Baudžiamoji byla Nr. 2K-351/2010
Procesinio sprendimo kategorijos
2.4.6.4.1; 2.4.6.2.1; 2.4.7; 2.3.6.4.5.1;
2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.6.1; 2.1.7.4; 1.1.5.2
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,
nuteistojo gynėjui advokatui Sigitui Žostautui,
išteisintajam A. B.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. Š. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); A. B. byla dėl smūgių A. Š. sudavimo nutraukta, esant BK 29 straipsnio 1 dalyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei (BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Atmestas nukentėjusiojo A. Š. civilinis ieškinys dėl 220 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 3402,60 Lt atlyginimo už A. Š. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Byla perduota prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nustatyti asmenį, padariusį nukentėjusiajam A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, išteisintojo ir jo gynėjo, taip pat prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
A. B. išteisintas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir panaikinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo nuteistas dėl to, kad jis 2008 m. rugpjūčio 3 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) 20-ojo namo kieme, padarė nukentėjusiajam A. Š. dešiniojo skruostikaulio lūžį.
A. B. byla nutraukta dėl smūgių sudavimo nukentėjusiajam A. Š., nustačius atsakomybę šalinančią aplinkybę, numatytą BK 29 straipsnio 1 dalyje, nes A. B. pastarąjį sulaikė kaip vieną iš asmenų, padariusių nusikalstamą veiką ir tokio sulaikymo ribų neperžengė.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pripažinus įrodytomis tokias nusikalstamos veikos aplinkybes:
A. B. 2008 m. rugpjūčio 3 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) 19–ojo namo kieme, kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. Š. ne mažiau kaip tris smūgius į galvos ir veido sritį; tęsdamas nusikalstamą veiką, nusivedė jį į (duomenys neskelbtini) 20–ojo namo kiemą, kur sudavė nukentėjusiajam ranka ne mažiau kaip keturis smūgius į šonus ir pilvo sritį, po to, šiam pargriuvus ant žemės, spyrė ne mažiau kaip penkis kartus į nugaros ir užpakalio sritį, o nukentėjusiajam atsistojus, sudavė kumščiu ne mažiau kaip keturis smūgius į galvos ir pilvo sritį, dar kartą nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės, spyrė ne mažiau kaip du kartus į nugaros sritį, po to jam atsisėdus, spyrė du kartus į šonus, vėliau, A. Š. atsistojus, sudavė jam smūgį rankoje turėtu nenustatytu kietu daiktu, taip padarė nukentėjusiajam dešiniojo skruosto paviršinę žaizdą, dešiniojo skruostikaulio lūžį, poodines kraujosruvas dešiniuose vokuose, dešinės akies obuolio junginėje, skruoste, krūtinės ląstos dešinėje, nugaroje dešinėje, nubrozdino dešinio skruosto, dešinės krūtinės ląstos pusės, kairio žasto odą, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Š. sveikatą.
Kasaciniu skundu nukentėjusysis A. Š. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 6 d. išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. apkaltinamąjį nuosprendį.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neteisėtas, nes priimtas iš esmės pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus, ir tai sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Visų pirma teismas teikė pirmenybę A. B. ir jo artimųjų giminaičių, suinteresuotų bylos baigtimi, parodymams, jais patikėjo nekreipdamas dėmesio į esamus prieštaravimus, o nukentėjusiojo parodymus vertino kaip nenuoseklius ir tik dėl to, kad jis negalėjo argumentuotai paaiškinti savo pirminių parodymų apie jam padaryto skruostikaulio sužalojimo aplinkybes. Pasak kasatoriaus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis logiškai ir argumentuotai pateisino, kodėl pirmąjį kartą duodamas parodymus nurodė kitokias, negu buvo iš tikrųjų, skruostikaulio sužalojimo priežastis. Išteisindamas A. B. apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė, kodėl nesiremia liudytojo K. I. parodymais apie tai, kad, einant jo (A. Š.) gelbėti, tik du jaunuoliai rankose turėjo pagalius, o kiti nieko neturėjo. Tai pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino ir A. B., nurodydamas, kad tuo metu jaunuoliai akmenų nebemėtė, o į kiemą įpuolė tik su pagaliais. Kasatoriaus įsitikinimu, tai paneigia išvadą, kad jam skruostikaulį galėjo sužaloti kas nors kitas mesdamas akmenį. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nepasisakyta dėl liudytojų L. S., L. M., A. Š. parodymų apie tai, kad nukentėjusysis buvo sumuštas ir kruvinas, tai patvirtino ir sumuštą jį (A. Š.) iš A. B. kiemo išvedę asmenys (liudytojai). Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas išvadas turėjo grįsti įvertinęs įrodymų visetą, taip pat pasisakyti, kodėl atmeta įrodymus, kuriais rėmėsi apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nutraukė A. B. bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ir šiuo atveju netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje nurodydamas, jog A. B., sulaikydamas kasatorių, neviršijo BK 29 straipsnyje nurodytų ribų. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. B. sulaikė jį kaip asmenį, užkluptą darant nusikaltimą arba tuoj po nusikaltimo darymo, ir kad dėl to A. B. veikoje (suduodant smūgius nukentėjusiajam) yra BK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Kasatorius teigia, kad jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė (akmenų ar kitų daiktų į A. B. kiemą nemėtė, prie jo tvoros nesišlapino), sulaikomas nesipriešino, todėl A. B. nebuvo jokio teisinio pagrindo jį sulaikyti ir mušamas jis buvo be jokio reikalo. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs faktą, kad A. B. sudavė smūgius kasatoriui, nenurodė, kodėl tai daryti buvo būtina. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BK 29 straipsnio nuostatas smurto naudojimas pateisinamas tik tada, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens nebuvo galima kitaip sulaikyti.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK reikalavimų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio surašymą, pažeidimų
Apeliacinės instancijos teismas, BPK 329 straipsnio 1 punkte, 326 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytais pagrindais panaikinęs pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priėmęs naują nuosprendį, jį privalėjo surašyti taip, kaip to reikalauja BPK 331 straipsnis, taip pat BPK XXIII skyriaus pagrindinės nuostatos. Skundžiamas nuosprendis šių reikalavimų neatitinka.
BPK 331 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir nutraukia bylą, nutartyje nurodomos konkrečios aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas (BPK 332 straipsnio 6 dalis). Išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyta kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė, teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų vertinimo motyvai, teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo (BPK 305 straipsnio 3 dalis). Apkaltinamojo nuosprendžio surašymui keliami reikalavimai – išdėstyti aprašomojoje dalyje įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes (BPK 305 straipsnio 1 dalis). Nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama, aprašomojoje dalyje nurodomos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos aplinkybės, taip pat atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai (BPK 305 straipsnio 4 dalis).
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. B. buvo nuteistas už vieną nusikaltimą, kuris kvalifikuotas pagal 138 straipsnio 1 dalį. Iš šiame apkaltinamajame nuosprendyje aprašytos nusikalstamos veikos aplinkybių aišku, kad A. B. buvo inkriminuoti konkretūs veiksmai panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. Š., t. y. iš viso dvidešimt vienas smūgis į įvairias kūno vietas; dalis šių smūgių (trys) padaryti (duomenys neskelbtini) 19–ojo namo kieme ir dalis (aštuoniolika) tęsiant smurtinius veiksmus (duomenys neskelbtini) 20–ojo namo kieme; taip pat nurodyti šių veiksmų padariniai – sužalojimai, tarp jų – skruostikaulio lūžis, atitinkantis nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies turinio neaišku, kokias iš išdėstytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, t. y. kuriuos iš A. B. inkriminuotų smurtinių veiksmų šis teismas pripažino neįrodytais ir dėl to išteisino pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o kuriuos veiksmus ir jų pasekmes pripažino įrodytais, tačiau dėl jų bylą nutraukė. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu A. B. inkriminuoti veiksmai: (duomenys neskelbtini) 19–ojo namo kieme ne mažiau kaip trijų smūgių sudavimas kumščiu nukentėjusiajam A. Š. į galvos ir veido sritį, po to, nusivedus A. Š. į (duomenys neskelbtini) 20–ojo namo kiemą, ne mažiau kaip keturių smūgių sudavimas ranka į šonus ir pilvo sritį, po to, šiam pargriuvus ant žemės, – ne mažiau kaip penki spyriai į nugaros ir užpakalio sritį, o nukentėjusiajam atsistojus – ne mažiau kaip keturių smūgių sudavimas į galvos ir pilvo sritį, vėliau dar kartą nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės – ne mažiau kaip du spyriai į nugaros sritį, o atsisėdus – du spyriai į šonus, vėliau šiam atsistojus – smūgių sudavimas turėtu nenustatytu kietu daiktu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad šių nurodytų aplinkybių nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Taigi padaryta išvada, kad visi A. B. inkriminuoti veiksmai, už kuriuos jį buvo nuteisęs pirmosios instancijos teismas, (dvidešimt vienas smūgis) nepatvirtinti bylos duomenimis. Antra vertus, apeliacinės instancijos teismas padarė dar vieną išvadą dėl to paties kaltinimo įrodytumo (nuosprendžio 5 lapas), t. y. kad A. B. išteisintinas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, jog smogdamas A. Š. į veidą padarė šiam nesunkų sveikatos sutrikdymą – sužalojimą veide (pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendį šis sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu). Toliau apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (5 lapas) nurodyta, kad dėl kitos kaltinimo dalies – smūgių sudavimo A. Š. – byla nutrauktina BK 29 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau neišdėstyta, dėl kokių smurtinių veiksmų ir kokių jais sukeltų sveikatos sutrikdymo padarinių; antra vertus, tai prieštarauja prieš tai nurodytai apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad visi veiksmai, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytais, nėra patvirtinti bylos įrodymų. Be to, atsižvelgus į teismo medicinos specialisto išvadas apie nukentėjusiajam A. Š. padarytus sužalojimus ir nustatytinus padarinius (sveikatos sutrikdymo pobūdį, laipsnį), sukeltus atitinkamų veiksmų, ši nusikalstamos veikos dalis, kurioje baudžiamoji byla nutraukta, neįvertinta ir baudžiamojo įstatymo prasme. Tai yra esminės faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kurios turi būti išdėstytos nuosprendyje pripažįstant asmenį kaltu arba jį išteisinant, neįrodžius kaltinimo bei naikinant pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnio 1, 2 dalis), taip pat ir bylą nutraukiant (BPK 305 straipsnio 4 dalis, 332 straipsnio 6 dalis), priešingu atveju toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisingu.
Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, A. B. byla dėl kaltinimo dalies – smūgių sudavimo – nutraukta BPK 327 straipsnio 1 punkto pagrindu, esant vienai iš BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytų baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių, t. y. BK 29 straipsnio 1 dalyje numatytai aplinkybei. Pagal šią baudžiamojo įstatymo normą (BK 29 straipsnio 1 dalis) asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusįjį A. Š. A. B. sulaikė kaip vieną iš asmenų, padariusių nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnyje prieš A. Br. ir R. M..bei mėčiusių akmenis į A. B. namo kiemą. Taigi šioje situacijoje sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, pažymėtina, kad asmuo neatsako sulaikydamas nusikalstamą veiką padariusį asmenį tuo atveju, kai sulaikytasis sulaikančiajam padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir nuosprendyje nenurodė šių faktinių veikos, dėl kurios A. B. byla nutraukta, aplinkybių, o tai yra reikšminga darant išvadas dėl BK 29 straipsnio 1 dalies taikymo.
Tam, kad BK 29 straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos padarymas sulaikomam asmeniui neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės, jis turi atitikti ir sąlygas, apibūdinančias sulaikomo asmens elgesį, veiksmus, apie kuriuos taip pat nurodyta minėtoje BK normoje. Taigi teisėtas sulaikymo pagrindas – nusikalstamos veikos padarymas. Be to, toks asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, aktyviai bando išvengti sulaikymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių apie tai, jog nukentėjusysis A. Š. padarė nusikalstamą veiką ir aktyviai bandė išvengti sulaikymo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas pirmosios instancijos teismo išvadas bei nustatydamas kitokias įvykio aplinkybes, privalėjo ne tik aiškiai, apibrėžtai jas išdėstyti naujame nuosprendyje, bet ir pateikti argumentuotas, išsamia visų įrodymų analize paremtas išvadas, tačiau to nebuvo padaryta, o apsiribota keletu fragmentiškų teiginių (nuosprendžio 5 lapas, paskutinė pastraipa) apie A. Š. kaip vieną iš asmenų, užpuolusių A. B. ir kitus asmenis bei apmėčiusių juos akmenimis, tačiau konkrečiai neapibūdinant nei nukentėjusiojo A. Š. (kaip dariusio nusikalstamą veiką asmens) veiksmų, nei situacijos, kurioje jis buvo sulaikomas, neatskleidus visos tęstinio įvykio eigos, pradedant nuo to, kuo jis prasidėjo, kaip vystėsi ir kokiomis aplinkybėmis baigėsi. Skundžiamame nuosprendyje iš esmės neatskleista įvykio situacija ir tuo aspektu, ar įstatyme nurodyta žala sulaikomam asmeniui proporcinga jo veiksmų pobūdžiui, pavojingumo laipsniui, ar apskritai reikėjo panaudoti fizinę prievartą, sukėlusią sveikatos sutrikdymo padarinius. Nustatymas ir nurodymas šių konkrečių aplinkybių, dėl kurių baudžiamoji byla nutraukiama, yra būtinas pagrįsto ir teisingo nuosprendžio priėmimui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiame nuosprendyje nurodyti BPK reikalavimų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį, pažeidimai yra esminiai, sukliudę teismui priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Dėl BPK reikalavimų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bei jį panaikindamas priimant naują nuosprendį ar bylą nutraukiant, privalo pagal savo vidinį įsitikinimą sprendimą motyvuoti, pateikti kitokį įrodymų vertinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 331 straipsnis). Skundžiamą nuosprendį priėmęs apeliacinės instancijos teismas šių reikalavimų nepaisė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo išvados iš esmės argumentuojamos ne bylos įrodymų visetu, jų tarpusavio sugretinimu ir palyginimu, o bendro pobūdžio teiginiais arba atsietais fragmentais, išsamiau neanalizuojant bylos įrodymų turinio bei įrodymų vertinimui svarbių aplinkybių.
Vertinant nukentėjusiojo A. Š. parodymus, kuriais pirmosios instancijos teismas patikėjo, apeliacinės instancijos teismas, jų pakankamai neišnagrinėjęs, ypatingą reikšmę suteikė ne parodymams, kuriuos šis davė apklausų metu būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o paaiškinimui, surašytam 2008 m. rugpjūčio 4 d. policijos patruliui (T. 1, b. l. 190). Teismas nevertino, ar pagal įvykio aplinkybes A. Š., jeigu jis buvo mušamas, realiai galėjo suskaičiuoti jam suduotų smūgių skaičių, ar dėl smūgių skaičiaus liudytojų M. V., L. P., A. Č., mačiusių A. B. veiksmų dalį tam tikru metu, parodymai skiriasi objektyviai ar dėl kitų priežasčių. A. Š. priklausančių daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas A. Š. žalojimo faktą, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje visiškai neaptarti. Išteisinamajame nuosprendyje darant išvadą, kad A. B. parodymus (neigiant smūgių sudavimą nukentėjusiajam) patvirtina su juo buvę liudytojai A. Br, R. M., I. M., N. V., šių asmenų parodytos kitos svarbios aplinkybės iš esmės neaptartos, nevertintas jų parodymų patikimumas atsižvelgiant ne tik į subjektyviąsias aplinkybes, bet ir lyginant šiuos parodymus su į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų liudytojų L. M., L. S. parodymais apie tai, kad nukentėjusįjį A. Š. jie matė kruvinu veidu ir kad šis nurodė, kas jį sumušė. Savo ruožtu, policijos pareigūnų parodymai nepalyginti su nukentėjusiojo A. Š. parodymais sprendžiant, ar (ir kiek) jie atitinka tikrovę. Nuosprendyje nebuvo pakankamai objektyviai ir išsamiai įvertintos teismo medicinos specialisto išvados ir teismo posėdyje apklausto specialisto R. Arlicko paaiškinimai apie A. Š. nustatytų sužalojimų kilmę, padarymo mechanizmą bei galimą trauminių poveikių kiekį, o tai svarbu nustatant priežastinį ryšį tarp galimos veikos (ar kitokio poveikio) ir kilusių sveikatos sutrikdymo padarinių. Apie įvykio aplinkybes (paleistą šunį, jaunuolių, nešinų pagaliais, ėjimą vaduoti draugo (A. Š.) apklausto liudytojo K. I. parodymai, kaip pažymėta kasaciniame skunde, iš viso neaptarti. Šie parodymai, be kitų bylos įrodymų, galėjo būti svarbūs sprendžiant apie A. Š. ir su juo buvusių asmenų elgesį bei A. B. reakciją į tai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), dėl kurių šio teismo nuosprendis naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 6 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Valerijus Čiučiulka
Dalia Bajerčiūtė
