarties I priede yra aptarta medžiagų specifikacija, kokybės reikalavimai, t. y. numatytos pristatymo sudėtinės dalys, turinčios įtakos stiklo duženų kokybės vertinimui, o būtent: neorganinės medžiagos (keramika, porcelianas, akmenys, betono fragmentai), ne daugiau kaip 0,05 proc., organinės medžiagos (plastikinės plėvelės, PET buteliai (įskaitant dangtelius) ir kiti plastiko teršalai) ne daugiau nei 0,1 proc., metalai (magnetiniai ir nemagnetiniai) ne daugiau kaip 1 proc., ne pakuočių stiklas (langų stiklas, stiklo blokai) ne daugiau kaip 0,5 proc.

2024 m. balandžio 16 d. apžiūros akte fiksuota, kad minimą dieną (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. specialistai R. M. ir V. R. atliko bendrovės veiklavietės, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūrą. Matyti, kad buvo apžiūrėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugrąžinta sunkiasvorė transporto priemonė Scania su Lenkijos Respublikos valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), svoris 25,03 tonos, pasvėrus vietoje – 24,72 tonos, krovinys iškrautas, fotografuotas (1 t., b. l. 40-46, 52-58, 2 t., b. l. 125-131).

Pareiškėjas neneigia, kad krovinyje kartu su stiklo atliekomis buvo ir ne stiklo medžiagos (dangteliai, kamšteliai, etiketės), tačiau vertina, kad tai yra sudedamoji stiklo pakuočių dalis, o ne mišrios atliekos, taigi, šiuo atveju, netaikytina išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra.

Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 III priede „Atliekų, kurioms taikomi 18 straipsnyje numatyti bendri informacijos reikalavimai, sąrašas“, nurodoma, kad Bazelio konvencijos IX priede išvardytoms atliekoms yra taikomi 18 straipsnyje numatyti bendri informacijos reikalavimai. Iš Reglamento V priedo B2 sąrašo „Atliekos, kuriose daugiausia yra neorganinių sudedamųjų dalių, kuriose gali būti metalų ir organinių medžiagų“ matyti, kad nedispersinėms stiklo atliekoms, žymimoms kodu B2020, priskiriamos stiklo duženos ir kitos atliekos, stiklo laužas, išskyrus elektroninių vamzdžių stiklą ir kitą aktyvintą stiklą. Minimo Reglamento V priede nurodoma, kad 1 dalies B sąraše išvardytoms atliekoms arba atliekoms, išvardytoms 2 dalyje tarp nepavojingų atliekų (t. y. atliekoms, nepažymėtoms žvaigždute), taikomas eksporto draudimas, jeigu jos yra užterštos kitomis medžiagomis tokiu mastu, kad: a) padidintų su atliekomis susijusią grėsmę dėl kurios būtų taikoma rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra, atsižvelgiant į pavojingas savybes, išvardytas Direktyvos 91/689/EEB III priede; arba b) užkirstų kelią atliekų naudojimui aplinkai saugiu būdu. Taigi, rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra taikytina minimos kategorijos atliekoms, jeigu jos užterštos kitomis medžiagomis tokiu mastu, kad padidintų su atliekomis susijusią grėsmę.

Vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, kodas 15 01 07 priskiriamas stiklo pakuotėms.

Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtina, kad pakuotė – grąžintinas ar negrąžintinas gaminys iš bet kokių medžiagų, skirtas daiktams, pradedant žaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, pakuoti (fasuoti), apsaugoti, tvarkyti, transportuoti ir pateikti vartotojams ar produktų naudotojams; pakuotę sudarantys pakuotės komponentai ir pagalbiniai elementai yra šios pakuotės dalys. Pagalbiniai elementai, tiesiogiai prikabinti ar pritvirtinti prie gaminio ir atliekantys pakuotės funkciją, yra pakuotė, išskyrus atvejus, kai jie yra gaminio sudedamoji dalis ir visos dalys yra skirtos kartu naudoti ir pašalinti (2 straipsnio 21 dalis). Aptartos teisės aktų nuostatos patvirtina pareiškėjo poziciją, kad stiklo pakuočių atliekos neprivalo būti išimtinai sudarytos tik iš stiklo duženų. Tokių aplinkybių nepaneigia Institucijos posėdžio metu teikti duomenys, t. y. susirašinėjimas, kitų šalių pastebėjimai (7 t., b. l. 2-10).

Kartu su skundu pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, vadovaujamos bendrovės vardu, 2024 m. rugsėjo 26 d. raštu kreipėsi į kompetentingą Lenkijos Respublikos instituciją, prašydamas pateikti detalesnę informaciją, susijusią su padaryta išvada dėl nelegalaus atliekų pervežimo. Atsakant į minimą raštą, nurodyta, kad buvo atliktas transporto priemonių sąstato patikrinimas. Atlikdami detalią gabenamo krovinio apžiūrą, muitinės ir mokesčių tarnybos pareigūnai aptiko stiklo duženų ir stiklo pakuočių (stiklinius butelius, stiklainius su dangteliais) atliekas, užterštas, be kita ko, plastiko atliekomis (plastikiniais buteliais, maišeliais, pirkimų maišeliais), metalo atliekomis (skardinės), popierinėmis pakuotėmis ir tekstilės atliekomis. Taip pat nurodyta, kad per muitinės ir mokesčių tarnybos atliktą apžiūrą aptiktų teršalų procentinė dalis nebuvo tiriama (59-63). Iš kartu su 2024 m. gruodžio 17 d. A. B. parašymu pateiktų papildomų duomenų matyti, kad 2024 m. lapkričio 18 d., atsakydamas į įmonės 2024 m. spalio 25 d. raštą, Palenkės vaivadijos aplinkos apsaugos inspektorius nurodė, jog remdamiesi vizualine krovinių apžiūra, Vaivadijos aplinkos apsaugos inspektoriai nustatė, kad sunkvežimių priekabose yra stiklo pakuočių atliekų (stiklinių butelių, įskaitant su dangteliais, stiklainių, įskaitant su dangteliais) ir kitų frakcijų atliekų (plastikinių butelių, maišelių, reklaminių lankstinukų), metalinių pakuočių (skardinių), popierinių ir kartotinių pakuočių (gėrimų dėžučių), tekstilės (skudurų) ir avalynės. Rašte nurodoma, kad fiziškai buvo patikrinta kiekviena transporto priemonė, kartu pridedant ir pastarųjų nuotraukas (3 t., b. l. 40-67). Iš esmės analogiško turinio informacija buvo pateikia pareiškėjui ir toliau pakartotinai kreipiantis į kompetentingas Lenkijos Respublikos institucijas (Suvalkų apylinkės prokuratūros, Vaivadijos aplinkos apsaugos inspekcijos Balstogėje skyriaus Suvalkuose pateikti atsakymai, 3 t., b. l. 125-137, 139-147). Nekvestionuojant Lenkijos Respublikos kompetentingų institucijų sprendimų, vis tik sutiktina su pareiškėjo skundo argumentais, kad pateikti duomenys rodo esant bendrą informaciją apie visų transporto priemonių sąstato patikrinimą, nurodant apibendrintus duomenis, kokios yra atliekos aptiktos kroviniuose. Nors kiekviena iš transporto priemonių buvo nufotografuota, kartu fiksuojant ir valstybinius numerius, kiekvienas krovinys atskirai nėra detalizuotas. Tuo tarpu, susigrąžinus krovinį į Lietuvos Respubliką ir Institucijos įgaliotiems pareigūnams atlikus patikrinimą, vizualiai apžiūrėjus krovinį, nebuvo detalizuotos gabentos atliekos, jų pobūdis, t. y., kokios rūšies priemaišos yra krovinyje, kokią siuntos dalį jos sudarė, taip pat nenurodyta, kokius objektus Institucija laiko priemaišomis, kas yra aktualu atsakomybės klausimui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą spręsti. Matyti, kad tokios aplinkybės apskritai tirtos nebuvo, apsiribojant tik iš Lenkijos Respublikos kompetentingų institucijų gauta informacija ir vizualine apžiūra. Teisme buvo apklaustas apžiūroje dalyvavęs Aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis specialistas R. M., kuris nurodė, jog atliekos buvo su priemaišomis, t. y. plastiku, tekstile, popieriumi, tačiau jų nefiksavo, kokią dalį galėjo sudaryti jo nurodomos priemaišos, taip pat negalėjo pasakyti. Be kita ko, negalėjo ir atsakyti, ką laiko popierine priemaiša. Nors teigė buvus ir tekstilės priemaišų, vis tik matyti, kad liudytojas šių aplinkybių gerai neprisiminė, o paties teigimu tai nebuvo vienintelė transporto priemonė, kurią jis apžiūrėjo tą pačią dieną, todėl sutiktina su Pareiškėjo vertinimu, kad minimos priemaišos galėjo būti matomos ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinyje. Juo labiau, kaip minėta, patikrinimo akte detaliau šios aplinkybės niekaip nebuvo aptartos ir vertintos. Nagrinėjant skundą Nr. II-51-110/2025 teismo posėdyje 2025 m. sausio 20 d. buvo apklaustas ir V. R. (jo paaiškinamai perskaityti posėdžio metu), kuris paaiškino, kad užfiksavo faktą, susigrąžinus krovinį, vyraujanti medžiaga – stiklas, buvo plastiko, o dėl tekstilės nepamena.

Institucija, teikdama atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, aptardama tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir minimos Lenkijos Respublikos bendrovės 2023 m. birželio 1 d. sudarytą stiklo duženų pirkimo – pardavimo sutartį ir atitinkamai jos 1 priedą, kuriame nustatyti atitinkami procentai nuo viso svorio leistinų priemaišų, nurodė, kad pats A. B. negali pateikti jokių įrodymų, koks kiekis ne stiklo atliekų buvo minėtoje siuntoje ir ar atitiko sutartyje nustatytas sąlygas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad įrodinėjimo našta tenka administracinį nusižengimą tiriančiai institucijai, ir būtent ji turi surinkti ir pateikti įrodymus, jog padarytas administracinis nusižengimas. Įrodinėjimo našta negali būti perkeliama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Teismo vertinimu, Institucija nepagrįstai sureikšmina aplinkybes, kad nei pareiškėjas, būdamas minimos atliekas vežusios bendrovės vadovas, nei kitas įgaliotas asmuo neteikė prieštaravimų ar paaiškinimų Lenkijos Respublikos kompetentingai institucijai dėl minėtos atliekų sudėties ir pan., o sulaikytas krovinys buvo be jokių prieštaravimų susigrąžintas. Be to, nebuvo skundžiami ir patikrinimo aktai, nors tokia teise, Institucijos vertinimu, turėjo galimybę pasinaudoti. Šiuo atveju, kaip pagrįstai skunde nurodo A. B., apie Lenkijos Respublikoje sulaikytą vežtą krovinį su atliekomis pareiškėjas sužinojo tik kuomet Institucija apie tai kreipėsi raštu, įpareigojant krovinį susigrąžinti, dėl ko neturėjo galimybės fiziškai įgyvendinti 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo 22 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikalavimo ir teikti prieštaravimus Lenkijos kompetentingoms institucijoms. Iš byloje pateiktų duomenų akivaizdu, kad A. B. pakankamai intensyviai bendravo su atitinkamomis Lenkijos Respublikos institucijomis, siekdamas gauti aktualią ir detalią informaciją apie konkretų, jo vadovaujamos bendrovės vežtą krovinį su atliekomis, atitinkamai kreipdamasis ir į tyrimą atlikusią ir skundžiamą nutarimą priėmusią instituciją, pateikdamas išsamius rašytinius paaiškinimus ir aktualius gautus duomenis. Prieštaravimų neteikimas ar procesinių sprendimų neapskundimas savaime nepatvirtina, kad asmuo sutinka su jam reiškiamais kaltinimais administracinio nusižengimo byloje. Kaip minėta, teismo vertinimu, būtent Institucijai kyla pareiga surinkti įrodymus byloje, neperkeliant tokios naštos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma (ANK 591 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

Skundžiamame nutarime Institucija išvadą, kad A. B. vadovaujama bendrovė vežė ne išimtinai tik stiklo, o mišrias atliekas, dėl ko turėjo būti taikoma Reglamente numatyta išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra, padarė neatlikus išsamaus tyrimo, kurio pagrindu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl gabento krovinio, t. y. vežtų atliekų sudėties. Tokiu atveju, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuojamo ANK 251 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo A. B. skundą tenkinti.

P. A. apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-2664-2024 (ROIK:24250234788) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė