Dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš V. R. (V. R

Civilinė byla Nr. 3K-3-165/2007

Procesinio sprendimo kategorijos: 123.2; 129.4 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Sigito Gurevičiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio D. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 21 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal D. S. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš V. R. (V. R.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Antstolis D. S. prašė teismo priteisti iš skolininko V. R. 377,44 Lt vykdymo išlaidų. Pareiškime nurodyta, kad 2003 m. kovo 26 d. antstolis gavo vykdomąjį dokumentą dėl 225 Lt išieškojimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Vilniaus rinktinės Kenos užkardos naudai iš V. R. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. balandžio 15 d. nutartimi bauda sumažinta iki 50 Lt. 2004 m. sausio 20 d. buvo pristatytas kvitas, kad 2003 m. gegužės 8 d. skola sumokėta. 2005 m. kovo 1 d. skolininkui buvo įteiktas siūlymas per penkias dienas sumokėti antstolių kontorai 377,44 Lt vykdymo išlaidas. Skolininkas vykdymo išlaidų nesumokėjo, todėl jos išieškotinos teismo tvarka.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. birželio 21 d. nutartimi tenkino dalį pareiškimo ir priteisė antstoliui D. S. iš V. R. 45,78 Lt vykdymo išlaidų. Teismas nustatė, kad 2003 m. kovo 26 d. antstolis gavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Vilniaus rinktinės Kenos užkardos vado nutarimą dėl 225 Lt baudos išieškojimo iš V. R., 2003 m. kovo 31 d. – Vilniaus apygardos administracinio teismo pranešimą, kad bus nagrinėjamas skundas dėl šio nutarimo. Teismas 2003 m. balandžio 15 d. nutartimi sumažino baudą iki 50 Lt. V. R. baudą sumokėjo 2003 m. gegužės 8 d., kvitas antstoliui pateiktas 2004 m. sausio 20 d. Vykdymas byloje baigtas antstolio 2006 m. birželio 7 d. patvarkymu dėl vykdomojo dokumento grąžinimo. Teismo teigimu, antstoliui atlygintinos šios išlaidos: 30 Lt už bylos administravimą, 1,90 Lt už šaukimą, 6,90 Lt už vykdomojo dokumento grąžinimą. Antstoliui nereikėjo siųsti užklausimų bankams, nes 50 Lt skola gali būti išieškoma CPK 663 straipsnio nustatyta tvarka. Tokiu atveju antstolis, siekdamas išsiaiškinti, kaip skolininkas ketina sumokėti baudą, turėjo išsikvieti skolininką, tačiau šaukimas V. R. išsiųstas daugiau nei po metų nuo vykdomojo dokumento gavimo. Byloje nėra duomenų, kad iki 2004 m. sausio mėnesį skolininkui siųsto šaukimo jam būtų siųstas kitas dokumentas, todėl negalima teigti, kad skolininkui buvo žinoma apie vykdymo veiksmus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartį. Kolegija, remdamasi CPK 320 straipsnio 2 dalimi, 329 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad pagal CPK 593, 611 straipsnius antstolio prašymas dėl vykdymo išlaidų priteisimo gali būti išnagrinėtas antstoliui ir skolininkui nedalyvaujant, nes antstolis šį prašymą grindžia vykdomosios bylos dokumentais.

III. Kasacinio skundo argumentai

Kasaciniu skundu antstolis D. S. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų nutartis, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl CPK 168 straipsnio, 443 straipsnio 5 dalies taikymo. Pirmosios instancijos teismas antstolio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo išnagrinėjo žodinio proceso tvarka, tačiau apie posėdžio vietą ir laiką nepranešė. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstami atvejai, kai nebuvo vieno iš dalyvaujančių asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo šią aplinkybę nurodo apeliaciniame skunde. Be to, šioje byloje nebuvo rašoma teismo posėdžio protokolo, ir tai taip pat yra absoliutus pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

2. Dėl CPK 661 straipsnio taikymo. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi antstoliui nereikėjo siųsti raginimo, todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad byloje nėra duomenų, jog iki 2004 m. sausio mėnesį siųsto skolininkui šaukimo jam būtų siųstas koks nors dokumentas, yra nereikšminga. Teismo motyvas, kad šiuo atveju antstoliui nepriklauso atlyginimas, prieštarauja Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d. ir 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimams. Taip yra sukuriamas precedentas, kad skolininkas gali nesilaikyti vykdymą reglamentuojančių procesinės teisės normų, sumokėti skolą praėjus nustatytam terminui, ir antstolis neturės teisės į vykdymo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad skolininkas privalo domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas).

k o n s t a t u o j a :

IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės

2003 m. kovo 26 d. antstolis gavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Vilniaus rinktinės Kenos užkardos vado nutarimą dėl 225 Lt baudos išieškojimo iš V. R., 2003 m. kovo 31 d. – Vilniaus apygardos administracinio teismo pranešimą, kad bus nagrinėjamas skundas dėl šio nutarimo. Teismas 2003 m. balandžio 15 d. nutartimi sumažino baudą iki 50 Lt. V. R. baudą sumokėjo 2003 m. gegužės 8 d., kvitas antstoliui pateiktas 2004 m. sausio 20 d. Vykdymas byloje baigtas antstolio 2006 m. birželio 7 d. patvarkymu dėl vykdomojo dokumento grąžinimo.

V. Kasacinio teismo argumentai

Pagal CPK 340 straipsnio 1 dalį kasacine tvarka peržiūrimi apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys. Tai reiškia, kad kasacinis teismas teisės normų taikymo ir aiškinimo aspektu patikrina apeliacinės instancijos teismo išvadas, padarytas nagrinėjant apeliacinį ar atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties (CPK 320 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje antstolis, pateikdamas apeliacinės instancijos teismui atskirąjį skundą, iškėlė vienintelį procesinės teisės aiškinimo ir taikymo klausimą dėl antstolio prašymo priteisti vykdymo išlaidas nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinės tvarkos pažeidimo, kaip absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnis 3 dalis 1 punktas). Dėl to tik šiuo pagrindu byla buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tik šiuo klausimu teismas padarė išvadas, todėl tik šiuo klausimu gali pasisakyti ir kasacinis teismas, kuris yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nesprendė, nes jam nebuvo suformuluotas klausimas dėl antstolio teisės į vykdymo išlaidų atlyginimą pagrįstumo ir atlyginimo dydžio.

Pagal CPK 593 straipsnio 3 dalį antstolio pareiškimai paprastai nagrinėjami šalims nepranešus, taigi rašytinio proceso tvarka. Kartu pagal šią normą nedraudžiama teismui šiuos pareiškimus nagrinėti ir žodinio proceso tvarka. Akivaizdu, kad šioje byloje teisėja antstolio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo nutarė nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nes nepriėmė nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nepavedė šaukti į posėdį dalyvaujančius byloje asmenis, nenustatė teismo posėdžio laiko ir vietos bei kita, reikalinga skiriant bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (CPK 232 straipsnis). Byloje nebuvo rašoma ir protokolo, tai taip pat patvirtina, kad antstolio prašymas buvo nagrinėtas rašytinio proceso tvarka, nes nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka teismo posėdžio protokolas nerašomas (CPK 168 straipsnis). Dėl to teismo 2006 m. birželio 21 d. nutarties įžanginėje dalyje nurodymas, kad antstolio prašymas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, aiškiai yra rašymo apsirikimas ir visiškai nepagrįstai antstolis šį apsirikimą traktuoja kaip absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą. Taigi kasacinio skundo pirmojo punkto argumentai yra visiškai nepagrįsti, todėl atmetami.

Kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo antrojo punkto argumentų, kuriais akcentuojama antstolio teisė į vykdymo išlaidų atlyginimą. Analizuoti šiuos argumentus kolegija neturi teisinio pagrindo, nes, minėta, jie nebuvo keliami atskirtajame skunde, nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl negali būti ir kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 340 straipsnis 1 dalis, 353 straipsnis 1 dalis).

Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad nenustatė pagrindų apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti (CPK 346 straipsnis). Tačiau, nors ir nenagrinėdama kasacinio skundo antrojo punkto argumentų, kolegija pažymi, kad antstolio procesinės veiklos klausimai: 1) antstolio teisė gauti atlyginimą už jam pavestų teismo sprendimų vykdymo funkcijų atlikimą; 2) vykdymo išlaidų atlyginimo pagrindai; 3) antstoliui priteistino už vykdymo veiksmus atlyginimo dydis - išanalizuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. A. v. K. K., bylos Nr. 3K-3-4/2005; 2004 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. B. v. UAB,,Izabelita“, bylos Nr. 3K-7-62/2004; 2007 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. S. v. įmonė „Vilnis“, bylos Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. S. v. UAB „Edana“, bylos Nr. 3K-7-5/2007, ir kitose bylose.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Virgilijus Grabinskas

Sigitas Gurevičius