Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-138/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.10; 52.3 (S)

2010 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo individualios įmonės,,Draustera“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo individualios įmonės,,Draustera“ ieškinį atsakovui A. O. individualiai įmonei,,Aliuminio konstrukcijos“ dėl skolos priteisimo. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja BUAB,,AMG konstrukcijos“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 61 033,31 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad pagal 2006 m. birželio 2 d. ieškovo ir atsakovo sudaryta generalinės rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus jis daugiabutyje (duomenys neskelbtini) montavo ir stiklino pertvaras, atliko skardinimo darbus, montavo žaliuzes ir balkonų,,Lumon“ sistemos stiklinimą. Už namo korpuse A atliktus darbus atsakovas su juo atsikaitė, tačiau 2008 m. kovo mėnesį atsakovas nutraukė su juo sudarytą sutartį, nušalino nuo namo korpuse B atliekamų darbų, neleisdamas jų užbaigti, motyvuodamas, kad ieškovas nekokybiškai atlieka darbus ir nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Ieškovas ir atsakovas 2008 m. kovo 19 d. surašė nebaigtų darbų priėmimo–perdavimo aktą, kurio pagrindu ieškovas 2008 m. gegužės 19 d. surašė 2008 m. sausio–vasario mėn. galutinį atliktų darbų aktą, tačiau atsakovas atsisakė aktą priimti ir sumokėti už atliktus darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 21 727,80 Lt skolos, 652 Lt žyminio mokesčio, 720 Lt advokato išlaidų ir šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 21 727,80 Lt sumą nuo 2008 m. birželio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš ieškovo atsakovui 1200 Lt advokato išlaidų.

Teismas pažymėjo, kad 2008 m. balandžio 11 d. šalių sudarytame atliktų statybos darbų 2008 m. sausio–vasario mėnesiais akte yra šalių parašai ir atsakovo prierašas, kad nurodyta suma mažintina negrąžintos ir sugadintos furnitūros ir nekokybiškai atliktų montavimo darbų suma. Teismui taip pat yra pateiktas 2008 m. gegužės 9 d. ieškovo sudarytas atliktų statybos darbų 2008 m. sausio–vasario mėnesiais aktas, nepasirašytas atsakovo, nėra duomenų, kad aktas buvo siųstas ar kitaip įteiktas atsakovui. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kodėl dėl tų pačių darbų buvo sudaryti du aktai, kurių antrajame suma beveik tris kartus didesnė už atsakovo pasirašytame akte. Teismas sprendė, kad atliktiems darbams taikomas šalių pasirašytas 2008 m. balandžio 11 d. statybos darbų aktas; kad atsakovas neįrodė, jog akte nurodyta suma turi būti sumažinta dėl ieškovo nekokybiškų darbų, nes aktas dėl skolų suderinimo nepasirašytas ieškovo atstovo, nepateikta įrodymų, kad su šiame akte nurodytomis sumomis ieškovas sutinka, atsakovas nėra pareiškęs priešieškinio dėl piniginių sumų, sumokėtų trečiajam asmeniui (įmonei, neva taisiusiai ieškovo darbų trūkumus) priteisimo, nėra pateikta įrodymų, kad PVM sąskaitose–faktūrose nurodyti darbai buvo apmokėti trečiajam asmeniui, atsakovas ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad būtent ieškovo darbai už atsakovo atsiliepime nurodytas sumas buvo ištaisyti. Teismas sprendė, kad atsakovas turi apmokėti 2008 m. balandžio 11 d. atliktų darbų akte nurodytas sumas ieškovui už atliktus darbus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis).

Teismas pažymėjo, kad kai abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą; priteisė atsakovui iš ieškovo 800 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė ieškovui iš atsakovo už darbus, nurodytus 2008 m. balandžio 11 d. surašytame atliktų darbų akte, t. y. 21 727,80 Lt, ir netenkino ieškovo reikalavimo dėl 61 033,31 Lt priteisimo; kad pagrįstai rėmėsi 2008 m. balandžio 11 d. atliktų darbų aktu, kurį pasirašė abi šalys, ir nesirėmė vienašališkai ieškovo pasirašytu 2008 m. gegužės 9 d. aktu.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis) normose. Pagal šių straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Ieškovo surašytame 2009 m. gegužės 9 d. akte nėra žymos apie tai, kad atsakovas atsisako pasirašyti, nėra duomenų, kad aktas būtų įteiktas atsakovui iki 2008 m. gegužės 16 d. (ieškinio padavimo dienos). Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai nesutinka su 2008 m. gegužės 9 d. aktu, nes darbų priėmimas įvyko pasirašant 2008 m. balandžio 11 d. aktą, kuriuo buvo suderinti ieškovo atliktų darbų kiekiai, įvertinti kokybiškai atlikti darbai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis 2008 m. sausio–vasario mėn. atliko darbus, nurodytus 2008 m. gegužės 9 d. akte, ir šiuos darbus atliko kokybiškai.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 6.694 straipsnio 4 dalį. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Šią įstatymo normą atitinkantis aktas buvo surašytas ir abiejų šalių pasirašytas 2008 m. kovo 19 d. Atsakovas (užsakovas), kuriam pagal CK 6.694 straipsnio 2 dalį tenka pareiga organizuoti ir atlikti darbų priėmimą, pasirinko tokį darbų priėmimo būdą, tuo pačiu ir akto formą ir turinį, kuriame buvo nurodyti ir aprašyti nebaigti darbai, turint omenyje tai, kad abiem šalims žinomos atliekamų darbų apimtys. Dėl tokios darbų perdavimo ir priėmimo akto formos rangovas turėjo jo pagrindu apskaičiuoti ir pateikti apmokėti dokumentą su faktiškai atliktų ir priimtų darbų apimtimis ir jų verte. Tokie dokumentai buvo pavadinti atliktų darbų aktais ir pateikti apmokėti. Teismai šiuos aktus prilygino darbų priėmimo ir perdavimo aktams ir nepagrįstai taikė juos reglamentuojančias įstatymo normas.

Taigi šalys atliktus darbus perdavė ir priėmė 2008 m. kovo 19 d. aktu. Net jeigu 2008 m. gegužės 9 d. surašytam atliktų darbų aktui pagal analogiją būtų taikomos CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatos, jis negali būti nevertinamas kaip įrodymas dėl to, kad jame nėra žymos apie kitos šalies atsisakymą jį pasirašyti ar nesant rašytinių įrodymų apie įteikimą kitai šaliai. Įstatymo normose nesuformuluota imperatyviosios nuostatos, kad, nesant žymos apie atsisakymą pasirašyti aktą, toks aktas pripažintinas niekiniu.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.662 straipsnio 2 dalį, nes šalių ginčą sprendė vertindamas atliktų darbų kokybę. CK 6.662 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbų trūkumų faktas turi būti nurodytas darbų priėmimo akte arba teisė reikšti reikalavimą dėl darbų trūkumų pašalinimo užsakovui numatoma vėliau; kad, nesant šių prielaidų, užsakovas negali remtis trūkumų faktu tolimesniuose santykiuose su rangovu. Atsakovas surašė 2008 m. kovo 19 d. priėmimo–perdavimo aktą, pasirinkdamas būtent tokią jo formą, t. y. fiksuodamas statomo pastato B korpuso butuose rangovo nebaigtų darbų aprašymą. Šiame akte nėra nuorodų apie rangovo padarytus statybos darbų atlikimo technologinių reikalavimų ar kitokius pažeidimus, vertintinus kaip darbų trūkumai. Remiantis šiuo aktu, galima teigti, kad darbų trūkumų nekonstatuota, ir tuo faktu vėliau remtis negalima.

3. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas esminius 2008 m. kovo 19 d. akto trūkumus, dėl kurių negalima juo vadovautis sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad atliktų darbų priėmimas nėra besąlygiškai siejamas su atliktų darbų kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Teismas rėmėsi atsakovo atstovo aiškinimu apie nekokybiškai atliktus darbus, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad trūkumų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-19/2009, Nr. 3K-3-484/2007).

4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą nagrinėti bylą neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir CPK 313 straipsnyje nustatytą draudimą priimti blogesnį sprendimą ar nutartį, negu yra skundžiamas, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų dėl darbų kokybės vertinimo kaip priimto sprendimo motyvo. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo atmetimą nutartyje grindė darbų trūkumų aplinkybe, kuria nebuvo grindžiami apeliacinis skundas ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai. Taip apeliacinės instancijos teismas ne tik išėjo už apeliacinio skundo ribų, bet ir priėmė nutartį iš esmės blogesnę nei pirmosios instancijos teismo sprendimas.

5. Teismai be teisėto pagrindo atmetė kaip įrodymą 2008 m. gegužės 9 aktą. Ir 2008 m. balandžio 11 d., ir 2008 m. gegužės 9 d. aktai yra teisėti ir galiojantys. Ieškovas aiškiai nurodė, kad reikalauja apmokėti pagal 2008 m. gegužės 9 d. aktą, į kurį papildomai prie 2008 m. balandžio 11 d. akte nurodytų darbų įtraukti,,Lumon“ sistemos montavimo darbai.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašė palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Ieškovo nurodytas 2008 m. kovo 19 d. aktas nėra detalus, jame nenurodyti tikslūs kiekiai ir kainos, todėl aktą reikėtų vertinti kaip tarpinį veiksmą iki galutinio darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo. 2008 m. balandžio 11 d. pasirašytame atliktų statybos darbų akte nurodyti visi darbai. Šalių išreikšta valia surašant 2008 m. balandžio 11 d. aktą, konkretizuojant 2008 m. kovo 19 d. aktą nepažeidžia CK 6.662 straipsnio 2 dalies ir 6.694 straipsnio 4 dalies normų. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad 2008 m. kovo 19 d. akte nurodyti nebaigti darbai, nenurodyta konkrečių ieškovo atliktų darbų kiekių, darbų kainos, todėl aktas buvo tikslinamas. Teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas.

2. Apeliacinės instancijos teismo rėmimasis faktais ir įrodymais, neminimais apeliaciniame skunde, tačiau nurodytais kitos šalies atsiliepime į apeliacinį skundą, nelaikomas apeliacinio skundo ribų peržengimu.

k o n s t a t u o j a :

Dėl atliktų darbų priėmimo tvarkos ir atlyginimo dydžio

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. Š. tikroji ūkinė bendrija „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007, konstatavo, kad darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija užsakovo pareigą priimti rangovo perduodamus darbus taip pat konstatavo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“, bylos Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, bylos Nr. 3K-3-597/2005. Šiose nutartyse išaiškinta tvarka, kaip priimami darbai, kai jie atliekami etapais ar buvo galutinai atlikti. Nagrinėjama byla nuo nurodytų išnagrinėtų skiriasi tuo, kad yra kilęs ginčas dėl darbų priėmimo ir apmokėjimo už juos dėl to, jog užsakovas A. O. IĮ,,Aliuminio konstrukcijos“ vienašališkai nutraukė statybos rangos sutartį ir rangovas negali toliau vykdyti sutartyje numatytų darbų

Šioje byloje nenagrinėjamas sutarties vienašališko nutraukimo pagrįstumas. Byloje nagrinėjami sutarties vykdymo padarinių klausimai, t. y. dėl apmokėjimo už atliktus rangos darbus, kurių apimtis turi būti nustatyta.

CK šeštosios knygos II dalies,,Sutarčių teisė“ XVIII skyriaus, reglamentuojančio sutarčių pabaigą, 6.221 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal CK 6.671 straipsnį tais atvejais, kai nutraukiama rangos sutartis dėl to, kad rangovas darbą vykdo ne laiku, užsakovas turi teisę likusiems darbams atlikti sudaryti kitą rangos sutartį, prieš tai priėmęs jau atliktus darbus, o rangovas tokiu atveju turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalį statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. CK 6.681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ir rekonstrukcijai, montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti, taip pat kapitalinio remonto darbams. Taigi ieškovo atliekami darbai yra statybos, todėl jo ir atsakovo 2006 m. birželio 2 d. sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip statybos rangos sutartis. Sutartyje ir kituose dokumentuose ieškovas įvardytas rangovu, o atsakovas – užsakovu. Taigi remiantis šalių sudarytos sutarties esme, sprendžiant apie įrodymų priemones, kuriomis turi būti pagrindžiami atlikti statybos darbai ir dėl jų nesumokėtos sumos, turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso rangos sutarties bendrosiomis bei statybos rangą reglamentuojančiomis nuostatomis.

Minėta, kad darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Taigi remiantis šiomis normomis turi būti nustatoma atliktų statybos rangos darbų apimtis ir tuo atveju, kai vienašališkai nutraukta statybos rangos sutartis, remiantis atliktų darbų nekokybiškumu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. Š. tikroji ūkinė bendrija „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007, konstatavo, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo-perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo-perdavimo akto požymius. Tai, kad nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi CK 6.694 straipsnyje reglamentuojančiomis darbų perdavimą ir priėmimą nuostatomis, darytina išvada ir iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje BUAB „Atnaša“ v. Vilnius savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2007 m. lapkričio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007. Nurodytoje nutartyje, be kita ko, konstatuota ir tai, kad, net nutraukus rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje šios rangovo teisės užsakovas neneigia.

Sutartimi šalys nenustatė, kaip bus atlyginta už darbus, jeigu ją vienašališkai nutrauks rangovas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai rėmėsi šalių 2008 m. balandžio 11 d. atliktų statybos darbų aktu. Šį aktą pasirašė abi šalys. Kolegija pažymi, kad vienašališkai pasirašytas aktas, kai yra CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Kasatoriaus nuomone, teismai turėjo vadovautis 2008 m. kovo 19 d. ar bent kaip įrodymu – 2008 m. gegužės 9 d. atsakovo nepasirašytu aktu. Pirmosios instancijos teismas vertino 2008 m. kovo 19 d. aktą. Šį ir 2008 m. gegužės 9 d. aktą vertino apeliacinės instancijos teismas ir padarė atitinkamas išvadas. Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra žemesniosios instancijos teismų prerogatyva; kasacinis teismas yra saistomas jų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Ta aplinkybė, kad teismai vertino tam tikrą įrodymą ne taip, kaip tikėjosi viena iš šalių, ir priimtas sprendimas ne toks, kokio tikėjosi atitinkama šalis, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Kasacinis teismas konstatuoja, kad įrodymų vertinimo taisyklės nepažeistos.

Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 2 dalį ir 313 straipsnį, atmestini, nes teismų priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Teismai materialiosios ir proceso teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas bylos aplinkybes taikė tinkamai, todėl atsakovo kasacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktini galioti

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme

Prie atsakovo atsiliepimo į kasacinį skundą yra pridėtas 2010 m. vasario 11 d. mokėjimo pavedimas, iš kurio matyti, kad atsakovas A. O. IĮ,,Aliuminio konstrukcijos“ sumokėjo advokatui 1526,10 Lt už atsiliepimo į ieškovo kasacinį skundą parengimą. Ši suma neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl ieškovui ji priteistina (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys).

Kasacinės instancijos teismas turėjo 44,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2010 m. kovo 16 d. pažyma. Atmetus atsakovo kasacinį skundą šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus – individualios įmonės,,Draustera“ į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš individualios įmonės,,Draustera“, į. k. 300047654, buveinės adresas: Žalgirio g. 90-527, Vilnius, 44,65 Lt (keturiasdešimt keturis litus 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Priteisti iš ieškovo individualios įmonės,,Draustera“, į. k. 300047654, buveinės adresas: Žalgirio g. 90-527, Vilnius, 1526,10 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt šešis litus 10 ct) atsakovui A. O. IĮ,,Aliuminio konstrukcijos“ į. k. 123354322, buveinės adresas: Algirdo g.75/16, Vilnius, išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Zigmas Levickis

Antanas Simniškis