Civilinė byla Nr. 3K-3-126/2007
Procesinio sprendimo kategorija 34.3 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. B. ir Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl termino palikimui priimti pratęsimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėja R. B. prašė teismo pratęsti praleistą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po jos senelio A. B. mirties 2005 m. balandžio 16 d. Pareiškime nurodyta, kad apie senelio mirtį pareiškėja sužinojo 2005 m. balandžio 20 d. Ji laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes nežinojo, kad po senelio mirties atsirado palikimas ir kad ji yra paveldėtoja. Šį faktą 2005 m. gruodžio mėnesį, t. y. praėjus terminui palikimui priimti, jai pranešė suinteresuotas asmuo R. B., prašydamas, kad pareiškėja atsisakytų nuo savo palikimo dalies. Pareiškėja palikimo neatsisakė, 2006 m. vasario 3 d. grįžo iš Airijos (kur ji dirbo nuo 2005 m. kovo 21 d.) ir iš karto kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Kadangi terminas palikimui priimti jau yra praleistas, tai jis pratęstinas teismine tvarka.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 30 d. nutartimi pratęsė pareiškėjai terminą paduoti prašymą palikimui po jos senelio A. B. mirties 2005 m. balandžio 16 d. priimti. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nebuvo žinoma apie palikimo atsiradimą, šį faktą žinojo jos dėdė - suinteresuotas asmuo R. B.. Jis kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis ir jo tėvas A. B. priėmė palikimą po G. B. mirties 1998 m. gruodžio 17 d., nustatymo. Pareiškėja nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu. R. B. pažeidė nešališkumo principą kito paveldėtojo atžvilgiu, nes pareiškėją informavo apie palikimo atsiradimą tik tam, kad ji atsisakytų nuo palikimo. Suinteresuotas asmuo privalėjo informuoti pareiškėją apie pareiškimo notarui padavimą ir kad pareiškėja taip pat yra įpėdinė. Be to, suinteresuotas asmuo pats yra praleidęs terminą palikimui priimti ir į teismą dėl šio termino pratęsimo nesikreipė. Pareiškėja neatsisakė priimti palikimo, o faktiškai pradėti valdyti palikimą ji negalėjo, nes gyvena Airijoje (CK 5.50 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-450/2000). Teismo teigimu, reikia skirti žinojimą apie asmens mirtį ir apie palikimo atsiradimą, nes ne visais atvejais asmens mirtis gali sukelti paveldėjimo teisinius santykius. Pareiškėja praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių – ji buvo Airijoje, nežinojo apie palikimo atsiradimą, nebuvo suinteresuoto asmens laiku informuota apie palikimo atsiradimą (Konstitucijos 109 straipsnis, CK 1.5 straipsnis, 1.117 straipsnio 4 dalis, 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnis, CPK 576 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. nutartį ir atmetė pareiškėjos prašymą pratęsti terminą palikimui priimti. Kolegija, spręsdama dėl termino palikimui priimti pratęsimo, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006. Ji nustatė, kad pagal CK 1.6 straipsnį įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo jose nustatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, todėl aplinkybė, jog pareiškėja nežinojo esanti A. B. įstatyminė įpėdinė, negali būti pripažinta svarbi termino palikimui priimti praleidimo priežastis. Nėra pagrindo teigti, kad suinteresuotas asmuo buvo nesąžiningas, nes jis nedelsdamas informavo pareiškėją per jos motiną apie A. B. mirtį, pareiškime notarui nurodė pareiškėją kaip paveldėtoją. Įstatyme nenustatyta pareigos įpėdiniams informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį. Be to, pareiškėja su palikėju palaikė gerus santykius, palikėjas rėmė ją materialiai, pareiškėja ketino pirkti palikėjo butą. Tai, kad pareiškėja palikimo atsiradimo metu gyveno Airijoje, taip pat negalėjo jai sutrukdyti kreiptis dėl palikimo priėmimo – savo valią ji galėjo pareikšti konsulinėje įstaigoje (Notariato įstatymo 27 straipsnis, Konsulinio statuto 51 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja L. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Kolegija netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006. Klausimas, ar termino palikimui priimti praleidimo priežastys yra svarbios ir ar yra pagrindas šį terminą pratęsti, spręstinas atsižvelgiant į termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias aplinkybes, šalių elgesį, terminą praleidusio asmens statusą, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, patvirtinančias jos valią priimti palikimą ir operatyvų, atidų bei rūpestingą elgesį sužinojus apie palikimo atsiradimo faktą (CK 1.5 straipsnis). Kolegija netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir nepagrįstai laikė, kad remiantis CK 1.5 straipsniu nėra pagrindo pratęsti terminą palikimui priėmimti.
2. Kolegija nepagrįstai taikė CK 1.6, 5.50 ir 5.57 straipsnius. Pagal CK 5.3 straipsnį terminas palikimui priimti prasidėjo nuo jos senelio mirties 2004 m. balandžio 16 d., tačiau jai nebuvo žinoma, kad po senelio mirties atsirado turtas, kurį ji turi teisę paveldėti, todėl ji laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Ir tai yra esminė priežastis, dėl kurios ji praleido terminą palikimui priimti. Pareiškėja palikimo atsiradimo metu buvo Airijoje, todėl negalėjo gauti informacijos apie palikėjo turtą. Pareiškėjos nuomone, suinteresuotas asmuo pareiškėjos atžvilgiu buvo nesąžiningas, nepranešė apie paveldėjimą, siekdamas paveldėti visą palikėjo turtą. Taigi pareiškėja žinojo įstatymo nuostatas, tačiau dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių negalėjo įvykdyti įstatyme nustatytos sąlygos. Byloje nustatyta, kad ji, sužinojusi apie palikimą, skubiai atliko būtinus veiksmus palikimui priimti.
3. Kolegija netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 183, 185 straipsnis, CPK 222 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. J. v. I. D., bylos Nr. 3K-3-750/2003). Kolegija neatsižvelgė į tai, kad suinteresuotas asmuo kliudė jai paveldėti turtą po senelio mirties, elgėsi nesąžiningai – byloje dėl juridinio fakto nustatymo nuslėpė, kad ji taip pat yra įpėdinė. Be to, suinteresuotas asmuo taip pat yra praleidęs terminą palikimui priimti.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo R. B. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad apie A. B. mirtį pareiškėja sužinojo 2005 m. balandžio 20 d., todėl nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas terminas palikimui priimti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Aplinkybė, kad pareiškėja palikimo atsiradimo metu gyveno Airijoje, taip pat negalėjo jai sutrukdyti kreiptis dėl palikimo priėmimo – savo valią ji galėjo pareikšti konsulinėje įstaigoje (Notariato įstatymo 27 straipsnis, Konsulinio statuto 51 straipsnis). Tai, kad pareiškėja nežinojo, jog yra palikėjo įstatyminė įpėdinė, taip pat negali būti svarbi termino praleidimo priežastis (CK 1.6 straipsnis). Taip pat nėra pagrindo teigti, kad jis buvo nesąžiningas pareiškėjos atžvilgiu. Be to, įstatyme nenustatyta įpėdinių pareigos informuoti vienas kitą apie palikėjo turtą. Pareiškėja žinojo, kad jos seneliai gyvena jiems priklausančiame bute.
k o n s t a t u o j a :
IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos senelis A. B. mirė 2005 m. balandžio 16 d. Pareiškėjai nebuvo žinoma apie palikimo atsiradimą, šį faktą žinojo jos dėdė - suinteresuotas asmuo R. B.. Jis kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis ir jo tėvas A. B. priėmė palikimą po G. B. mirties 1998 m. gruodžio 17 d., nustatymo. Pareiškėja nebuvo įtrauktą į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu. R. B. informavo pareiškėją apie palikimo atsiradimą tik tam, kad ji atsisakytų nuo palikimo. Be to, suinteresuotas asmuo taip pat yra praleidęs terminą palikimui priimti ir į teismą dėl šio termino pratęsimo nesikreipė. Pareiškėja neatsisakė priimti palikimo, o faktiškai pradėti valdyti palikimą ji negalėjo, nes gyvena Airijoje.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos tėvas E. B. - palikėjo A. B. sūnus - mirė 1996 m. sausio 22 d. A. B. testamento nepaliko. Apie A. B. mirtį pareiškėja sužinojo 2005 m. balandžio 20 d. būdama užsienyje. Suinteresuotas asmuo nedelsdamas informavo pareiškėją per jos motiną apie A. B. mirtį, pareiškime notarui nurodė pareiškėją kaip paveldėtoją. Pareiškėja su palikėju palaikė gerus santykius, palikėjas rėmė ją materialiai, pareiškėja ketino pirkti palikėjo butą. Iš karto po A. B. mirties suinteresuotas asmuo prašė pareiškėjos motinos E. B. mirties liudijimo; suinteresuoto asmens sutuoktinė kalbėjosi su pareiškėjos motina apie A. B. palikimą, galimą pareiškėjos atsisakymą nuo palikimo.
V. Kasacinio teismo argumentai
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja (kasatorė) akcentuoja įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų ir terminą palikimui priimti bei jo pratęsimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimus. Kolegija, spręsdama dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas pratęsti terminą palikimui priimti, teisėtumo, nurodo, kad kasacinis teismas pasisako būtent teisės taikymo aspektu, nes yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Abu bylą nagrinėję teismai šioje byloje vieningai sprendė, kad pareiškėja, kaip ir suinteresuotas asmuo, yra A. B. įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.12 straipsnis). Apie A. B. mirtį pareiškėja sužinojo 2005 m. balandžio 20 d., būdama užsienyje, praleido CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Tai, kad pareiškėja yra įstatyminė įpėdinė, ji sužinojo 2005 m. gruodžio mėnesį iš suinteresuoto asmens, kuris paprašė jos atsisakyti nuo jai priklausančios palikimo dalies. 2006 m. vasario 27 d. ji per atstovę kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti praleistą terminą palikimui priimti. Kasaciniame skunde nurodoma priežastis, dėl kurios šis terminas turėtų būti pratęstas, yra ta, kad pareiškėja nežinojo, jog po senelio mirties atsirado turtas, kurį ji turi teisę paveldėti, todėl ji laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasties, kad pareiškėja nežinojo, jog ji yra A. B. įstatyminė įpėdinė, taikė CK 1.6 straipsnį, nustatantį, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo jose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.
Iš tiesų tai, kad pareiškėja nežinojo, jog yra įstatyminė A. B. įpėdinė (ar, kaip teigia kasaciniame skunde, nežinojo, kad po senelio mirties atsirado turtas, kurį ji turi teisę paveldėti), nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir užtraukia atitinkamą sankciją – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Tačiau tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje numatyta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija termino palikimui priimti pratęsimo klausimu (2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006) yra nurodžiusi, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad, vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.
Minėta, byloje teismų nustatyta, kad A. B. mirė 2005 m. balandžio 16 d., šią dieną atsirado ir palikimas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Taigi pareiškėja turėjo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo – iki 2005 m. liepos 16 d. Apie A. B. mirtį pareiškėja sužinojo 2005 m. balandžio 20 d. būdama užsienyje. Paveldėjimo bylą užvedusi notarė 2006 m. sausio 4 d. patvirtino į Lietuvą grįžusios pareiškėjos įgaliojimą motinai V. B. vesti paveldėjimo bylą ir atstovauti jos interesams; po to pareiškėja vėl išvyko iš Lietuvos (b. l. 6, 32). Į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo pareiškėjos atstovė kreipėsi 2006 m. vasario 27 d. Taigi tiek palikimo atsiradimo, tiek termino palikimui priimti metu, taip pat ir jam pasibaigus pareiškėjos nebuvo Lietuvoje. Suinteresuotas asmuo 2005 m. gegužės 24 d. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis ir palikėjas A. B. priėmė palikimą po G. B. mirties, nurodydamas, kad daugiau įpėdinių nėra. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjos galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po senelio mirties buvo suvaržyta. Šiuo atveju taip pat turi reikšmės, kad terminas palikimui priimti praleistas nedaug, taip pat tai, kad pareiškėjos negalima apkaltinti nerūpestingumu, dėl kurio ji prarastų teisę paveldėti po senelio A. B. mirties likusio turto dalį. Sužinojusi apie turimą teisę paveldėti po senelio mirties turto dalį pareiškėja grįžo į Lietuvą, kreipėsi į notarą, įgaliojo motiną atstovauti jos interesams tvarkant paveldėjimo bylą, per atstovę kreipėsi į teismą dėl praleisto termino pratęsimo. Aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo nepranešė pareiškėjai apie palikimo atsiradimą ir jos teisę paveldėti, iš tiesų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant šią bylą, nes įstatymas įpėdinio neįpareigoja taip elgtis kitų įpėdinių atžvilgiu. Tačiau kolegija, spręsdama dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, taip pat vadovaujasi ir protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais ir nurodo, kad suinteresuoto asmens elgesys pareiškėjos atžvilgiu, ypač nagrinėjant bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, iš tiesų nebuvo sąžiningas (CK 1.5 straipsnis).
Dėl nurodytų priežasčių, atsižvelgdama į konkrečiai susiklosčiusią situaciją, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens elgesį, kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas priimti teisingą sprendimą, pagrįstai vadovavosi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, išnagrinėjo byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai pratęsė pareiškėjai praleistą terminą palikimui po senelio A. B. mirties priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).
Nurodytais motyvais kolegija sprendžia, kad yra pagrindas naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. nutartį.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Virgilijus Grabinskas
Algis Norkūnas
