T. T. pagal BK 135 str., 136 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-184/ 2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.1.; 1.2.4.3.; 2.1.15.1.1.

2010 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

sekretoriaujant Rasai Meškelevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

gynėjui advokatui Daivai Dereškevičienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Valdemaro Mociškio kasacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. T. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi pakeista bausme bei galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams. Iš T. T. priteista Valstybinei ligonių kasai 14 634,60 Lt turtinės žalos atlyginimo, Valstybei – 42 Lt proceso išlaidų.

Taip pat skundžiamas ir Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nuosprendis, kuriuo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. nuosprendis pakeistas: T. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. T. T. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 136 straipsnį ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi pakeista bausme bei galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Priteistina iš T. T. Valstybinei ligonių kasai turtinės žalos atlyginimo suma sumažinta iki 1 844,90 Lt.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, gynėjos, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

T. T. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. birželio 23 d., apie 19.30 val., Laibgalių k., Jūžintų sen., Rokiškio raj., pykčio išdavoje smogdamas G. Č. kumščiu į veidą, dėl ko G. Č. krito ir galva trenkėsi į asfaltuotą kelio dangą, tuo G. Č. padarydamas poodines kraujosruvas kairiuose vokuose, kairio skruosto patinimą, lydimą vidutinio sunkumo trauminės galvos smegenų ligos, smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimus galvos smegenų medžiagoje ir po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktinėje skiltyje dešinėje, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Valdemaras Mociškis kasaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria T. T. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 135 straipsnio 1 dalies į 136 straipsnį ir paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei Valstybinei ligonių kasai iš T. T. priteistina suma sumažinta iki 1 844, 90 Lt. Taip pat prašo palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria pripažinta T. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Be to, prokuroras prašo palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. nuosprendį, kuriuo T. T. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį su pakeitimais: pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad T. T. veika buvo padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai, T. T. paskirti laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi pakeista bausme ir T. T. paskirti galutinę bausmę – dvejus metus aštuonis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; palikti galioti iš T. T. nuosprendžiu priteistą 14 634,60 Lt turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai. Skunde nurodo, kad spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą, ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių. Baudžiamasis įstatymas nenurodo konkretaus laiko, per kurį kaltininkas turi padaryti savo veiksmus, tačiau kaltininko atsakas į neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį turi sekti iš karto po nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimą, tęsiasi labai trumpą laiką. Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas nuteistojo veiką į BK 136 straipsnį, padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis veikė fiziologinio afekto būsenoje. Teismas rėmėsi nuteistojo T. T. ir liudytojo R. P. parodymais, kad nukentėjusysis G. Č. T. T. sugyventinės E. D. atžvilgiu vartojo nepagarbius, įžeidžiančius žodžius. Konfliktas 2008 m. birželio 23 d. vakare, apie 20 val., prasidėjo dėl to, kad V. K. apkaltino R. D. dukrą R. nulaužus jo automobilio valytuvus ir pasakė, kad tai sužinojo iš G. Č. Jį pakvietus, aplinkybių išsiaiškinti į lauką išėjo R. D., R. P. ir T. T. Konfliktui jau pasibaigus, T. T. vieną kartą sudavė G. Č., padarydamas jam sunkų kūno sužalojimą. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma išanalizavus ir įvertinus visos bylos faktines aplinkybes. Apygardos teismas nepasisakė ir nevertino ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo, apelianto ir liudytojų duotų parodymų, nelygino jų su teisme duotais parodymais, neįvertino subjektyvaus kriterijaus ir tuo pagrindu padarė nepagrįstą išvadą. R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pakviestas G. Č. su R. D. tik barėsi, smūgių vienas kitam nesudavė, o T. T. nieko nesakęs sudavė G. Č. smūgį į veidą, nuo kurio šis griuvo aukštielninkas ir galva trenkėsi į asfaltą. J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prie G. Č. pribėgo nedidelis tamsus vyras ir sudavė smūgį. Pats nukentėjusysis G. Č. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad įvykio aplinkybių neatsimena, nes buvo išgėręs, tačiau T. T. jam grįžus iš ligoninės pasakojo, kad jie susipyko ne dėl įžeidžiančių E. D. žodžių, o dėl nulaužtų valytuvų. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisme T. T. iš esmės savo kaltę dėl smūgio sudavimo pripažino, tačiau nurodydavo vis kitas smūgio sudavimo priežastis. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iš dalies pakeitė, nurodydamas, jog T. T. smūgį sudavė todėl, kad G. Č. negražiai pavadino E. D. Apygardos teismas, nustatydamas T. T. fiziologinio afekto būseną, nesirėmė ir neanalizavo subjektyviojo kriterijaus, paviršutiniškai konstatuodamas įvykio faktą, nepagrįstai padarė išvadą, kad dėl minėtų žodžių apeliantas galėjo staiga labai įsižeisti ar itin susijaudinti, dėl ko taikė švelnesnį baudžiamąjį įstatymą. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Jūžintų seniūnija T. T. charakterizuoja kaip konfliktišką asmenybę, nevengiantį išsišokti, užkabinėti vietinius gyventojus, mėgstantį vadovauti ir nurodinėti, kaip linkusį atkreipti į save dėmesį, pasirodyti pranašesniu už kitus. Nusikalstamos veikos padarymo metu T. T. turėjo galiojančias tris administracines nuobaudas, praeityje du kartus teistas (vienas teistumas išnykęs, tačiau dėl kitu nuosprendžiu paskirtos bausmės piktybiško nevykdymo ji buvo pakeista į griežtesnę). Staigus didelis susijaudinimas, anot kasatoriaus, – tai fiziologinio afekto būsena, kai emocinis stresas stabdo intelektualinę veiklą, smarkiai susilpnėja asmens gebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, tvardytis, žmogus tampa ribotai pakaltinamas. Šių požymių apygardos teismas nenustatė, todėl padaryta išvada, kad T. T. suduotas smūgis buvo jam esant fiziologinio afekto būsenoje, nepagrįsta bylos duomenimis. Kad tokioje būsenoje buvo T. T., nepatvirtino nei jis pats ikiteisminio tyrimo metu, nei nukentėjusysis ar kartu buvę liudytojai. Kadangi minėtas konfliktas jau buvo pasibaigęs, nukentėjusiojo pasakyti įžeidžiantys žodžiai pagal subjektyvųjį kriterijų galėjo būti provokuojantis veiksnys, priežastis ir motyvas suduoti smūgį, tačiau tokių veiksmų negalima įvardinti kaip atliktų esant fiziologinio afekto būsenoje, esant ribotai pakaltinamam. Pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas nukentėjusiojo neblaivumą bei faktą, kad neblaivus asmuo daug silpniau kontroliuoja savo elgesį, visgi padarė nepagrįstą išvadą, kad negalima lengvinančia nuteistojo atsakomybę aplinkybe pripažinti tai, jog nusikalstama veika buvo padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė nukentėjusiojo neteisėti veiksmai. Prokuroro manymu, ši aplinkybė turėtų būti pripažinta lengvinančia nuteistojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas), nes pastarasis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailėjosi bei lankė nukentėjusįjį. Be to, prokuroro tvirtinimu, apygardos teismas nepagrįstai sumažino turtinės žalos dydį Valstybinei ligonių kasai, konstatavęs, jog 2008 m. birželio 29 d. G. Č. buvo sumuštas kito ligonio, todėl tolesnio jo gydymo išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos. Tačiau apeliacinėje instancijoje atliekant įrodymų tyrimą, atskira 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė, kurios akte nurodyta, jog nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą. Teismo medicinos ekspertė G. K. apklausos metu patvirtino atliktos ekspertizės išvadas bei parodė, kad visi sužalojimai buvo padaryti 2008 m. birželio 23 d. ir operacija buvo atlikta dėl atsiradusių komplikacijų (higromos išsivystymo) pirmojo sumušimo pasekoje, iki nukentėjusysis buvo patalpintas į ligoninę. Nukentėjusysis buvo gydomas dėl sunkaus kūno sužalojimo, dėl kurio kaltu pripažintas T. T., todėl jam atsiranda ir atsakomybė atlyginti padarytą žalą. Be to, apygardos teismas nepagrįstai 190,90 Lt sumažino civilinį ieškinį, motyvuodamas tuo, kad teismo medicinos ekspertizės akte Nr. EKG 130/09 (01) ekspertas, aptardamas gydytojo A. P. įvertinimą dėl G. Č. būklės, rėmėsi atlikta atsivežtine kompiuterine tomograma ir tuo pagrindu padarė išvadą, kad G. Č. VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje nebuvo daryta kompiuterinė tomografija, o du kartus įskaityti į gydymo kainą tą pačią kompiuterinę tomografiją nėra pagrindo. Pagal VšĮ Rokiškio rajono ligoninės asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelę G. Č. kompiuterinė tomograma buvo atlikta 2008 m. birželio 24 d. Tą pačią dieną pagal VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės išvykusio iš stacionaro asmens statistinės kortelės padarytus įrašus VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje jam buvo atlikta pakartotinė kompiuterinė tomograma, be to, kompiuterinės tomogramos G. Č. vėl buvo atliktos 2008 m. birželio 29 d. ir 2008 m. liepos 2 d. Visos išlaidos dėl šių tomogramų atlikimo į gydymo įstaigų išlaidas įtrauktos, prokuroro įsitikinimu, pagrįstai ir teisėtai. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis buvo konsultuojamas ir gydomas įvairiose gydymo įstaigose ir dėl to patyrė išlaidas (14 634,60 Lt), kurios buvo apmokėtos Valstybinės ligonių kasos, todėl, vadovaujantis BPK 109, 117 straipsniais, CK 6.263 ir 6.280 straipsniais, visas turtinės žalos atlyginimas pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai priteistas iš T. T.

Skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl kasaciniame skunde išdėstytų prašymų

Kasaciniame skunde prašoma panaikinti Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl veikos perkvalifikavimo bei paskirtos bausmės ir gydymo išlaidų sumažinimo bei palikti galioti apeliacinės instancijos teismo pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Prašoma palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį su pakeitimais, pripažinti atsakomybė lengvinančia aplinkybe, jog T. T. nusikaltimą padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Taip pat išdėstyti prašymai dėl bausmės paskyrimo ir subendrinimo. Kasacinės instancijos teismui nesuteiktos procesinės galimybės tenkinti tokius prašymus, kurie išdėstyti minėtame kasaciniame skunde. Negali būti naikinama esminė nuosprendžio dalis dėl veikos kvalifikavimo, tačiau paliekama galioti atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri yra sudėtinis veikos kvalifikavimo požymis. Taip pat kasacinės instancijos teismas negali pripažinti naujos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kaip to prašoma kasaciniame skunde, – kad T. T. nusikaltimą padarė dėl didelio susijaudinimo, nes kasacine tvarka byla nagrinėjama teisės taikymo aspektu, todėl bylos aplinkybės nenagrinėjamos ir faktai byloje nenustatomi.

BK 136 straipsnio kvalifikavimo pagrindai bei reikalavimai nustatant staigaus susijaudinimo (afekto) būseną

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistojo T. T. suduotu smūgiu nukentėjusiajam G. Č. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šią aplinkybę patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo proceso metu atliktos ekspertizės aktas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai išnagrinėjo įvykio situaciją ir jos aplinkybes, neišsamiai ištyrė nuteistojo T. T. kaltės turinį ir neteisingai nustatė jo tyčios formą – esminius požymius, lemiančius jo veikos kvalifikavimą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymėjo, jog išvada apie kaltininko kaltės turinį, tyčios formą sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo būdą, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, jų elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu ir jiems pasibaigus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat teisingai pažymėjo, jog veika pagal BK 136 straipsnį kvalifikuojama nustačius visumą aplinkybių: 1) nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis; 2) staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų; 3) kaltininko veiksmai yra greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį. Tokie kriterijai, nustatant fiziologinio afekto būseną, yra pripažįstami ir susiformavusioje teismų praktikoje (1A-103/2005, 1A-223/2007). Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo T. T. staigų didelį susijaudinimą grindė itin įžeidžiančiu nukentėjusiojo pasakymu apie nuteistojo sugyventinę. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas R. P., kuris pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog nukentėjusysis pavartojo necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius E. D. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino šių žodžių turinį įžeidžiančiu, tačiau nepagrindė savo išvados, jog nukentėjusiojo pasakyta frazė nuteistajam sukėlė staigaus fiziologinio afekto būseną, kurios veikiamas jis ir padarė sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, o konstatavo, jog „Kolegija mano, kad dėl minėtų žodžių apeliantas galėjo staiga labai įsižeisti ar itin susijaudinti.“ Tokiu būdu apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tik prielaida grindė savo išvadą dėl staiga kilusio T. T. didelio susijaudinimo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir nepagrindė savo išvados tais reikalavimais, kuriuos pažymėjo kaip itin svarbius atskleidžiant tyčios turinį (kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, jų elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu ir jiems pasibaigus). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija plačiau nesiaiškino, ar E. D. ir T. T. yra artimi asmenys, kokie jų tarpusavio santykiai, o tik pasirėmė nuteistojo paaiškinimu, jog E. D. yra jo draugė. Nenustatė ir nesiaiškino, kokiais išoriniais požymiais pasireiškė staigus, labai didelis susijaudinimas nukentėjusiojo elgsenoje. Tokia būsena nustatoma atsižvelgiant į visas objektyvias ir subjektyvias nusikaltimo padarymo aplinkybes bei psichologinę kaltinamojo būseną, jos dinamiką konflikto metu, todėl nustatant šį požymį teismų praktikoje paprastai pasitelkiamos specialios žinios, gaunant psichologo išvadą ar ekspertizės aktą. Remiantis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, jog T. T. nusikaltimą padarė staiga labai susijaudinęs, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Dėl gydymo išlaidų priteisimo

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė išvadą, jog T. T. nusikalstama veika tyčia sunkiai sutrikdė G. Č. sveikatą. Tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė skirtingą iš T. T. priteistinos žalos dydį už G. Č. gydymą.

G. Č. buvo konsultuotas ir gydomas VšĮ Rokiškio rajono ligoninėje bei VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje. Baudžiamojoje byloje esantys dokumentai patvirtina, jog G. Č. gydymo išlaidos iš viso sudarė 14634,60 Lt, kurios apmokėtos iš valstybinės ligonių kasos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog žalą, padarytą kitam asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Todėl kiekvienu atveju būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp jo neteisėtos veikos ir atsiradusių padarinių. Tai yra deliktinės atsakomybės pagrindas. Šios bylos išskirtinumas yra tas, jog G. Č. gydant VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės stebėjimo palatoje, 2008 m. birželio 29 d. toje palatoje jis buvo sumuštas kito ligonio, todėl dėl sąmonės sutrikimo perkeltas į intensyvaus gydymo skyrių; apžiūrint skyriuje, jis buvo be sąmonės. Tokiu būdu į T. T. neteisėtais veiksmais sukeltų padarinių grandinę įsiterpia kitas veiksnys, todėl tampa neaišku, ar T. T. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas atliko būtinosios sąlygos vaidmenį ir buvo konkreti pasekmė – viso G. Č. gydimosi periodo priežastis. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti šį klausimą, paskyrė ekspertizę, kurią atliko Mykolo Romerio universiteto medicinos instituto Vilniaus skyrius. Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, jog pateiktuose dokumentuose objektyvių sužalojimo žymių (nubrozdinimų, kraujosruvų, žaizdų), atsiradusių po 2008 m. birželio 29 d. sumušimo, neaprašyta. Toliau išvadoje rašoma, jog, nesant objektyvių traumavimo žymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą. Tačiau, kaip matyti iš ekspertizės akto tiriamosios dalies, po 2008 m. birželio 29 d. pažymėta, jog matosi sumušimai kakle, galvoje, kurie nebuvo pažymėti aprašant jo būseną atvykus po 2008 m. birželio 23 d. padaryto sužalojimo. Pareigą aprašyti po 2008 m. birželio 29 d. sumušimo kito ligonio padarytus G. Č. sužalojimus turėjo gydymo įstaiga, kurioje tai įvyko. Esant tokiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai suabejojo, ar po 2008 m. birželio 29 d. G. Č. buvo gydomas ir konsultuojamas dėl T. T. jam padaryto sveikatos sutrikdymo, o abejones vertino T. T. naudai ir sumažino iš jo priteistinos žalos sumą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Panevėžio apygardos teismo apeliacinės instancijos 2009 m. spalio 21 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Rimantas Baumilas

Vytautas Greičius

Alvydas Pikelis