Dėl 1 029,14 Lt žalos ir palūkanų priteisimo

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-198-159/2012

Teisėja Erinija Kazlauskienė (Proceso Nr. 2-06-3-00890-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija

73.2.2.5.5; 121.14; 121.21(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. sausio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės K. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2588-730/2011 pagal ieškovės uždarosios akcinės draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA“ ieškinį atsakovei K. B. dėl 1 029,14 Lt žalos ir palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė:

ieškovė UADB „ERGO LIETUVA“ 2011-01-25 kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Prašė teismo iš atsakovės K. B. priteisti 1 029,14 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 67 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-05-31 Klaipėdos mieste, atsakovės K. B. vairuojamas automobilis BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino greta stovėjusį automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. K..

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė po eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos, policijai nepranešė. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122 patvirtintas „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisykles” ieškovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę susigrąžinti iš atsakovės sumokėtą 1 029,14 Lt draudimo išmoką (b. l. 3–4).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-30 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei UADB „ERGO LIETUVA“, įmonės kodas 110012799, iš atsakovės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 029,14 Lt nuo priteistos sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme – 2011-01-26 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 67 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, nustatė, kad 2010-05-31 19.30 val. Pasiuntinių g./Bažnyčių g. Klaipėdos mieste, atsakovės K. B. vairuojamas automobilis BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis P. F., apgadino greta stovėjusį automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. K.; kad atsakovės civilinė atsakomybė, vairuojant automobilį BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ieškovės, draudimo sutartis Nr. 02-1322283; kad atsakovė iš įvykio vietos pasišalino; kad po įvykio kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurą; kad 2010-05-31 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-226446-10 atsakovė pripažinta kalta dėl padaryto eismo įvykio pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį; kad atsakovei paskirta 100 Lt administracinė bauda; kad UAB „Armi servisas“ atliko automobilio OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio S. K., remontą; kad ieškovė už atliktą remontą sumokėjo UAB „Armi servisas“ 1 029,14 Lt; kad atsakovė pagal ieškovės prašymą 1 029,14 Lt draudimo išmokos negrąžino.

Teismas, įvertinęs eismo įvykio laiką ir vietą, eismo įvykio aplinkybes, atsakovės elgesį po eismo įvykio, sprendime padarė išvadas, kad atsakovė būdama kalta dėl eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino dėl savo kaltės; į policiją kreipėsi tik policijai informavus automobilio savininką, jog jis dėl eismo įvykio turi atvykti į policiją; kad pasišalindama iš įvykio vietos atsakovė siekė išvengti atsakomybės; kad ieškovė, sumokėjusi draudimo išmoką, turi atgręžtinio reikalavimo teisę, o atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovės sumokėtą draudimo išmoką (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.114 straipsnio 5 dalis, C K 6.280 straipsnio 1 dalis) (b. l. 83–86).

Atsakovė K. B. 2011-07-29 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimą, priimti naują sprendimą –ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad po eismo įvykio labai susijaudino ir pasimetė, nes buvo 18 metų, vairuotojos pažymėjimas jai buvo išduotas neseniai. Neturėjo tikslo iš įvykio vietos pasišalinti ar nuslėpti padarytą pažeidimą. Iš įvykio vietos neturėjo galimybės paskambinti policijos pareigūnams, nes mobilųjį telefoną paliko namuose, todėl pati nuvyko į Klaipėdos VPK ir budėjusiems policijos pareigūnams paaiškino visas su eismo įvykiu susijusias aplinkybes. Jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimų protokolas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir paskirta 100 Lt bauda. Apeliantei nebuvo taikyta administracinė atsakomybė už pasišalinimą iš įvykio vietos pagal ATPK 130 straipsnį. Eismo įvykio metu asmenys nesužaloti, apeliantė pati vykdama į policiją pranešti apie eismo įvykį tik formaliai paliko įvykio vietą, padarytos žalos nepadidino ir nesukėlė grėsmės jai padidėti. Ji neturėjo tyčios nuslėpti įvykusio eismo įvykio ar išvengti atsakomybės, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad piktybiškai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Piktybinis pasišalinimas iš eismo įvykio vietos bei nepranešimas policijai apie eismo įvykį – vientisas tyčinis veiksmas, už jį numatyta atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Kelių eismo taisyklių XXX skirsnio Eismo dalyvių pareigos, įvykus eismo įvykiui, 234 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, nes apeliantė policijai pranešė apie eismo įvykį, padėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, atsakomybės nevengė (b. l. 89–91).

Ieškovė UADB „ERGO LIETUVA“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė pasišalino iš įvykio vietos. Aplinkybę, jog atsakovė pasišalino iš įvykio vietos, įrodo Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato medžiaga, joje konstatuota, kad atsakovė eismo įvykio vietoje nepasiliko. Šių aplinkybių neneigia ir pati atsakovė, tačiau duodama paaiškinimus policijai ir ieškovei nurodė skirtingas pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybes. Policiją iškvietė eismo įvykio liudytojai, nurodę automobilį, apgadinusį kitą transporto priemonę. Atsakovė į policiją atvyko tik po to, kai policija automobilio savininką informavo atvykti į policiją (b. l. 95–98).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) str.).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės K. B. 2010-05-31 pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Šios aplinkybės nustatymas reikšmingas ieškovės regreso teisei realizuoti. Atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neneigė fakto, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino neiškvietusi policijos. Apeliantės teigimu, jai nebuvo taikyta administracinė atsakomybė už pasišalinimą iš įvykio vietos pagal ATPK 130 straipsnį; eismo įvykio metu asmenys nesužaloti, apeliantė pati vykdama į policiją pranešti apie eismo įvykį, tik formaliai paliko įvykio vietą; padarytos žalos nepadidino ir nesukėlė grėsmės jai padidėti; ji neturėjo tyčios nuslėpti įvykusio eismo įvykio ar išvengti atsakomybės, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir konstatuoja, jog viena iš pagrindinių vairuotojo pareigų yra tai, kad, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės vairuotojas (eismo dalyvis) privalo pranešti policijai, taip pat nepasišalinti iš eismo įvykio vietos. Apeliantė, turinti vairuotojo pažymėjimą ir vairuojanti transporto priemones, turi gerai žinoti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš jų 231 ir 234 punktus, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad įvykus bet kokiam eismo įvykiui, vairuotojas turi pareigą nepasišalinti iš įvykio vietos; ir jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Iš atsakovės 2010-05-31 paaiškinimo nustatyta, kad į Klaipėdos VPK į policiją ji atvyko su motina ir P. F., kuriam apie autoįvykį pranešė policija (b. l. 13). Esant šiai aplinkybei pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sprendime padaryti išvadas, kad atsakovė į policiją kreipėsi tik pačiai policijai informavus automobilio savininką, jog jis dėl eismo įvykio turi atvykti į policiją ir kad atsakovė pasišalino iš įvykio vietos, siekdama išvengti atsakomybės. Aplinkybė, jog atsakovė nebuvo bausta administracine tvarka už pasišalinimą iš įvykio vietos, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi šioje byloje sprendžiamas civilinės atsakomybės klausimas. Administracinės atsakomybės atsakovei netaikymas už pasišalinimą iš įvykio vietos negali būti vertinama aplinkybe, ribojančia teismo teisę vertinti byloje esančius įrodymus ir draudžiančia nustatyti aplinkybes, susijusias su draudiko teisės į regresą realizavimu. Atsakovei pasišalinus iš eismo įvykio vietos, ieškovė turi teisę, vadovaudamasi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu išmokėtą draudimo išmoką susigrąžinti iš atsakovės.

Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iki galo išaiškino faktines bylos aplinkybes, faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atgręžtinio reikalavimo teisę dėl ieškovės išmokėtos draudimo išmokos priteisimo iš atsakovės. Apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Eugenija Morkūnienė