Dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-135/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

93.2.5; 93.2.6; 102.5; 122.1

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutarties, kuriomis atsisakyta priimti pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, atmestas prašymas pakeisti dalį Kretingos rajono apylinkės teismo 2003 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. J. (dabartinė pavardė – O.) ir J. J. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė DnB NORD bankas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kasacine tvarka nagrinėjami klausimai dėl termino atskirajam skundui paduoti pabaigą, jo praleidimo teisinius padarinius bei atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2003 m. sausio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-129-2/03, nutraukė pareiškėjų J. J. ir V. J. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Pareiškėjas 2005 m. rugpjūčio 1 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 15 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 9 d. nutartimi, išnagrinėjusi pareiškėjo atskirąjį skundą, Kretingos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikino; atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-129-2/2003 ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą pakeisti dalį teismo 2003 m. sausio 20 d. sprendimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių prašymu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo.

Pareiškėjas 2009 m. sausio 12 d. atskiruoju skundu, gautu Kretingos rajono apylinkės teisme 2009 m. sausio 19 d., prašė Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi apeliacinį procesą nutraukė. Kolegija nurodė, kad atskirasis skundas paduotas praleidus terminą, nustatytą jam paduoti, ir pareiškėjas neprašo šio termino atnaujinti.

Pareiškėjas 2009 m. gegužės 20 d. pareiškimu, gautu Kretingos rajono apylinkės teisme 2009 m. birželio 1 d., prašė termino praleidimo priežastį – pareiškėjo ligą – laikyti svarbia priežastimi ir atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti. Pareiškėjas nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartį gavo paštu 2009 m. sausio 6 d.; atvykti į teismą išklausyti nutarties jos paskelbimo dieną negalėjo, nes nuo 2008 m. gruodžio 27 d. iki 2009 m. sausio 5 d. sirgo kojos pėdos uždegimu ir negalėjo vaikščioti; neturėjo atstovo, kuris būtų galėjęs nuvykti į teismą išklausyti nutarties ir ją paimti. Kartu su pareiškimu pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą ir VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro 2009 m. sausio 26 d. medicininę pažymą Nr. 33.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 4 d. nutartimi neatnaujino termino atskirajam skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė medicininę pažymą, apimančią 2009 m. sausio 26 d.–vasario 4 d. laikotarpį, tačiau nepateikė įrodymų apie tai, kad dėl pateisinamų priežasčių praleido terminą atskirajam skundui paduoti laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki 2009 m. sausio 6 d. ir nepateikė pateisinamų priežasčių dėl negalėjimo atvykti į 2008 m. gruodžio 30 d. vykusį teismo posėdį.

Pareiškėjas 2009 m. birželio 10 d. pareiškimu, gautu Kretingos rajono apylinkės teisme 2009 m. birželio 22 d., prašė termino praleidimo priežastį – pareiškėjo ligą – laikyti svarbia priežastimi ir atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti. Pareiškėjo teigimu, jis Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartį paštu gavo 2009 m. sausio 6 d.; atvykti į teismą išklausyti nutarties jos paskelbimo dieną negalėjo, nes nuo 2008 m. gruodžio 26 d. iki 2009 m. sausio 6 d. sirgo kojos pėdos uždegimu ir negalėjo vaikščioti; neturėjo atstovo, kuris būtų galėjęs nuvykti į teismą išklausyti nutarties ir ją paimti. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad teismo nutartį paštu gavo 2009 m. sausio 6 d. ir per septynias dienas, t. y. 2009 m. sausio 12 d., atskiruoju skundu ją apskundė. Anot pareiškėjo, kadangi kojos pėdos uždegimas jam kartojosi ir jis turėjo dvi medicinines pažymas, tarp jų ir nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2009 m. vasario 4 d., tai per apsirikimą prie 2009 m. gegužės 22 d. rašyto pareiškimo dėl termino atnaujinimo pridėjo ne tą pažymą. Kartu su pareiškimu pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą ir VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro 2008 m. gruodžio 26 d. medicininę pažymą Nr. 30.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 9 d. nutartimi neatnaujino termino atskirajam skundui paduoti, atsisakė priimti atskirąjį skundą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pasirašytinai buvo informuotas, jog 2008 m. gruodžio 30 d. 15 val. bus skelbiama Kretingos rajono apylinkės teismo nutartis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2003 m. sausio 20 d. sprendimo dalies pakeitimo, tačiau į teismo posėdį neatvyko. Kadangi teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis priimta žodinio, o ne rašytinio proceso tvarka, tai septynių dienų procesinio termino atskirajam skundui paduoti eiga prasidėjo nuo nutarties priėmimo dienos ir baigėsi 2009 m. sausio 6 d. Atskirąjį skundą pareiškėjas išsiuntė 2009 m. sausio 12 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą. Pareiškėjas nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartį gavo paštu tik 2009 m. sausio 6 d., o į teismo posėdį nutarties paskelbimo dieną atvykti negalėjo, nes nuo 2008 m. gruodžio 26 d. iki 2009 m. sausio 6 d. sirgo kojos pėdos uždegimu ir negalėjo vaikščioti, pateikė 2008 m. gruodžio 26 d. medicininę pažymą Nr. 30 dėl neatvykimo 2008 m. gruodžio 26 d.–2009 m. sausio 6 d. į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą. Teismas, remdamasis VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro 2009 m. liepos 1 d. pranešimu Nr. 260, nustatė, kad registratūros darbuotojos, išrašydamos pareiškėjui 2008 m. gruodžio 26 d. pažymą Nr. 30, suklydo įrašydamos ne tokią datą, todėl ši pažyma yra negaliojanti, tačiau dėl VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centrui nežinomų priežasčių nesunaikinta. Aplinkybę, kad pareiškėjas į VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centrą kreipėsi tik 2009 m. sausio 26 d., patvirtina ir prie pranešimo pridėta asmens sveikatos istorijos kopija. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjui neatnaujintinas terminas atskirajam skundui paduoti ir atskirasis skundas nepriimtinas.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo atskirąjį skundą, 2009 m. spalio 6 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjo pateiktos VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro 2008 m. gruodžio 26 d. medicininės pažymos Nr. 30 vertinimo. Kolegija nurodė, kad pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktas naujas įrodymas – pažyma iš UAB „Medikanos“ diagnostikos ir gydymo centro apie sirgimo laikotarpį – taip pat negali būti laikomas tinkamu įrodymu, nes yra taisyta: nedarbingumo laikotarpis nurodytas netiksliai – „nuo 2008 12 24 iki 2009 01 01 06“; konsultacijos data nurodyta 2009 m. sausio 6 d., tuo tarpu nurodyta, jog kreipėsi nuo 2008 m. gruodžio 24 d. iki 2009 m. sausio 7 d. Pažymėjusi, kad pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį liga, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose ir kt. nelaikytini svarbiomis priežastimis, kurių pagrindu galėtų būti atnaujintas terminas atskirajam skundui paduoti, taip pat atkreipusi dėmesį į tai, kad pareiškėjas yra teisininkas, kolegija pareiškėjo ligos nelaikė svarbia priežastimi, dėl kurios jis negalėjo atlikti procesinių veiksmų. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad bylos duomenys rodo, jog ligos pobūdis nekliudė pareiškėjui judėti, bendrauti, atlikti kitus procesinius veiksmus šioje byloje, t. y. pareiškėjas 2008 m. gruodžio 29 d. (būtent tuo metu, kai jis nurodo sirgęs) parengė ir išsiuntė Kretingos rajono apylinkės teismui prašymą dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo. Kadangi pareiškėjas prašymą dėl baudos panaikinimo parašė sirgdamas, tai kolegija darė išvadą, kad pareiškėjas turėjo galimybę laiku įgyvendinti jam suteiktas procesines teises, laiku pateikti atskirąjį skundą. Kolegija atsižvelgė į tai, kad prašymą atnaujinti terminą pareiškėjas pateikė po penkių mėnesių nuo skundžiamos nutarties priėmimo; pažymėjo, jog pareiškėjas nagrinėjamojoje byloje jau buvo praleidęs terminus ir kitiems atskiriesiems skundams paduoti. Kolegija darė išvadą, kad pareiškėjas sistemingai praleidinėja procesinius terminus, jo elgesys vertintinas kaip nerūpestingas, nes laiku nevykdė savo pareigos aktyviai domėtis bylos eiga bei tinkamai rūpintis savo procesinių teisių įgyvendinimu (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis), apskundimo procedūroje nesielgė sąžiningai, piktnaudžiavo procesu, vilkino bylos nagrinėjimą. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nutarties rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodyta, kad atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties panaikinimo: turi būti – dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutarties panaikinimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį bei Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kretingos rajono apylinkės teismas 2003 m. sausio 20 d. sprendimu patvirtino kasatoriaus ir V. J. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Kasatoriaus teigimu, jis tokio prašymo nepasirašė ir teismo posėdyje nedalyvavo, taip pat jam nebuvo pranešta apie teismo posėdį ir nebuvo išsiųstas teismo šaukimas ir teismo sprendimas, kaip to reikalauja CPK 51, 118 straipsniai, 132 straipsnio 2 dalis. Priėmus skundžiamas teismų nutartis, kasatorius prarado teisę į tai, kad būtų peržiūrėtas Kretingos rajono apylinkės teismo 2003 m. sausio 20 d. sprendimas, apie kurį kasatorius, jo teigimu, net nežinojo. Kasatoriaus manymu, CPK 307 straipsnio 3 dalis suvaržo jo teisę, kad būtų peržiūrėti teismo sprendimas ir nutartys, neįgyjama teisė į kasaciją (CPK 341 straipsnio 1 punktas). Tokiu atveju teismas turėtų vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsniu, nes prieštarauja Konstitucijai ir nedera su Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1995 m. vasario 7 d. priimtoje Rekomendacijoje Nr. (95)5 „Dėl apeliavimo sistemų ir procedūrų civilinėse ir komercinėse bylose įvedimo ir funkcionavimo tobulinimo“ įtvirtintomis nuostatomis dėl apeliacinių procedūrų prieinamumo civilinėse ir komercinėse bylose, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 2 straipsniu, kuriame nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylą peržiūrėtų aukštesnė teisminė instancija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tranzit kontakt“ v. A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-454/2007; 2007 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Meba“ v. UAB „Šiaulių altas“, bylos Nr. 3K-3-40/2007, 2003 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. pareiškimą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-169/2003).

2. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismas neįvykdė CPK 234, 270 straipsniuose, 275 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų. Teismo posėdžio metu išaiškėjus, kad yra dingę pagrindiniai įrodymai iš bylos teisme, teismas atsisakė naujai priimti, įgaliotam asmeniui neleido ginti kasatoriaus teisių, o turėti kito advokato neleido, t. y. pažeidė teisė į gynybą (CPK 51 straipsnio 3 dalis), tai pripažintina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas); kasatorius nesuprato, kuo skiriasi žodinio, o ne rašytinio proceso tvarka, be to, jis sirgo ir manė, jog nutartis bus atsiųsta. Kretingos rajono apylinkės ir Šiaulių apygardos teismai nevertino pagrindinių įrodymų, nors juos kasatorius papildomai po dingimo pateikė. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad šalys gyveno Klaipėdos rajone, todėl ir byla turėjo būti nagrinėjama Klaipėdos rajono apylinkės teisme. Kasatorius negalėjo žinoti, kad byla bus nagrinėjama Kretingos rajono apylinkės teisme, nes jokio iš teismo pranešimo, šaukimo negavo, nes nebuvo net siunčiamas jam, o jei ir būtų siunčiami, tai vis tiek negautų, nes nurodyti kiti adresai (pareiškėjos motinos).

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Kasacinis skundas surašytas neaiškiai, pateikti teiginiai neatitinka tikrovės, todėl sunku pateikti atsiliepimą į pareikštą kasacinį skundą. Pareiškėjos nuomone, šio kasacinio skundo dalykas – terminų atnaujinimas atskiriesiems skundams pateikti ir atskirojo skundo priėmimo klausimas, tačiau kasaciniame skunde kasatorius nurodo aplinkybes, kurios susijusios ne su kasacinio skundo dalyku, bet su civilinės bylos atnaujinimu, t. y. nurodomos aplinkybės, kuriomis kasacinis teismas nagrinėdamas šią bylą neturėtų remtis. Pareiškėjos teigimu, kasaciniame skunde vardijamos aplinkybės (kad kasatorius nedalyvavo teismo posėdyje dėl santuokos nutraukimo, kad negavo jokių šaukimų, kad apie teismo sprendimą sužinojo daug vėliau ir t. t.) buvo išnagrinėtos sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo ir jos visiškai nesusijusios su skundžiamais procesiniais veiksmais, juolab kad tai yra fakto klausimai, kurių kasacinis teismas nenustatinėja.

2. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas įgaliotam asmeniui neleido ginti kasatoriaus teisių, taip pat neleido turėti kito advokato. Anot pareiškėjos, teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad kasatoriaus interesams atstovavęs asmuo neįrašytas į praktikuojančių advokatų (advokatų padėjėjų) sąrašą ir nėra kasatoriaus artimasis giminaitis. Kasatorius nepasinaudojo teismo išaiškinta teise (pasiūlymu) sudaryti susitarimą su kitu asmeniu, kuris turėtų įstatymo nustatytą galimybę atstovauti kasatoriui teismo posėdžiuose. Taigi kasatorius pats nesirūpino, kad jo teisės būtų tinkamai įgyvendintos naudojantis advokato teikiamomis paslaugomis. Apie tai, kad pažeista teisė turėti advokatą, kasatorius pasisako tik kasaciniame skunde, todėl kasacinis teismas šios papildomos ir įrodymais nepagrįstos aplinkybės neturėtų vertinti, nes jos nenustatinėjo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai.

3. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius dalyvavo nagrinėjant bylą, kurioje atnaujintas procesas, jam buvo žinomos jo teisės ir pareigos, tarp jų – turėti savo atstovą advokatą ar advokato padėjėją, susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti paskelbiant priimtą teismo sprendimą. Apie tai, kada bus skelbiamas procesinis sprendimas, kasatorius buvo pasirašytinai informuotas, tačiau paskelbiant sprendimą nedalyvavo ir jokiais kitais būdais nesiekė sužinoti, kokį procesinį sprendimą priėmė teismas. Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartį kasatorius gavo paštu 2009 m. sausio 6 d., tačiau atskirąjį skundą išsiuntė teismui tik 2009 m. sausio 12 d., t. y. praleidęs terminą atskirajam skundui paduoti, ir nepateikė prašymo šį terminą atnaujinti. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad teismas neturi pareigos asmeniui, kuris žino apie teismo procesinio paskelbimo vietą, datą ir laiką, šį procesinį sprendimą išsiųsti paštu.

4. Atkreipusi dėmesį į terminų svarbą, pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju susikerta dvi civilinio proceso dogmos – atlikti procesinius veiksmus per įstatymų nustatytus terminus ir byloje dalyvaujančių asmenų teisė apskųsti teismo priimtą procesinį sprendimą. Siekiant užtikrinti nurodytų dogmų pusiausvyrą, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tokiais atvejais turi būti vertinama, ar apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo procedūros nesilaikymas konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas nulemti bylos dalyviui nesudarymą galimybės pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise į priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tranzit kontakt“ v. A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-454/2007). Pareiškėjos nuomone, kasatorius nesielgė taip, kaip turėtų elgtis sąžiningas ir savo teises tinkamai įgyvendinantis asmuo; piktnaudžiauja jam suteiktomis proceso teisėmis, negerbia ne tik kitų byloje dalyvaujančių asmenų, bet ir teismo. Atsiliepime į kasacinį skundą atkreipiamas dėmesys į tai, kad kasatorius yra kvalifikuotas teisininkas, be to, Lietuvos teisėje galioja įstatymų žinojimo prezumpcija. Pagal CPK 246 straipsnyje įtvirtintą bendro pobūdžio taisyklę nedalyvavimas teismo posėdyje dėl ligos nelaikoma svarbia priežastimi, be to, kasatorius sugebėjo savo sveikatą tikrinti ne vienoje medicinos įstaigoje, t. y. kasatoriaus liga (ligos pobūdis kasatoriaus nenurodytas) neatėmė iš jo galimybės laisvai judėti, bendrauti, taip pat kasatorius turėjo galimybę įgyvendinti teises, pateikiant atskirąjį skundą. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-393/2007, išdėstytais išaiškinimais, pareiškėja nurodo, kad tai, jog kasatorius nedalyvavo Kretingos rajono apylinkės teisme skelbiant procesinį sprendimą atnaujintoje santuokos nutraukimo byloje, neturi esminės reikšmės nagrinėjant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Be to, gavęs Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 6 d. nutartį, kasatorius tik po pusantro mėnesio pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti. Akivaizdu, kad kasatorius nesiekė kuo greičiau apginti savo esą pažeistų teisių. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad kasatoriaus prašymu civilinis procesas atnaujintas santuokos nutraukimo byloje, todėl kasatorius turėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, tačiau taip nesielgė – pirmosios instancijos teisme už neatvykimą šį teismo posėdį kasatoriui buvo skirta bauda. Taigi, kasatorius per proceso atnaujinimo institutą siekė pasibylinėti ir piktybiškai vilkinti priimto sprendimo vykdymą.

5. Patenkinus kasacinį skundą, panaikinus skundžiamas nutartis ir grąžinus atskirojo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui arba atnaujinus atskirojo skundo padavimo terminą, o apeliacinės ar pirmosios instancijos teismui patenkinus kasatoriaus prašymą atnaujinti terminą ir patenkinus atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutarties, susiklostytų neįprasta situacija – dėl to paties pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo galiotų du vienas kitą paneigiantys aukštesnės instancijos teismo procesiniai sprendimai – Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 6 d. nutartis nutraukti apeliacinį procesą toje pačioje byloje yra nepanaikinta ir galiojanti, be to, nurodyta nutartis ir dabar neskundžiama.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo

CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. CPK 78 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (straipsnio 1 dalis); paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (straipsnio 3 dalis); pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 335 straipsnį atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Jeigu skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Tuo tarpu pagal CPK 307 straipsnio 3 dalį prašymas atnaujinti praleisto apeliacinio skundo, taigi ir atskirojo skundo (CPK 338 straipsnis), padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 335 straipsnyje įtvirtintas trumpas teismo nutarties apskundimo terminas yra ne tik proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) išraiška, bet ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims operatyviai įgyvendinti jų teises (šiuo atveju – teisę į apeliaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dinvita“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-1232/2003). CPK 335 straipsnyje nustatytas septynių dienų terminas atskiriesiems skundams nėra naikinamasis. Taigi šiam terminui pasibaigus savaime neišnyksta asmens procesinė teisė skųsti sau nepalankią teismo nutartį atskiruoju skundu, nes tuo atveju, jeigu CPK 78, 307 straipsniuose nustatyta tvarka praleistas terminas atskirajam skundui paduoti atnaujinamas (CPK 302, 338 straipsniai), nurodyta teisė gali būti įgyvendinama. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą dėl antstolio veiksmų teisėtumo, bylos Nr. 3K-3-548/2004). Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijų Nr. R/95/5 nuostata, kad šalims iš principo turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus, orientuoja įstatymų leidėjus į tai, jog būtų sukurti įstatymai, kurie užtikrintų realią galimybę apskųsti teismo sprendimą. Siekis sukurti įstatymus, užtikrinančius realią galimybę apskųsti teismo sprendimą, kartu reiškia tai, kad teismas nepagrįstai neturi paneigti šios galimybės, kai apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, tačiau dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kelmeda“ v. N. M., bylos Nr. 3K-3-50/2007; 2007 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. K. L., bylos Nr. 3K-3-110/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-393/2007). Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Meba“ v. UAB „Šiaulių altas“, bylos Nr. 3K-3-40/2007). Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. Ukmergės rajono Pabaisko žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos nariai, bylos Nr. 3K-3-169/2003). Iš esmės sąžiningai procesiškai besielgiantis proceso dalyvis, praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka; kitu atveju tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. V. v. J. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2009).

Šioje byloje kasatorius prašo atnaujinti praleistą CPK 335 straipsnyje įtvirtintą septynių dienų atskirojo skundo dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutarties padavimo terminą. Atsisakydamas priimti kasatoriaus atskirąjį skundą, Kretingos rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 9 d. nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis priimta žodinio, o ne rašytinio proceso tvarka, todėl septynių dienų procesinio termino atskirajam skundui paduoti eiga prasidėjo nuo nutarties priėmimo dienos ir baigėsi 2009 m. sausio 6 d. Pasisakydamas dėl kasatoriaus argumentų, kad nutarties paskelbimo dieną (2008 m. gruodžio 30 d.) jis (kasatorius) į teismo posėdį atvykti negalėjo, nes nuo 2008 m. gruodžio 26 d. iki 2009 m. sausio 6 d. sirgo kojos pėdos uždegimu ir negalėjo vaikščioti, taip pat dėl šiai aplinkybei patvirtinti kasatoriaus pateiktos VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro 2008 m. gruodžio 26 d. medicininės pažymos Nr. 30, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ši kasatoriaus pateikta pažyma yra negaliojanti ir kad aplinkybę, jog kasatorius į VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centrą kreipėsi tik 2009 m. sausio 26 d., patvirtina asmens sveikatos istorijos kopija. Nesutikdamas su šiais pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir išvadomis, kasatorius 2009 m. liepos 14 d. atskirajame skunde, be kita ko, nurodė, kad jis dėl ligos kreipėsi ne į vieną gydymo įstaigą. Kaip įrodymą, kad medicininė pažyma Nr. 30 yra teisinga ir jam išduota pagrįstai, nes jis tikrai sirgo, kasatorius apeliacinės instancijos teismui pateikė UAB „Medikanos“ diagnostikos ir gydymo centro išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame, kasatoriaus teigimu, dar kartą nurodyta ir patvirtinta, kad jis tikrai sirgo ir buvo nedarbingas nuo 2008 m. gruodžio 24 d. iki 2009 m. sausio 6 d.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nė vienas iš nurodytų kasatoriaus pateiktų dokumentų – nei VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro 2008 m. gruodžio 26 d. medicininė pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą Nr. 30 (T. 5, b. l. 52), nei UAB „Medikanos“ diagnostikos ir gydymo centro 2009 m. sausio 6 d. išrašas iš medicininių dokumentų (T. 5, b. l. 70) – nepatvirtina kasatoriaus nurodomos aplinkybės, kad jis tikrai sirgo ir buvo nedarbingas nuo 2008 m. gruodžio 24 d. iki 2009 m. sausio 6 d. Pirma, iš byloje pateikto VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro 2009 m. liepos 1 d. rašto Nr. 260 „Dėl medicininės pažymos išdavimo“ matyti, kad šios įstaigos registratūros darbuotojų paaiškinimu, registratūroje išrašant pažymą darbuotojos padarė klaidą (suklydo rašydamos datą), dėl ko pacientas kreipėsi pakartotinai; 2006 m. sausio 26 d. buvo išrašyta pažyma Nr. 33, apie kurios tikrumą rodo ir įrašai paciento ambulatorinėje sveikatos istorijoje; dėl įstaigai nežinomų priežasčių pirmoji klaidinga pažyma nebuvo sunaikinta ir pateko į teismą. Remdamiesi tokiu pažymą išdavusios įstaigos raštu, šią bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad nurodyta pažyma nepatvirtina, jog kasatorius terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Antra, iš UAB „Medikanos“ diagnostikos ir gydymo centro 2009 m. sausio 6 d. išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad jame yra taisymų, prirašymų ir faktinių neatitikčių, pavyzdžiui: vienur nurodoma, kad „konsultacijos data 2009 01 06“, kitur jau nurodoma, kad „kreipėsi nuo 2008 12 24 iki 2009 01 07“ (ištaisyta data, nurodant būtent sausio mėnesį); nurodytoje nedarbingumo pradžios datoje „2008 12 24“ taip pat yra padaryta taisymų – mėnesį ir dieną žymintys skaičiai „2“ yra parašyti kitokiu raštu (kita ranka) negu metus žymintis skaičius „2“, kt.; nurodoma, kad buvo nedarbingas iki „2009 01 01 06“. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad nurodyta pažyma nepatvirtina, jog kasatorius terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo atveju yra nagrinėjamas antrasis kasatoriaus prašymas dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutarties, tuo tarpu pirmasis kasatoriaus prašymas tuo pačiu klausimu, Kretingos rajono apylinkės teisme gautas 2009 m. birželio 1 d., yra netenkintas pirmosios instancijos teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartimi, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas pateikė medicininę pažymą, apimančią 2009 m. sausio 26 d. – vasario 4 d. laikotarpį, tačiau nepateikė įrodymų apie tai, kad dėl pateisinamų priežasčių praleido terminą atskirajam skundui paduoti laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki 2009 m. sausio 6 d. bei nepateikė pateisinamų priežasčių dėl negalėjimo atvykti į 2008 m. gruodžio 30 d. vykusį teismo posėdį. Pastaroji pirmosios instancijos teismo nutartis nebuvo skundžiama atskiruoju skundu ir yra įsiteisėjusi.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas ir pirmiau nurodytos CPK 78 straipsnio 1, 4 dalių nuostatos nagrinėjamu atveju lemia, kad būtent kasatorius, kaip asmuo, prašantis atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą, turi motyvuoti pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir prie šio pareiškimo pridėti įrodymus, pagrindžiančius praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į CPK 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju kasatoriaus veiksmai – prašymo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti grindimas turinčiais akivaizdžių trūkumų, negaliojančiais dokumentais – vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis; apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog kasatorius apskundimo procedūroje nesielgė sąžiningai, piktnaudžiavo procesu, vilkino bylos nagrinėjimą (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad kasaciniame skunde kasatorius nenurodo jokių argumentų dėl šios apeliacinės instancijos teismo išvados neteisėtumo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 9 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-129-2/2003 ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Taigi Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis yra priimta atnaujinus bylos nagrinėjimą ir neišėjus už tų ribų, kurias apibrėžė kasatoriaus prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Pareikštą prašymą dėl proceso atnaujinimo kasatorius grindė, be kita ko, tuo, kad, susipažinus su civiline byla Nr. 2-129-2/03, paaiškėjo, jog jis nepasirašė susitarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jog kelia abejonių jo parašo autentiškumas ant susitarimo ir prašymo nutraukti santuoką, jog jis apie skyrybų procesą net nežinojo, tai buvo daroma jam už akių (T. 1, b. l. 1, 2). Šios aplinkybės kasatoriaus nurodomos ir 2005 m. rugpjūčio 30 d. patikslintame prašyme (T. 1, b. l. 6-8). Kretingos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 15 d. posėdyje kasatorius nurodė, kad jis nežino, ar pareiškime dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje yra jo parašas; teigė, kad rašysenos ekspertizės skirti neprašo (T. 1, b. l. 106); tačiau 2008 m. gruodžio 16 d. teismo posėdyje kasatorius jau nurodė, kad jam buvo žinoma apie tai, jog vyksta posėdis Kretingos rajono apylinkės teisme, bet jis (kasatorius) nežinojo kaip surašyta pasekmių sutartis, nes dokumentus rengė V. O., o jis tik užbėgdavo pasirašyti, pasekmių sutartį pasirašė neskaitęs (T. 3, b. l. 149, 150). Taigi nagrinėjamoje byloje kasatorius pripažino, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių jis vis dėlto pasirašė (nors ir neskaitęs) ir kad jam buvo žinoma apie tuo metu vykusį santuokos nutraukimo teisminį procesą. Tuo tarpu Kretingos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, kurioje atnaujintas procesas, 2008 m. gruodžio 30 d. nutartyje nurodė, jog pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė pats kasatorius, kuris šį faktą patvirtinto teisminio nagrinėjimo metu. Teismas taip pat nurodė, kad, šalims pateikus prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jų teisė būti išklausytiems nebuvo pažeista; netinkamas (kasatoriaus teigimu) pranešimas apie bylos nagrinėjimą, teismo vertinimu, neturėjo įtakos byloje priimtam teismo sprendimui ir teismo procesui, kaip tokiam. Taigi, išnagrinėjęs kasatoriaus prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes ir argumentus, teismas nenustatė nei proceso, nei materialiosios teisės normų pažeidimo Kretingos rajono apylinkės teismui priimant 2003 m. sausio 20 d. sprendimą. Nepaisant to, skųsdamas Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartį, 2009 m. sausio 12 d. atskirajame skunde kasatorius vėl teigė, kad jis, nežinodamas apie užvestą civilinę bylą, negalėjo ja tinkamai domėtis; kad jis nėra davęs sutikimo patvirtinti sutartį (dėl santuokos nutraukimo pasekmių) ir tokios sutarties nėra nei pasirašęs, nei jos matęs (T. 4, b. l. 3); taip pat ir kasaciniame skunde kasatorius teigia, kad jis nepasirašė „tokio prašymo“. Toks kasatoriaus pozicijos dėl prašymo (pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu) ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo (ar nepasirašymo) aplinkybių prieštaringumas, iš esmės paneigiant savo paties nurodomas aplinkybes, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kuris prieštarauja CPK 7 straipsnio 2 dalies, 42 straipsnio 5 dalies nuostatoms.

Šios bylos duomenys ir byloje nustatytos aplinkybės apie tai, kad atskirąjį skundą, kuriam paduoti praleisto termino atnaujinimo klausimas išspręstas skundžiamomis teismų nutartimis, kasatorius padavė daugiau kaip penkis mėnesius praleidęs jo (skundo) padavimo terminą, kasatorius neįrodė savo nurodomų termino praleidimo priežasčių egzistavimo ir byloje jo (termino) svarbių praleidimo priežasčių nenustatyta, kasatorius apskundimo procedūroje elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo procesu, vilkino bylos nagrinėjimą, teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindą išvadai, kad šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, spręsdami kasatoriaus prašymą dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, tinkamai taikė procesinių terminų pabaigą bei jų praleidimo teisinius padarinius reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai bei teisėtai netenkino kasatoriaus prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų ir kasacinio nagrinėjimo dalyko

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Pagal šias teisės normas kasatorius kasaciniame skunde turi nurodyti konkrečius materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusius turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, ar kitus CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus kasacijos pagrindus, kuriais remdamasis reikalauja panaikinti skundžiamą sprendimą ar nutartį, taip pat nurodyti išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui visoje valstybėje, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Šioje byloje kasatoriaus J. J. paduotame kasaciniame skunde iš dalies neatsižvelgta į kasacinio skundo specifiką, reikalavimą nurodyti konkrečius kasacijos pagrindus bei juos patvirtinančius teisinius argumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, dalis kasacinio skundo teiginių – dėl įrodymų dingimo iš bylos, šių įrodymų neįvertinimo po pakartotinio jų pateikimo į bylą, CPK 234 bei 275 straipsnių pažeidimo, bylos teismingumo Klaipėdos rajono apylinkės teismui, kasatoriaus nesuvokimo skirtumų tarp žodinio ir rašytinio bylos nagrinėjimo procesų, CPK 51 straipsnio 3 dalies pažeidimo ir CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo – yra susiję ne su skundžiamomis teismų nutartimis, kuriomis išspręstas praleisto termino atnaujinimo ir atskirojo skundo priėmimo klausimas, o su Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartimi, kuria atmestas kasatoriaus prašymas pakeisti dalį Kretingos rajono apylinkės teismo 2003 m. sausio 20 d. sprendimo. Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis nėra peržiūrėjimo kasacine tvarka objektas, todėl nurodyti kasacinio skundo teiginiai jau vien dėl šios priežasties nėra šios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Dėl to teisėjų kolegija nenagrinėja pirmiau nurodytų kasacinio skundo teiginių ir dėl jų nepasisako.

Skundžiamose nutartyse teismai netaikė CPK 307 straipsnio 3 dalies ir, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, neturėjo taikyti šios teisės normos, todėl kasacinio skundo teiginiai dėl jos taikymo, šios teisės normos prieštaravimo Konstitucijai bei Konstitucijos 110 straipsnio taikymo ir pan. nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Nurodydamas, kad kasacinis skundas paduodamas ir CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasatorius skunde apsiriboja vien tik nuoroda į tris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, tačiau nepateikia jokių teisinių argumentų, patvirtinančių, jog teismai skundžiamose nutartyse nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius nuoroda į CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindo egzistavimą nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamas teismų nutartis, konstatuoja, kad jas naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinį skundą atmetant, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Kasaciniame teisme patirta 64,28 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios teismo raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš kasatoriaus J. J. (duomenys neskelbtini) 64,28 Lt (šešiasdešimt keturis litus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Zigmas Levickis

Antanas Simniškis