Administracinė byla Nr. eI2-3830-816/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06034-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1; 20.2.3.1; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 21 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pareiškėjo I. Č. (I. Č.) skundą atsakovei Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, dėl turtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas I. Č. (Č.) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 750 Eur turtinės žalos atlyginimą, kuris patirtas bylinėjimosi išlaidų forma administracinio nusižengimo byloje.
Nurodo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pareiškėjui 2024 m. vasario 9 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR-P-2621-2024, ROIK: 24231300625 (toliau – Protokolas). Pažymi, kad pareiškėjas, siekdamas apskųsti protokolą, kreipėsi dėl teisinių paslaugų suteikimo į advokatą. Advokatui už suteiktas teisines paslaugas administracinio nusižengimo ikiteisminėje byloje pareiškėjas sumokėjo 750 Eur bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiasis tyrėjas 2024 m. kovo 15 d. nutarė nutraukti administracinę teiseną, konstatavęs, kad pareiškėjas nepadarė administracinio nusižengimo.
Teigia, kad administracinė teisena nutrūko dar ikiteisminėje stadijoje, todėl pareiškėjas negalėjo pareikalauti patirtų bylinėjimosi išlaidų, be to, pareiškėjo situacija nepatenka ir į Įstatyme nurodytus atvejus, kuomet žala atlyginama ne teismo tvarka. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas gali patirtas išlaidas išsireikalauti žalos pavidalu, pareikšdamas reikalavimą teisme.
Pareiškėjo vertinimu, policijos pareigūnų veiksmai tiesiogiai sąlygojo pareiškėjui kilusią žalą – išlaidas už advokato paslaugas. Pareiškėjui buvo būtina profesionali advokato pagalba, kadangi jis neturi teisinių žinių, kad galėtų pats vesti savo administracinio nusižengimo teiseną.
Atsakovės atstovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti.
Nurodo, kad Policijos pareigūnai, būdami netoliese, matė kaip pareiškėjas, važiuodamas Kretingos gatve, padidino greitį ir, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, ėmė iš eilės lenkti kelias transporto priemones. Lenkimo manevrą vairuotojas atliko ir per pėsčiųjų perėją ties Kretingos ir Girininkijos gatvių sankryža. Policijos pareigūnai matė, jog lenkimo manevrą pareiškėjo vairuojamas automobilis „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini) baigė ir į pirmąją eismo juostą grįžo už šios sankryžos. Tiesiogiai įvykį matę policijos pareigūnai jį suvokė ir įvertino kaip veiksmus, neatitinkančius Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4 punkto, 9 punkto ir 140.4. papunkčio reikalavimų. Įvertinę įvykio aplinkybes, policijos pareigūnai pagrįstai ir teisėtai pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, surašydami administracinio nusižengimo protokolą pareiškėjo atžvilgiu. Policijos pareigūnai vykdė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neveikė aplaidžiai, nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, o jei būtų nereagavę į akivaizdų, jų akyse padarytą KET pažeidimą – galėtų būti apkaltinti aplaidžiu pareigų vykdymu. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalies, KET nuostatos bei vidinis įsitikinimas, kurį suponavo aiškios ir nustatytos administracinio nusižengimo veiklos aplinkybės, policijos pareigūnams sudarė pagrindą pradėti administracinio nusižengimo teiseną surašant administracinio nusižengimo protokolą (su administraciniu nurodymu), kurį pati institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, negalėdama padaryti neabejotinos išvados, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, priėmė nutarimą administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Dėl to, Policijos departamento vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog policijos pareigūnai, surašydami administracinio nusižengimo protokolą pareiškėjui, atliko neteisėtus veiksmus ar veikė aplaidžiai ar nerūpestingai.
Dėl prašomos priteisti turtinės žalos nurodo, kad išlaidos, kurios pagal savo turinį ir esmę yra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo (procesinio pobūdžio) išlaidos, nelaikytinos žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį. Sprendžiant, ar taikant CK įtvirtintą deliktinės atsakomybės institutą turi būti atlyginamos asmens, kurio atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena, patirtos išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje, sistemiškai atsižvelgtina į deliktinės atsakomybės sąlygas administracinio nusižengimo bylos tyrimo ir nagrinėjimo procese patirtų išlaidų kontekste. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – ANK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų.
Pažymi, kad teismui vis tik sprendžiant, jog pareiškėjo patirtų procesinių išlaidų klausimo sprendimas šioje byloje yra teisėtas ir pagrįstas, vertintini patirtų išlaidų realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijai. Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkyLTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-192-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-192-489/2019">2K-192-489/2019</a>, 2K-7-25-495/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctMjMtOTc2LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-23-976/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-23-976/2024">2AT-7-23-976/2024</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctNS0zMDMvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-5-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-5-303/2021">2AT-7-5-303/2021</a>, 2AT-7-6-303/2021 ir kt.).
Dėl prašomos priteisti turtinės žalos dydžio nurodo, kad policijos pareigūnų fiksuoto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės nebuvo sudėtingos ar neaiškios (faktinis nesudėtingumas), keliami klausimai nesudėtingi, ne teisme išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje advokato paslaugų apimtis nedidelė, suteiktos paslaugos nepareikalavo gilių teisinių žinių (teisinis nesudėtingumas), o buvo labiau administracinio pobūdžio. Taigi pareiškėjo prašoma už advokato teiktas paslaugas, kurios vertintinos kaip administracinio pobūdžio, priteisti 750 Eur patirtos žalos atlyginimo suma yra per didelė, neproporcinga, nesuderinama su sąžiningumo ir protingumo principais ir neatitinka kasacinės instancijos teismo praktikoje nukentėjusiesiems paprastai priteisiamų tokio pobūdžio proceso išlaidų dydžių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctNS0zMDMvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-5-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-5-303/2021">2AT-7-5-303/2021</a>, 2AT-7-6-303/2021 ir kt.). Policijos departamento vertinimu, pagal administracinio nusižengimo bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teiktai pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.
Nurodo, kad pareiškėjo atžvilgiu Policijos departamentas yra pradėjęs 29 administracinių nusižengimų teisenos (pridedami duomenys iš administracinių nusižengimų registro) pagal įvairaus pobūdžio nusižengimus (pavyzdžiui už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas KET pažeidimas, nustatyto greičio viršijimas, nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, KET nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas, darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas). Pirmasis administracinis nusižengimas (nustatyto greičio viršijimas) fiksuotas 2012 m. lapkričio 11 d., kuomet pareiškėjui buvo (duomenys neskelbtini) metų. Taigi, pareiškėjas savo elgesiu ir veiksmais pasižymi kaip agresyvus eismo dalyvis, nevengia demonstruoti savo išskirtinumą, nepagarbą nustatytoms taisyklėms ir visuomenei. Iš padarytų teisės pažeidimų pareiškėjas išvadų nedaro, o pasiekus administracinio nusižengimo teisenos nutraukimą savo atžvilgiu, pareiškėjas tokį elgesį tęsia, tik jau su didesniu pasitikėjimu ir tikėjimu likti nenubaustam.
Policijos pareigūnai matydami (būdami padaryto KET pažeidimo liudytojai) privalėjo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui). Šis reikalavimas policijos pareigūnams netaikomas tik tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui (Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jeigu policijos pareigūnai būtų nereagavę į akivaizdų, jų akyse padarytą KET pažeidimą – galėtų (ir turėtų) būti apkaltinti aplaidžiu pareigų vykdymu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės atstovo pareigos atlyginti pareiškėjui turtinę žalą, kilusią dėl patirtų bylinėjimosi išlaidas administracinio nusižengimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio policijos 2024 m. vasario 9 d. pareigūnai (2 asmenys) vykdė tarnybą – tarnybiniu automobiliu (ekipažo Nr. (duomenys neskelbtini)) patruliavo nustatytame maršrute. Policijos pareigūnai, sustoję Dailės gatvėje tiek, kiek aprėpia regėjimo laukas, stebėjo eismą Kretingos gatvės atkarpoje. Apie 11:25 val. pareigūnai pastebėjo, kad Kretingos gatve važiuojantis automobilis „BMW“, valstybinis numerio ženklas (toliau – v/n) (duomenys neskelbtini) padidino greitį ir, įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, ėmė iš eilės lenkti kelias transporto priemones. Lenkimo manevrą vairuotojas atliko ir per pėsčiųjų perėją ties Kretingos ir Girininkijos gatvių sankryža. Policijos pareigūnai matė, jog lenkimo manevrą „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas baigė ir į pirmąją eismo juostą grįžo už minimos sankryžos. Sustabdžius šią transporto priemonę nustatyta, kad ją vairavo I. Č.. Kadangi vairuotojas tokiais savo veiksmais pažeidė KET 4 punkto (eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu), 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti) ir 140.4. papunkčio (lenkti draudžiama pėsčiųjų perėjose) reikalavimus, policijos pareigūnai nusprendė jo atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo, atsakomybė už kurį yra numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje (lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti), teiseną (ROIK 24231300625). Tad 2024 m. vasario 9 d. pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas (su administraciniu nurodymu) Nr. 31- ANR_P-2621-2024. Nusižengimo faktą liudijo policijos pareigūnė. Pažeidimo aplinkybės taip pat fiksuotos vaizdo stebėjimo priemonėmis. Administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui įteiktas pasirašytinai.
Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data paskirta 2024 m. kovo 13 d., 10 val. Pareiškėjui neįvykdžius administracinio nurodymo administracinio nusižengimo protokolas pateiktas Klaipėdos aps. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui, kurio pareigūnai yra įgalioti nagrinėti administracinio nusižengimo bylas ne teismo tvarka.
Klaipėdos aps. VPK 2024 m. kovo 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena pareiškėjo atžvilgiu nutraukta vadovaujantis ANK 565-1 straipsnio 1 dalies 1 punkto (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių) pagrindu. Nutarime nurodyta, kad įvertinus byloje surinktus duomenis, jų visumą, padaryta išvada, jog nėra užfiksuota neginčijamų ir neabejotinų I. Č. inkriminuoto nusižengimo įrodymų. Policijos pareigūno E. K. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių nėra galimybės patvirtinti objektyviais įrodymais – vaizdo įrašais iš policijos transporto priemonės bei „Body“ kamerų. Kilus abejonėms dėl I. Č. suformuluoto kaltinimo nurodyto administracinio nusižengimo protokole, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką visos abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai, todėl iš bylos medžiagos kylančios abejonės dėl nusižengimo padarymo, kurių nebuvo galimybės pašalinti, vertintos atsakomybėn traukiamo I. Č. naudai ir pripažinta, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių I. Č. kaltę.
Minėta, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas žalą sieja tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis bylinėjimosi išlaidomis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. išplėstinės kolegijos sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020 išaiškinta, kad prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose, ir konstatavo, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiosiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialiąsias ABTĮ normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNzcwLTgyMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-770-821/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-770-821/2023">eA-770-821/2023</a> nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo priėmimas ir jame pateikti išaiškinimai per se (patys savaime) nesudaro pagrindo keisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendime suformuluotą praktiką, pagal kurią prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nepateikimas bendrosios kompetencijos teismams, vadovaujantis specialiuoju įstatymu, eliminuoja pagrindą tokį prašymą tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekdamas atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą, pareiškėjas nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, kadangi nepateikė prašymo atlyginti šias išlaidas vadovaudamasis BPK įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjIzNy02NjIvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2237-662/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2237-662/2020">eA-2237-662/2020</a>; 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtODAwLTEwNjIvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-800-1062/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-800-1062/2021">eA-800-1062/2021</a>; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTY1LTk2OC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-565-968/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-565-968/2021">eA-565-968/2021</a>; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTE1OS0xMDYyLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1159-1062/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1159-1062/2021">eA-1159-1062/2021</a>; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTYzMC01MjAvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1630-520/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1630-520/2021">eA-1630-520/2021</a>; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTUwMi02MjkvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1502-629/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1502-629/2021">eA-1502-629/2021</a>; 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzUzLTgyMi8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-353-822/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-353-822/2022">eA-353-822/2022</a>, 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTAyLTU3NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-102-575/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-102-575/2023">eA-102-575/2023</a>).
Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pabrėžia, kad Specialioji teismingumo kolegija 2025 m. gegužės 29 d. nutartyje nurodė, kad šioje administracinėje byloje kilęs ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, kadangi „prašymą specialiajai teisėjų kolegijai pateikusio teismo nurodomos ANK 666 straipsnio nuostatos, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos, šiuo atveju netaikytinos, kadangi nurodyta teisės norma reglamentuoja administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo būtent teisme išlaidų atlyginimą. Tuo tarpu, pareiškėjas siekia ne teisme patirtų išlaidų atlyginimo, o atlyginimo išlaidų tuo atveju, kai jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena buvo užbaigta administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusioje institucijoje. Tokiais atvejais administracinių nusižengimų teisenoje asmeniui valstybės institucijų veiksmais padaryta žala atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį, o ginčus dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį nagrinėja administraciniai teismai (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (taip pat žr. specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-24/2022; 2024 m. vasario 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC01LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-5/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-5/2024">T-5/2024</a>).“ Dėl to teismas nagrinėja tarp šalių kilusį ginčą iš esmės.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Taigi „valdžios institucija“ yra platesnė sąvoka nei viešojo administravimo subjektas kaip jis suprantamas pagal Viešojo administravimo įstatymą. Ir šios bylos kontekste Policijos departamentas laikytinas valdžios institucija CK 6.271 str. prasme. Taip pat šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda įrodžius tris sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Institucijos kaltė preziumuojama, siekiant palengvinti pareiškėjų įrodinėjimo naštą. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) pagal CK 6.271 str. gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, netikslinga byloje vertinti likusias civilinės atsakomybės sąlygas, kadangi būtinas visų trijų sąlygų konstatavimas civilinei viešajai atsakomybei kilti.
Civilinė valstybės atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Atitinkamai teismas pirmiausia vertina pareiškėjo skunde neteisėtais įvardijamus atliktus policijos pareigūnų veiksmus per galimo neteisėtumo sampratą pažymint, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTUtNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-395-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-395-469/2015">3K-3-395-469/2015</a>; 2003-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xODMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-183/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-183/2006">3K-7-183/2006</a>; kt.).
Šios bylos kontekste teismas akcentuoja, jog vien tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip Lietuvos policijos ar policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės, bet ne dėl civilinės valstybės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).
Teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMjYtNTUyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-226-552/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-226-552/2016">A-226-552/2016</a>, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNDctNTUyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-247-552/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-247-552/2016">A-247-552/2016</a>, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNjU5LTYwMi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-659-602/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-659-602/2017">eA-659-602/2017</a>, 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00NDItNzU2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-442-756/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-442-756/2018">A-442-756/2018</a>; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xOTEtNTAyLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-191-502/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-191-502/2020">A-191-502/2020</a>).
ANK 608-613 straipsniai reglamentuoja veiksmus, susijusius su administracinio nusižengimo protokolo ir administracinio nurodymo surašymo. Baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Prieš rašydamas administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnas patikrina, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, yra pripažintas nukentėjusiuoju. Nustatęs, kad šis asmuo nukentėjusiuoju nepripažintas, pareigūnas jį pripažįsta nukentėjusiuoju ir šį sprendimą įrašo į administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutikimu jo dalyvavimas surašant administracinio nusižengimo protokolą gali būti užtikrinamas informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip)(ANK 690⁸ str. 1 d.). ANK 609 str. numato AN protokolo turinio reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir ne anksčiau kaip po penkių, bet ne vėliau kaip po dešimt darbo dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos administracinio nusižengimo protokolas pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Protokolas nepateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, jei asmuo nustatytu laiku įvykdo administracinį nurodymą (ANK 613 str. 1 d.). Asmuo, kuriam rašomas administracinis nurodymas, gali kreiptis į administracinio nusižengimo protokolą rašantį pareigūną su prašymu neįrašyti į protokolą administracinio nurodymo arba gali raštu kreiptis į instituciją, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, kad administracinis nurodymas būtų panaikintas ir nelaukiant nustatyto termino pabaigos administracinio nusižengimo protokolas būtų pateiktas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėsiančiai institucijai (pareigūnui)(ANK 613 str. 2 d).
Pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas (ANK 590 str. 1 d.). Administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, arba šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuojant administracinio nusižengimo protokolą ar pranešimą apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą (ANK 590 str. 2 d.).
Atliekant šio kodekso 593 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus tyrimo veiksmus, rašomi tyrimo veiksmų protokolai, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Be to, tyrimo veiksmų metu gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas, daromi pėdsakų atspaudai ir išliejos, sudaromi planai ir schemos ir naudojami kitokie fiksavimo būdai (ANK 594 str. 1 d.). Kai administracinio nusižengimo protokolas surašomas tyrimo veiksmų atlikimo metu ar tuoj pat po jų, gali būti nerašomas atskiras tyrimo veiksmų protokolas, o apie tyrimo veiksmų atlikimą įrašoma administracinio nusižengimo protokole, tačiau šis įrašas turi atitikti šio straipsnio reikalavimus (ANK 594 str. 7 d.).
AN medžiagoje matyti, kad pareigūnai AN padarymas fiksuotas filmuota E. K. medžiaga ir D. B. liudijimu (protokolo įrašai). E. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad filmuota E. K. BODY, tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) vaizdo kamera.
Teismas nepagrįstais laiko pareiškėjo argumentus, kad policijos pareigūnai visus su tyrimu susijusius klausimus sprendė nesurašydami nei vieno procesinio sprendimo, kurio teisėtumą ir pagrįstumą būtų galima patikrinti teismo nustatyta tvarka. Byloje paties pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad Komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiasis tyrėjas L. B. 2024 m. kovo 15 d. priėmė Nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, kuriame konstatuota, kad įrodymų pagrindžiančių pareiškėjo kaltę nėra, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių, todėl, vadovaujantis ANK 565-1 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nutraukus administracinio nusižengimo bylos teiseną, buvo parengtas nutarimas, kuris pareiškėjui buvo įteiktas, sudarant jam galimybę jį skųsti nustatyta tvarka.
ANK 567 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, o pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Nutarimą AN byloje priėmęs pareigūnas, peržiūrėjęs be kita ko ir vaizdo įrašus, konstatavo, kad vertinant byloje surinktus duomenis, jų visumą darytina išvada, jog nėra užfiksuota neginčijamų ir neabejotinų I. Č. inkriminuoto nusižengimo įrodymų. Policijos pareigūno E. K. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių nepatvirtina nei vaizdo įrašas iš policijos transporto priemonės, nei „Body“ kamerų vaizdo įrašas, nei pareigūnė D. B.. Dėl to kyla pagrįsto abejonės dėl suformuluoto kaltinimo protokole, kurių pašalinti nėra galimybės. Dėl to abejonės dėl tyrimo medžiagos vertintos patraukto administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir AN teisena nutraukta, nesurinkus pakankamai įrodymų dėl asmens kaltės. Svarstant protokolo pagrįstumą pareigūnai apklausti nebuvo.
Civilinė valstybės atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinį nusižengimą tyrusių policijos pareigūnų veiklos vertinimas nebuvo apskųstas teisme pagal nurodytą tvarką. Pareigūnų neteisėtų veiksmų nėra konstatuota. Aplinkybių, jog nebuvo pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teisenos, taip pat nebuvo nustatyta. Tai, kad išsamiau peržiūrėjus pareigūnų surinktus įrodymus, buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, neduoda pagrindo teigti, jog ji buvo neteisėtai pradėta. Tai normali tyrimo eiga, kai tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų asmens kaltei pagrįsti. Nutarime neteisėto tyrimo (administracinio nusižengimo teisenos) pradėjimo nėra konstatuota. Administracinio nusižengimo teisenos pradėjimui pakanka pirminės informacijos apie galimai padarytą nusižengimą, kai kuriais atvejais netgi automatiškai pradedama administracinio nusižengimo teisena (ANK 590 str.), tačiau duomenų pakankamumas nereiškia, kad dar pradinėse tyrimo stadijose turi būti surinkta neabejotinai asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Šiuo atveju neįrodyta, kad pirminės pareigūnų turėtos informacijos nepakako tyrimui pradėti ir surašyti protokolą.
Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra pagrindo konstatuoti esant vieną iš būtinų valstybės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų), todėl byloje nenustačius vienos iš būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo patirtą turtinę žalą. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo Policijos departamento viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Atmesti pareiškėjo I. Č. (I. Č.) skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.
Teisėja Jovita Einikienė
