Dėl kažkokios grąžos

Baudž. byla Nr. 1-96-380/2012

Proceso Nr. 1-68-1-00512-2011-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.7.2.7.;2.1.15.1.1.; 1.1.4.2.; 1.2.3.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosprendis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui,

gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,

nukentėjusiajam L. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

Kaltinamasis D. K. pasikėsino nužudyti kitą žmogų:

2011 m. rugpjūčio 12 d., apie 23 val. 15 min., savo gyvenamajame name, esančiame, (duomenys neskelbtini), D. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju L. K. metu, turėdamas tikslą nužudyti dalgiu smogė vieną kartą L. K. į pilvą ir padarė nukentėjusiajam durtinę - pjautinę, pilvo žaizdą su didžiosios taukinės, skrandžio, kepenų, plonosios žarnos ir jos pasaito, storosios žarnos sužalojimais, dėl to išsivystė masyvus hemoperitoneumas (apie 1500 ml kraujo pilvo ertmėje), tai atitinka sunkų pavojingą gyvybei sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu D. K. pasikėsino nužudyti L. K., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes V. B., gindama nukentėjusįjį L. K., peiliu sužalojo D. K..

Kaltinamasis D. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 12 d. vakare kartu su V. B. sutiko L. K., pasiūlė išgerti, šis nupirko degtinės ir visi nuėjo pas jį į namus. Išgėrė vieną butelį, pritrūko, parnešė dar butelį. Po to pritrūko cigarečių. Jis pasakė, kad gali parvežti cigarečių ir L. davė 10 litų. Nuvažiavo, bet cigarečių negavo ir grįžęs grąžino 10 litų. Konfliktas įvyko dėl 10 litų. Jis varė L. K. namo, bet šis nėjo ir jis dėl to supyko. Kaip viskas toliau vyko nepamena, nes buvo stipriai išgėręs. Kai grįžo iš ligoninės viską papasakojo V. B., pagal jos pasakojimą ikiteisminio tyrimo metu jis ir davė parodymus. Jis žino, kad nukentėjusysis buvo sužalotas ir niekas kitas sužaloti negalėjo, tik jis. Nužudyti tikslo neturėjo. Konfliktas kilo, kai jis varė L. K. namo, o šis nėjo. Jis atsinešė iš ūkinio pastato dalgį ir pagrasino L., bet šis namo nėjo. Tada vieną kartą dūrė su dalgiu L. į pilvą. Tuo metu L. stovėjo, o jis dalgio ašmenimis, kaip pjaudamas smogė L. ir prapjovė pilvą. L. nukrito. Kaip pats buvo sužalotas jis neprisimena, bet buvo nuvežtas į ligoninę. Tuo metu kambaryje buvo V. B., todėl mano, kad tik ji galėjo sužaloti, nes L. nuo smūgio iš karto nukrito. Po to jis dalgį numetė lauke. Jis pats visų šių aplinkybių neprisimena, bet jį vertė policininkai taip sakyti. Jis viską parodė taip, kaip sakė V. B.. Buvo nuėjęs atsiprašyti nukentėjusiojo kelis kartus, bet šis nenorėjo nieko kalbėti. Jis nukentėjusiojo nužudyti nenorėjo. Kodėl V. B. įdūrė jam į nugarą, jis nežino, neatsimena dėl girtumo.

Nukentėjusysis L. K. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 12 d., pavakary sutiko D. K. su V. B. prie parduotuvės „IKI“. Pasikalbėjo ir nusprendė kartu išgerti. Nuėjo pas D. K. į namus ir ten visi gėrė, o kas toliau buvo nepamena. Prisimena, kad D. keikėsi, sakė, kad gali visus išpjauti ir nieko už tai nebus. Atsimena, tik kai buvo ligoninėje. Po to pareigūnai pasakė kas atsitiko. Kokie padaryti sužalojimai surašyta išvadoje. Pasekmės jaučia iki šiol, skauda dešinį šoną, yra nedarbingas, kainavo vaistai, kurie reikalingi ir dabar. Visus surinktus kvitus buvo pristatęs. Padaryta moralinė žala 50.000 litų, nes nežino kada galės dirbti, negali kelti daugiau kaip 5 kilogramus. Nedirbo nuo sužalojimo, nors iki to laiko dirbo „(duomenys neskelbtini)“ ir uždirbdavo nuo 1.500 litų iki 2.000 litų. Šiuo metu nedirba, turi nedarbingumo pažymėjimą. Prašo priteisti 500 litų turtinę ir 50.000 litų neturtinę žalą.

Liudytoja V. B. teisme atsisakė duoti parodymus, nes kartu gyvena su kaltinamuoju D. K.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. B. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 12 d., prie parduotuvės kartu su savo sugyventiniu susitiko L. K. ir visi nusprendė eiti pas juos į namus išgerti. Begeriant kilo konfliktas D. sudavė L. per veidą. Ji liepė nemušti seno žmogaus ir jie toliau gėrė. Kas toliau vyko ji gerai nepamena, tik žino, kad D. su L. ginčijosi dėl kažkokios grąžos. Po to D. pradėjo varyti L. iš namų, bet šis nėjo. D. kažkur išėjo, o ji su L. nuėjo į kitą kambarį, kur L. atsisėdo ant sofos, o ji stovėjo. Į kambarį su dalgiu rankose įėjo D. ir varė L. lauk. Ji šaukė, kad padėtų dalgį, Kai L. atsistojo, D. dalgio ašmenimis smogė šiam į pilvą ir L. nukrito. Jai atrodė, kad D. ruošiasi dar smogti L., nes buvo iškėlęs dalgį, tada iš kažkur paėmė peilį ir pribėgusi prie D. peiliu perbraukė jam per šoną, bet šis nieko nepajautė, neketino padėti dalgio, todėl dūrė du kartus D. į nugarą. Tada D. su dalgiu prirėmė ją prie sienos ir liepė nesikišti. Visa tai matė ir jos sūnus K., kuris atėjo į kambarį paskui D.. Kai D. išėjo, sūnaus jau nebuvo, L. gulėjo ant sofos. Atvyko greitoji ir policija. D. ji dūrė norėdama išgelbėti L. K., nes suprato, kad kitaip negalės jo sustabdyti (1 t. b. l. 123-124).

Liudytoja B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Ji parodė kambarį, kur 2011-08-12 girtavo kartu su D. K. ir L. K.. Parodė, kur sėdėjo ji ir nukentėjusysis, kai su dalgiu į kambarį įėjo D. K., ir kaip jis sužalojo L. K.. Parodė iš kur pasiėmė peilį ir kaip dūrė D. K. į nugarą. Parodė, kur gulėjo nukentėjusysis ir kaip D. K. su dalgiu prirėmė ją prie sienos (1 t. b. l. 104-113, 125-127).

Nepilnametis liudytojas K. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad D. K. ir jo mama V. B. kartu gyvena (duomenys neskelbtini). 2011 m. rugpjūčio mėnesį jis gyveno pas mamą. Vieną vakarą namuose gėrė jo mama, D. K. ir dar vienas nepažįstamas žmogus. D. K. buvo išvažiavęs pirkti cigarečių, bet grįžęs pasakė, kad negavo ir padavė pinigus tam žmogui. Šis įsidėjo pinigus į kišenę ir pasakė, kad D. negrąžino pinigų. Tada D. atsistojo ir trenkė tam vyrui į veidą, o šis atsistojo, išsitraukė sulankstomą peiliuką ir pasakė, kad įdurs. Bet po to jie apsikabino ir mama sakė, kad nemuštų seno žmogaus ir toliau gėrė. Vėliau D. K. pradėjo tą žmogų varyti iš namų, bet tas nėjo. Tada D. K. atsistojo ir išėjo į lauką, o jis išėjo iš paskos. Girdėjo, kaip D. K. kalbėdamas telefonu sakė, kad yra sumuštas ir neįleidžia į namus, po to nusikabino nuo medžio dalgį ir įbėgo į kambarį. Jis sekė iš paskos. D. K. pasakė žmogui išeiti geruoju, bet šiam nespėjus atsakyti, užsimojo ir perpjovė pilvą. Žmogus nukrito ant lovos. Mama puolė prie D. ir dūrė du kartus į nugarą. Tada D. atsisuko ir prirėmė su dalgiu mamą prie sienos, o mama laikė peilį ir sakė, kad įdurs. Jis išėjo kviesti pagalbos, skambino 033 numeriu. Kas vyko toliau jis nematė. D. jam skambino iš ligoninės ir prašė nieko nesakyti (1 t. b. l. 73-75).

Liudytojas K. R. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, jis parodė vietą iš kur D. K. pasiėmė dalgį, kambarį kur nuėjo su dalgiu, kur tuo metu buvo nukentėjusysis. Parodė, kaip D. K. laikė dalgį ir kaip su dalgiu sužalojo L. K.. Parodė, kaip V. B. dūrė su peiliu D. K. ir kaip šis su dalgiu prirėmė prie sienos V. B.. Parodė vietą, kur D. K. numetė dalgį ir kur laukė greitosios ir svarstė, kad reikėtų pabėgti (1 t. b. l. 76-77).

Įtariamasis D. K. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, jis parodė kambarį, kuriame girtavo su V. B. ir L. K., sandėliuką, iš kur pasiėmė dalgį, kaip laikė dalgį, kai juo smogė L. K. ir kur šis nukrito. Parodė kur numetė dalgį (1 t. b. l 152-157).

2011-08-13 įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini). Virtuvėje ant stalo rastas ir paimtas peilis su panašiomis į kraują dėmėmis. Kambaryje ant sofos užtiesalas su panašiomis į kraują dėmėmis, kuris paimtas. Prie televizoriaus rastas ir paimtas peilis. Prie sklypą juosiančios tvoros surastas dalgis su raudonomis, panašiomis į kraują dėmėmis (1 t. b. l. 7-18). Daiktų apžiūros protokole apžiūrėti daiktai rasti įvykio vietoje ir L. K. rūbuose. Apžiūrėti trys peiliai, žiebtuvėlis, šlepetės, du buteliai, betono plytelė, pledas ir dalgis. Nustatyta, kad dalgio kotas yra 1,4 m ilgio, prie koto pritvirtinta medinė rankena, dalgio ašmenys metaliniai, paveikti korozijos, 90 cm ilgio. Ant ašmenų 13 cm ilgio panaši į kraują dėmė (1 t. b. l. 19-27).

Daiktų apžiūros protokole apžiūrėti nukentėjusiojo L. K. rūbai, nustatyta, kad bliuzono priekyje, kairėje pusėje matomos panašios į kraują dėmės, džinsai kairėje pusėje prie juosmens ištepti panašia į kraują medžiaga, marškinėliai perkirpti, priekyje yra panašios į kraują dėmės (1 t. b. l. 43-47).

Daiktų apžiūros protokole apžiūrėtas K. R. mobiliojo ryšio telefonas, nustatyta, kad 2011-08-12 greitoji medicinos pagalba buvo kviesta 23 val. 27 min. (t. 1 b. l. 79-80).

Daiktų apžiūros protokole apžiūrėtas D. K. mobiliojo ryšio telefonas, nustatyta, kad 2011-08-12 23 val. 22 min. buvo rinktas Nr. 112 (t. 1 b. l. 129-132). Tačiau peržiūrėjus užregistruotus tos dienos pranešimus, nustatyta, kad tokio skambučio nebuvo (1 t. b. l. 87).

Daiktų apžiūros protokole apžiūrėti D. K. rūbai, nustatyta, kad kelnės priekinėje dalyje aptaškytos, yra 15 panašių į kraują dėmių nuo 0,5 cm iki 1 cm dydžio, panašių dėmių yra ir kitoje kelnių pusėje. Bliuzonas išteptas panašiomis į kraują dėmėmis, nugaros srityje yra trys skylės 4 cm, 1 cm ir 1,5 cm dydžio (t. 1 b. l. 168-170).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1222/11 (03) nurodyta, kad L. K. padaryta durtinė - pjautinė, pilvo žaizda su didžiosios taukinės, skrandžio, kepenų, plonosios žarnos ir jos pasaito, storosios žarnos sužalojimais. Dėl pilvo organų pažeidimo išsivystė masyvus hemoperitoneumas (apie 1500 ml kraujo pilvo ertmėje), sužalojimas padarytas 2011-08-12 vakare aštriu duriančiu - pjaunančiu įrankiu vienu dūriu į pilvą. L. K. padarytas kiauryminis pilvo sužalojimas su vidaus organų pažeidimais sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, Dėl kiauryminio pilvo sužalojimo su daugybiniais pilvo ertmės organų pažeidimais, laiku nesuteikus kvalifikuotos medicinos pagalbos L. K. būtų miręs (1 t. b. l. 40-41).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1298/11 (03) nurodyta, kad D. K. padarytos trys durtinės - pjautinės nekiauryminės nugaros žaizdos, sužalojimai padaryti 2011-08-12 vakare duriančiai - pjaunančiu įrankiu, tikriausiai peilio geležte trimis dūriais į nugarą. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. b. l. 165).

(duomenys neskelbtini) ligoninės 2011-09-30 pranešime nurodyta, kad 2011-08-13 atvežtas į ligoninę L. K., jo kraujo dėl alkoholio tyrimo rezultatas -3,19 prom., D. K. kraujo dėl alkoholio tyrimo rezultatas -3,68 prom. (1 t. b. l. 86).

2011-08-13, 1 val. 8 min. V. B. alkoholio matuokliu nustatytas 3,09 prom. girtumas (1 t. b. l. 96).

2011-08-12, 23 val. 27 min. garso įrašo užfiksuoto (duomenys neskelbtini) GMP felčerės ir K. R. stenogramoje matyti, kaip jis kviečia pagalbą, aiškina, kad D. K. sužalojo dalgiu žmogų ir pats yra sužalotas peiliu. (1 t. b. l. 94).

Kaltinamasis D. K. neneigė dalgiu sužalojęs L. K., bet aiškino, kad dėl girtumo to neprisimena, o parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė, nes visas aplinkybes sužinojo iš V. B. ir jos sūnaus. Bet kaltinamasis tvirtina, kad tikrai nenorėjo nužudyti L. K.. Nukentėjusysis L. K. neprisimena, kaip buvo sužalotas, bet žino, kad girtavo su D. K. ir V. B., pastarųjų namuose ir buvo išvežtas į ligoninę. Liudytojų K. R. ir V. B. parodymais, kuriuos patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietos daiktų apžiūros protokolai, patikimai nustatyta, kad stipriai apsvaigęs nuo alkoholio kaltinamasis, susiginčijęs su taipogi apsvaigusiu nuo alkoholio nukentėjusiuoju pastarajam pareiškus pretenzijas dėl galimai dingusių pinigų, išėjęs į lauką atsinešė dalgį ir smogė nukentėjusiajam dalgio ašmenimis į pilvą, siekdamas nužudyti, nes dėl kiauryminio pilvo sužalojimo su daugybiniais pilvo ertmės organų pažeidimais, laiku nesuteikus kvalifikuotos medicinos pagalbos L. K. būtų miręs. Kaltinamojo prieš nukentėjusįjį panaudoto fizinio smurto būdas, dalgio ašmenimis, duriant į gyvybiškai pavojingą žmogaus kūno vietą – pilvą, padaryti vidaus organų sužalojimai, parodantys suduoto smūgio stiprumą, atskleidžia kaltinamojo kryptingą veikimą, siekiant konkretaus, negrįžtamas pasekmes sukelsiančio rezultato - L. K. mirties. Kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės atitinka nukentėjusiojo, liudytojų bei paties kaltinamojo parodymus ir kitą įrodomąją medžiagą. Liudytojai V. B. ir K. R. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis ginčijosi dėl pinigų, D. K. varė L. K. iš namų, bet, kaip matyti iš liudytojų parodymų, nukentėjusysis nebuvo agresyvus ir nepuolė ant kaltinamojo. Ankstesnis konfliktas, kai D. K. sudavė L. K. į veidą, o nukentėjusysis parodė, kad turi sulenkiamą peilį, jau buvo pasibaigęs, jie toliau girtavo. K. R. matė, kad peilį nukentėjusysis įsidėjo į kišenę. Apžiūrint po įvykio nukentėjusiojo rūbus peilis rastas bliuzono kairėje kišenėje, kuri ištepta krauju, todėl akivaizdu, kad ir ant kišenėje buvusio peilio, galėjo jo pakliūti. D. K. nebuvo jokios priežasties gintis, būdamas jaunesnis už nukentėjusįjį, galėjo išvaryti nukentėjusįjį ir jo nesužalodamas. Kaltinamojo veiksmai nebuvo spontaniški, o gerai apgalvoti, nes jis nepasinaudojo šalia buvusiais daiktais, o išėjęs į lauką atsinešė dalgį. Šios nustatytos aplinkybės neginčijamai rodo, kaltinamojo kryptingą siekį panaudoti tokią priemonę, kad sužalojimas būtų mirtinas. D. K. po pirmo smūgio dalgiu nukentėjusiajam į pilvą, laikė dalgį iškėlęs rankoje. Toks D. K. elgesys aiškiai rodė, jo ketinimus toliau žaloti nukentėjusįjį. Tai buvo akivaizdu ir liudytojams. K. R. girdėjo kaltinamąjį sakant, kad kirs galvas. V. B., supratusi, kad kiti smūgiai su dalgiu nukentėjusiajam gali būti mirtini, paėmė peilį ir gindama L. K. dūrė tris kartus kaltinamajam į nugarą. D. K. pamatęs, ryžtingus V. B. ketinimus apginti nukentėjusįjį, pasitraukė nuo L. K. ir su dalgiu prirėmė ją prie sienos. V. B. pagrasinus peiliu, D. K. išėjo į lauką ir paprašė K. R. kviesti greitąją medicinos pagalbą, nes pats yra sužalotas. D. K. nebaigė nusikaltimo nepriklausomai nuo jo valios, ne tik dėl to, kad buvo pats sužalotas, bet ir dėl laiku suteiktos pagalbos nukentėjusiajam. Jis suprato savo veiksmų pavojingumą nukentėjusiojo atžvilgiu, numatydamas, kad dėl jo dalgio geležtim suduoto į pilvą smūgio nukentėjusysis neteks gyvybės, norėdamas ir siekdamas jo mirties, suprasdamas priežastinį ryšį tarp jo daromos veikos ir siekiamų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. sudėtyje numatytų padarinių. Tačiau, dėl nuo D. K. valios nepriklausančių aplinkybių, nusikalstama veika nebuvo baigta, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. dispozicijoje numatyti padariniai - nukentėjusiojo mirtis, neatsirado. Nes V. B., gindama nukentėjusįjį L. K., peiliu sužalojo D. K., o be to nukentėjusiajam laiku buvo suteikta medicininė pagalba ir jis išgyveno. Kaltinamasis veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, siekė atimti nukentėjusiajai gyvybę, bet dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių veika nebuvo baigta, neatsirado Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. numatyti padariniai, todėl jo nusikalstamas veikimas kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 129 str. 1 d.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamasis pasikėsino įvykdyti labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai ir tuo padariusį žalą visuomenei. D. K. nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes V. B., gindama nukentėjusįjį, peiliu sužalojo kaltinamąjį. Kaltinamasis dėl menkaverčio preteksto pasikėsino nužudyti pažįstamą asmenį, nusikalto, veikdamas tiesiogine tyčia, kilus konfliktui išgertuvių metu, nusikaltimo metu panaudojo dalgį, kurio ašmenimis smogė nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą. Tai rodo jo veikos ypatingą pavojingumą. D. K., nors visų įvykio aplinkybių nepamena, bet savo kaltę iš esmės pripažįsta ir gailisi dėl padarytos veikos, pasižada atlyginti žalą nukentėjusiajam. D. K. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (1 t. b. l. 149). Kaltinamasis yra neteistas, nors buvo baustas administracine tvarka, bet šios nuobaudos nebegalioja, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas gerai (2 t. b. l. 9). Atsižvelgiant į šias ir į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Vadovaujantis BK 50 str. 3 d., BVK 63 str. ir 71 str. nuostatomis, bausmę skiriama atlikti pataisos namuose, kadangi neteistam kaltinamajam skirti atlikti bausmę kalėjime nėra pakankamo pagrindo.

Nukentėjusysis L. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 37), kuriuo prašo priteisti iš D. K. 500 litų turtinei ir 50000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad po sužalojimo ilgą laiką gydėsi, negali dirbti ir gyventi normalų pilnavertį gyvenimą, todėl patyrė nurodyto dydžio neturtinę žalą. Nukentėjusysis nurodė, kad pirko vaistus, specialų diržą, kol gulėjo ligoninėje jį žmona lankydama turėjo išlaidų kelionei (1 t. b. l. 34). Nukentėjusiojo nurodoma nusikaltimu jam padaryta turtinė žala įrodyta nukentėjusiojo parodymais ir pateiktais dokumentais, kaltinamasis privalo atlyginti išlaidas, kurias nukentėjusysis turėjo, gydydamasis nusikaltimo metu patirtus sužalojimus (CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 2 d.). Ieškinys tenkintinas, priteistina iš D. K. atlyginti 500 Lt turtinę žalą L. K. naudai. Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (CK l str. l d.). Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Nusikalstamais kaltinamojo D. K. veiksmais nukentėjusysis L. K. buvo sunkiai sužalotas ir liko gyvas tik laiku suteiktos medicininės pagalbos dėka. Nukentėjusysis buvo operuotas, po to gydomas, iki šiol kenčia nuo liekamųjų sužalojimo reiškinių. Dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų L. K. patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą ir kitus iki šiol tebesitęsiančius nepatogumus, susijusius su sveikatos pablogėjimu ir tolesniu gydymusi, darbinės veiklos ir bendravimo galimybių sumažėjimu. Neturtinė žala padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, sukeliant realią grėsmę nukentėjusiojo gyvybei. Tačiau šiuo atveju reikėtų įvertinti ir paties nukentėjusiojo nevisiškai tinkamą elgesį, nukentėjusysis pats buvo itin neatsargus, neblaivus bendraudamas su neblaiviu kaltinamuoju, nepaklusęs D. K. reikalavimui išeiti iš jo namų, reikalavo grąžinti pinigus, kuriuos, kaip teigia liudytojas K. R., kaltinamasis buvo atidavęs. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis turi tik mažą dalį nekilnojamojo turto, kur pats gyvena, didesnių pajamų negauna, turi rimtų sveikatos problemų ir jo darbingumo lygis ribotas. Įvertinus minėtas aplinkybes, atsižvelgiant į besiformuojančią teismų praktiką ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir L. K. iš kaltinamojo D. K. priteisia 30000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Tenkintinas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys 10737,41 Lt už suteiktas L. K. asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Žala kilo dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Jos dydis nustatytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (1 t. b. l. 50-51).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi prie bylos: du CD diskus vaizdo ir garso medžiaga, paliktini saugoti byloje; Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK saugomi: D. K. rūbai (sportinis džemperis, kojinės, kelnės), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.); L. K. rūbai (bliuzonas, kelnės, diržas, marškinėliai, kelnaitės, kojinės) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.); įvykio vietoje paimti daiktai (du buteliai, betono plytelė, du peiliai, pledas, dalgis, šlepetės) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.); L. K. žiebtuvėlis ir peilis grąžintinas nukentėjusiajam (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str.,

n u s p r e n d ž i a:

D. K. pripažinti kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Įskaityti į bausmės laiką sulaikyme išbūtą laiką dvi paras nuo 2011-08-15 iki 2011-08-17. Palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nukentėjusiojo L. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti, priteisti iš D. K. atlyginti 500 Lt turtinę žalą L. K. naudai.

Nukentėjusiojo L. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies, priteisti iš D. K. atlyginti 30000 Lt neturtinę žalą L. K. naudai.

Priteisti iš D. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Kalvarijų g. 147, LT– 08221,Vilnius, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini)) 10737,41 Lt už suteiktas L. K. asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. K. turtui – ¼ pastato Nr. 5596-1004-2012, ir ¼ pastato Nr. 5596-1004-2056, esančių (duomenys neskelbtini) atlyginus civilinį ieškinį, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: saugomus prie bylos: du CD diskus vaizdo ir garso medžiaga, palikti saugoti byloje; Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK saugomus: D. K. rūbus (sportinis džemperis, kojinės, kelnės), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.); L. K. rūbus (bliuzonas, kelnės, diržas, marškinėliai, kelnaitės, kojinės) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.); įvykio vietoje paimtus daiktus (du buteliai, betono plytelė, du peiliai, pledas, dalgis, šlepetės) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.); L. K. žiebtuvėlį, peilį grąžinti nukentėjusiajam (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė