V. P. pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-292/2007

Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.2.1. (S)

2007 m. kovo 29 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lidijos Liucijos Žilienės, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

sekretoriaujant J. Mokytei,

dalyvaujant prokurorui J. Zieniūtei,

gynėjui I. Brazlauskui,

išteisintajam V. P.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu R. M. ir V. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 4 dalį išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti P. E. ir E. M., tačiau jų atžvilgiu kasacinis skundas nepaduotas.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pakeista Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalis dėl E. M. ir P. E. paskirtų bausmių bendrinimo ir jiems paskirtos naujos subendrintos bausmės. Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalis dėl R. M. ir V. P. išteisinimo palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. P., nuteistųjų R. M. ir V. P. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

n u s t a t ė :

R. M. ir V. P. buvo kaltinami tuo, kad 2005 m. balandžio 18 d., apie 1 val., Šilutės raj., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe su E. M. ir P. E. bei pasitelkę D. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo suėję 14 metų, iš J. S. gyvenamojo namo kiemo slapta pagrobė J. S. priklausantį 2000 Lt vertės automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir taip padarė nukentėjusiajam J. S. 2000 Lt turtinę žalą.

Taip pat jie buvo kaltinami tuo, kad 2005 m. balandžio 18 d., apie 2 val., Šilutės raj., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų kartu su E. M. ir P. E. bei pasitelkę D. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam iki šio baudžiamojo nusižengimo padarymo nebuvo suėję 14 metų, iš nerakinto kieme stovėjusio automobilio „VW Passat“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrobė R. A. priklausančią 250 Lt vertės automagnetolą „Blaupunkt“ ir taip padarė nukentėjusiajai R. A. 250 Lt turtinę žalą.

Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Skunde kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinį skundą, nepagrįstai paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl R. M. ir V. P. išteisinimo, nors byloje esantys įrodymai patvirtino, kad jie padarė BK 178 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytas nusikalstamas veikas. Kasatorius pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pripažino, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog išteisintieji R. M. ir V. P. veikdami bendrininkų grupe su nuteistaisiais E. M. ir P. E. padarė BK 178 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytas nusikalstamas veikas. Kartu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nustatyti pažeidimai nepakankami teismo šališkumui pripažinti, ko prašė prokuroras, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą dėl išteisintųjų perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui negalima. Be to, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nesant apeliacinį skundą padavusio prokuroro prašymo pripažinti R. M. ir V. P. kaltais pagal BK 178 straipsnio 2 ir 4 dalis, nesant konkretaus prašymo dėl išteisintųjų veikų kvalifikavimo ir pasiūlymų dėl šiems asmenims skirtinų bausmių rūšies ir dydžių, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas minėtų išteisinamųjų atžvilgiu būtų laikomas apeliacinio skundo ribų viršijimu. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas pripažinęs pagrįstais prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl V. P. ir R. M. nepagrįsto išteisinimo, nesutiko su prokuroru dėl nepagrįsto sprendimo teisinio įvertinimo ir jo ištaisymo būdo.

Kasatorius skunde nurodo, kad nenustatęs pagrindų grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas turėjo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl V. P. ir R. M. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 ir 4 dalis ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Tokiam teismo sprendimui neprieštaravo ir valstybinį kaltinimą apeliacinės instancijos teisme palaikęs prokuroras, kuris baigiamųjų kalbų metu pažymėjo, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas nenustatytų pirmosios instancijos teismą buvus šališku, tačiau nuspręstų, kad išteisintųjų atžvilgiu turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, toks teismo sprendimas nebūtų laikomas apeliacinio skundo ribų viršijimu. Prokuroro poziciją dėl V. P. ir R. M. skirtinų bausmių reikėtų laikyti baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos metu prokuroro išsakytą poziciją. Todėl nepanaikindamas išteisinamojo ir nepriimdamas apkaltinamojo nuosprendžio R. M. ir V. P. atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnį, t. y. padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, kuris sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Kadangi kasacinės instancijos teismas negali panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. P. ir R. M. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 ir 4 dalis, bei priimti naują nuosprendį, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis)

Apeliaciniu skundu prokuroras, nesutikdamas su apylinkės teismo sprendimu, prašė perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, nes pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Šališkumas, anot kasatoriaus, pasireiškė tuo, kad nagrinėdamas bylą R. M. ir V. P. atžvilgiu, neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, nesiaiškino, kodėl kaltinamieji ir mažametis liudytojas D. B. pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Apeliacinės instancijos teismas atmesdamas šį kasatoriaus argumentą pagrįstai nuosprendyje pažymėjo, kad nėra pagrindo šioje byloje pripažinti pirmosios instancijos teismą šališku.

Kartu ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir paviršutiniškai ištyrė bylos aplinkybes, o byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad išteisintieji V. P. ir R. M. veikdami bendrininkų grupe su E. M. ir P. E. 2005 m. balandžio 18 d. padarė BK 178 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytas nusikalstamas veikas.

Tačiau kadangi prokuroro apeliaciniame skunde nepateikti konkretūs prašymai dėl išteisintųjų V. P. ir R. M. veikų kvalifikavimo bei skirtinų bausmių rūšių ir dydžių, teismas konstatavo, kad priėmus apkaltinamąjį nuosprendį išteisintųjų V. P. ir R. M. atžvilgiu ir pabloginus jų padėtį, būtų viršytos apeliacinio skundo ribos, dėl to šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas buvo atmestas.

Apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apibrėžiamos BPK 320 straipsnyje. Sutinkamai su šio BPK straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. Tiksliai suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio reikalavimai. Tačiau apeliantui netiksliai ar net netinkamai suformulavus savo prašymą, apeliacinės instancijos teismas apie apeliacinio skundo ribas turi spręsti iš skunde nurodytų nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindų ir motyvų.

BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo ar išteisintojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu prokuroras prašė perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, nes pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi, nagrinėdamas bylą R. M. ir V. P. atžvilgiu, neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Tačiau pagal prokuroro apeliacinio skundo pobūdį galima daryti išvadą, kad apeliantas siekė, jog išteisintieji R. M. ir V. P. būtų nuteisti dėl padarytų nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu iš apeliaciniame skunde nurodytų išteisinamojo nuosprendžio apskundimo pagrindų matyti, kad apeliantas siekia, jog būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau rezoliucinėje skundo dalyje prašo panaikinti nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas, nesant pagrindų grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, gali panaikinti apskųstą nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo apeliacinio skundo ribos nebus viršytos. Esant šioms aplinkybėms, kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas, nepanaikindamas išteisinamojo ir nepriimamas apkaltinamojo nuosprendžio V. P. ir R. M. atžvilgiu, netinkamai išaiškino ir pritaikė BPK 320 straipsnio nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas netenkino prokuroro apeliacinio skundo ir dėl to, kad prokuroro apeliaciniame skunde nepateikti konkretūs prašymai dėl išteisintųjų V. P. ir R. M. veikų kvalifikavimo bei skirtinų bausmių rūšių ir dydžių. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokie prašymai dėl V. P. ir R. M. veiksmų kvalifikavimo ir bausmės buvo suformuluoti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Nieko naujo prokuroras apeliaciniame skunde apygardos teismo neprašo. Be to, baigiamųjų kalbų apeliacinės instancijos teisme metu prokuroras nurodė, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nenustatytų pirmosios instancijos teismo šališkumo, ir išteisintųjų atžvilgiu priimtų apkaltinamąjį nuosprendį, toks teismo sprendimas nebūtų laikomas apeliacinio skundo ribų viršijimu, o prokuroro poziciją dėl V. P. ir R. M. skirtinų bausmių laikytina prokuroro baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu išsakyta pozicija.

Kadangi kasacinės instancijos teismas negali pripažinti asmenų kaltais ir jų nuteisti, byla V. P. ir R. M. atžvilgiu perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria netenkinta prokuroro apeliacinio skundo dalis dėl V. P. ir R. M. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 4 dalį, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Lidija Liucija Žilienė

Valerijus Čiučiulka

Vytautas Piesliakas