Civilinė byla Nr. e3K-3-307-1075/2018
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01954-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.4; 2.6.11.16.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui R. Š. dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo atsakomybę už parduodamo naudoto daikto kokybę ir pirkėjo teises nusipirkus netinkamos kokybės daiktą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė V. P. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nutraukti 2016 m. rugsėjo 23 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė iš atsakovo už 6000 Eur nusipirko automobilį „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, identifikavimo Nr. duomenys neskelbtini, ir taikyti restituciją – įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui minėtą automobilį, o atsakovą įpareigoti grąžinti ieškovei 6000 Eur; ieškovei iš atsakovo priteisti 267 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovo draugė L. K. į skelbimų svetainę įkėlė skelbimą apie parduodamą automobilį „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. duomenys neskelbtini. Ieškovės V. P. draugas M. Š., susidomėjęs skelbimu, susisiekė su L. K. ir susitarė dėl automobilio apžiūros. 2016 m. rugsėjo 23 d. popiet ieškovė ir M. Š., apžiūrėję automobilį, pranešė, kad jį pirks. Nei ieškovė, nei su ja kartu buvęs M. Š. neprašė automobilio apžiūrėti specializuotame servise, o L. K. taip pat nepasiūlė to daryti. Atsakovas R. Š. automobilio apžiūroje nedalyvavo, tik atvyko vėliau pasirašyti automobilio pirkimo–pardavimo sutarties. Automobilis turėjo visus reikalingus dokumentus, taip pat ir iki 2017 m. spalio 2 d. galiojantį techninės apžiūros taloną. 2016 m. rugsėjo 23 d. sudarius pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė ir M. Š. iš Kauno išvyko į Klaipėdą. Automobilį „Volkswagen Touareg“ vairavo M. Š. Nuvažiavęs 150 km, automobilis pradėjo gesti, kol visiškai užgeso ir nebeužsivedė. Apie automobilio gedimą V. P. ir M. Š. pranešė pardavėjams. Šie informavo pirkėjus, kad automobilis yra apdraustas ir reikia susisiekti su draudimo bendrove. Pirkėjai išsikvietė techninės pagalbos paslaugas teikiančią įmonę ir ši automobilį partempė į Klaipėdą. Čia pirkėjų pasirinktame automobilių servise automobilis buvo apžiūrėtas ir nustatyti jo gedimai bei reikalingi atlikti automobilio remonto darbai, pvz., turbinos keitimas. Ieškovė pateikė atsakovui pretenziją, nurodydama rekomenduojamų darbų kainą – 3639,50 Eur, tačiau atsakovas atsisakė dengti tokias išlaidas ir nurodė sutinkantis kompensuoti nenaujos turbinos pastatymo išlaidas, t. y. 500 Eur.
Teismas nurodė, kad įstatyme nėra nustatytos parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Ieškovė ir kartu su ja perkant automobilį dalyvavęs M. Š. patvirtino, kad, atvykę pirkti automobilio, jį apžiūrėjo, su juo važiavo, jiems automobilis atrodė techniškai tvarkingas, pagal paskirtį įsigytas automobilis pirkimo–pardavimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo. Teismas sprendė, kad ieškovė privalėjo pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę) bei įvertinti aplinkybę, jog eksploatuojant mechanizmai natūraliai dėvisi, o ji perka naudotą automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo. UAB „Baltic Auto“ pateiktose rekomendacijose dėl automobilio nėra nurodyta, kada atsirado nustatyti defektai, t. y. ar iki transporto priemonės perdavimo, ir ar jie galėjo būti pardavėjų nuslėpti. Teismo vertinimu, elgdamasi nepakankamai apdairiai, ieškovė pati prisiėmė savo elgesio riziką.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Kolegija sprendė, kad ieškovė turėjo įvertinti aplinkybę, jog perka naudotą automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo, ir privalėjo būti atidesnė bei rūpestingesnė, imtis priemonių siekdama visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle. Kolegija byloje nenustatė, kad pardavėjas, atsakovas, būtų trukdęs ieškovei patikrinti automobilį. Kadangi atsakovas ieškovei nesuteikė naudoto automobilio garantijos, ieškovė prisiėmė riziką, kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų.
Kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra būtina nustatyti, apie kokius automobilio trūkumus atsakovui buvo žinoma parduodant automobilį ir kokią reikšmę esami automobilio trūkumai galėjo turėti sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jau sutarties sudarymo metu egzistavo kokie nors parduodamo automobilio trūkumai (gedimai), nulėmę vėlesnį turbinos gedimą ir kad atsakovas apie juos žinojo, nėra pagrindo ir atsakovo atsakomybei dėl turbinos gedimo kilti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė V. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Bylą nagrinėję teismai nesivadovavo teismų precedentais, priimtais kitose panašiose bylose.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pirkėjo teise patikrinti perkamus daiktus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.328 straipsnis) paneigė pardavėjo pareigą garantuoti daiktų kokybę. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė, prieš priimdama sprendimą pirkti, patikrino automobilį, tad negalima teigti, kad ji nepasinaudojo savo teise patikrinti perkamo daikto kokybę, tačiau neteisinga teigti, kad neva vienintelis protingumo kriterijus atitinkantis būdas yra automobilio patikrinimas specializuotame servise. Nagrinėjamu atveju automobilio trūkumai nebuvo akivaizdūs, pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo jokių pardavėjo atsakomybę naikinančių ar ribojančių sąlygų, pardavėjas pirkėjai nei sutartyje, nei žodžiu jokių trūkumų neatskleidė, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.334 straipsnio 4 dalies. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo metu, net jeigu tai paaiškėja vėliau, todėl už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui.
Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei, kuri ir taip rūpinosi automobilio trūkumų nustatymu, pateikdama UAB „Baltic Auto“ rekomendacijas, tuo tarpu atsakovas nesiėmė jokių veiksmų patikrinti, ar ieškovės nustatyti automobilio defektai egzistuoja ir dėl kokių galimai priežasčių jie galėjo atsirasti.
Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas sumažinti automobilio pardavimo kainą yra neproporcingas naudoto automobilio nusidėvėjimui ir kainai. Konkretūs gedimai nustatyti specialisto. Kadangi ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, bylą nagrinėję teismai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti sutarties pažeidimą esminiu (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai) ir priteisti ieškovei jos sumokėtos kainos sumos grąžinimą iš pardavėjo (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neturi teisės į 267 Eur nuostolių atlyginimą, nes automobilio transportavimo, gedimų nustatymo išlaidas patyrė ne pati ieškovė, o jos gyvenimo draugas M. Š. Įstatymas nedraudžia sudarinėti sandorių per atstovus ir yra akivaizdu, kad dėl netinkamos kokybės automobilio patirtos transportavimo ir patikrinimo išlaidos laikytinos ieškovės nuostoliais.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas R. Š. prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Bylą nagrinėję teismai neturėjo pagrindo remtis kitų tos pačios instancijos teismų išnagrinėtomis bylomis, kurių net faktinės aplinkybės nėra tapačios.
Vien pats prekės pobūdis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus, todėl sutiktina su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad ieškovė pati prisiėmė atsakomybę už perkamo daikto kokybę, nepatikrinusi jo būklės detaliau.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ginčo automobilis buvo eksploatuojamas pardavimo metu, jį apžiūrėjo ir išbandė ieškovės draugas M. Š. ir, neturėdamas jokių papildomų klausimų, išreiškė pageidavimą automobilį pirkti. Ieškovė, kaip vidutinis protingas asmuo, turėjo numanyti, kad automobilio techninių trūkumų gali atsirasti tolesnio eksploatavimo metu, juo labiau kad pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartimi specialių kokybės garantijų visam automobiliui ar atskiriems jo mechanizmams nesuteikė.
Ieškovė savo reikalavimą nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą sumą grindė pardavėjo pareiga parduoti tinkamos kokybės automobilį, tačiau esminio sutarties pažeidimo fakto neįrodė. Sutartis nebuvo iš esmės pažeista, automobilio trūkumai (jeigu tokie ir būtų nustatyti) nėra esminiai, dėl kurių jo nebūtų galima naudoti pagal paskirtį.
Nagrinėjamoje byloje neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, taip pat pateikti įrodymai nepatvirtinta ieškovės patirtų nuostolių fakto, todėl reikalavimas dėl ieškovės nuostolių atlyginimo negali būti tenkinamas. M. Š. neveikė kaip ieškovės atstovas, nes atstovais nelaikomi asmenys, kurie veikia savo vardu, nors ir dėl kito asmens interesų (CK 2.132 straipsnio 4 dalis).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus
Kasacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto – automobilio – kokybei ir koks yra pardavėjo bei pirkėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto trūkumus santykis.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, vadinasi, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams.
CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.333 straipsnio 4 dalį yra nurodęs, kad jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Iš šios įstatymo normos turinio darytina išvada, kad daikto kokybiškumą galima apibūdinti kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-149/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-149/2009">3K-3-149/2009</a>).
Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDUtMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-345-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-345-248/2017">3K-3-345-248/2017</a>, 23 punktas).
Tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pirko naudotą automobilį, turėdama tikslą jį naudoti savo asmeniniams poreikiams, todėl ji pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir važiuos. Prieš sutikdama pirkti naudotą automobilį ieškovė ir jos draugas apžiūrėjo prekę, ją išbandė. Pardavėja patikino ieškovę, kad automobilis gerai važiuoja, o transporto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė, kad trūkumų nėra. Atsižvelgdami į tai, bylą nagrinėję teismai sprendė, kad automobilio pirkimo metu automobilis pirkėjams atrodė techniškai tvarkingas ir savo tiesioginę funkciją atliko. Tačiau nuvažiavęs vos 150 km atstumą automobilis sustojo, nes, kaip paaiškėjo vėliau, sugedo jo turbina. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad pardavėjas nesuteikė ieškovei naudoto automobilio garantijos, o kadangi ieškovė nepasinaudojo galimybe patikrinti automobilį specializuotame servise, tai ji pati prisėmė riziką, jog perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų.
Teisėjų kolegija tokias bylą nagrinėjusių teismų išvadas laiko nepagrįstomis. Pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui.
Nagrinėjamoje byloje tai, kad ieškovės įsigytas naudotas automobilis tapo netinkamas naudoti praėjus vos kelioms valandoms nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį. Laikydamasi ankstesnių kasacinio teismo išaiškinimų, teisėjų kolegija nurodo, kad, esant tokioms aplinkybėms, kai automobilio pirkėjas neturėjo galimybės pasinaudoti nusipirktu automobiliu pagal paskirtį, nes automobilis jau pirkimo dieną tapo netinkamas naudotis, teismai turi pareigą aiškintis, ar perkamas daiktas atitiko jam reiškiamus bendruosius reikalavimus. Šiuo atveju nepakanka vien konstatuoti fakto, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003).
Bylą nagrinėję teismai, vertindami, ar ieškovės įgytas naudotas automobilis atitiko jam reiškiamus bendruosius reikalavimus ir ar ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad automobilis bus galimas naudoti pagal paskirtį, nurodė, kad ieškovė, pirkdama ne vienerius metus naudotą automobilį (pirmoji registracijos data – 2006 m. spalio 20 d., o pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2016 m. rugsėjo 23 d.), negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, nes eksploatuojami mechanizmai natūraliai dėvisi.
Teisėjų kolegija sutinka, kad naudoto daikto veikimas gali būti kitoks nei analogiško naujo daikto, tačiau tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (kaip nagrinėjamu atveju praėjus vos trims valandoms), svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų.
Nagrinėjamu atveju pagrindinė ieškovės įgyto naudoto automobilio gedimo esmė ir priežastis – sugedusi turbina. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad ieškovė turėjo pareigą patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę specializuotame servise, o to neatlikusi, prisiėmė riziką už įgyto daikto trūkumus.
Teisėjų kolegija su tokia bylą nagrinėjusių teismų išvada nesutinka ir nurodo, kad nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė apie parduodamą naudotą automobilį sužinojo pagal į interneto tinklalapį įdėtą skelbimą, vėliau atvyko automobilio apžiūrėti su draugu; šis, kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, apžiūrėjo automobilį ir jį išbandė. Automobilio pardavėja patikino ieškovę ir jos draugą, kad automobilis yra tinkamas naudoti, pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė, kad trūkumų nėra. Kadangi automobilio turbinos nusidėvėjimas, lemiantis tokį staigų jos gedimą, nėra akivaizdus naudoto automobilio trūkumas, konstatuotina, kad ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti šio automobilio trūkumo ir negalėjo prisiimti rizikos už automobilio gedimą praėjus vos kelioms valandoms nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.
Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).
Bylą nagrinėję teismai, paskirstydami įrodinėjimo naštą, netinkamai aiškino šias teisės normas, nurodydami, jog ieškovė, kaip pirkėja, turi įrodyti, kad nurodyti automobilio defektai atsirado iki transporto priemonės perdavimo ar kad jie buvo nuslėpti, taip pat apie kokius automobilio trūkumus atsakovui, kaip pardavėjui, buvo žinoma parduodant automobilį ir kokią reikšmę esami automobilio trūkumai galėjo turėti automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTA1LTY4Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-505-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-505-686/2016">e3K-3-505-686/2016</a>, 25 punktas).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodė, kad jos įgytas naudotas automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitiko kokybės reikalavimų ir kad ji negalėjo žinoti apie parduoto naudoto daikto trūkumus. Tuo tarpu atsakovas neįrodinėjo aplinkybių, mažinančių jo atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę, dėl to yra pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teises, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą.
Dėl netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių
Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų. Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikšdama pretenziją pardavėjui, prašė atlyginti jai automobilio remonto išlaidas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas) arba nutraukti sutartį ir grąžinti jai sumokėtą kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teikdama ieškinį teismui, ieškovė reikalavo tik nutraukti sutartį ir taikyti restituciją.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors CK 6.334 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta pirkėjo teisė pasirinkti vieną iš gynybos būdų, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą, vis dėlto kiekviena iš pirkėjo pasirenkamų jo teisių gynimo priemonių yra apibūdinta ir tam tikromis specialiomis sąlygomis, pavyzdžiui, pakeisti daiktą kitu, jei jis sutartyje buvo apibūdintas pagal rūšį (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti pirkėjo turėtas išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo tarpu pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties tik tuo atveju, jei netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (pirmiau nurodyta nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTA1LTY4Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-505-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-505-686/2016">e3K-3-505-686/2016</a>, 31 punktas).
Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzc5LTY4Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-379-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-379-686/2016">e3K-3-379-686/2016</a>, 27 punktas kt.). Taigi CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio priemonė, t. y. išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas paminėta pirmiau, sprendžia, kad ieškovė, nusipirkusi netinkamos kokybės daiktą, turi teisę reikalauti adekvačių jos teisių gynimo priemonių. Akivaizdu, kad ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau bylą nagrinėję teismai netyrė, ar nusipirkto daikto, naudoto automobilio, trūkumai gali būti ištaisyti, taip pat nevertino, ar ieškovės reikalavimas pakeisti naudoto automobilio turbiną nauja, kokį ji reiškė atsakovui teikdama pretenziją, atitiktų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, nes ieškovė, pirkdama naudotą automobilį, galėjo tikėtis, kad jis bus su veikiančia, bet nebūtinai nauja turbina. Taip pat bylą nagrinėję teismai netyrė, ar atsakovas pakankamai bendradarbiavo su ieškove, siekdamas nustatyti savo parduoto daikto trūkumus, jų atsiradimo priežastis ir galimus sprendimo būdus.
Kadangi kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir fakto klausimų nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad, siekiant parinkti tinkamiausią ieškovės, kaip pirkėjos, teisių gynimo būdą ir nepažeisti pirkimo–pardavimo sutarties šalių interesų balanso ir lygiateisiškumo, byla yra grąžintina apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl nuostolių, kuriuos patyrė ieškovės draugas, transportuodamas ir tikrindamas ieškovės pirktą naudotą automobilį, atlyginimo yra nepagrįstos. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad nuostoliai susidarė dėl ieškovės pirkto naudoto automobilio, tiksliau, dėl jo kokybės trūkumų, svarbu yra įvertinti, ar patirtos išlaidos yra proporcingos, pavyzdžiui, ar automobilis galėjo būti transportuojamas draudimo bendrovės, patikrintas kitame specializuotame servise ir pan. Nagrinėjamoje byloje teismai, atmesdami ieškinį, netyrė, kokiu pagrindu buvo patirti šie nuostoliai, nepasisakė dėl šių nuostolių dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi išlaidos, susijusios su netinkamos kokybės daikto transportavimu, patikra ir pan., buvo patirtos ieškovės naudai, teismai neturi pagrindo atsisakyti tenkinti reikalavimą jas atlyginti remdamiesi vien tuo, kad atitinkamuose mokėjimuose ir sąskaitose nurodytas mokėtojas yra ne pati ieškovė.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo atsakomybę už parduodamo naudoto daikto kokybę ir pirkėjo teisę patikrinti perkamo daikto kokybę, bei nenustatė galimo taikyti tinkamiausio pirkėjo teisių gynimo būdo, todėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis yra naikintina ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinis teismas patyrė 4,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas
