Baudžiamoji byla Nr. 2K–106/2012
Teisminio proceso Nr. 1-12-1-01609-2010-4
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.15.1.2(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. (A. Z.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 23 d. nutarties.
Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nuosprendžiu A. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį iki 2011 m. rugsėjo 15 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą 426,93 Lt turtinę žalą bei iki 2011 m. rugsėjo 1 d. neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2010 m. gegužės 15 iki 17 d. (dvi dienos). Nukentėjusiojo I. G. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies – jam iš A. Z. priteista 426,93 Lt turtinei žalai ir 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 23 d. nutartimi nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas patenkintas – Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nuosprendis pakeistas: iš A. Z. nukentėjusiajam I. G. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma sumažinta iki 8000 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,
n u s t a t ė :
A. Z. pagal BK 139 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam I. G. šiomis aplinkybėmis: 2010 m. gegužės 15 d., apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,33 promilės), tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), namo kieme, turėdamas pareigą prižiūrėti savo amerikiečių strafordšyro terjero veislės šunį, kad šis nekeltų grėsmės aplinkiniams, elgėsi su juo neatsargiai, t. y. vedžiojo šunį be antsnukio ir šiam užpuolus pro šalį ėjusį nukentėjusįjį I. G. nesugebėjo apsaugoti jo nuo šuns ir šis pradėjo kandžioti nukentėjusiojo ranką bei padarė daugines kastines kairio dilbio apatinio trečdalio žaizdas, atvirus skeveldrinius kaulo lūžius bei kaulo defektą, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šių sužalojimų nukentėjusysis I. G. ilgai sirgo, t. y. nuo 2010 m. gegužės 15 iki 24 d. buvo gydytas VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje traumatologijos stacionare ir iki 2010 m. rugsėjo 9 d. – ambulatoriškai VšĮ Antakalnio poliklinikoje.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. Z. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 23 d. nutartį ir sumažinti iš jo nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį.
Kasatorius skundžia teismų sprendimus dėl esminių BPK pažeidimų padarymo. Nors, pakeitęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino nuo 25 000 Lt iki 8000 Lt, tačiau, kasatoriaus nuomone, nukentėjusiajam priteista neturtinė žala yra per didelė.
Priteisdami neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, teismai akcentavo tik vieną iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų kriterijų – nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, tačiau liko tinkamai neįvertintos kitos reikšmingos aplinkybės, būtent: neatsargi kasatoriaus kaltė (jis nesiekė sukelti dvasinių išgyvenimų nukentėjusiajam), kasatoriaus amžius, šeiminė padėtis, darbo neturėjimo faktas (jis trejus metus registruotas darbo biržoje ir negali rasti darbo, gyvena tik iš motinos invalidumo pensijos), socialinis nusikalstama veika pažeistų vertybių reikšmingumas, tai, kad padariniai nukentėjusiojo sveikatai nedideli – jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, be to, įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus ir, norėdamas paglostyti šunį, pats išprovokavo jį pulti, t. y. nusikaltimas buvo padarytas ir dėl nukentėjusiojo neatsargumo.
Taigi, kasatoriaus teigimu, sprendimą sumažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį apeliacinės instancijos teismas priėmė įvertinęs ne visas reikšmingas bylos aplinkybes, todėl pažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje suformuluotą reikalavimą, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi įvertinti visas turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui aplinkybes, taip pat nesivadovavo CK 6.251 straipsnio 2 dalies, 6.297 straipsnio nuostatomis, neatsižvelgė į teismų praktiką, pagal kurią panašiose bylose nukentėjusiajam yra priteisiama dvigubai mažesnio dydžio neturtinė žala. Buvo esmingai pažeistos BPK 115 straipsnio nuostatos. Be to, apeliacinės instancijos teismas neįvertino kai kurių BPK nuostatų, reglamentuojančių civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nagrinėjimą, būtent BPK 7 ir 113 straipsnių reikalavimų. Kasatorius nurodo, kad teikti civilinį ieškinį ir jį įrodyti turi nukentėjusysis, o ginčyti jį gali kaltinamasis. Teismuose kasatorius ginčijo neturtinės žalos dydį, įrodinėjo, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti dydis yra visiškai nepagrįstas. Tuo tarpu nukentėjusysis nepagrindė savo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat kasatorius pažymi, kad šiuo metu dėl nuolatinės įtampos ir nervinio streso jis susirgo depresija, sutriko širdies darbas, jam reikalingi vaistai gydytis, o neturint darbo ir dar esant priteistai nepagrįstai didelei neturtinės žalos sumai, jis iš esmės neturės lėšų ne tik maistui, bet ir vaistams. Įvertinus visas skunde nurodytas aplinkybes, kasatoriaus nuomone, iš jo priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Antrojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo A. Z. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime prokuroras nurodo, kad, atsižvelgiant į bylos įrodymų visumą, nuteistojo teiginiai, jog nukentėjusysis savo rizikingu elgesiu pats išprovokavo agresyvų šuns elgesį, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Nukentėjusysis I. G. viso proceso metu laikėsi savo parodymų, kad prie šuns nėjo ir jo neglostė. Tuo tarpu kasatorius ne kartą baustas už šuns laikymo taisyklių pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnį.
Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiajam I. G. priteistos neturtinės žalos dydį, vadovavosi CK 6.250 straipsnio l ir 2 dalių nuostatomis bei atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes: A. Z. kaltę, t. y. kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl neatsargumo, jo turtinę padėtį (yra bedarbis, prižiūri sergančią motiną), padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, net tris kartus sumažindamas pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį, akcentavo būtent A. Z. kasaciniame skunde išdėstytas aplinkybes – neatsargios kaltės formą ir nuteistojo turtinę padėtį, todėl dar kartą priteisto neturtinės žalos dydžio mažinimas, kurio prašo kasatorius, pažeistų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus bei nukentėjusiojo interesus. Tokiu atveju būtų ignoruojami nukentėjusiojo I. G. dėl sužalojimo patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, sužalojimo sukelti nepatogumai. Nukentėjusysis I. G. dėl sveikatos sutrikdymo turėjo dvi operacijas, iki šiol patiria nepatogumų, negali vairuoti automobilio, padėti savo sutuoktinei atlikti ūkio ir buitinių darbų, turi atsisakyti daugelio aktyvių pomėgių, kuriuos turėjo iki sužalojimo. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo, skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų bei išdėstė aiškius apelianto pateiktų argumentų tenkinimo motyvus, todėl nepadarė esminių BPK pažeidimų.
Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. G. prašo nuteistojo A. Z. kasacinį skundą atmesti ir padidinti jam priteistos neturtinės žalos dydį iki Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nuosprendžiu priteistos sumos.
Atsiliepime nukentėjusysis nurodo, kad A. Z., prašydamas sumažinti iš jo priteistos neturtinės žalos dydį, kurį, nukentėjusiojo nuomone, nepagrįstai sumažino apeliacinės instancijos teismas, stengiasi išvengti bet kokios atsakomybės. Nukentėjusiojo nuomone, tvirtindamas, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis, nuteistasis ignoruoja nukentėjusiajam nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius. Nukentėjusysis nesutinka su skundo teiginiu, kad nuteistojo turtinė padėtis sunki, ir atkreipia dėmesį į tai, jog šis turėjo galimybių įsigyti brangiai kainuojantį gyvūną, jį maitinti, be to, nuolat girtauja, niekur nenori dirbti ir gauna lėšų iš butų nuomos. Taip pat nukentėjusysis pažymi, kad A. Z. jau daug kartų buvo baustas už netinkamą šuns laikymą.
Nuteistojo A. Z. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalis civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos. Pagal šią normą, sprendžiant civilinio ieškinio klausimus, taikomos ne tik Civilinio proceso kodekso, bet ir Civilinio kodekso normos, neprieštaraujančios BPK.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kasatorius A. Z. skundžia teismų sprendimus dėl esminių BPK pažeidimų padarymo, nurodydamas BPK 7, 113, 115 straipsnių ir CK 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.251 straipsnio 2 dalies bei 6.297 straipsnio pažeidimus. Kasaciniame skunde esminiai proceso pažeidimai iš esmės argumentuojami tuo, kad teismai, nustatydami nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į tam tikras reikšmingas bylos aplinkybes (neatsargią kaltės formą, nesunkius veikos padarinius, blogą nuteistojo turtinę padėtį, paties nukentėjusiojo neatsargumą ir pan.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį iki 8000 Lt, atsižvelgė į visas šios žalos dydžio nustatymui reikšmingas bylos aplinkybes, todėl CK 6.250 straipsnio ir kitų normų nepažeidė. Priteisdamas iš kasatoriaus 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam I. G., teismas įvertino tai, kad buvo įvykdytas neatsargus nusikaltimas, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o tai neigiamai paveikė nukentėjusiojo gyvenimą, sukėlė jam dvasinių ir fizinių išgyvenimų, be to, gydymas dar nėra baigtas, teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, kuri nėra gera (jis bedarbis, gyvena su invalide motina, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra).
Ta aplinkybė, kad, nustatydami neturtinės žalos dydį, teismai akcentavo nusikaltimu sukeltus padarinius – nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, nereiškia netinkamo įstatymo taikymo, priešingai, tai atitinka teismų praktiką, pagal kurią absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra būtent veikos pasekmės. Kasatorius taip pat nurodo, kad priteistas neturtinės žalos dydis prieštarauja teismų praktikai, nes panašiose bylose priteisiami gerokai mažesni neturtinės žalos dydžiai, tačiau šių savo teiginių nemotyvuoja teisiniais argumentais ir nenurodo nė vieno teismų praktiką formuojančio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, priimto panašioje byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nukentėjusiajam priteistas 8000 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarymo, dydis nėra aiškiai per didelis ir neatitinkantis formuojamos teismų praktikos kriterijaus (pavyzdžiui, kasacinės bylos Nr. 2K-352/2009, 2K-306/2010).
Skunde nurodomi teiginiai, kad nukentėjusysis pats išprovokavo neadekvatų šuns elgesį, nes, būdamas neblaivus, siekė jį paglostyti, prieštarauja teismų nustatytoms aplinkybėms, todėl paliktini nenagrinėtais. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas tikrina teismų sprendimus tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalus), taigi įrodymų nerenka, byloje esančių įrodymų netiria, jų nevertina ir nedaro išvadų dėl naujų faktinių bylos aplinkybių nustatymo. Nagrinėdamas bylą, kasacinės instancijos teismas patikrina, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant šias aplinkybes nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, konstatuotina, kad keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir sumažinti iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. Z. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Antanas Klimavičius
Armanas Abramavičius
