Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-230-159/2012
Teisėjas Vaidas Gasiūnas (Proceso 2-33-3-00489-2011-6).
Procesinio sprendimo kategorija
35.3.6; 36.1; 121.14; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
2012 m. sausio 23 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo L. O. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-688-669/2011 pagal ieškovo L. O. ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
n u s t a t ė:
ieškovas L. O. 2011-04-04 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos už suteiktas elektroninių ryšių paslaugas, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismo prašė: priteisti ieškovui iš atsakovo A. R. 814,29 Lt skolos už suteiktas ryšių paslaugas; 203,57 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1998-06-26 atsakovas A. R. su pirmine kreditore UAB „Omintel“ sudarė skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ją atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos. Atsakovas pagal sutartį įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka pagal išrašytas sąskaitas. Už suteiktas ryšio paslaugas 2011-06-16 ir 2001-07-16 išrašytos sąskaitos ir pateiktos atsakovui, tačiau atsakovas už paslaugas neatsiskaitė ir liko skolingas 814,29 Lt. 2008-12-23 sutartimi įsiskolinimo iš atsakovo reikalavimo teisė pirminės kreditorės UAB „Omnitel“ perleista naujam kreditoriui – ieškovui. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku (b. l. 2–3).
Plungės rajono apylinkės teismas 2011-07-27 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė leistinų įrodymų, patvirtinančių CK 6.109 str. 1 d. numatyto įstatymo imperatyvo įvykdymą. Teismas manė, kad nesant atsakovo sutikimo dėl reikalavimo teisės į skolą perleidimą ar rašytinių įrodymų, patvirtinančių tai, kad ieškovas, įgijęs reikalavimo teisę į atsakovo A. R. įsiskolinimą, pranešė jam apie reikalavimo teisės perleidimo faktą, kaip tai numato įstatymas (CK 2.12 str., 2.16 str., 2.17 str., 1.65 str.), ar įteikė atsakovui reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją (CK 6. 109 str. 5 d.), ir sprendime konstatavo, kad reikalavimo perleidimo faktas negali būti panaudotas prieš atsakovą (CK 6.109 str. 1 d.). Teismas neturėjo pagrindo padaryti išvados, kad ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą, kadangi tik iškėlus bylą teisme, atsakovas sužinojo apie naująjį kreditorių. Į bylą pateiktas 2008-12-23 pradinės kreditorės UAB „Omnitel“ patvirtinimas apie teisę į skolas, juo patvirtinama, kad L. O. filialas įgyja visiškas ir neribotas teises į skolas ir visus su jomis susijusius dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, teismo sprendimus, nuosprendžius, nutartis, kitus priverstinai vykdytinus dokumentus, susitarimus, sutartis, pasižadėjimus, įkeitimus, mokėjimų grafikus, nuskaitymus nuo atlyginimo ir kt. Pagal 2008-12-23 teisių į skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartį taip pat nurodoma, kad skolos detaliau aprašomos pridedamame sąraše. Šis patvirtinimas pasirašytas pradinės kreditorės UAB „Omnitel“ įgalioto atstovo, tačiau ieškovas teismui nepateikė patvirtinime nurodomo detalaus aprašomų skolų sąrašo. Teismas negalėjo įsitikinti, kad ieškovas 2008-12-23 patvirtinimu apie teisę į skolas įgijo reikalavimo teisę būtent į atsakovo A. R. įsiskolinimą (b. l. 52–54).
Ieškovas L. O., veikiantis per savo struktūrinį padalinį L. O. filialą, 2011-09-01 padavė apeliacinį skundą. Prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011-07-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodė, kad nesutinka su teismo sprendimu. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, netinkamai interpretavo dėl informavimo dėl įvykusio reikalavimo teisės perleidimo tvarkos, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai pagrįsti CK 6.109 str. 1 d. reikalavimų nesilaikymu. Apelianto teigimu, prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Ieškovas su ieškiniu teismui ir atsakovui pateikė reikalavimo perleidimą į atsakovo susidariusią skolą už pradinės kreditorės suteiktas telekomunikacines paslaugas patvirtinančius įrodymus. Apeliantas daro išvadą, kad atsakovas apie įvykusį reikalavimo teisės perleidimą informuotas tinkamai pagal CPK 111 str., 114 str., 135 str. reikalavimus. Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą, tačiau atsiliepime nurodyti argumentai, nesusiję su CK 6.109 str. 1 d. nesilaikymu (b. l. 57–58).
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, teismas sprendime pagrįstai nustatė, kad 1998-06-26 UAB „Omnitel“ ir atsakovas A. R. sudarė skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. MB-047181 (b. l. 5–6); kad atsakovas sutarties 5.3 punktu įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka pagal išrašytas sąskaitas; kad atsakovas sutarties 6.3 punktu įsipareigojimo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną, skaičiuojant nuo visos įsiskolinimo sumos; kad 2001-06-16 ir 2001-07-16 UAB „Omnitel“ atsakovui išrašė dvi sąskaitas sumokėti 630,52 Lt ir 183,77 Lt už suteiktas telekomunikacines paslaugas (b. l. 7–8). Iš 2008-12-23 reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo–pardavimo sutarties 2 punkto nustatyta, kad UAB „Omnitel“ perleido L. O., veikiančiam per savo struktūrinį padalinį L. O. filialą, pardavėjai – UAB „Omnitel“– priklausančias reikalavimo teisės į pradelstas gautinas sumas, atsiradusias iš pardavėjos sudarytų rašytinių sutarčių su fiziniais asmenimis – skolininkais pagal rašytinius susitarimus perduotos pirkėjui įvertinti pagal 2008-12-23 konfidencialumo sutartį Nr. TR-4250-7521 (b. l. 9).
Pirmosios instancijos teismas sprendimu visiškai ieškinį atmetė, remdamasis tuo, kad nesant atsakovo sutikimo dėl reikalavimo teisės į skolą perleidimą ar rašytinių įrodymų, patvirtinančių tai, kad ieškovas, įgijęs reikalavimo teisę į atsakovo A. R. įsiskolinimą, pranešė jam apie reikalavimo teisės perleidimo faktą, kaip tai numato įstatymas (CK 2.12 str., 2.16 str., 2.17 str., 1.65 str.), ar įteikė atsakovui reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją (CK 6. 109 str. 5 d.), nes tik iškėlus bylą teisme, atsakovas sužinojo apie naująjį kreditorių ir kad teismas negalėjo įsitikinti, kad ieškovas 2008-12-23 patvirtinimu apie teisę į skolas įgijo reikalavimo teisę būtent į atsakovo A. R. įsiskolinimą.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su anksčiau pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais ieškinio atmetimo argumentais ir teiginiais, nes tokie teiginiai neatitinka ir prieštarauja CK 6 101 str. 1 d. ir CK 6. 109 str. 5 d. nuostatoms, reglamentuojančioms kreditoriaus teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui ir pranešimą skolininkui apie reikalavimo perleidimą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą; kad nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui; kad nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką; kad ieškovas su ieškiniu teismui ir atsakovui pateikė reikalavimo perleidimą į atsakovo susidariusią skolą už pradinės kreditorės suteiktas telekomunikacines paslaugas patvirtinančius įrodymus, nes CK 6.109 str. 1 d. nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 str. 7 d. skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra konstatavęs, kad prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui. Kasacinis teismas yra taip pat konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, iš pateiktos informacijos suvoktų, jog reikalavimas perleistas.
Nagrinėjamos bylos atveju pradinė kreditorė UAB „Omnitel“ turėjo teisę be skolininko A. R. sutikimo perleisti reikalavimo teisę naujam kreditoriui L. O. (CK 6.101 str. 1 d.). Naujasis kreditorius L. O. su ieškiniu teismui ir atsakovui pateikė 2008-12-23 reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)(b. l. 9). Minima 2008-12-23 reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)su kitais ieškovo procesiniais dokumentais atsakovui įteikta 2011-04-14 (b. l. 15). Bylą nagrinėjęs teismas neteisingai sprendime konstatavo kad ieškovas teismui nepateikė detalaus aprašomų skolų sąrašo ir kad teismas negalėjo įsitikinti, kad ieškovas 2008-12-23 patvirtinimu apie teisę į skolas įgijo reikalavimo teisę būtent į atsakovo A. R. įsiskolinimą, nes prie 2008-12-23 reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo–pardavimo sutarties Nr. TR-40034-7915 pridėtas išrašas iš skolų sąrašo, iš jame nurodytų duomenų galima identifikuoti skolininką A. R. ir jo 814,29 Lt skolos dydį (b. l. 10).
Atsižvelgęs į anksčiau sprendime išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditoriaus teises be skolininko sutikimo ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas. Byloje esant pakankamai įrodymų, priimtinas naujas sprendimas, juo ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš atsakovo ieškovui priteistina 814,29 Lt už suteiktas elektroninių ryšių paslaugas pagal 2001-06-16 ir 2001-07-16 sąskaitas (b. l. 7–8), nes nepateikta įrodymų, kad atsakovas minėtas sąskaitas apmokėjo.
Nustatyta, kad ieškovas, vadovaudamasis CK 6.261 str., prašo iš atsakovo priteisti 203,57 Lt palūkanas už 1 800 pradelstų dienų, apskaičiuotas nuo 2006-04-16 iki ieškinio teismui paruošimo dienos – 2011-03-21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas už 1 800 pradelstų dienų yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ieškovo neveikimas ir nesikreipimas į teismą nulėmė prašomų priteisti iš atsakovo palūkanų dydį.
Iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 814,29 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2011-04-11 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nes terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6. 210 str. 1 d.).
Iš dalies patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinos 134 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidos už ieškinio ir apeliacinio skundo padavimą (b. l. 4, 59) (CPK 93 str. 1 d.).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326–331 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. sprendimą. Priimti naują sprendimą. Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui L. O., veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 814,29 Lt skolos už suteiktas elektroninių ryšių paslaugas; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 814,29 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2011-04-11– iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 134 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Teisėja Eugenija Morkūnienė
