Dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo

Administracinė byla Nr. eI2-1753-561/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00611-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui E. V. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo E. V. valstybės naudai 276,10 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis Eur 10 euro ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 7,76 Eur (septynis Eur 76 euro ct) valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 283,86 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris Eur 86 euro ct), nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Pažymi, jog atsakovas 2023 m. sausio 30 d. Tarnybai pateikė prašymą Nr. ATP-C-2023-00999 (toliau – ir Prašymas) suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl tėvystės nuginčijimo ir susijusių privalomų išspręsti klausimų išsprendimo. Papildomai pateiktame 2023 m. balandžio 12 d. pranešime Nr. (8.4)ATP-C-23-3291 atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, jei antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 arba 30 arba 15 procentų.

Tarnyba, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad jo metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl jis turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Teigia, kad Tarnyba 2023 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. (8.4Mr) ATP-C-2023-00999 suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl tėvystės nuginčijimo ir susijusių privalomų išspręsti klausimų išsprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovui buvo paskirta advokatė S. S.

Nurodo, jog remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba. Vadovaujantis Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 14 p., pranešimas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Tam, kad advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinęs teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 p.). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinis teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.

Advokatė S. S. 2023 m. spalio 18 d. pateikė Tarnybai Prašymą reg. Nr. ATP-2023-39651 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui pagal 2023 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (8.4Mr) ATP-C-2023-00999. Advokatė pateiktame prašyme nurodė, kad konsultacijai skyrė 1 val., procesinių dokumentų rengimui – 9,5 val., prašymo apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį parengimui – 0,5 val., pasirengimui teismo posėdžiams – 4 val., dalyvavimui teismo posėdžiuose – 4,42 val., kelionei į teismą ir atgal – 5,83 val. Viso advokatė skyrė 25,25 val.

Advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą yra apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką dauginant iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 20,00 Eur (Taisyklių 2 p.). Taigi, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui sudaro 552,20 Eur (25,25 val. x 20,00 Eur + 47,20 Eur kelionės išlaidos). Remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovas turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 552,20 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tai sudaro 276,10 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis Eur 10 euro ct).

Tarnyba raštu Nr. (12.31Mr) FS-1010 informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 276,10 Eur bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 bei mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kartu paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba registruotu paštu, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai arba elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

Pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini) kurį atsakovas nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą. Pažymi, kad patikrinusi duomenis bei nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, Tarnyba pakartotinai pranešimu Nr. (12.31Mr) FS-79 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Atsakovas iki šios dienos (2024 m. gegužės 13 d.) nėra apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų 276,10 Eur (du šimtai septyniasdešimt šeši Eur 10 euro ct).

Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė, apie posėdžio vietą bei laiką informuotas tinkamai.

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš atsakovo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas 2023 m. sausio 30 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje.

Tarnyba, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad jo metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl atsakovas turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Tarnyba 2023 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. (8.4Mr) ATP-C-2023-00999 suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovui buvo paskirta advokatė S. S..

Advokatė 2023 m. spalio 31 d. pateikė Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui pagal 2023 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (8.4Mr) ATP-C-2023-00999. Pateiktame prašyme advokatė nurodė, kad konsultacijai skyrė 1 val., procesinių dokumentų rengimui – 9,5 val., prašymo apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį parengimui – 0,5 val., pasirengimui teismo posėdžiams – 4 val., dalyvavimui teismo posėdžiuose – 4,42 val., kelionei į teismą ir atgal – 5,83 val. Viso advokatė skyrė 25,25 val.

Tarnyba 2023 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-1010 informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 276,10 Eur bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini) kurį atsakovas nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą. Tarnyba patikrinusi duomenis bei nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, pakartotinai 2024 m. sausio 18 d. pranešimu Nr. (12.31Mr) FS-79 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų šią sumą sumokėjęs, teisme taip pat negauta įrodymais pagrįstų prieštaravimų dėl Tarnybos priimtų sprendimų ar skaičiavimų teisingumo ir (ar) pagrįstumo.

Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintos pareiškėjų, kurie kreipiasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pareigos: 1) bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 2) teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją; 3) nedelsdamas pranešti institucijoms, priimančioms sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos jo teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 4) kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatytos formos metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (toliau – deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti). Ši deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip praėjus 5 darbo dienoms nuo metų pabaigos; 5) laikydamasis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją. Asmuo, kuris, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją žinodamas, kad ji neteisinga, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Pagal Įstatymo 14 straipsnio 5 dalį, šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims (antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas), valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju Tarnybos 2023 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. (8.4Mr) ATP-C-2023-00999 buvo nuspręsta apmokėti 50 proc. atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šis sprendimas yra galiojantis, atsakovas jo neskundė.

Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba.

Vadovaujantis Rekomendacijų 14 punktu, pranešimas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Vadovaujantis Taisyklėmis, tam, kad advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinęs teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 punktas). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinis teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.

Advokatė pateiktame Tarnybai prašyme nurodė, kad pagal Tarnybos 2023 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (8.4Mr) ATP-C-2023-00999 konsultacijai skyrė 1 val., procesinių dokumentų rengimui – 9,5 val., prašymo apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį parengimui – 0,5 val., pasirengimui teismo posėdžiams – 4 val., dalyvavimui teismo posėdžiuose – 4,42 val., kelionei į teismą ir atgal – 5,83 val. Viso advokatė skyrė 25,25 val. Šių aplinkybių ir Tarnybos apskaičiuotos 276,10 Eur sumos atsakovas neginčijo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad Tarnyba 2023 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-1010 informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 276,10 Eur bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini) kurį atsakovas nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą. Tarnyba patikrinusi duomenis bei nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, pakartotinai 2024 m. sausio 18 d. pranešimu Nr. (12.31Mr) FS-79 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei nustačius, kad atsakovas iki šiol nėra apmokėjęs jam teiktos antrinės teisinės pagalbos 50 proc. išlaidų civilinėje byloje, kaip tai numato Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis, 19 straipsnio 2 dalis, teismas konstatuoja, kad Tarnybos prašymas priteisti iš atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 276,10 Eur sumą, yra pagrįstas, todėl patenkinamas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 7,76 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Vertinant iš atsakovo prašomų priteisti išlaidų pobūdį, jų dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, nustatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo nepatenka į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, kadangi pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas patenka į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo patenkinti pareiškėjos prašymo dėl 7,76 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybės naudai 276,10 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir 10 euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Artea“ bankas (buvęs Šiaulių bankas) Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjas Arūnas Kaminskas